f23cfb8d-0251-4e5e-9054-913c8a8c8555 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

             Administracinio nusižengimo byla Nr. A15- 450-834/2017              Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01849-2016-5                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10;                                           VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                  N U T A R I M A S                                                              2017 m. liepos 11 d.

                                                       Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Norai Å ukaitytei, Julijai Grinko,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., Institucijos atstovui Renatui Ivanauskui,nukentėjusiajam R. S.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), AukÅ¡tuolės k., Bezdonių sen., Vilniaus r., administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , irn u s t a t ė:R.

L. 2016 m. gruodžio 19 d., apie 16:45 val., Vilniaus r., AukÅ¡tuolės k., Pušų g. 49 vairavo automobilį ,,Å . S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie įvykį nepranešęs policijai, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, vairuotojui nustatytas 2,45 prom. girtumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 126, 219.4 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir administracinį nusižengimÄ , numatytÄ (duomenys neskelbtini) str. 2 d.           R.

L. teismo posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimus pripažino iš dalies, pripažino, jog vairavo automobilį neblaivus, nepripažino padaręs eismo įvykį ir paaiškino, kad 2016-12-19 buvo tamsu, lijo lietus, snigo. Jis važiavo Pušų gatve ir norėjo sukti į Vakaro gatvę, tačiau užstrigo, nebegalėjo važiuoti, nes buvo labai slidu. Tada prie jo privažiavo R. S., kurio jis paprašė išjungti automobilio lempas, kurios akino. R. S. įsėdęs į automobilį jį užvedė, pradėjo kažkam skambinti ir važiavo atgal, kad jį užblokuotų.

Jis iÅ¡lipęs ir automobilio buvo priėjęs prie R. S. automobilio, tačiau jo maÅ¡inos netrankė, gal tik pabeldė į stogÄ . Jis pažiÅ«rėjęs, kad yra vietos, kad dvi maÅ¡inos lengvai gali prasilenkti, pradėjo važiuoti, atsirėmė į stulpelį, tačiau nuvažiavo toliau. Kai kliudė stulpelį, nebuvo iÅ¡lipęs pažiÅ«rėti, tačiau suprato, kad kliudė. R. S. visÄ laikÄ važiavo paskui jį ir kalbėjo telefonu. Kai policijos pareigÅ«nai jį sustabdė, jis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pasakė, kad yra girtas ir atidavė vairuotojo pažymėjimÄ bei automobilio raktelius.

Policijos pareigÅ«nai jam pradėjo įrodinėti, kad jis įbrėžė R. S. automobilį. Toje vietoje, kur buvo avarija, kelias yra labai duobėtas, buvo daug sniego. „Škoda“ automobilio ratai yra viduje, jie nėra iÅ¡lindę, iÅ¡sikišę yra veidrodėliai ir automobilio sparnai. Policijos pareigÅ«nai jam parodė, kad jis subraižė automobilio diskus, jie ėjo ir ieÅ¡kovo, kur ant automobilio yra įbrėžimai, nubrozdinimai ir priėjo prie iÅ¡vados, kad jis padarė avarijÄ . Savo automobilį jis pardavė, nes suprato, kad teises jam vis tiek atims.

Neblaivumas netrukdė jam visko atsiminti. R. S. automobilio apgadinimų jis tÄ vakarÄ nematė. Mano, kad R. S. turi tikslÄ jį apkalbėti, nori pasipelnyti, kadangi jo automobilio vertė apie 600 eurų, o Å¡iuo atveju iÅ¡ draudimo jis gavo daugiau nei 500 eurų. PraÅ¡o skirti kuo mažesnę baudÄ ir teises atimti kuo trumpesniam laikui, kadangi turi du vaikus, juos reikia vežioti, o autobusais susisiekimas blogas. Dėl pažeidimo, jei jis iÅ¡ tikrųjų buvo padarytas, gailisi.Institucijos atstovas R. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo gautas nukentėjusiojo R.

S. praneÅ¡imas, kad apgadinęs jo vairuojamÄ automobilį iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino „Škoda“ automobilis. Nukentėjusysis R. S. ilgÄ laikÄ važiavo paskui minėtÄ automobilį, padėjo nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį. Patruliai sulaikė asmenį, nustatė, kad ji neblaivus, patvirtino vairavimo faktÄ . Nuvykus į įvykio vietÄ , buvo prieita prie iÅ¡vados, kad automobilis „Škoda“ apgadino automobilį „Opel“. Ä®vykio vietoje nebuvo darytos nuotraukos, kadangi patruliai neturi fotoaparatų.

Sugretinimas taip pat nebuvo darytas, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus ir negalėjo nuvairuoti automobilio į avarijos vietÄ . Dėl asmens neblaivumo abejonių nekilo, jis prisipažino, kad vartojo alkoholį prieÅ¡ vairuojant. Dėl eismo įvykio yra tik netiesioginiai įrodymai, kadangi automobiliai buvo patraukti iÅ¡ įvykio vietos, o pareigÅ«nai atgal negrįžo ir automobilių nesugretino, nenurodė kelio dangos. Dėl vairavimo neblaiviam įrodyta, o dėl eismo įvykio paliko vertinti teismui.N. R.

S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-12-19, apie 16.30 val. pamatęs, kad neprasilenks su kitu automobiliu sustojo, tada parodė vairuotojui, kad jis pravažiuotų, „pasignalino“ jam, tačiau asmuo nereagavo, po to išlipo ir liepė jam išjungti automobilio šviesas, nes nemato, kur važiuoti. Jis atsakė, kad ir taip įjungtos tik trumposios šviesos. Tada tarp jų įvyko konfliktas. Jis pasakė R. L., kad mano, jog jis yra girtas, paskambino policijos pareigūnams ir pasakė, kad jo pažįstamas galimai girtas, neleidžia jam pravažiuoti.

Policijos pareigÅ«nai paprašė bÅ«ti Å¡alia R. L., toli neatsitraukti. Tada R. L. sėdo į automobilį, apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal, jis važiavo paskui jį, nes taip jam liepė policijos pareigÅ«nai. Pavažiavus į kalniukÄ , apie 100 metrų, jis nuo R. L. buvo atsilikęs apie 30-40 metrų, kai R. L. apsisuko ir pradėjo važiuoti link jo, jis ėmė trauktis atbulomis, bet Å¡alia buvo kitas automobilis, kurio numerio jis nematė. R. L. nuėjo prie minėto automobilio, pasakė jam pasitraukti, kadangi jis trukdė jam (R.

S.) pasitraukti. Minėtas automobilis pasitraukė ir dingo. Tada R. L. priėjo prie jo, pasikėlė ant tvoros ir ėmė daužyti jo automobilį. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jautė, kad jam grėsė pavojus, kadangi žmogus buvo girtas, piktas ir neprognozuojamas. Kai jis kalbėjo su R. L., viskÄ girdėjo policijos pareigÅ«nai, yra įraÅ¡as. Tada R. L. sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti tarp tvoros ir jo automobilio, kliudė jo automobilį priekiniu deÅ¡inės pusės ratu ir nubrozdino visÄ jo deÅ¡inės keleivio pusės Å¡onÄ , ypač priekį.

Jis iÅ¡ karto apie tai pranešė 112, jam buvo Å¡okas, nes galvojo, kad R. L. visiÅ¡kai sudaužys jo automobilį. Kontakto metu jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, stovėjo prie automobilio galinių durelių 2-3 metrų atstumu. Buvo susidÅ«rimo garsas. Tai, kad automobilio abi galinės arkos įlenktos yra seni sugadinimai. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jie visi aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes. R. L. automobilio ratas buvo nubrozdintas, tačiau jis sakė, kad tai senas nubrozdinimas. Jis su policijos pareigÅ«nais nuvyko į įvykio vietÄ , parodė Å¡viežias vėžias, matėsi tvoroje numuÅ¡tas betonas.

Tuo metu lauke jau temo, buvo pasnigę. Toje vietoje, kur įvyko susidÅ«rimas, buvo normalus sodo keliukas, jis nebuvo klampus, buvo žvyras, o ne asfaltas, sniego buvo minimaliai, pats kelias iÅ¡važinėtas, bet neslidus. Jis visÄ laikÄ bendravo su policijos pareigÅ«nais, buvo įsijungęs garsiakalbį ir telefonÄ pasidėjęs ant sėdynės. Automobilio „Opel“ ir „Škoda“ aukščiai panaÅ¡Å«s. Jis iÅ¡ karto kreipėsi į draudimo įmonę. Jis ir ankščiau yra pranešęs policijos pareigÅ«nams, kad R.

L. vairuoja neblaivus. Braižant eismo įvykio schemÄ R. L. nedalyvavo, kadangi buvo neblaivus. Garso įraÅ¡e girdisi smÅ«gio garsas, o po kelių sekundžių jis pasakė apie susidÅ«rimÄ . Baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog mato, kad R. L. dabar pasitaisė, suvokė, kad girtam važinėti pavojinga. PraÅ¡o skirti minimaliÄ bausmę, turi Å¡eimÄ , yra jo kaimynas, mato, kad suvokė, jog taip daryti negalima.Liudytoja J. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad patruliuojant, per radijo stotį iÅ¡girdo, kad įvyko eismo įvykis, kad vairuotojas galimai neblaivus.

Jie tuo metu buvo netoliese, pastebėjo minėtÄ automobilį ir jį sustabdė. Kai sustabdė, automobilio neapžiÅ«rėjo, perdavė jį Kelių policijos ekipažui.Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio aplinkybių nepamena, kad viskas užfiksuota jo tarnybiniame praneÅ¡ime. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad gavo praneÅ¡imÄ , kad apgadintas automobilis ir stulpelis. Kolegos sustabdė asmenį, nes jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Jie patikrino vairuotojo neblaivumÄ ir nuvyko su nukentėjusiuoju į įvykio vietÄ .

Ä®vykio vietoje buvo sugadintas stulpelis, bet namo gyventoja pretenzijų neturėjo. Nukentėjusysis pretenzijų turėjo, nes buvo kliudytas jo automobilis. Apgadinimus apžiÅ«rinėjo jo porininkas, o jis tuo metu suraÅ¡inėjo protokolÄ . Tuo metu buvo prastas oras, abi maÅ¡inos buvo purvinos, todėl buvo sunku nustatyti apgadinimus. Jam kolega sakė, kad buvo apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas, kuris buvo neblaivus, neigė, kad padarė eismo įvykį. Jo kalba buvo neriÅ¡li, jis svirduliavo, judesiai nekoordinuoti.

Nuotraukų jie nedarė, nes buvo tamsu. Nebuvo daromi ir automobilių sugretinimas, nes sugadinimai atitiko. „Škoda“ automobilio ratas buvo apgadintas, o „Opel“ automobilio apatinė dalis. Jie iÅ¡ praktikos matė, kad sugadinimai atitiko, kadangi įvykio vietoje buvo nelygus kelias. Kelio danga buvo snieguota, po apačia žvirkelis. Matėsi, kad R. L. ir R. S. konfliktuoja iÅ¡ ankščiau. L. N. BekeÅ¡ius teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo žiemÄ , jie gavo praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, kur vienas asmuo neblaivus.

Atvykus jie aiÅ¡kinosi aplinkybes, buvo nustatytas neblaivumas, nubraižyta eismo įvykio schema ir suraÅ¡ytas protokolas. R. L. kliudė kito automobilio priekinį bamperį iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir sparnÄ . ApžiÅ«rėjus automobilį matėsi ant deÅ¡inės pusės rato nedidelis įbrėžimas, kuris buvo Å¡viežias, nes buvo likę dažai. Ä®vykio vieta, tai sodo takelis, ten nelygu, ant sniego matėsi pėdsakai. Tuo metu nekilo abejonių, kad „Škoda“ automobilis apgadino „Opel“ automobilį.

„Škoda“ automobilio vairuotojas aiškino, kad nebuvo eismo įvykio, nesitiko su apgadinimais. Dar buvo kliudyta tvora, tačiau jos savininkė pretenzijų neturėjo. Buvo darytos nuotraukos, tačiau jose nieko nesimatė, nes atspindėjo šlapdriba. Tas keliukas nėra platus, gali pravažiuoti viena mašina. Prie tvoros gali būti įdubimas, buvo nelygumai, dėl to kairės pusės automobilio ratas galėjo šiek tiek pasikelti.               R. L. padaryti pažeidimai taip pat įrodinėjami byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio patrulio 2016-12-19 surašytu tarnybiniu pranešimu, Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus postinio tarnybiniu pranešimu dėl sustabdyto automobilio, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, R.

S. rašytiniu paaiškinimu, patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, vairuotojo pažymėjimo kopija, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacija, BPC pateiktu garso įrašu.Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Organas (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konkrečiai Å¡iuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Ä®rodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ .

Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti, yra įrodinėjimo proceso elementai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. (Lietuvos A.

T. 2005 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-597/2005).Nors R. L. savo kaltę pripažįsta iš dalies, neginčija, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau nesutinka, kad kliudė R. S. priklausantį automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teigia, kad tiek ant jo automobilio, tiek ant R. S. automobilio esantys nubrozdinimai yra seni, tačiau tokius jo parodymus paneigia policijos pareigūno N. B. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, kur paaiškino, kad apžiūrėjus R. L. automobilį, ant dešinės pusės rato matėsi įbrėžimas, kuris buvo šviežias, nes buvo likę dažai.

Nors policijos pareigÅ«nai nurodė, kad automobilių sugretinimas nebuvo atliktas, kadangi R. L. buvo neblaivus, dėl ko negalėjo savo automobiliu nuvažiuoti į įvykio vietÄ , tačiau teigė, kad abejonių, jog bÅ«tent R. L. kliudė R. S. automobilį, jiems nekilo. R. L. teigia, kad savo automobilio ratu tokių sugadinimų R. S. padaryti negalėjo, tačiau teismas įvertina tai, kad abu automobiliai važiavo nelygiu keliu, žvirkeliu, galimai esant prastoms oro sÄ lygoms, todėl R. L. vairuojamo automobilio ratas, nors ir abu automobiliai yra panaÅ¡aus aukščio, atsižvelgiant į kelio nelygumus, galėjo pakilti, bÅ«ti iÅ¡suktas, ir taip prasilenkiant apgadinti „Opel“ automobilio apatinę dalį.

Nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad paskambino policijos pareigÅ«nams ir pasakė, kad jo pažįstamas galimai girtas, neleidžia jam pravažiuoti. Policijos pareigÅ«nai paprašė jo bÅ«ti Å¡alia R. L., toli neatsitraukti. Kai R. L. sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti tarp tvoros ir jo automobilio, kliudė jo automobilį priekiniu deÅ¡inės pusės ratu ir nubrozdino visÄ jo deÅ¡inės keleivio pusės Å¡onÄ , ypač priekį. Jis iÅ¡ karto apie tai pranešė policijos pareigÅ«nams.

Tokius R. S. parodymus patvirtina ir byloje BPC pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame girdisi susidÅ«rimo garsas ir kaip R. S. praneÅ¡a policijos pareigÅ«nams apie susidÅ«rimÄ , o bÅ«tent, iÅ¡ karto pranešė, kad R. L. padarė avarijÄ ir aplamdė jo automobilį. Nukentėjusysis R. S. tiek pažeidimų tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu esmines įvykio aplinkybes nurodė nuosekliai, neprieÅ¡taraudamas iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais ir jais nesivadovauti.

Be to nukentėjusysis yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais. Nors nebuvo atliktas R. L. ir R. S. automobilių sugretinimas, byloje nėra R. L. automobilio nuotraukų, tačiau R. L. kaltę dėl eismo įvykio ir R. S. automobilio sugadinimo pagrindžia nukentėjusiojo parodymai, pareigūnų parodymai, BPC pateiktas garso įrašas. Teismas pripažindamas R. L. padariusiu administracinius teisės pažeidimus, vadovavosi netiesioginiais byloje surinktais įrodymais, nenustatyta pagrindo abejoti šiais surinktais įrodymais.R.

L. atsakomybę lengvinančių, numatytų ANK 35 str., ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 str., nenustatyta. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 straipsnis numato, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nebetaikoma administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimÄ neblaivam, kai nustatytas girtumas virÅ¡ija 1,5 prom., o taikoma tik baudžiamoji atsakomybė.

R. L. buvo nustatyta 2,45 promilės neblaivumo laipsnis. Atsižvelgus į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, kai neblaivumo laipsnis virÅ¡ija 1,5 promiles, nustatyta nebe administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė (BK 281 str. 7 d.), R. L. taikytina (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 str.). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pažeidimas užtraukia nuo 868 iki 1158 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia nuo 850 iki 1500 eurų baudÄ .

Å io straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šį nusižengimÄ vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyvusis požymis yra žala, virÅ¡ijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. L. nukentėjusiajam R. S. padaryta žala yra 583, 53, t. y. žala virÅ¡ija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, 4 punktu konstatuotina, kad ANK už R.

L. padarytÄ veikÄ pagal 426 str. 2 d., numatyta Å¡velnesnė atsakomybė, kadangi (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areÅ¡tas, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio areÅ¡to nuobauda nebėra numatyta, todėl jo veika perkvalifikuotina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies į (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.Skiriant nuobaudÄ atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, į R.

L. asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, pažeidimus pripažino iÅ¡ dalies, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog gailėjosi dėl, kad vairavo neblaivus, taip pat atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo pozicijÄ , kuris prašė griežtai nebausti, teigė, jog yra R. L. kaimynas ir dabar mato, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dabar suvokė, jog vairuoti neblaiviam negalima. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vada, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus straipsnių sankcijų minimumuose numatytas nuobaudas su teisės vairuoti atėmimu, kurios bendrintinos ANK 38 str. tvarka.

               Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, n u t a r i a :R. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, ir administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti:- pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d. – 1158 EUR (tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;- pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

– 850 EUR (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų ) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu galutinę nuobaudÄ R. L. paskirti 1158 EUR (tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.  IÅ¡aiÅ¡kinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, į AB bankÄ â€žSwedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001.

Pildant įmokos kvitÄ , jame bÅ«tina nurodyti pažeidimÄ identifikuojantį numerį ROIK: 16064104009.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Vaida Sinkevičienė