2020-11-18 Nr. AB-22086-3-61-3-03848-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1399-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03848-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. BR6-2259151 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalis, kuriose konstatuota, kad pareiškėja padarė pažeidimą – neįrodė valdymo teisės į visą 2016 metų paraiškoje (toliau – ir Paraiška) deklaruotą plotą (9,14 ha); pareiškėja padarė pažeidimą – netinkamai deklaravo ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (toliau – ir EASV) kiekį; pareiškėjai skirtina ilgalaikė 280,85 Eur sankcija; 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti Paraiškos vertinimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Agentūra žemės valdymo teisių pagrindimą vertino formaliai, neįvertino, kad faktiškai pareiškėja buvo 9,14 ha ploto valdytoja ir kad ji šį plotą valdė teisėtai. Pareiškėja iš savo sutuoktinio L. P. buvo įgijusi žemės valdymo teisę į 3,59 ha žemės sklypą, kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas – 8,30 ha. Be to, pareiškėja iš savo svainio M. P. buvo įgijusi žemės valdymo teisę į 0,82 ir 2,64 ha ploto žemę – į skundžiamame Sprendime nurodytą KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas – 18,24 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas – 1,52 ha. Nors Paraiškos pateikimo metu šie žemės sklypai dar nebuvo suformuoti, jie L. P. ir svainiui M. P. buvo suteikti naudotis pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1309, todėl Agentūra nepagrįstai vertino, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 5,34 (3,59 + 1,67 + 1,01) ha plotą. Be to, L. P. ir M. P. buvo suteikti leidimai naudotis valstybine žeme, o pastarieji suteikė teisę žeme naudotis pareiškėjai. Šiuo metu 7,05 (3,59 + 0,82 + 2,64) ha ploto valstybinė žemė yra suformuota kaip sklypai ir perduota L. P. ir M. P.

3. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog žemės sklypo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo deklaruotas 3,66 ha plotas, valdymo teisę pagrindė pateikdama panaudos sutartį, pasirašytą su K. K., kuris yra minėtos žemės faktinis ir teisėtas valdytojas. Papildomai pareiškėja pateikė 2003 m. balandžio 23 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuris patvirtina, kad K. K. paveldėjo savo motinos L. K. turtą. Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įregistruotos mirusiosios L. K. vardu, buvo suformuotas tik 2013 m. rugsėjo 26 d. bei įregistruotas 2014 m. rugsėjo 18 d. pagal NŽT sprendimą, todėl paveldėjimo teisės liudijime jis nėra nurodytas. Aplinkybė, kad K. K., būdamas viso palikėjos turto paveldėtojas ir faktinis valdytojas (faktinis paveldėjimo priėmėjas), iki šiol nėra įregistravęs žemės sklypo savo vardu, nekeičia fakto, kad K. K. žemės sklypą kaip palikimą priėmė faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 str. 1 d.), valdymo teisę į šį žemės sklypą K. K. turi, tokią teisė jis įgijo teisėtai ir sąžiningai (CK 4.26 str. 2 d.), teisė nėra ginčijama ar nuginčyta, todėl K. K. turėjo teisę pareiškėjai perduoti valdyti aptariamą žemės sklypą.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, kurią konkrečiai KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto ploto dalį Agentūra laiko nepagrįsta. Atsakovui tiksliai nenurodžius, nepaaiškinus ir nepavaizdavus schemoje, kurios konkrečiai dalies valdymo pareiškėja nepagrindė, Sprendimo dalis, jog pareiškėja nepagrindė 0,14 ha ploto žemės valdymo teisių, yra nepagrįsta.

5. Pareiškėjos teigimu, dėl nebaigtos valstybinės žemės reformos procedūrų, nesant suformuotiems valstybinės žemės sklypams, ji negalėjo papildomai pateikti nei sutarčių su NŽT, nei NŽT sutikimų naudotis valstybine žeme, nors faktiškai žeme naudojosi ir joje vykdė žemės ūkio veiklą. Agentūrai situacija buvo ne kartą paaiškinta. Pareiškėja pabrėžė, kad valdymo teisę galėjo įgyti ne tik nuomos, panaudos pagrindu, bet ir žodžiu sutarusi su žemės valdytojais ar faktiniu žemės naudojimu, kai dėl tokio naudojimo žemės savininkas ar valdytojas neprieštarauja, todėl atsakovas nepagrįstai vertino, kad pareiškėja nebuvo įgijusi valdymo teisių į valstybinę žemę ar valdymo teisių į privačios nuosavybės žemę, kurią faktiškai naudojo žemės ūkio veiklai vykdyti.

6. Dėl kriterijaus žalinimo išmokai gauti pareiškėja nurodė, kad Agentūra nepagrįstai vertino, jog pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 3,66 ha ploto ir 1,01 ha ploto pasėlį ŽIR, o jei pasėlio ŽIR plotai yra deklaruoti pagrįstai, pareiškėja negali būti laikoma pažeidusi pareigą deklaruoti 4,0985 ha EASV ploto. Nustačius, kad pareiškėja tinkamai deklaravo ir likusį pasėlių ŽIR plotą – 4,67 ha (3,66 + 1,01), bendras pasėlių ŽIR deklaruotas plotas būtų 7,32 ha, jis atitinka 5,124 ha EASV plotą, todėl pareiškėja pripažintina tinkamai deklaravusi EASV plotą.

7. Pasak pareiškėjos, skundžiamu Sprendimu jai negalėjo būti skirta 280,85 Eur ilgalaikė sankcija, be to, turėjo būti skirta didesnė išmoka, nes pareiškėja pagrindė valdymo teises į visą deklaruotą 91,11 ha plotą.

8. Pareiškėja 2018 m. spalio 31 d. pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad V. B. 0,9 ha sklypą buvo išsinuomavęs iš žemės ūkio kooperatyvo (toliau – ir ŽŪK) „Prie Paįstrio“ pagal 2015 m. balandžio 9 d. nuomos sutartį, o pareiškėja ir ŽŪK „Prie Paįstrio“ buvo sudarę 2015 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo sutartį.

9. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

10. Agentūra nurodė, kad Paraiškos administravimo metu nustatytas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 8,75 ha KVV (vasariniai kviečiai), 0,10 ha ploto dvigubo deklaravimo atvejis, 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2017 m. kovo 7 d. pranešimais pareiškėjos paprašyta pateikti visų Paraiškoje deklaruotų plotų valdymo teisę įrodančius dokumentus. Atsakydama į gautus pranešimus, pareiškėja 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė dokumentus, kuriuos įvertinus nustatyta, kad pareiškėja pateikė ne viso Paraiškoje deklaruoto ploto žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, neįrodyta valdymo teisė į 9,14 ha plotą. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nustatyta, kad leidimas naudotis valstybine žeme buvo išduotas L. P. ir M. P., todėl pateikti dokumentai nepagrindžia Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės; be to, susitarimuose nurodytų sklypų valdymo teisė nepriklauso tiems asmenims, su kuriais pareiškėja sudarė susitarimus dėl leidimo naudotis žemės sklypais. Pareiškėja taip pat nepateikė žemės savininkų leidimo subnuomai tretiesiems asmenims, su kuriais sudarė susitarimus. Remdamasi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis Agentūra taip pat nustatė, jog žemės sklypas K. K. nuosavybes teise nepriklauso, t. y. nėra duomenų, kad asmuo šį žemės sklypą būtų registravęs savo vardu, o administruodama Paraišką Agentūra negali remtis pateikta panaudos sutartimi, jei nei pagal VĮ Registrų centro duomenis, nei pagal kitus pareiškėjos ar kitų institucijų pateiktus duomenis negalima nustatyti, kad konkretus žemės sklypas nuosavybės teise priklauso K. K. Agentūra pažymėjo, jog nustatydama KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalies plotą, kuriam pareiškėja nepateikė valdymo teisę įrodančių dokumentų, rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis, iš kurių matyti, kad 0,14 ha priklauso ne pareiškėjai.

11. Agentūra taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai buvo privalu deklaruoti 4,0985 ha EASV ploto, tačiau Paraiškoje deklaruotas ir faktiškai nustatytas 2,65 ha žirnių (ŽIR) plotas atitinka 1,855 ha EASV plotą, todėl pareiškėjos Paraiška neatitinka reikalavimų.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. P. skundą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja 2016 m. birželio 3 d. Agentūrai pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką; Agentūra, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą, Paraišką administravo pakartotinai ir įvertinusi papildomai pateiktus dokumentus priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai skyrė 11 009,28 Eur dydžio galutinę paramos sumą, konstatavo, kad Paraiškos administravimo metu nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis (1 pažeidimas), pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visą Paraiškoje deklaruotą plotą, t. y. į 9,14 ha (2 pažeidimas) ir nedeklaravo tinkamo kiekio EASV (3 pažeidimas). Pareiškėja nesutiko su Sprendimo dalimis, kuriomis konstatuota, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visą Paraiškoje deklaruotą plotą ir kad pareiškėja nesilaikė kriterijaus žalinimo išmokai gauti.

14. Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. birželio 7 d.) 4.20 ir 4.22 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad parama gali būti mokama tik už teisėtai valdomą plotą, kuriame vykdoma remiama žemės ūkio veikla.

15. Taisyklių 78 punkto aspektu vertindamas pareiškėjos argumentus dėl žemės valdymą pagrindžiančių dokumentų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal pareiškėjos ir L. P. 2016 m. sausio 5 d. pasirašytą susitarimą pareiškėjai leidžiama deklaruoti NŽT Panevėžio skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1309 L. P. suteiktą naudotis 3,59 ha valstybinės žemės plotą, kuris yra pareiškėjos deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 (8,30 ha); pagal pareiškėjos ir M. P. 2016 m. sausio 5 d. pasirašytą susitarimą pareiškėjai leidžiama deklaruoti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1309 M. P. suteiktus naudotis 0,82 ha ir 2,64 ha valstybinės žemės plotus, kurie yra pareiškėjos deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 (18,24 ha) ir žemės sklypą KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas – 1,52 ha.

16. Vadovaudamasis NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (2012 m. kovo 16 d. redakcija) 1, 3, 7 ir 13 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad valstybine žeme gali naudotis tik tas asmuo, kuriam yra perduota teisė laikinai naudotis valstybine žeme, šiuo atveju – L. P. ir M. P. Aplinkybė, kad Apraše nėra nustatytas draudimas asmeniui, kuriam laikinai naudotis perleistas valstybinis žemės sklypas, valstybinį žemės sklypą subnuomoti ar kitaip perleisti naudojimosi teisę, nesudaro pagrindo šiam asmeniui su valstybės turtu elgtis kaip su savo nuosavybe. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. P. ir M. P. sutikimai, kuriais pareiškėjai leista naudotis valstybinės žemės plotais, nepagrindžia paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės, todėl Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 5,34 (2,66 + 1,67 + 1,01) ha plotą.

17. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal 2016 m. sausio 4 d. susitarimą tarp pareiškėjos ir ŽŪK „Prie Paįstrio“, kuriuo pareiškėjai leidžiama deklaruoti žemės plotus, įskaitant žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,0539 ha), kuris yra pareiškėjos deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (1,52 ha), taip pat žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9343 ha), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,90 ha) bei žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2,0536 ha), kurie yra pareiškėjos deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (3,66 ha).

Skundžiamame Agentūros Sprendime nustatyta, kad pareiškėja neįrodė žemės valdymo teisės į 0,14 ha lauko plotą (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, deklaruotas plotas – 8,75 ha, nustatytas faktinis plotas – 8,61 ha). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra Lietuvos Respublika, todėl nurodyti sklypai nuosavybės (panaudos, nuomos ar pan.) teise nepriklauso ŽŪK „Prie Paįstrio“, todėl susitarimas nepagrindžia Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės į 0,14 ha lauko plotą.

Dalis susitarimuose tarp pareiškėjos ir ŽŪK „Prie Paįstrio“ bei tarp pareiškėjos ir M. P. minimų sklypų nuosavybės teise taip pat priklauso Lietuvos Respublikai (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (1,0539 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sudaryta nuomos sutartis su M. P. (valstybinės žemės nuomos sutartis galioja nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2042 m. kovo 13 d.); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9343 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sudaryta nuomos sutartis su M.

P. (valstybinės žemės nuomos sutartis galioja nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2042 m. kovo 13 d.); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (3,5968 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su L. P. galioja nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2042 m. birželio 6 d.). Be to, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (0,90 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sudaryta nuomos sutartis su V. B. (valstybinės žemės nuomos sutartis galioja nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 2 d. (nuo 2017 m. lapkričio 29 d. sklypas priklauso L.

P.)).

18. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 18 punkto, taip pat Aprašo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad valstybinės žemės nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Byloje nėra įrodymų, kad valstybinės žemės nuomininkas yra gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą subnuomoti valstybinę žemę, todėl atsakovas pagrįstai laikė, kad pareiškėja nepagrindė valdymo teisės į minėtus žemės sklypus (1,67 ha).

19. Dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaruotas plotas – 3,66 ha) valdymo teisės pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad K. K., būdamas viso palikėjos L. K. turto paveldėtojas ir faktinis valdytojas (faktinis paveldėjimo priėmėjas), nėra įregistravęs žemės sklypo savo vardu, nekeičia fakto, kad jis žemės sklypą kaip palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.51 str. 1 d.), valdymo teisę į šį žemės sklypą K. K. turi, tokią teisė jis įgijo teisėtai ir sąžiningai (CK 4.26 str. 2 d.), teisė nėra ginčijama ar nuginčyta, todėl K. K. turėjo teisę pareiškėjai perduoti valdyti aptariamą žemės sklypą. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas neturėdamas paveldėjimo teisės liudijimo, patvirtinančio, kad faktinis palikėjos L. K. turto valdytojas ir paveldėtojas yra K. K., pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos mirusiosios L. K. vardu, ir konstatavo, kad minėtas žemės sklypas K. K. nuosavybes teise nepriklauso, t. y. ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo duomenų, kad asmuo šį žemės sklypą būtų įregistravęs savo vardu, nors šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi.

20. Vertindamas byloje pateiktus duomenis dėl dvigubo deklaravimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja deklaravo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 (8,75 ha), tą patį lauką (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 (16,51 ha)) deklaravo M. P., susikirtimo plotas – 0,14 ha. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei remdamasis Taisyklių 68.3 punktu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Agentūra pagrįstai nustatė dvigubo deklaravimo atvejį.

21. Nustatęs, kad Paraiškoje dėl pirmiau aptartų pažeidimų nustatytas faktinis galutinis 81,97 ha ariamos žemės plotas viršija Taisyklių 39 punkte nustatytą 15 ha ariamos žemės ploto ribą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo privalu atitikti žalinimo išmokos reikalavimus, nustatytus Taisyklių 39 punkte – deklaruoti mažiausiai 5 proc. EASV, t. y. 4,0985 ha, o Paraiškoje deklaruotas ir faktiškai nustatytas 2,65 ha žirnių (ŽIR) plotas pagal Taisyklių 39.2 papunktį atitinka 1,855 ha EASV plotą, todėl, vadovaujantis Taisyklių 86 punktu, žalinimo plotas dėl nepakankamo EASV kiekio deklaravimo sumažinamas.

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nustačius, kad pareiškėja nepagrindė valdymo teises į visą deklaruotą 9,14 ha ploto žemę, nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo dalį dėl ilgalaikės sankcijos taikymo.

III. 23. Pareiškėja A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos skundą, taip pat priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nepagrindė valdymo teisių į žemę iš K. K. įgijimo, pažymi, jog Agentūrai 2017 m. rugsėjo 1 d. pateikė 2003 m. balandžio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį, kad K. K. paveldėjo L. K. turtą. Agentūra šiuos dokumentus gavo iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, taigi atsakovas buvo tinkamai informuotas, kad K. K. yra sklypo paveldėtojas. Veikdama apdairiai, Agentūra turėjo patikrinti informaciją Nekilnojamojo turto registre 2017 m. rugsėjo 29 d., tačiau to nepadarė. Be to, pareiškėjai informavus, jog aptariamo sklypo savininkė yra mirusi dar 2003 metais, Agentūra galėjo iš pareiškėjos reikalauti papildomų duomenų. Vertinant Paraišką galiojusi Taisyklių redakcija nenustatė baigtinio valdymo teisių pagrindų sąrašo, žemės valdymo teisė galėjo būti įgyta nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais. Nagrinėjamu atveju egzistavo toks kitas pagrindas – teisėtai žemę valdžiusio asmens žemės valdymo perdavimas pareiškėjai.

25. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog L. P. ir M. P. sutikimai nepagrindžia Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės. Agentūra buvo informuota, kad pareiškėja vykdė žemės ūkio veiklą ir deklaravo naudmenas žemėje, kurią jai suteikė naudoti artimieji giminaičiai. Tokį žemės suteikimą naudoti galima vertinti kaip bendrą šeimos žemės ūkio veiklos vykdymą. Vienos šeimos ūkininkai, kaip fiziniai asmenys, žemės ūkio veiklą vykdo iš bendrų šeimos lėšų. Šeimos nariai valdo, naudoja turimą turtą, turimas turtines teises, įskaitant turimas teises į žemę, bendru sutarimu. Toks turto, įskaitant valstybinę žemę, valdymas ir naudojimas nėra daiktinių teisių perleidimas. Tokiu žemės naudojimosi pasidalinimu tarp vienos šeimos narių nėra sukeliama grėsmė valstybės teisėms į valstybinę žemę, ši žemė nėra niekaip suvaržoma. Žemės naudojimosi pasidalinimas tarp vienos šeimos narių visiškai atitinka žemės suteikimo asmenims paskirtį – kad ji būtų naudojama žemės ūkio veiklai, būtų dirbama, prižiūrima iki jos suformavimo ir išnuomavimo privatiems asmenims. Teisės naudotis žeme dalinimasis tarp šeimos narių neturi būti prilygintas tokios teisės (kaip daiktinės teisės) perleidimui ar elgesiui kaip su sava nuosavybe, t. y. disponavimui ją perleidžiant tretiesiems asmenims. Pagal Taisykles skiriant paramą yra remiami aktyvūs žemės ūkio subjektai, kurie faktiškai vykdo žemės ūkio veiklą ir augina kultūras, o pareiškėja šią sąlygą atitinka.

26. Pareiškėja pažymi, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų jos skundą ir pripažintų, kad pareiškėja pagrindė valdymo teises ir tinkamai deklaravo pasėlių ŽIR plotą, bendras pasėlių ŽIR deklaruotas plotas turėtų būti perskaičiuojamas ir įvertinama, kokį EASV plotą jis atitinka. Nustačius, kad pareiškėja tinkamai deklaravo pasėlių ŽIR plotą, turėtų būti pripažinta, kad Paraiškoje tinkamai deklaruotas EASV plotas bei kad pareiškėja nepažeidė Taisyklų nuostatų, todėl ilgalaikė sankcija ir išmokos mažinimas pareiškėjai skirti nepagrįstai.

27. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Agentūra palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, papildomai pažymi, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Paraiškos pateikimo dieną nuosavybės teise K. K. nepriklausė, todėl jis negalėjo jo perduoti laikinai naudotis pareiškėjai. Agentūra taip pat nurodo, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2543 redakcija) detaliai reglamentuoti disponavimo valstybės (savivaldybės) turtu atvejai, tačiau nenustatyta leidimo disponuoti valstybės (savivaldybių) turtu, jį perduodant laikinai naudotis kitam asmeniui ar pagal panaudos sutartį. Aplinkybė, kad pareiškėja žemės ūkio veiklą vykdo kartu su savo šeimos nariais, neturi reikšmės sprendžiant dėl teisėto žemės valdymo.

