f230d63d-13f1-4357-81b3-e6db68042c58 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                           Pranešėjas Pavelas Frolovas                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-388-172/2014Teisėjas TadeuÅ¡as Volkovskis                                 Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01182-2012-1                          Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.2.;1.2.14.1.1.;2.4.6. (S)                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS     NUTARTIS                                                 2014 m. balandžio 29 d.         Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teisėjų Lauretos Ulbienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Ievai Kvedaraitei,gynėjui advokatui Sergej PelÅ¡,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo D.

C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedusio, nedirbančio, teisto 4 kartus, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. pripažintas kaltu padarius pasikėsinimÄ padaryti nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iÅ¡ dalies sudedant su Å irvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neįvykdyta bausme ir galutinė bausmė D. C. paskirta - laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. D. C. į galutinės bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymas nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. birželio 21 d. ir bausmės visiÅ¡kai atliktÄ pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendį nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. laikÄ .

Kardomosios priemones – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikintos priėmus nuosprendį.Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : H. S., I. S., E. B., D. C. pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jie 2012 m. birželio 19 d., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , užkabinę trosais mechaninių dirbtuvių centrinio Å¡ildymo akumuliacinę talpÄ , automobiliu „O.

A.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvertę talpÄ ant žemės, po ko rankomis nuplėšę dalį Å¡iltinimo vatos, dujiniu suvirinimo aparatu pradėję Å¡iÄ talpÄ pjaustyti į dalis, pasikėsino pagrobti svetimÄ â€“ nukentėjusiems V. B. ir R. G. priklausantį turtÄ - 20 000 Lt vertės akumuliacinę talpÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.  Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį panaikinti.Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino ir nurodė, kad norėjo, jų supratimu, niekam nepriklausančiÄ metalinę talpÄ , esančiÄ apleistoje aplinkoje, priduoti į metalo lauÅ¾Ä .

Pažymi, kad apleista aplinka davė pagrindÄ manyti, kad jis buvo įsitikinės, jog talpa niekam nepriklauso. Teigia, kad nukentėjusieji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jie yra tos talpos savininkai. Anot nuteistojo, tai rodo, kad turtas buvo beÅ¡eimininkis, niekam nepriklausantis. Teigia, kad teismas neteisingai vertino tai, kad Å¡i talpa priklausė nukentėjusiesiems ir, kad jis kėsinosi pagrobti jiems priklausantį turtÄ . Pažymi, kad net pripažinus faktÄ , kad jis kėsinosi pagrobti svetimÄ turtÄ , apelianto manymu, teismas paskyrė jam per griežtÄ bausmę.Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo D.

C. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų baigiamieji aktai turi būti teisėti ir pagrįsti. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis b. b.

Nr. 2K–86/2010)Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , vertinant atskirų įrodymų Å¡altinių savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodomÄ jį turinį bei jų sÄ sajÄ su kitais bylos duomenimis, bÅ«tina atsižvelgti į subjektyvios kilmės įrodymų Å¡altinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbÄ paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis b. b. Nr. 2K-440/2010). Apylinkės teismo iÅ¡vados dėl faktinių aplinkybių ir nuteistojo D.

C. kaltumo pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtais įrodymais.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis kartu su H. S., I. S., E. B. 2012 m. birželio 19 d., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , užkabinę trosais mechaninių dirbtuvių centrinio Å¡ildymo akumuliacinę talpÄ , automobiliu „O. A.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvertę talpÄ ant žemės, po ko rankomis nuplėšę dalį Å¡iltinimo vatos, dujiniu suvirinimo aparatu pradėję Å¡iÄ talpÄ pjaustyti į dalis, pasikėsinimo pagrobti svetimÄ â€“ nukentėjusiems V.

B. ir R. G. priklausantį turtÄ - 20 000 Lt vertės akumuliacinę talpÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad be teismo vidinio įsitikinimo, įrodymų vertinimui galioja ir vadovavimosi įstatymu reikalavimas.

Å is reikalavimas reiÅ¡kia, kad įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių bei materialiųjų teisės normų. Å is reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimÄ baudžiamojoje byloje nulemtų tik neabejotinai patikima, teisėtais bÅ«dais gauta informacija. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus kiekvienÄ atskirai bei Å¡ių įrodymų visumÄ visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad D. C. pasikėsino padaryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pasikėsino pagrobti svetimÄ â€“ nukentėjusiems V.

B. ir R. G. priklausantį turtÄ - 20 000 Lt vertės akumuliacinę talpÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. Tokiu bÅ«du nuteistasis D. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro remiantis byloje esančių duomenų visuma (nuteistųjų parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, apžiÅ«ros protokolais ir kt.).

Nuteistieji H. S., I. S., E. B., D. C. savo parodymuose nurodė iÅ¡ esmės tas pačias įvykio aplinkybes, tačiau teigė, kad nežinojo, jog statinė kažkam priklauso. Pažymėtina, kad nukentėjusieji nurodė, kad pirko dibrtuves 2003 m., ir nors jomis nesinaudojo, tačiau atvažiuodavo patikrinti. Nukentėjusysis R. G. nurodė, kad paskutinį kartÄ ten buvo 2012 m. kovo mėnesį, visi pavogti daiktai tuo metu buvo, tvora visa buvo. Taigi nukentėjuysis paneigė aplinkybę, jog statinė buvo beÅ¡eimininkė.Pažymėtina, jog iÅ¡ 2012 m. birželio 19 d.

Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK KPS vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad mūrinis pastatas, prie kurio buvo statinė dalinai buvo aptvertas metalinio tinklo tvora. Apie tai, kad pastatas buvo aptvertas tvora savo parodymuose nurodė ir abu nukentėjusieji. Taigi šiuo atvejų, nuteistieji, matydami, kad juos dominanti statinė yra teritorijoje, kuri buvo dalinai aptverta, galėjo ir privalėjo suprasti, kad toks daiktas negali būti bešeimininkiu, t. y. svetimu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vagystės dalykas yra svetimas turtas.

Teismų praktikoje svetimu turtu pripažįstami daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistieji nepadarė nieko, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti kieno sklypas ir kam priklauso talpa ir jÄ norėjo pagrobti. Sutiktina su apylinkės teismio pozicija, kad taip veikdami kaltinamieji neabejotinai suvokę, kad paima svetimÄ daiktÄ , numatę, kad nukentėjusieji jo neteks, o jie galės pardavus praturtėti ir to norėjo. Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra toks tyčinis veikimas ar neveikimas, kai tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas nebÅ«na baigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pasikėsinimo atveju kaltininkas tik pradeda kėsintis į nusikalstamos veikos objektÄ , dalykÄ ir sukelia jiems realų pavojų, tačiau iki galo neįgyvendina nusikalstamų tikslų, neužbaigia nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju nuteistojo tikslas buvo užvaldyti svetimÄ turtÄ . Nuteistasis pasikėsino slaptai pavogti svetimÄ turtÄ â€“ akumuliacinę talpÄ , tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Taigi kaltininkas nerealizavo visų nusikaltimo objektyviųjų požymių, atitinkančių Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl nusikalstama veika (svetimo turto pagrobimas) nebuvo baigta. Darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas teisingai aiÅ¡kino baigto nusikaltimo ir pasikėsinimo jį įvykdyti sampratÄ ir tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ nuteistojo D. C. veikai kvalifikuoti.Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis D.

C. pagrįstai apylinkės teismo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.Apeliantas savo pozicijÄ dėl netinkamo Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo grindžia tuo, kad apleista aplinka davė pagrindÄ manyti, kad jis buvo įsitikinės, jog talpa niekam nepriklauso, bei tuo, kad aplinkybė, jog turtas buvo beÅ¡eimininkis, rodo tai, kad nukentėjusieji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jie yra tos talpos savininkaiÅ iame kontekste pažymėtina, kad vagystės (Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnis) dalyku gali bÅ«ti tik svetimas turtas.

Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimu turtu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio prasme nėra laikomi bešeimininkiai daiktai, t. y. daiktai neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio bešeimininkio daikto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio prasme.

Už Å¡iuos veiksmus asmeniui gali kilti civilinė atsakomybė, o esant atitinkamoms sÄ lygoms ir baudžiamoji atsakomybė už radinio pasisavinimÄ (Lietuvos Respublikos BK 185 straipsnis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo užvaldo ne beÅ¡eimininkį, bet be priežiÅ«ros paliktÄ svetimÄ turtÄ , tokiais veiksmais nutraukdamas teisėtÄ savininko disponavimÄ Å¡iuo turtu, kaltininko veika atitinka vagystės požymius. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. C. pasikėsino pagrobti teritorijoje esančiÄ statinę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis paliktos be priežiÅ«ros statinės užvaldymas nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad asmuo rado ir pasisavino daiktÄ , manydamas, jog jis yra beÅ¡eimininkis. Taigi nuteistojo argumentai atmestini.Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. C., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 straipsniuose įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, pagrįstai bei teisingai motyvavo savo sprendimÄ .Už nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), į jos padarymo aplinkybes, motyvus, tikslÄ , kaltės formÄ - tyčiÄ , veikos stadijÄ (pasikėsinimas) ir jo rūšį (nebaigtas), į kaltinamojo asmenybę ir jo Å¡eimyninę padėtį (D.

C. nedirba, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas), todėl pagrįstai skyrė nuteistajam D. C. su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo iÅ¡vados yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : atmesti nuteistojo D. C. apeliacinį skundÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                           Pavelas Frolovas Teisėjai                                                                                                                                  Laureta Ulbienė                                                                                                         Stasys Lemežis