f22ee63f-443c-49bf-8def-fa19fac24d2e · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1552-946/2019

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00076-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. liepos 17 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K.,

administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kur D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, D. K. firmos savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Tomas DručiÅ«nas 2019 m. birželio 12 d. D. K. firmos savininkui D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. VDI-ANR_P-1052-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas darbdaviu, D. K. firmoje (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 24 d. 11.50 val. leido nelegaliai dirbti darbuotojui – T. S., ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. dėl padaryto nusižengimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad T. S. anksčiau yra dirbęs jo firmoje, tačiau buvo atleistas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Kadangi paskutiniu metu T. S. alkoholio nebevartojo, jis prižadėjo priimti T. S. į ankstesnį darbÄ staliaus pareigoms. Susitarė su T. S. susitikti 2019 m. balandžio 24 d. apie 10.30 val. firmos patalpose, kad apsitarti dėl darbo sÄ lygų, atlyginimo dydžio, tačiau jis į susitikimÄ labai stipriai pavėlavo – atvyko tik apie 12.00 val. Nesulaukęs jo sutartu laiku, T. S. pradėjo dirbti, nors darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, taip pat apie darbuotojo įdarbinimÄ nebuvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Darbo sutartis su T. S. buvo sudaryta kitÄ dienÄ , taip pat apie jo įdarbinimÄ praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Prašė atsižvelgti į tai, jog jo firmoje dirba Å¡eÅ¡i žmonės, darbo sutartis su darbuotoju buvo sudaryta kitÄ dienÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje.

Ä® teismo posėdį neatvyko administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovas. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Å¾inoma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta paties D. K. prisipažinimu teismo posėdžio metu bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Tomo DručiÅ«no 2019 m. birželio 12 d. suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-2539-2018 (b. l. 4), kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; 2019 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktu (b. l. 4), kuriuo konstatuoti D. K., kaip darbdavio, padaryti pažeidimai - nustatytas asmuo – T. S., dirbęs nesudarius darbo sutarties ir nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui; T. S. 2019 m. balandžio 24 d. paaiÅ¡kinimu (b. l. 5), kuriame jis nurodė, kad vienÄ dienÄ dirbo D. K., su kuriuo tarėsi dėl darbo, firmoje staliaus pareigose, nesudarius darbo sutarties; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija (b. l. 7), iÅ¡ kur nustatyta, kad T. S. darbo laikotarpio pradžia – 2019 m. balandžio 25 d.

Teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, juos iÅ¡analizavęs ir įvertinęs, laiko įrodytu, kad D. K., bÅ«damas darbdaviu - D. K. firmos savininku, D. K. firmoje (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 24 d. 11.50 val. leido nelegaliai dirbti darbuotojui – T. S., ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Å iais savo veiksmais D. K. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teismo posėdžio metu prašė skirti jam mažesnę nei minimalaus dydžio nuobaudÄ .

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, siekį užkirsti keliÄ galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo interesas negali bÅ«ti dominuojantis prieÅ¡ vieÅ¡Ä jį interesÄ . Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes prieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų beprasmiÅ¡ka.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai. Tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panaÅ¡iai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

D. K. nurodyti argumentai, kurie, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu nepagrindžia aukščiau paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų administracinėse bylose, kuriose buvo taikyta arba praÅ¡yta taikyti Å¡iÄ iÅ¡imtinę įstatymo leidėjo, integruotÄ Ä¯ ANK, normÄ . Skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudÄ arba iÅ¡ viso jos neskirti, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ pažeidimÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Kaip jau minėta, ANK 34 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusižengimo pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Nagrinėjamu atveju, analizuojant administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad D. K. padarė administracinį nusižengimÄ , kurio pobÅ«dis paprastai lemia didelę materialinę naudÄ nusižengimÄ darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ užmokestį už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju, iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. D. K. prisipažino ir gailisi padaręs administracinį nusižengimÄ , kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis), Å¡is nusižengimas nėra pakartotinis. Tačiau kitų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuoti kaip iÅ¡skirtinai teigiamÄ , nėra nei byloje, nei jas pateikė pata D. K..

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatytos aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti argumentai nelaikyti iÅ¡skirtinio pobÅ«džio, pagrindžiantys teisminę praktikÄ dėl neabejotinos įstatyme numatytos iÅ¡imties taikymo.

Ä®vertinęs D. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad Å¡is nusižengimas nėra kartotinis, padarytas nusižengimas nesitęsė ilgÄ laiko tarpÄ , darbo sutartis su darbuotoju buvo sudaryta kitÄ dienÄ , taip pat Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, sudarius darbo sutartį, buvo praneÅ¡ta apie darbuotojo įdarbinimÄ , bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ minimalaus dydžio nuobaudÄ â€“ baudÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 ir 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Pripažinti D. K. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir paskirti jam nuobaudÄ â€“ 1000,00 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ .

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo/ priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis