Legislator Case Law & Legislation
f23b4ec8-2b05-445d-82f9-db0fd331541f AI generated

Court dismissed claim for unpaid social security due to statutory compensation mechanism for reduced wages.

Case Number f23b4ec8-2b05-445d-82f9-db0fd331541f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The administrative court dismissed the plaintiff's claim for unpaid social security contributions and interest against the state and the local court. The plaintiff argued that a 2009 law reducing salary coefficients violated the Constitution, as confirmed by the Constitutional Court, and thus entitled her to compensation. However, the court ruled that the Law on Refund of Unpaid Social Security Contributions already established a specific mechanism for compensating such losses, rendering the plaintiff's request for additional court-ordered payment inadmissible.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos GrÄ Å¾inimo įstatymas; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas: where a specific statutory mechanism exists to compensate for losses resulting from reduced wages due to unconstitutional regulations, a separate court claim for the same compensation is inadmissible.

Keywords

AI generated
unpaid social security Constitutional Court ruling statutory compensation mechanism state employee wages administrative court dismissal

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos GrÄ Å¾inimo įstatymas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 129 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016
AI generated
845cb870-2b89-4cbb-9ee5-a65ed08c4523
Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m.
1c22fe1e-dfa4-4860-9544-aa9fbb55611f
įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;
85b8506c-8087-462e-aeff-f9fab8bbde4d
įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;
d838fc14-d489-4d4d-bb93-47aee108764e
įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;
561e7834-d71a-4153-8e76-0219b1e099e2
                    Administracinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-221-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00436-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.2.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

S. skundÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos rajono apylinkės teismo, Utenos rajono apylinkės teismui, ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja skundu (4-11 b. l.) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos rajono apylinkės teismo, ir Utenos rajono apylinkės teismo priteisti 2478,26 Eur (8556,95 Lt) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad nuo 1991 m. birželio 10 d. ji dirba Utenos rajono apylinkės teisme, nuo 1999 m. rugpjūčio 4 d. iki Å¡iol eina teismo posėdžių sekretorės pareigas (B lygio, 5 kategorijos karjeros valstybės tarnautoja). Papildomai nurodė, kad nuo 2002 m. spalio 4 d. jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė, o nuo 2008 m. gruodžio 22 d. – antra kvalifikacinė klasė. PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kurio 3 straipsniu sumažino 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases.

Teigė, jog minėtuoju teisiniu reguliavimu sumažinus atskiros valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už kvalifikacinę klasę – dydį, sumažėjo tik dalies valstybės tarnautojų, turinčių kvalifikacines klases, darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, nes įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjos nuomone, ginčo laikotarpiu ji nepagrįstai negavo darbo užmokesčio dalies, kuri turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovų. Atsakovas Utenos rajono apylinkės teismas atsiliepimu (21 b. l.) su pareiÅ¡kėjos skundu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas pagal tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 3.5. punktÄ , Å¡alis nėra finansiÅ¡kai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymÄ , jeigu kliÅ«tis, kurios lėmė įsipareigojimų nevykdymÄ , sukėlė teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis gali būti priteista tik iš Lietuvos valstybės.Skundas atmetamas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Byloje nustatyta, kad pareiškėja ėjo Utenos rajono apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas. Utenos rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 17 pareiškėjai suteikta trečia kvalifikacinė klasė, o 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. P-59 – antra kvalifikacinė klasė.

Taip pat nustatyta, kad nuo 2009 m. liepos 14 d. pareiÅ¡kėja perkelta į aukÅ¡tesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jai suteikiant 5 pareigybės lygį B kategorijÄ ir antrÄ kvalifikacinę klasę. Vadovaujantis Utenos rajono apylinkės teismo pažyma apie darbo užmokesčio skirtumo paskaičiavimÄ , nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai buvo neiÅ¡mokėta 2478,26 Eur (8556,95 Lt) darbo užmokesčio (12-16 b. l.) Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas).

Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ .

Ä®statymų leidėjas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 11-os ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai Å¡iuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsniais pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (įsigaliojo atitinkamai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d.), joje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo taikoma papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.Nagrinėjamoje byloje pateikti Utenos rajono apylinkės teismo duomenys patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d.

– 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjai, kaip valstybės tarnautojai, atsakovas neiÅ¡mokėjo 2478,26 Eur darbo užmokesčio. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais detaliais duomenimis apie pareiÅ¡kėjos darbo užmokesčio apskaičiavimÄ .Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

Tai patvirtina ir atsakovo Utenos rajono apylinkės teismo pažyma (12-13 b. l.). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016).

Å ios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiÅ¡kėjos reikalavimas, yra labai panaÅ¡ios į aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis ar teikiami argumentai Å¡ioje byloje nėra itin iÅ¡skirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , todėl konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (Å¡iuo atveju Utenos rajono apylinkės teismui) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį iÅ¡ dviejų atsakovų:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos rajono apylinkės teismo, ir iÅ¡ Utenos rajono apylinkės teismo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

Taigi nagrinėjamoje byloje tinkamu atsakovu yra Utenos rajono apylinkės teismas, o reikalavimai Lietuvos valstybei atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualiÄ praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Teismui nusprendus netenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo, negali bÅ«ti tenkinamas ir jos reikalavimas priteisti palÅ«kanas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                  Dalia Pranckienė