29. Agentūros teigimu, pareiškėja apeliaciniame skunde tik daro prielaidas, kas būtų, jei plotai, kurie Agentūros Sprendimu pripažinti netinkamais paramai gauti, būtų pripažinti tinkamais. Kol duomenys nėra pripažinti netinkamais ar panaikinti, sankcijos už nustatytus pažeidimus lieka galioti. Išsamus sankcijų apskaičiavimas pagal nustatytus pažeidimus yra išdėstytas skundžiamame Agentūros Sprendime, pareiškėja informuota apie kiekvieną pažeidimą atskirai, nurodant sankcijos apskaičiavimo formulę ir teisės aktus, kuriais remiantis ji taikoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. BR6-2259151 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ dalių, kuriose konstatuota, kad: a) pareiškėja padarė pažeidimą – neįrodė valdymo teisės į visą 2016 metų paraiškoje deklaruotą plotą, t. y. į 9,14 ha; b) pareiškėja padarė pažeidimą – netinkamai deklaravo EASV kiekį; c) pareiškėjai skirtina ilgalaikė 280,85 Eur sankcija, teistumo ir pagrįstumo.

31. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja 2016 m. birželio 3 d. pateikė Agentūrai Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. Agentūra, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą (reg. Nr. BR5.1-11970), Paraišką administravo pakartotinai ir, įvertinusi papildomai pateiktus dokumentus, priėmė išsamų Sprendimą, kuriuo Pareiškėjai skirta 11 009,28 Eur dydžio galutinė paramos suma. Agentūra 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2259151 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame konstatuota, kad Paraiškos administravimo metu nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis (1 pažeidimas), pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visą Paraiškoje deklaruotą plotą, t. y. į 9,14 ha (2 pažeidimas) ir nedeklaravo tinkamo kiekio EASV (3 pažeidimas). Pareiškėja skunde teismui iš esmės nesutiko su Sprendimu nustatytais pažeidimais Nr. 2 ir Nr. 3, t. y. dalimis, kuriomis konstatuota, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visą Paraiškoje deklaruotą plotą ir kad pareiškėja nesilaikė kriterijaus žalinimo išmokai gauti (pareiškėja nedeklaruoja tinkamo kiekio ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės).

32. Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nepagrindė valdymo teisių į žemę iš K. K. įgijimo, pažymi, jog Agentūrai 2017 m. rugsėjo 1 d. pateikė 2003 m. balandžio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį, kad K. K. paveldėjo L. K. turtą, o Agentūra šiuos dokumentus gavo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Kita apeliacinio skundo argumentų grupė susijusi su teigimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog L. P. ir M. P. sutikimai nepagrindžia Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės. Pasak pareiškėjos, Agentūra buvo informuota, kad pareiškėja vykdė žemės ūkio veiklą ir deklaravo naudmenas žemėje, kurią jai suteikė naudoti artimieji giminaičiai. Tokį žemės suteikimą naudoti galima vertinti kaip bendrą šeimos žemės ūkio veiklos vykdymą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

34. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. birželio 7 d.), pagrindinė tiesioginė išmoka apibrėžiama kaip išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais (4.22 p.).

Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (4.20 p.). Parama gali būti mokama tik už teisėtai valdomą plotą, kuriame vykdoma remiama žemės ūkio veikla. Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis.

Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama.

Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja taip pat neįrodė valdymo teisės į 3,66 lauko plotą (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis ŽIR, deklaruotas plotas – 3,66 ha, nustatytas faktinis plotas – 0,00 ha). Šio ploto valdymo teisei pagrįsti pareiškėja pateikė Panaudos sutartį, pasirašytą su K. K.. 2003 m. balandžio 23 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad K. K. paveldėjo savo motinos L. K. turtą. Minėtas paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad faktinis palikėjos L. K. turto valdytojas ir paveldėtojas yra jos sūnus K. K. Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos mirusiosios L. K. vardu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. K., būdamas viso palikėjos turto paveldėtojas ir faktinis valdytojas (faktinis paveldėjimo priėmėjas) iki šiol nėra įregistravęs žemės sklypo savo vardu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Tuo tarpu ir pati pareiškėja sutinka su tuo, kad K. K. minėtas žemės sklypas nuosavybės teise Paraiškos teikimo metu nepriklausė (nuosavybės teisės priklausė 2017 m. rugsėjo 20 d. – 2017 m. spalio 26 d.).

