f2309bcf-2e22-4da5-a1d7-ef8de28ffa78 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1521-260/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19845-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.26; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Monikai MorkevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui V. R., atsakovės atstovui A. Å ., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Gelna“ ir atsakovės UAB „Bivakas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8294-877/2016 pagal ieÅ¡kovės UAB „Gelna“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Bivakas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Transtira“.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Gelna“ 2015 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir kuriame prašė pripažinti atsakovės UAB „Bivakas“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. atliktÄ 820,17 Eur dydžio įskaitymÄ negaliojančiu, priteisti iÅ¡ atsakovės 820,17 Eur skolÄ , 8,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovė UAB „Bivakas“ kreipėsi į ieÅ¡kovę UAB „Gelna“ praÅ¡ydama organizuoti krovinio, kurį sudarė 98 dėžės, sveriančios 972 kg atgabenimÄ iÅ¡ bendrovės C. S., esančios Jungtinėse A. V. (toliau – JAV) atsakovei UAB „Bivakas“, esančiai Kaune. Å alys susitarė dėl 4115 JAV dolerių krovinio gabenimo kainos. Užsakymo pervežimÄ ieÅ¡kovės užsakymu organizavo trečiasis asmuo UAB „Transtira“. IÅ¡muitintas krovinys 2015 m. liepos 7 d. buvo pristatytas atsakovei, naudojant tarptautinio krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį CMR Nr. 287012. 2015 m. liepos 8 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad buvo prarasta krovinio dalis, kurios vertė 398,78 JAV dolerių, taip pat dalies pristatyto krovinio pakuočių buvo pažeistos.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė paprašė ieÅ¡kovės atlyginti 468,78 JAV dolerių žalÄ . 2015 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ dėl žalos įskaitymo į vežimo mokestį, kuriame nurodė, kad 2015 m. liepos 8 d. iÅ¡krovimo metu buvo nustatyta, kad atvežtos tik 97 dėžės vietoje numatytų 98 (960 kg vietoje numatytų 972 kg), dalis krovinio apgadinta - pažeistos prekių pakuotės, todėl atsakovė patyrė žalÄ , kuriÄ sudaro prekių vertės sumažėjimas – 443,17 Eur, iÅ¡ viso patyrė 820,17 Eur žalÄ ir Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitė į 3781,50 Eur atlyginimÄ ieÅ¡kovei už suteiktas vežimo paslaugas pagal ieÅ¡kovės 2015 m. liepos 2 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 2961,33 Eur ir liko skolinga pagal 2015 m. liepos 2 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 820,17 Eur. 2015 m. rugsėjo 4 d. trečiasis asmuo UAB „Transtira“ pristatė atsakovei dingusiÄ krovinio dalį, kuriÄ atsakovė laikė prarasta, tačiau atsakovė atsisakė šį krovinį priimti ir visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kove už suteiktas krovinio pervežimo, ekspedijavimo paslaugas.

2. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino atsakovės UAB „Bivakas“ 2015-08-14 praneÅ¡imu atliktÄ 820,17 Eur dydžio įskaitymÄ negaliojančiu, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Gelna“ iÅ¡ atsakovės UAB „Bivakas“ 820,17 Eur skolÄ , 8,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 624 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsakovė UAB „Bivakas“ 2016 m lapkričio 23 d. pateikė prieÅ¡taravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, jog su ieÅ¡kovės UAB „Gelna“ ieÅ¡kiniu ir Kauno apylinkės teismo preliminariu sprendimu UAB „Bavikas“ nesutinka, prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti, bylÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovė UAB „Gelna“, neatskleisdama teismui svarbių kilusio ginčo aplinkybių, interpretuodama aplinkybes jai norimu bÅ«du, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia suklaidinti teismÄ bei tokiu bÅ«du iÅ¡vengti žalos atlyginimo.

PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė UAB „Gelna“ įsipareigojo suorganizuoti prekių pervežimÄ iÅ¡ įmonės C. S., Ine, (duomenys neskelbtini), JAV bendrovei „Bivakas“ adresu M. G. g. 35, Kaunas. Å alys susitarė, kad paslaugos kaina - 4150 JAV dolerių, ir prekės bus pristatytos per 7-9 darbo dienas. Krovinys buvo gautas pavėluotai - 2015 m. liepos 7 d., atvežtos tik 97 dėžės su prekėmis, vietoje numatytų atvežti 98 dėžių, taip pat dalis krovinio apgadinta - pažeistos prekių pakuotės. Dalies krovinio negavimo ir dalies prekių sugadinimo faktÄ patvirtina ir ant CMR važtaraščio Nr. 287012 esantis faktinio vežėjo UAB „Transtira“ vairuotojo paraÅ¡u patvirtintas sutikimas su UAB „Bivakas“ buhalterės įraÅ¡ais CMR važtaraÅ¡tyje – „Su pastabomis sutinku“.

Dalies prekių pakuočių apgadinimo faktas buvo užfiksuotas fotonuotraukose, todėl žalos faktas yra akivaizdus. Taip pat nurodė, kad prekės buvo sezoninio pobÅ«džio (vandens atrakcionų ir pramogų prekės), jų realizacijai svarbus savalaikis pateikimas į rinkÄ , faktiÅ¡kai iki vasaros sezono vidurio, nes vartotojas tokias prekes įprastai perka tik prasidėjus poilsio sezonui, o ne jam įpusėjus ar baigiantis. Buvo svarbi kiekviena diena, kad prekes perduoti į prekybÄ , todėl nedelsiant buvo įvertinti prekių apgadinimai ir, nustačius, kad pačioje pakuotėje prekės nebuvo iÅ¡ esmės pažeistos (dėl pakuočių sugadinimų buvo pakitusi prekinė iÅ¡vaizda), vadovaujantis verslo praktika, buvo nuspręsta į prekybÄ (į sandėlį) jas atiduoti su 40 procentų nuolaida, kadangi įprasta praktika, jog vartotojas paprastai neperka pažeista pakuote, iÅ¡pakuotÄ , ar be pakuotės prekę už tÄ pačiÄ kainÄ kaip ir tvarkingai supakuotÄ , nepažeista pakuote, prekių.

IeÅ¡kovei 2015 m. liepos 8 d. buvo pateikta pretenzija tiek dėl prarasto, tiek dėl apgadinto krovinio dalies, kurioje detaliai buvo iÅ¡dėstytas žalos pagrindimas bei nurodytas bendras žalos dydis - 820,17 Eur, iÅ¡ kurių 377 Eur prarasto krovinio dalies vertė ir 443,17 Eur žala dėl prekių kainos sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nedarė jokių pastangų geranoriÅ¡kai atlyginti žalÄ , 2015 m. rugpjūčio 14 d. jai buvo praneÅ¡ta apie jos padarytos ir atlygintinos žalos dydžio įskaitymÄ Ä¯ atsakovės ieÅ¡kovei mokėtinÄ sumÄ už teiktas pervežimo paslaugas.

4. IeÅ¡kovė UAB „Gelna“ 2015 m. gruodžio 11 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡taravimus, nurodė, kad atsakovės prieÅ¡taravimuose nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl praÅ¡o teismÄ 2015 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimÄ pakeitė, pripažino atsakovės UAB „Bivakas“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. praneÅ¡imu atliktÄ 487,79 Eur dydžio įskaitymÄ negaliojančiu, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Gelna“ iÅ¡ atsakovės UAB „Bivakas“ 487,79 Eur skolÄ , 8,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 424,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nurodė, jog atsakovė iÅ¡ esmės sutiko, su tuo, kad ieÅ¡kovė, įvykdžiusi krovinio pervežimÄ , turi teisę gauti už tai užmokestį, tačiau kartu nurodė ir tai, jog gabenant krovinį dalis jo buvo sugadinta, dalis prarasta, todėl ieÅ¡kovei mokėtina suma turi bÅ«ti sumažinta nuostolių, patirtų atsakovo, suma.

7. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vežėjo atsakomybės ribų, nustatė, jog vežėjo didelis neatsargumas Lietuvos teisėje suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas, kuris, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visiÅ¡kÄ atsakomybę. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė priėmė užsakymÄ paimti krovinį iÅ¡ JAV ir pristatyti į LietuvÄ . 2015 m. birželio 17 d. ieÅ¡kovė (vežėja) krovinį iÅ¡ siuntėjo priėmė.

Priimdama vežti krovinį, ieÅ¡kovė nepadarė įrašų apie krovinio ir (ar) pakuočių žymėjimÄ ir (ar) bÅ«klę, kas patvirtina, jog krovinys buvo supakuotas. Vežėjo pareiga įteikti jam patikėtÄ gabenti turtÄ gavėjui lemia, kad vežėjas turi bÅ«ti rÅ«pestingas ir atidus. Teismas vertino, jog ieÅ¡kovės atlikti veiksmai, neįsitikinus visų krovinio pakuočių pakrovimu ir iÅ¡krovimu, yra ieÅ¡kovės (vežėjo) tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas. Nustatė, jog bylos faktinės aplinkybės parodo, kad ieÅ¡kovė pažeidė vežėjo pareigÄ pristatyti tokį krovinio kiekį, koks nurodytas vežimo dokumentuose ir tokį vežėjo elgesį laikė neatitinkančiu standartinių rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

Savo prisiimtų sutartinių prievolių ignoravimas atitinka netinkamo vežėjo elgesio standartÄ , todėl sprendė, jog taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio ir 5 punkto nuostatas, reglamentuojančias atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės, byloje nėra pagrindo. Konstatavus vežėjo kaltę, vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu kompensacijos dydžiu (Konvencijos 29 str. 1 d.).

8. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl krovinio pristatymo termino, nepagrįstais laikė ieÅ¡kovės argumentus dėl neva preliminaraus krovinio pristatymo termino. Ä®vertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad Å¡alys susitarė dėl krovinio pristatymo bÅ«tent dėl krovinio pristatymo termino per 6-9 darbo dienas. Atsakovei buvo itin svarbus krovinio pristatymo terminas, todėl ji pasirinko brangesnį krovinio vežimo bÅ«dÄ . Krovinys buvo perduotas vežėjui 2015 m. birželio 17 d., todėl atsakovei turėjo bÅ«ti pristatytas vėliausiai 2015 m. birželio 30 d. , o faktiÅ¡kai buvo pristatytas 2015 m. liepos 7 d.

9. Teismas, spręsdamas dėl įskaitymo, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę gauti iÅ¡ atsakovės apmokėjimÄ už krovinio vežimÄ , o dėl netinkamo vežimo atsakovė patyrė nuostolių dėl prekių pakuotės pažeidimo, t. y. abi prievolės Å¡alis siejo ir abipusės pareigos, sprendė, jog abiejų Å¡alių reikalavimai yra vykdytini ir galiojantys. Atsakovė apie įskaitymÄ ieÅ¡kovei pranešė, taigi įskaitymas buvo atliktas. Teismas vertino, kad įskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas tik dėl 332,38 Eur sumos.

Kitoje dalyje dėl atsakovės nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl laikyto prarasto krovinio, kuris vėliau vis tik buvo pristatytas, sprendė, kad įskaitymas nebuvo galimas, kadangi Å¡ioje dalyje atsakovė įgijo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Gelna“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje atsakovės 2015 m. rugpjūčio 14 d. atliktas 820,17 Eur įskaitymas dalyje dėl 332,38 Eur pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o dalis, kurioje įskaitymas pripažintas negaliojančiu, sumažinta nuo 820,17 Eur iki 487,79 Eur, taip pat su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalis, kuriomis atsakovės 2015 m. rugpjūčio 14 d. atliktÄ 820,17 Eur įskaitymÄ dalyje dėl 332,38 Eur pripažino teisėtu ir pagrįstu, ieÅ¡kovei priteistÄ skolÄ sumažino iki 487,79 (vietoje 820,17 Eur) bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai neiÅ¡tyrė svarbių bylai aplinkybių, neįvertino visų ieÅ¡kovės nurodytų argumentų ar juos nepagrįstai atmetė, netinkamai pritaikė materialinės bei proceso teisės normas, dėl ko bylÄ iÅ¡sprendė neteisingai. 1.2.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, nepagrįstai ir neteisėtai atsakovo patirtus nuostolius vertino 30 procentų dydžiu nuo prekių vertės ir sprendė, kad atsakovo atliktas įskaitymas dalyje dėl 332,38 Eur yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovei mokėtina suma skola turi būti sumažinta atsakovės patirtų nuostolių suma, kadangi atsakovė nepatyrė jokių realių nuostolių už kuriuos, vadovaujantis CMR Konvencijos nuostatomis, privalėtų atsakyti vežėjas. 1.3.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, nepagrįstai nustatė, jog atsakovė dėl apgadintų prekių pakuočių patyrė nuostolių, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė prekes su apgadinta pakuote pardavė už žymiai didesnę kainÄ nei prekių įsigijimo, įskaitant transportavimÄ , importo muitus, savikaina. Skundžiamame sprendime nurodyta 30 procentų dydžio nuo prekių vertės žala dėl tariamo dalies prekių apgadinimo nėra reali, o tik hipotetinė.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės atlikto įskaitymo dalį, lygiÄ atsakovės galimai sumažėjusio pelno daliai, pažeidė CMR konvencijos 3 ir 25 straipsnių nuostatas. 1.4. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kuriÄ ekspeditorius, kuris įsipareigoja vežti krovinį, yra laikomas vežėju CMR Konvencijos prasme ir atsako kaip vežėjas, nepriklausomai nuo to, kad faktiÅ¡kai krovinį vežė kitas asmuo, todėl neturėjo pagrindo nustatyti, kad atsakovė dėl neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų patyrė 332,38 Eur žalÄ .

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Bivakas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kovės UAB „Gelna“ reikalavimai ir ieÅ¡kinį atmesti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir prie bylos medžiagos prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus: pridėtinių iÅ¡laidų paskirstymo žiniaraÅ¡tį, kurio pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo apeliacinės instancijos teisme, kuris detalizuoja orderiuose įraÅ¡ytus duomenis bei parduotų su nuolaida prekių sÄ skaitas faktÅ«ras ir bendrovės buhalterės raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ â€“ kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, kuriame nurodyta kokios prekės buvo atvežtos 2015 m. rugsėjo 4 d.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavo ieÅ¡kovės tyčiÄ , tačiau netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę. 2.2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nenurodė nei argumentų, nei įrodymų, galinčių patvirtinti, jog atsakovė nepagrįstai nepristatyto krovinio dalį laikė prarasta. CMR Konvencijos 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turi asmuo, gavęs praneÅ¡imÄ apie tai, kad krovinys rastas, per 30 dienų gali pareikalauti, kad krovinys jam bÅ«tų grÄ Å¾intas, apmokėjus važtaraÅ¡tyje numatytus mokėjimų įsiskolinimus, taip pat grÄ Å¾inus gautÄ kompensacijÄ , atskaičius iÅ¡ jos gaunamas iÅ¡laidas, ir paliekant teisę reikÅ¡ti pretenzijas.

O CMR Konvencijos 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad per 30 dienų nepateikus praÅ¡ymo grÄ Å¾inti krovinį, vežėjas turi teisę disponuoti rastu kroviniu pagal vietovės, kurioje rastas krovinys, įstatymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CMR nuostatos, numatančios teisę laikyti krovinį prarastu, rėmėsi ne teisės CMR Konvencijos nuostata, kuri reglamentuoja pavėluotÄ krovinio pristatymÄ , o nuostata numatančiÄ teisę laikyti krovinį prarastu. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovė neturėjo pagrindo ir teisės krovinio dalį laikyti prarasta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo apginti vežimo sutartį pažeidusios (dėl tyčiniais pripažintų veiksmų) Å¡alies interesai. 2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo pripažinti įskaitymo neteisėtu, kadangi ieÅ¡kovei praradus krovinį, į vežimo paslaugos kainÄ atsakovė įskaitė savo piniginį reikalavimÄ Ä¯ nuostolių atlyginimÄ prarastos krovinio dalies vertę. 2.4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. ieÅ¡kovė siekė pristatyti prarasto krovinio dalį.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytÄ datÄ buvo atvežtas bÅ«tent prarastas krovinys. 2.5. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės patirti nuostoliai dėl pakuočių pažeidimo vertintini tik 30 procentų dydžiu nuo prekių vertės, todėl visiÅ¡kai nepagrįstai sumažino atsakovės patirtų nuostolių dydį. Teismas nepagrįstai laikė, kad prekių kaina, nuo kurios turi bÅ«ti skaičiuojami patirti nuostoliai, yra prekių įsigijimo kaina.

Prekių įsigijimo vertė yra visiÅ¡kai skirtingos ir nustatomos atsižvelgiant į skirtingus kriterijus 12. IeÅ¡kovė UAB „Gelna“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Bivakas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės UAB „Bivakas“ apeliacinio skundo netenkinti, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgdama į atsakovės praÅ¡omų prie bylos medžiagos prijungti naujai pateiktų įrodymų datas ir aplinkybę, kad pasirengimas bylai vyko dokumentinio proceso tvarka, mano, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas turėtų atsisakyti juos priimti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ ekspeditorius, kuris įsipareigoja pervežti krovinį, yra laikomas vežėju CMR Konvencijos prasme, nepriklausomai nuo to, kad faktiÅ¡kai krovinį vežė kitas asmuo. 3.2. Atsakovės atliktas įskaitymas galėtų bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu visa apimtimi, jei bÅ«tų nustatytos ieÅ¡kovės kaip ekspeditoriaus sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau jas patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Atsakovė kartu su apeliacinius skundu nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, patvirtinančių, kad žala atsakovei atsirado dėl ieÅ¡kovės kaltų veiksmų ar, kad tarp ieÅ¡kovės veiksmų ir atsakovės nurodytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovės į bylÄ pateikto CMR važtaraščio kopijos, kurioje yra faktinio vežėjo trečiojo asmens UAB „Transtira“ vairuotojo įraÅ¡as ranka „Su pastabomis sutinku“, negalima laikyti tinkamu ir patikimu įrodymu, patvirtinančiu dalies prekių praradimÄ ar apgadinimÄ , nes jį paneigia visuma kitų byloje esančių įrodymų ir pačios atsakovės prieÅ¡taravimuose nurodytos aplinkybės, jog pačioje pakuotėje prekės nebuvo iÅ¡ esmės pažeistos. 3.3.

Atsakovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo atsakovės atlikto įskaitymo, dalyje, lygioje prarasto krovinio vertei, pripažinti neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, pagrįstai konstatavo jog atsakovė neturėjo teisės atsisakyti pavėluotai jai pristatyto krivinio, tačiau įgijo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl pavėluoto pristatymo sukeltų nuostolių, kadangi prieÅ¡ingas Å¡ios situacijos vertinimas prieÅ¡tarautų Å¡alių bendradarbiavimo ir kooperacijos principams. 3.4.

Atsakovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, nepagrįstai sumažino atsakovės nuostolių, iÅ¡reikÅ¡tų atsakovės prekėmis su tariamai apgadinta pakuote taikoma nuolaida, dydį. Pirmosios instancijos teismas turėjo ne sumažinti, o apskritai nepripažinti nuostoliais atsakovės negautų pajamų ir dėl Å¡ios sprendimo dalies ieÅ¡kovė yra pateikusi apeliacinį skundÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė dėl apgadintų prekių pakuočių apskritai nepatyrė jokių nuostolių, nes prekes su apgadinta pakuote pardavė už žymiai didesnę kainÄ nei prekių įsigijimo savikaina.

13. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, ieÅ¡kovės atstovas prašė patenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atmesti atsakovės apeliacinė skundÄ ir priteisti ieÅ¡kovei visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovės atstovas prašė patenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ ir atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrino ir nustatė, kad nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Byloje pagal ieškovės (vežėjos) ir atsakovės (krovinio gavėjos) pateiktus apeliacinius skundus sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręstas dėl atsiskaitymo tarp šalių kilęs ginčas, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Gelna“ su atsakove UAB „Bivakas“ 2015 m. birželio 15 d. elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis susitarė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ Jungtinėse A. V. esančios įmonės C. S., (duomenys neskelbtini), pristatys krovinį uždarajai akcinei bendrovei „Bivakas“ adresu (duomenys neskelbtini). Å alys susitarė, kad paslaugos kaina - 4150 JAV dolerių, ir prekės bus pristatytos per 7-9 darbo dienas. Krovinys vežėjui buvo perduotas 2015 m. birželio 17 d., todėl gavėjui turėjo bÅ«ti pristatytas iki 2016 m. birželio 29 d., tačiau buvo pristatytas pavėluotai - 2015 m. liepos 7 d., be to atvežtos tik 97 dėžės su prekėmis, vietoje numatytų atvežti 98 dėžių.

Dalis krovinio be to buvo apgadinta – pažeistos prekių pakuotės. Dalies krovinio negavimo ir dalies prekių sugadinimo faktÄ patvirtina ir ant CMR važtaraščio Nr. 287012 esantis faktinio vežėjo UAB „Transtira“ vairuotojo paraÅ¡u patvirtintas sutikimas su UAB „Bivakas“ buhalterės įraÅ¡ais CMR važtaraÅ¡tyje apie prekių trÅ«kumÄ ir apgadinimÄ . Atsakovė 2015 m. liepos 8 d. pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ dėl vėlavimo pristatyti krovinį ir dėl žalos, patirtos tiek dėl dalies prarasto krovinio, tiek dėl apgadinto krovinio dalies.

IeÅ¡kovė į atsakovės pretenzijÄ neatsakė. 2015 m. liepos 14 d. atsakovė pranešė ieÅ¡kovei, kad dėl ieÅ¡kovės netinkamai vykdyto pervežimo patirtÄ 820,17 Eur žalÄ ji įskaito į ieÅ¡kovei priklausantį 3781,50 Eur atlyginimÄ už pervežimÄ . 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė sumokėjo 2961,33 Eur už krovinio pervežimÄ . IeÅ¡kovė UAB „Gelna“ 2015 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir kuriame prašė pripažinti atsakovės UAB „Bivakas“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. atliktÄ 820,17 Eur dydžio įskaitymÄ negaliojančiu, priteisti iÅ¡ atsakovės 820,17 Eur skolÄ , 8,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino atsakovės UAB „Bivakas“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. praneÅ¡imu atliktÄ 820,17 Eur įskaitymÄ negaliojančiu ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „Gelna“ iÅ¡ atsakovės UAB „Bivakas“ 820,17 Eur skolÄ , 8,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 624 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovei pateikus prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir Kauno apylinkės 2015 m. spalio 30 d. preliminaraus sprendimo, teismas Å¡iuos prieÅ¡taravimus priėmė ir po atsakovės prieÅ¡taravimų bei ieÅ¡kovės atsiliepimo į prieÅ¡taravimus pateikimo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ 2016 m. kovo 23 d. priimtu galutiniu sprendimu nusprendė Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip: pripažinti atsakovės UAB „Bivakas“ 2015-08-14 praneÅ¡imu atliktÄ 487,79 Eur dydžio įskaitymÄ negaliojančiu; priteisti ieÅ¡kovei UAB „Gelna“ iÅ¡ atsakovės UAB „Bivakas“ 487,79 Eur skolÄ , 8,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (487,79 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-10-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 424,25 Eur (keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl šio teismo sprendimo ir ieškovė, ir atsakovė padavė nagrinėjamus apeliacinius skundus.

17. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės atliktas 820,17 Eur įskaitymas, kurį ginčija ieškovė yra pagrįstas tik iš dalies, t.y. 332,38 Eur sumai, kadangi atsakovė neturėjo teisės įskaityti nuostolių, patirtų vežėjui praradus dalį krovinio, t.y. 377 Eur, o taip pat dalies – 110,79 Eur – nuostolių, patirtų pervežimo metu sugadinus dalį krovinio. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ieškovė, teigdama, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė turėjo atsakovei atlyginti 332,38 Eur nuostolius, o taip pat ir atsakovė, teigdama, kad teismas iš viso neturėjo pagrindo vertinti, kad atsakovė nepatyrė 820,17 Eur nuostolių.

18. Teismas, tiek nagrinėdamas civilinę bylÄ , tiek priimdamas sprendimÄ , kaip kad reikalauja CPK 2 straipsnio nuostatos, privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. Sutinkamai su CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas gana teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad atsakovė pagal pervežimo sutartį už pervežimÄ privalo mokėti ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovei, kaip vežėjai, kurios veiksmai prilygintini tyčiai, atsirado pareiga atsakyti už atsakovės patirtus nuostolius. Tačiau pirmosios instancijos teismas kiek netiksliai vertino aplinkybes, susijusias su nuostolių dydžiu ir nuostolių atlygintinumu, dėl ko padarė nevisiÅ¡kai pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumu.

20. Nepagrįstai, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė neprivalėjo atsakovei atlyginti nuostolių, pastarosios patirtų dėl dalies prarasto krovinio. Atsakovei krovinys privalėjo būti pristatytas vėliausiai 2015 m. birželio 30 d., tačiau buvo pristatytas tik 2015 m. liepos 7 d., be to dalis krovinio nebuvo pristatyta. Pagal CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovė galėjo laikyti, kad krovinio dalis yra prarasta nuo 2015 m. liepos 29 d.

Kadangi apie trÅ«kstamÄ krovinio dalį atsakovei buvo praneÅ¡ta jau po 2015 m. liepos 29 d., t.y. 2015 m. rugpjūčio 12 d., trÅ«kstama krovinio dalis buvo pateikta atsakovei 2015 m. rugsėjo 4 d., tačiau atsakovė, kaip matyti iÅ¡ jos darbuotojos prie apeliacinio skundo pridėto paaiÅ¡kinimo, negalėjo pagal įpakavimÄ ir dėžių skaičių pripažinti, kad tai yra jai anksčiau nepateikto krovinio dalis, ir atsisakė jį priimti, laikytina, jog atsakovė pagrįstai į vežimo kainÄ Ä¯skaitė jos dėl dalies prarasto krovinio patirtus nuostolius.

Å iÄ aplinkybę kiek kitaip vertinęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad CMR konvencijos 20 straipsnio nuostatos nenumato krovinio gavėjo pareigos priimti krovinį, kurį ji jau laiko prarastu, o tik suteikia teisę reikalauti jai perduoti tokį krovinį. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė ir nereikalavo jai perduoti po 2015 m. liepos 29 d. atsiradusiÄ krovinio dalį, ir negalėjo nustatyt, kad tai bÅ«tent trÅ«kstama krovinio dalis.

21. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad dėl dalies krovinio pakuočių sugadinimo, atsakovė patyrė nuostolius ne tokio dydžio, kokius ji nurodė informuodama pretenzija ir praneÅ¡imu apie įskaitymÄ ieÅ¡kovę, o kitokio dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, jog atsakovė tiksliai neįrodė nuostolių dydžio, todėl teismas nusprendžia, kad atsakovės patirti nuostoliai vertintini 30 procentų nuo prekių vertės. CK 249 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Byloje nagrinėjamu atveju nuostolių dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė įrodinėjo leistinais įrodymais apie apgadintų prekių kiekį, jų visiÅ¡kai realias mažesnes realizavimo kainas ir tikrai verslo požiÅ«riu logiÅ¡kais paskaičiavimais. Todėl negalima vertinti, kad atsakovė kaip Å¡alis neįrodė jos patirtų nuostolių dydžio, ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pripažinti, kad atsakovė dėl sugadintų prekių pakuočių patyrė ne 443,17 Eur, bet 332,38 Eur nuostolių.

22. Dokumentinio proceso leistinumo kriterijus numato CPK 424 straipsnis, kuriame nustatyta, kad dokumentinio proceso tvarka ieškovo prašymu gali būti nagrinėjamas ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, jeigu šie reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.

Dokumentinio proceso tvarka ieÅ¡kiniai nenagrinėjami, jei atsakovas gyvena užsienyje arba jeigu užsienyje yra atsakovo buveinė. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , dokumentinį procesÄ kaip bylos nagrinėjimo formÄ , vadovaudamasis dispozityvumo principu, pasirenka ieÅ¡kovas. Teismas negali Å¡io ieÅ¡kovo pasirinkimo įtakoti, iÅ¡skyrus aiÅ¡kiai įstatyme įvardytus atvejus, t.y. kai ieÅ¡kovo reikalavimai nėra pagrįsti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, ir ieÅ¡kovas per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alina ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumų (CPK 424 straipsnio 2, 3 dalys), arba kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys pagal pateiktus įrodymus negali bÅ«ti visiÅ¡kai patenkinamas (CPK 428 straipsnio 7 dalis).

Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ne tik dėl skolos priteisimo, kÄ , pagrindus reikalavimÄ raÅ¡ytinais įrodymais, CPK 424 str. leidžia, bet ir dėl sandorio, t. y. atsakovės atlikto įskaitymo, pripažinimo negaliojančiu, kas neatitinka CPK 424 str. numatyto leistinumo taisyklių. Kadangi po preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir preliminarus sprendimo, po prieÅ¡taravimų priėmimo pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, negalima pripažinti, kad taip buvo pažeistos atsakovės teisės tinkamai atsikirsti į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Nesant pagrindo pripažinti, kad tik dėl Å¡io procesinio pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, apeliacinės instancijos teismas apskųstojo teismo sprendimo Å¡iuo pagrindu nenaikina. Tačiau įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus apie atsakovės patirtÄ Å¾alÄ dėl krovinio apgadinimo ir dėl dalies krovinio praradimo, t. y. nuostolius, kuriuos atsakovė pagrįstai įskaitė į apmokėjimÄ ieÅ¡kovei už pervežimÄ , apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 23 d. galutinį sprendimÄ panaikina ir priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

23. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir byloje priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei jos patirtos ir praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, o atsakovės praÅ¡ymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės tenkintinas (CPK 93, 98 str.). Sprendžiant pagal byloje pateiktus praÅ¡ymus ir duomenis, atsakovė patyrė 400 Eur iÅ¡laidas, sumokėdama už advokato teisinę pagalbÄ , suteiktÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir 11 Eur sumokėdama žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundÄ .

Å ios iÅ¡laidos ir priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei UAB „Bivakas“ ( j. a. k. 160433338) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Gelna“ ( j. a. k. 141749538) 411 Eur (keturis Å¡imtus vienuolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Raimondas Buzelis