f233d1d1-95fd-405c-bbbb-d012ad9fcabd · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-165-243/2010 Proceso Nr. 3-63-3-00386-2009-3Teismo procesinio sprendimo kategorija 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovui Edmundui Benečiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V.

M., vieÅ¡ame teisme posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinės sÄ jungos praÅ¡ymÄ atsakovei Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. dėl 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalies panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėja Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinys Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinė sÄ junga (toliau Profesinė sÄ junga) praÅ¡ymu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalį, kuria panaikinta Å vietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybė.

Nurodo, jog tai trečiojo suinteresuoto asmens Profesinės sÄ jungos vykdomojo organo - komiteto narės V. M. buvusi pareigybė. Nurodo, jog 2009-12-16 pateikė atsakovui reikalavimÄ panaikinti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ tam, kad užtikrinti socialinę partnerystę tarp Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko ir Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinės sÄ jungos bei įgyvendinti Darbo kodekso 47 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus dėl darbuotojų informavimo bei konsultavimo, tačiau atsakymo negavo.

Nurodo, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2009-06-30 įsakymu Nr. P-132-(3.1) „Dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos struktÅ«ros tvirtinimo“ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijoje panaikintas Socialinių reikalų, Å¡vietimo ir kultÅ«ros departamentas, tačiau liko Å vietimo skyrius bei Socialinių reikalų ir paslaugų priežiÅ«ros skyrius. PraÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia tuo, jog Socialinių reikalų, Å¡vietimo ir kultÅ«ros departamento panaikinimas nėra pagrindas panaikinti konkretaus darbuotojo pareigybę Å vietimo skyriuje.

Argumentuoja, jog atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 4, 6 ir 7 dalių bei Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, prieÅ¡ priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neinformavo Profesinės sÄ jungos ir nesikonsultavo dėl tokio sprendimo priežasčių bei padarinių darbuotojams. Teigia, jog skundžiamu įsakymu naikinant vienÄ konkrečiÄ pareigybę siekiama nepagrįstai atleisti profesinės sÄ jungos narę V. M., nes jos pareigybė naikinama neįvertinus Å vietimo skyriaus funkcijų, darbo krÅ«vio, nesant kitų objektyvių kriterijų.

PareiÅ¡kėjos teigimu, skundžiamas įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse bei Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas procedÅ«ras (b.l. 5-7, 41-42).PareiÅ¡kėjos atstovas praÅ¡yme iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu praÅ¡o jį patenkinti. Atsakovė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsikirtimÄ grindžia argumentais, jog pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalį Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija nuo 2010-07-01 likviduojama, todėl ginčijamo įsakymo panaikinimas neturės pasekmių, nes visos pareigybės bus panaikintos. Teigia, jog skundžiamu įsakymu trečiojo suinteresuoto asmens V. M. teisės ir interesai nepažeidžiami ir ji neturi galimybės bÅ«ti perkelta į analogiÅ¡kas valstybės tarnautojo pareigas kitose institucijose, nes teisės aktais nenumatyta galimybė iki Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos likvidavimo trečiojo suinteresuoto asmens vykdytas funkcijas perduoti valstybės institucijoms ar savivaldybių administracijoms, perimančioms apskričių virÅ¡ininkų vykdytas funkcijas.

Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėja apie skundžiamÄ 2009-10-12 įsakymÄ Nr. P-240-(3.1) sužinojo 2010-10-13, todėl praleido Lietuvos Respublikos ABTÄ® 33 straipsnyje numatytÄ vieno mėnesio terminÄ jį apskųsti, nes praÅ¡ymÄ teismui padavė 2009-12-30 (b.l. 87-88).Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ siÅ«lo patenkinti. Argumentuoja, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualiam teisės aktui ir jį priimant buvo pažeistos procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , nes atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovu – Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesine sÄ junga.

Teigia, jog skundžiamo įsakymo preambulėje nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu jis priimtas, negali bÅ«ti teisėtas pagrindas panaikinti konkrečiÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Socialinių reikalų Å¡vietimo ir kultÅ«ros departamento Å vietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę. Mano, jog skundžiamo įsakymo preambulėje nurodyta Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis, apskrities virÅ¡ininkui suteikianti teisę tvirtinti apskrities virÅ¡ininko administracijos struktÅ«rÄ ir jos nuostatus pagal Vyriausybės patvirtintÄ apskrities virÅ¡ininko administracijos tipinę struktÅ«rÄ ir jos tipinius nuostatus, nesuteikia teisės jam naikinti konkrečiÄ pareigybę.

Akcentuoja, jog nuoroda į VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnį nesusijusi su konkrečios pareigybės panaikinimu, nes Å¡i teisės norma nustato vieÅ¡ojo administravimo subjekto galimus padalinius bei struktÅ«rines dalis. Preambulėje nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-28 nutarimas Nr. 1350, keičiantis tipinę apskrities virÅ¡ininko administracijos struktÅ«rÄ , nevardija konkrečių specialistų pareigybių, todėl mano, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti jos užimamÄ pareigybę.

Pažymi, jog įsakymo nuorodos į teisės aktus neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 1998-08-17 įsakymu Nr. 104 patvirtintų Ä®statymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų (nenurodytas teisės aktų oficialaus paskelbimo Å¡altinis, redakcija). V. M. argumentuoja, jog jos užimamos pareigybės panaikinimui nebuvo objektyvių priežasčių ir kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , neanalizavo bei nevertino Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos struktÅ«ros, funkcijų, darbo krÅ«vių ir darbo naÅ¡umo, nors tokiÄ pareigÄ turėjo pagal savo paties 2009-03-06 įsakymu Nr. 4-1437-(1.3) patvirtintÄ Rekomendacijų, pateiktų vidaus audito ataskaitoje apie Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos valdymo vidaus audito ir vidaus kontrolės vertinimo rezultatus, įgyvendinimo priemonių planÄ .

Nurodo, jog ji buvo atleista iÅ¡ užimamų pareigų, nors Profesinė sÄ junga 2009-12-09 raÅ¡tu Nr. 29 nedavė sutikimo jÄ atleisti (b.l. 84-86). Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu siÅ«lo praÅ¡ymÄ patenkinti. Nurodo, jog siekdama apginti pažeistas teises ginčijo skundžiamÄ administracinį aktÄ , tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi jos skundas buvo atsisakytas priimti ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Teismas neatnaujino praleistÄ terminÄ paduoti skundÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja:pareiÅ¡kėja Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinys Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinė sÄ junga kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalį, kuria panaikinta Å vietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, užimama trečiojo suinteresuoto asmens V.

M.Teisė į teisminę gynybÄ yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Å is konstitucinis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalyje. Teisės normoje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiÅ¡kia, jog kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

PareiÅ¡kėjas turi turėti aiÅ¡kiai identifikuojamÄ suinteresuotumÄ apginti materialiosios teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-279-08). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Ä® teismÄ turi bÅ«ti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , todėl teisės kreiptis gynybos į teismÄ principas nėra absoliutus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2007 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS16–420/2007 pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinės sÄ jungos praÅ¡yme iÅ¡dėstytų dalyko ir pagrindo bei pareiÅ¡kėjos atstovo argumentų matyti, kad profesinė sÄ junga siekia apginti profesinės sÄ jungos narės V.

M. subjektinę teisę nebÅ«ti atleistai iÅ¡ valstybės tarnybos. PraÅ¡ymo patenkinimas profesinei sÄ jungai nesukelia teisinių pasekmių – nepakeičia profesinės sÄ jungos turimų teisių ir pareigų apimties. PraÅ¡ymo reikalavimo patenkinimas sukelia teisines pasekmes tik profesinės sÄ jungos narei V. M. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. M. siekdama apginti, jos manymu pažeistas teises, pati ginčijo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalį dėl Å vietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės panaikinimo, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi skundas buvo atsisakytas priimti ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Teismas neatnaujino praleistÄ terminÄ paduoti skundÄ ( b.l. 95-96, administracinės bylos Nr. I-594-162/2009 nutartis). Ginčo atveju teismas, nustatęs, jog praÅ¡ymas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, neturi galimybės pakeisti netinkamÄ pareiÅ¡kėjÄ tinkamu pareiÅ¡kėju, nes nurodyta teismo nutartimi teismui atsisakius priimti V. M. skundÄ , teismas negali jai pasiÅ«lyti įstoti į bylÄ pareiÅ¡kėju. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ nebuvimas yra pagrindas skundÄ (praÅ¡ymÄ ) atmesti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008).Nagrinėjamu atveju taip pat analizuotina, koks yra pareiÅ¡kėjos teisinis statusas.Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sÄ jungos arba darbo taryba, iÅ¡rinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime (Darbo kodekso 19 straipsnio 1 dalis, toliau DK ).

Darbuotojų teisių ir interesų atstovavimo bei gynimo funkcija yra suteikta profesinėms sÄ jungoms, formuojamoms įvairiais principais: profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sÄ jungų nustatytais principais. Profesinių sÄ jungų steigimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 2.38 straipsnyje, Profesinių sÄ jungų įstatymo 6 straipsnyje. Profesinės sÄ jungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Profesinių sÄ jungų įstatymo bei kitų įstatymų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklÄ grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sÄ jungos įstatais (statutu) (Profesinių sÄ jungų įstatymo 4 straipsnis).

Profesinių sÄ jungų įstatams (statutui) keliami reikalavimai nurodyti CK 2.47 straipsnyje, Profesinių sÄ jungų įstatymo 8 straipsnyje, pagal kuriuos profesinės sÄ jungos įstatuose (statute), be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta profesinės sÄ jungos organizacinė struktÅ«ra, jos organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atÅ¡aukimo tvarka. Teisiniu reglamentavimu nustatyta, jog profesinės sÄ jungos savo veiklÄ grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (statutu). Pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 4, 6 ir 8 straipsnius įstatuose nurodoma:

1) profesinės sÄ jungos pavadinimas ir buveinė;

2) profesinės sÄ jungos organizacinė struktÅ«ra;

3) vadovaujantieji organai;

4) veiklos nutraukimo tvarka;

5) profesinei sÄ jungai priklausančio turto valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarka. Vertinant profesinės sÄ jungos statusÄ , turi bÅ«ti įvertinti ir profesinės sÄ jungos įstatai, juose apibrėžta struktÅ«rinių padalinių teisinė padėtis bei numatyta tokių struktÅ«rinių padalinių renkamųjų organų sistema ir kompetencija. Jungtinės profesinės sÄ jungos įstatų V skyriuje aptarta organizacijos struktÅ«ra, valdymo organai ir kompetencija (b.l. 22-27). Ä®statų 42.1 punkte numatyta, kad viena ar kelių profesinės sÄ jungos narių grupių junginys – įmonės profesinė sÄ junga.

BÅ«tent tokiu padaliniu yra įvardijamas Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinys - Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinė sÄ junga. Aukščiausias padalinio organas yra susirinkimas (konferencija), kurio kompetencijai priskirta koreguoti ir tvirtinti reglamentÄ , priimti padalinio vidaus įstatus suderinus juos su SÄ jungos įstatais. Padalinio vidaus įstatai tvirtinami SÄ jungos antspaudu. Susirinkimo (konferencijos) renkamas padalinio pirmininkas, nustatomas jo įgaliojimų terminas (įstatų 43,44.1, 44.3,47.1).

Pagal nurodytas įstatų nuostatas profesinės sÄ jungos padalinys susirinkimo (konferencijos) metu turi priimti padalinio vidaus įstatus suderinus juos su SÄ jungos įstatais, kurie tvirtinami SÄ jungos spaudu.  IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų duomenų matyti, jog Jungtinė profesinė sÄ junga 2009 m. gegužės 5 d. raÅ¡tu JPS -156 ir 2009 m. gegužės 6 d. raÅ¡tu Nr. JPS-158 informavo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ apie Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinės sÄ jungos įsteigimÄ , jos narius, komiteto sudėtį, pirmininko iÅ¡rinkimÄ (b.l.117-120).

PareiÅ¡kėja nepateikė teismui įrodymų apie įvykusį susirinkimÄ (konferencijÄ ), apie joje dalyvavusių delegatų skaičių, padalinio pirmininko ir komiteto iÅ¡rinkimÄ taip pat nepateikė Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio - Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatus, todėl konstatuojama, kad ji veikia neturėdama profesinės sÄ jungos veiklÄ reglamentuojančių vidaus įstatų, kurie yra numatyti Jungtinės profesinės sÄ jungos įstatų 44.1 punkte.  Teismo vertinimu, Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinės sÄ jungos steigimas neatitinka pačios Jungtinės profesinės sÄ jungos įstatų reikalavimų, todėl negalima pripažinti, kad pareiÅ¡kėja yra savarankiÅ¡ka profesinė sÄ junga, galinti reikÅ¡ti reikalavimus arba atstovaujanti darbuotojų teisėms ir interesams.

Aptartų argumentų pagrindu konstatuojama, jog pareiškėja neturi savarankiško materialinio-teisinio suinteresuotumo. Ginčijamas atsakovo administracinis aktas pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Pareiškėja neturi reikalavimo teisės, todėl prašymas dėl atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalies panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :atmesti pareiÅ¡kėjos Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų profesinės sÄ jungos praÅ¡ymÄ dėl atsakovės Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-10-12 įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ dalies panaikinimo.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                      Vida Stonkuvienė                                                                                               Irena Stulpinienė                                                                  Remigijus Arminas