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, pasirašytą tarp pareiškėjos ir L. P. (Susitarimas Nr. 3), leidžiama pareiškėjai deklaruoti NŽT Panevėžio skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1309 L. P. leidžiamą naudotis 3,59 ha valstybinės žemės plotą, kuris, atsakovo teigimu, yra pareiškėjos deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, plotas 8,30 ha, deklaruotas pasėlis GRI (grikiai). Pagal 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, pasirašytą tarp pareiškėjos ir M. P. (Susitarimas Nr. 2), leidžiama pareiškėjai deklaruoti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1309 M. P. leidžiamus naudotis 0,82 ha ir 2,64 ha valstybinės žemės plotus, kurie yra pareiškėjos deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, plotas 18,24 ha, deklaruotas pasėlis GRI (grikiai), ir žemės sklypą, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas – 1,52 ha, deklaruotas pasėlis – ŽIR. Taigi NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1309 leidimas naudotis valstybine žeme buvo išduotas L. P. ir M. P. Būtent šie asmenys gali naudoti valstybinės žemės sklypus žemės ūkio veiklai vykdyti.

37. Apeliaciniame skunde remiamasi L. P. ir M. P. sutikimais, kuriais leidžiama pareiškėjai naudotis valstybinės žemės plotais ir jais pareiškėja grindžia Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės. Minėtos teisės taip pat grindžiamos 2016 m. sausio 4 d. susitarimu tarp pareiškėjos ir ŽŪK „Prie Paįstrio“ (Susitarimas Nr. 1), kuriuo leidžiama pareiškėjai deklaruoti žemės plotus, tarp jų – žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą 1,0539 ha ploto sklypas), kuris, atsakovo teigimu, yra pareiškėjos deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, plotas 1,52 ha, deklaruotas pasėlis ŽIR (žirniai), taip pat leidžiama pareiškėjai deklaruoti žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą 0,9343 ha ploto sklypas), žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą 0,90 ha ploto sklypas), bei žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą 2,0536 ha ploto sklypas), kurie yra pareiškėjos deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, plotas 3,66 ha, deklaruotas pasėlis ŽIR (žirniai).

38. Teisėjų kolegija patikrinusi, kaip apygardos administracinis teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, daro išvadą, kad apygardos administracinis teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visą Paraiškoje deklaruotą plotą.

39. Darytina išvada, kad dalis Susitarime Nr. 1 ir Susitarime Nr. 3 minimų sklypų bei Susitarime Nr. 2 minimi žemės sklypai priklauso Lietuvos Respublikai, o tai reiškia, kad susitarimuose nurodytų sklypų valdymo teisė nepriklauso tiems asmenims, su kuriais pareiškėja sudarė susitarimus dėl leidimo naudotis žemės sklypais. Pareiškėja nepateikė žemės savininkų leidimo subnuomai tretiesiems asmenims, su kuriais sudarė susitarimus. Nors remiantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 18 punktu toks sutikimas yra būtina sąlyga subnuomai.

40. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Galimybė sudaryti jungtinės veiklos sandorį, kurio objektas būtų valstybinė žemė, kituose įstatymuose nenumatyta.

41. CK 6.491 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje aiškiai įtvirtintas draudimas valstybės ir savivaldybių turtą perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susieti su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės, pagal kurią šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Taigi ne tik Valstybinės žemės nuomos, bet ir subnuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Taigi sandoriai dėl valstybės ar savivaldybių turto gali būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja žemės ūkio veiklą vykdo sus savo šeimos nariais, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl teisėto žemės valdymo.

42. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 18 punktą nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Sutikimas subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu išnuomotas statinys ar įrenginys (jo dalis), kuriems eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis ir nustatytas jos dydis. Sutikime subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) įrašoma, kad subnuomotame žemės sklype (jo dalyje) draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius. Taigi nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-261/2020). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad NŽT būtų davusi sutikimą pareiškėjai subnuomoti ginčo žemės sklypus, todėl ginčo žemės sklypai negalėjo būti teisėtai naudojami.

43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė