2025-09-24 Nr. CB-5385-2-06-3-03633-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3386

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03633-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 18 d. paduotu atsakovės O. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovė O. J. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. patikslintą ieškinį atsakovams O. J. ir V. S. dėl prievolės pripažinimo solidariąja, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, žalos atlyginimo priteisimo.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad atsakovė O. J. įgijo solidariąją prievolę grąžinti skolą kreditoriui S. S. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7099-792/2013, priteisiant iš O. J. solidariosios atsakomybės pagrindu 24 489,98 Eur skolą bei 13 604,81 Eur palūkanų; kitą ieškinio dalį atmesti; teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė O. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, priėmė siurprizinį sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė solidarią skolininkų atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo teisines pasekmes reglamentuojančias proceso teisės normas.

2. Ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą prievolę pripažinti solidariąja ir įrodinėjo, kad ieškovas paskolą suteikė abiem atsakovams ir šie panaudojo paskolos lėšas šeimos poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad ieškovas neįrodė atsakovų prievolės pagal paskolos sutartį solidarumo, tačiau solidarumą konstatavo delikto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas deliktą konstatavo sutikdamas su ieškovo apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovai savo teisę nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įgyvendino siekdami apsaugoti turtą nuo išieškojimo iš jo rizikos. Tačiau ieškovas tokiais argumentais grindė alternatyvų savo ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl areštuoto buto perleidimo atsakovės nuosavybėn bei patį šio areštuoto turto perleidimą neteisėtu bei negaliojančiu ir taikyti restituciją. Šį reikalavimą atmetė pirmosios instancijos teismas sprendimu ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pirmą kartą ir grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, ir antrą kartą skundžiamu sprendimu (sprendimo 69-70 punktai).

3. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti atsakovų sąžiningumo sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir jų motyvų dėl tokios sutarties sudarymo, kadangi sutarties teisinę kontrolę atlieka santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas (CPK 541 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio dalis). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismo sprendimas, kurio sudėtine dalimi yra ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys, įgyja res judicata galią. Taigi, šioje byloje atsakovų sąžiningumo klausimas, kai santuokos nutraukimo pasekmių sutartis jau patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negalėjo būti ir nebuvo įrodinėjimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismas pripažino solidariąją prievolę delikto pagrindu neįvertinęs ieškovo neveikimo praleistus įstatyme nustatytus terminus actio Pauliana ieškiniui pareikšti ginčijant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar procesui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas atsakovų deliktą ir prievolės pagal 2013 m. gruodžio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7099-792/2013 solidarumą konstatavo šio vykdomojo rašto išdavimo metu teisiškai neegzistavusia aplinkybe, kadangi 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta atsakovų santuoka ir patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs.

4. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo V. S. buvo priteista 55 000 Lt (15 929,10 Eur) skola, 26 125 Lt (7566,32 Eur) palūkanos, 5 proc. procesinės palūkanos nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo bei 3434 Lt (994,56 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė 2013 m. gruodžio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7099-792/2013, kuris buvo pateiktas vykdyti. Tačiau sprendimą susiejęs būtent su vykdomuoju dokumentu, apeliacinės instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė visiškai kitas sumas – 24 489,98 Eur skolą bei 13 604,81 Eur palūkanas.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalį, kadangi skirstydamas bylinėjimosi išlaidas nevertino jų susidarymo priežasčių. Byla buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose du kartus. Iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas buvo pareikštas tik apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Iki tol pareikšti kiti ieškovo reikalavimai buvo atmesti, taigi atsakovė patyrė daug teisinės pagalbos išlaidų gindamasi nuo ieškovo nepagrįstų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendimu ieškovui priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi atsisakoma priimti kasacinį skundą, tai prašymas sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. V. 797 (septynis šimtus devyniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 17 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 429, kodas ZO70305.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė