f2396bb1-7a26-4fec-bfc4-bf7b275c200e · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-718-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28969-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Olego Å ibkovo ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam J. P. jo gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 12 d., vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė 46 MGL dydžio bauda, jÄ sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajam J. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemonės 3 metaus.Taip pat vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, dalimis konfiskuotas automobilis „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : J. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jo vardu registruotÄ lengvÄ jį automobilį „BMW 520“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio).Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nuosprendyje konstatavo, kad J. P. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra visiÅ¡kai įrodyta tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir byloje esančių duomenų visuma. Taip pat teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindais taikyti BK 72 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskavo automobilį, kurį vairavo J.

P., be to, trejiems metams atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o įtraukti jo sutuoktinę R. P. į bylÄ suinteresuotu asmeniu, pakeisti skundžiamÄ nuosprendį: skirti mažesnę piniginę baudÄ , pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones į uždraudimÄ vairuoti transporto priemones, iÅ¡skyrus C, E, CE kategorijas, jei tai susiję su jo darbu, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ , arba pakeisti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemone kita – veiksmingesne (pvz. draudimÄ vartoti alkoholinius gėrimus).

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę neįvertino to, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog apeliantas dirba, yra prieÅ¡pensijinio amžiaus, gaunamos pajamos nėra didelės, todėl paskyrė per giežtÄ bausmę. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas paskyrė ir per ilgÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Apelianto nuomone, teismas įvertinęs tai, jog jis dirba sunkiasvorio transporto vairuotoju, turėjo uždrausti vairuoti tik tos rÅ«Å¡ies transporto priemones, su kuria padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas, uždrausdamas vairuoti ir sunkiasvorę transporto priemonę, nubaudė neproporcingai, atimdamas pragyvenimo Å¡altinį.Apeliantas nurodo ir tai, kad automobilis, kurį nusprendė konfiskuoti teismas, priklauso ne tik jam, bet ir jo sutuoktiniai R. P., todėl ir pastaroji turėjo bÅ«ti įtraukta į procesÄ , nes ji taip pat turi teisę ginti savo nuosavybės teises. Apeliantas pažymi, kad ji nebuvo informuota apie procesÄ , teisme ji buvo apklausta tik kaip laiduotoja. Skundo autoriaus nuomone, Å¡ios kategorijos bylose nėra suformuotos vieningos praktikos, todėl turto konfiskavimas turėtų bÅ«ti taikoma kraÅ¡tutiniu atveju.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. P. prašė skirti didesnę baudÄ , tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, jo gynėjas R. GudaÅ¡ius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo J. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo J. P. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtu bausmės – baudos dydžiu, taip pat ginčijamas, jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, paskyrimas bei transporto priemonės konfiskavimas. Dėl paskirtos bausmės dydžio Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės J.

P. individualizavimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė teisingÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats apeliantas nėra nuoseklus bausmės dydžio klausimu, nes apeliaciniame skunde teigė, kad teismas paskyrė per griežtÄ bausmę, o apeliacinės instancijos teisme prašė skirti didesnę baudÄ , tačiau nekonfiskuoti automobilio. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę J.

P., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadijÄ ir pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus. Ä®vertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad J. P. anksčiau teistas, veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Vertindamas J. P. asmenybę, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad gyvena Å¡eimoje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitÄ nuteistasis neįraÅ¡ytas, atsižvelgė į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ viekÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai J.

P. bus pasiekti paskyrus jam už padarytÄ nusikaltimÄ bausmę – baudÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis, jis neprieÅ¡tarauja ir teisingumo principui. Nors apeliaciniame skunde J. P. apeliuoja į gaunamÄ minimalų atlyginimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 5 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ . Teismo vertinimu, J. P. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti.

Teismas, paskirdamas galutinę bausmę, pagrįstai taikė BK 641 straipsnį. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. P. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį. Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonėsNuteistasis J. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, teikdamas, kad teismas turėjo uždrausti vairuoti transporto priemones, iÅ¡skyrus C, E, CE, jei tai nesusiję su nuteistojo darbu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan., tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinų Å¡ios priemonės taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Taip pat minėtas baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės, tik iÅ¡ dalies atimti teisę vairuoti transporto priemones kaip to nori apeliantas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, teisingai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad J. P., buvo ne kartÄ baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už tai, kad vairavo neblaivus, kas rodo, jog jis jau ne pirmÄ kartÄ neblaivus vairavo transporto priemonę. Naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, J. P. padarė tyčinį nusikaltimÄ , vairavo girtas, esant sunkiam neblaivumo laipsniui. Aplinkybė, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti transporto priemones sukels nuteistajam nepatogumų, negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad apelianto darbinė veikla yra susijusi su kelių transporto priemonės vairavimu, tačiau, kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė nėra pagrindas neskirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nors ir Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė nuteistam asmeniui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė, netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Uždraudimas naudotis specialia teise buvo paskirtas pagrįstai, įvertinus Å¡ioje byloje esančių duomenų visumÄ , bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.Dėl transporto priemonės konfiskavimoApeliaciniame skunde keliamas ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo klausimas, praÅ¡oma netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikytinas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, to paties straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuotas visais atvejais.

Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, kai yra pakeista jo paskirtis ar savybė, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikaltimo darymui, bet yra nustatyta, kad be jo būtų buvę neįmanoma atlikti nusikalstamos veikos. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, to paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, akivaizdu, kad J.

P. negalėjo padaryti nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje nevairuodamas kelių transporto priemonės – automobilio, kuris Å¡iuo atveju laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi turi bÅ«ti konfiskuojamas. Apeliaciniame skunde, teigiama, kad automobilio konfiskavimas yra negalimas, kadangi tai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o sutuoktinė į procesÄ nebuvo įtraukta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas konstatuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek nuteistajam J. P.., tiek jo sutuoktinei R. P..AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistojo sutuoktinė buvo apklausta liudytoja, tai rodo, kad jai apie procesÄ buvo žinoma, tačiau ji jokių prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė. Kaip minėta, automobilis „BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso ir nuteistajam J.

P., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo bÅ«ti konfiskuotas visais atvejais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrÄ sutuoktinių turtÄ , automobilis „BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrįstai konfiskuotas natÅ«ra, o R. P. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensacijÄ už konfiskuotÄ turtÄ , gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.Atsižvelgiant į visÄ tai kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, todėl vadovaudamasis įstatymais bei teisine sÄ mone, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes, o bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės pritaikytos tinkamai.

Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, tad jį keisti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: Nuteistojo J. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                                  Olegas Å ibkovas                                                                  Gytis Večerskas