2025-10-29 Nr. AB-17626-3-61-3-03791-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-545-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03791-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. prašyme (toliau – ir Prašymas) nurodytus dokumentus ir informaciją.

2. . Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas atstovauja klientės J. M. (toliau – ir Klientė) interesams, kuri, kartu su kitais pretendentais, siekia, kad didžioji dalis žemės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri nepatenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją, būtų grąžinta pretendentams natūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypai) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, vardu, ir šie žemės sklypai nuomos ir subnuomos sutarčių pagrindu išnuomoti įvairioms organizacijoms.

2.2. Pareiškėjas, atstovaudamas Klientės interesams, kreipėsi į atsakovą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, prašydamas nurodyti, kokiais NŽT sprendimais ir kokiais kriterijais, dokumentais ir norminiais aktais vadovaujantis buvo išnuomoti ar subnuomoti Ginčo sklypai ir nustatytos nuomojamų žemės sklypų plotas ir ribos, bei prašydamas pateikti paminėtų sprendimų, taip pat nuomos (subnuomos) sutarčių kopijas, taip pat šiais sprendimais ir sutartimis išnuomotų (subnuomotų) žemės sklypų ribų planų kopijas ir visus dokumentus, kurie sąlygojo šių sprendimų priėmimą.

2.3. Atsakovas skundžiamame Rašte nurodė, kad pareiškėjo prašomų dokumentų neteiks, nes pareiškėjas nepagrindė, kaip esamų dokumentų pateikimas susijęs su teikiamomis paslaugomis. Tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, o atsisakymas pateikti dokumentus ir informaciją yra neteisėtas.

2.4. Prašomos informacijos sąsaja su teikiamomis paslaugomis yra pareiškėjo Klientės siekis atkurti nuosavybės teises natūra, ginčijant galbūt neteisėtus Ginčo sklypų nuomos ir subnuomos dokumentus.

2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo reikalaujama informacija yra apie viešo administravimo subjekto priimtus sprendimus, susijusius su jo Klientės interesais. Jos siekis – išsiaiškinti, kokiu pagrindu jos pretenduojama gauti natūra žemė buvo išnuomota ar subnuomota tretiesiems asmenims, kai ji turi pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises natūra prieš kitus asmenis.

2.6. Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu Raštu nepagrįstai atsisakė pateikti reikalaujamą informaciją ir dokumentus, neatliko įstatymo nustatytų pareigų.

3. Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas, atstovaujantis J. M., pateikė atsakovui 2022 m. gegužės 10 d. prašymą pateikti informaciją apie Ginčo sklypų nuomą ir subnuomą bei su tuo susijusius dokumentus, kartu su Prašymu buvo pateikta 2022 m. balandžio 24 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir J. M., bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas.

3.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius, skundžiamu Raštu atsisakydamas pateikti pareiškėjo Prašyme prašomus dokumentus, nurodė, kad Prašyme nepagrįsta, kaip pareiškėjo atstovaujama Klientė yra susijusi su Ginčo sklypais, juose esančiais statiniais ar Ginčo sklypuose vykdoma veikla. Pareiškėjo atstovaujama Klientė nėra nei Ginčo sklypų naudotoja, nei kaimyninės, su Ginčo sklypais besiribojančios teritorijos, naudotoja. Nenustačius, kaip prašoma pateikti informacija apie Ginčo sklypų nuomininkus / subnuomininkus, yra susijusi su pareiškėjo atstovaujama Kliente ir su jai teikiamomis teisinėms paslaugoms, buvo atsisakyta pateikti Prašyme nurodytą informaciją.

3.3. Pareiškėjo Prašymas neatitiko Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos, nes J. M. atstovas nepagrindė prašomos pateikti informacijos sąsajos su jo atstovaujama Kliente ir su jai teikiamomis teisinėms paslaugoms. Rašte pagrįstai konstatuota, kad Prašyme nurodyti prašomi pateikti dokumentai ir sutartis neatskleidžia ryšio su advokato teikiamomis paslaugomis.

3.4. Sprendime pareiškėjui taip pat buvo paaiškintos bei nurodytos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statiniams ir įrenginiams eksploatuoti naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygos, paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu teritorinis skyrius nustato, jog valstybinės žemės nuomininkai nesilaiko valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų arba jas netinkamai vykdo, valstybinės žemės nuomotojas (-a) turi teisę spręsti dėl nuomos sutarčių peržiūrėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo atstovaujama klientė pagal įstatymą nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą.

3.5. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių esant vieną iš administracinio akto panaikinimo pagrindų, Raštas yra išsamus ir motyvuotas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Rašto turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakymas buvo pateiktas netinkamai.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. gegužės 10 d. gautas pareiškėjo, atstovaujančio J. M., Prašymas dėl informacijos apie Ginčo sklypus ir jų nuomą pateikimo, kuris grindžiamas siekiu tinkamai atstovauti Klientės interesams atkuriant nuosavybės teises į žemę ir ginčijant galimai neteisėtus Ginčo sklypų nuomos ar subnuomos dokumentus. Kartu su Prašymu buvo pateikta 2022 m. vasario 24 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir J. M., bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas. Atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, atsakovas pateikė 2022 m. rugpjūčio 12 d. Raštą, kuriame nurodė, kad dokumentų neteiks, nes pareiškėjas nepagrindė, kaip esamų dokumentų pateikimas susijęs su Klientei teikiamomis paslaugomis.

6. Teismas įvertino Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 91 straipsnio nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti teikti duomenis advokatui tik tuo atveju, jei advokato kreipimesi apskritai nėra duomenų, įrodančių prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisiniu paslaugų teikimu.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, kad prašomos informacijos sąsaja su teikiamomis paslaugomis yra Klientės siekis atkurti nuosavybės teises natūra, ginčijant galbūt neteisėtus Ginčo sklypų nuomos ir subnuomos dokumentus, pažymėjo, kad pareiškėjo Prašyme nėra nurodyta, kaip ir kuo pareiškėjo atstovaujama Klientė yra susijusi su Ginčo sklypuose esančiais statiniais, ar veikla, vykdoma šiuose Ginčo sklypuose, Ginčo sklypų nuomininkais / subnuomininkais (ji nėra Ginčo sklypų, naudotoja, kaimyninės, su žemės sklypu besiribojančios teritorijos, naudotoja).

8. Teismas nurodė, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos sąlyga – advokato prašomų gauti dokumentų ryšys su jo teisinių paslaugų teikimu. Tik esant išpildytai šiai sąlygai ir nesant kitų apribojimų, prašomi gauti dokumentai galėtų būti išduoti. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai nusprendė, kad Prašyme nurodyti prašomi pateikti dokumentai ir atstovavimo sutartis neatskleidžia ryšio su advokato teikiamomis paslaugomis, t. y. jie yra nepakankami Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos prasme.

9. Teismas įvertino VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, jog ginčijamame Rašte NŽT Vilniaus skyrius pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo Prašyme nurodyti prašomi pateikti dokumentai ir sutartis neatskleidžia ryšio su advokato teikiamomis paslaugomis, todėl pagrįstai pripažino juos nepakankamais Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos prasme. Teismas nurodė, kad Rašte pareiškėjui taip pat buvo paaiškintos bei nurodytos teisės aktų nuostatos reglamentuojančios statiniams ir įrenginiams eksploatuoti naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos sąlygos, paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu teritorinis skyrius nustato, kad valstybinės žemės nuomininkai nesilaiko valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų arba jas netinkamai vykdo, valstybinės žemės nuomotojas (-a) turi teisę spręsti dėl nuomos sutarčių peržiūrėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

10. Teismas sprendė, kad Rašte faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl konstatavo, kad Raštas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

11. Teismas nurodė, kad NŽT tinkamai įvertino Prašymo turinį ir tinkamai jį išnagrinėjo pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, priėmė sprendimą (Raštą), atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, Raštas pagrįstas teisės aktų analize, paaiškintos atsisakymo išduoti prašomus dokumentus priežastys.

12. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo Prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (padarytas aiškus rašymo apsirikimas – skundžiamas Regionų administracinio teismo sprendimas) 2024 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymus, todėl nepagrįstai teisę gauti Prašyme nurodytą informaciją apie Ginčo sklypų nuomą / subnuomą siejo tik su asmenimis, vykdančiais veiklą Ginčo sklypuose ar kaimyninių žemės sklypų naudotojais. Teismas nesigilino į Prašymo turinį, jį įvertino paviršutiniškai.

15. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog jo atstovaujama klientė pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę buvusiame Užusienio rėžiniame kaime, ir siekia, kad jai būtų grąžinta natūra žemė, esanti Ginčo sklypuose, kuri nepatenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją. Ginčo sklypai, apie kuriuos buvo prašoma suteikti informaciją, taip pat yra buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje.

16. Pareiškėjas pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nuosavybės teisės į žemę gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisva (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, todėl buvo aiškinamasi, kodėl neformuojami žemės sklypai laisvoje ir neužstatytoje žemėje, ir gautas Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas, kad Ginčo sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, vardu ir šie žemės sklypai nuomos ir subnuomos sutarčių pagrindu išnuomoti įvairioms organizacijoms.

17. Pareiškėjas nurodo, kad sužinojus, jog buvusio Užusienio rėžinio kaimo laisva žemė, kuri turi būti grąžinta jo Klientei ir kitiems pretendentams atkurti nuosavybės teises, yra išnuomota tretiesiems asmenims, akivaizdu, kad šios žemės perdavimas tretiesiems asmenims (nuomos ir subnuomos sutarčių pagrindu) yra kliūtis pareiškėjo klientei atkurti nuosavybės teises, todėl tai tiesiogiai susiję su jos interesais.

18. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo buvo prašoma pateikti informaciją apie Ginčo sklypų perdavimą tretiesiems asmenims, nurodyti kriterijus, kuriais buvo vadovautasi išnuomojant tokio ploto žemės sklypus tretiesiems asmenims, o ne grąžinant juos pretendentams atkurti nuosavybės teises natūra, ši informacija reikalinga jų teisėtumui įvertinti ir nuginčyti, kad būtų užtikrintas Klientės interesas atkurti nuosavybės teises į Ginčo sklypus natūra.

19. Pareiškėjas pažymi, kad teisėja E. P. viso proceso metu elgėsi šališkai, nes ji tris kartus atsisakė priimti pareiškėjo skundą, t. y. demonstravo akivaizdų nenorą priimti pareiškėjo skundą nagrinėti teisme.

20. Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas dėl šios teisėjos nušalinimo nebuvo patenkintas, tačiau teisėjos veiksmai (atsisakymas priimti skundą, pareiškėjo skundo atmetimas) akivaizdžiai parodo jos suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir yra pagrindas naikinti šį sprendimą, kaip išnagrinėtą vienos iš teisėjų esant aplinkybėms, kurios kelia abejonių jos nešališkumu.

21. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinumu ir jo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui jo Prašyme nurodytą informaciją, kadangi Prašyme nurodyti prašomi pateikti dokumentai ir atstovavimo sutartis neatskleidžia ryšio su advokato teikiamomis paslaugomis, t. y. jie yra nepakankami Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos prasme.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos eismas nesigilino į Prašymo turinį, jį įvertino paviršutiniškai, todėl nepagrįstai nenustatė, jog pareiškėjo prašoma informacija reikalinga siekiant užtikrinti Klientės interesą atkurti nuosavybės teises į Ginčo sklypus natūra.

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Ginčui aktualios redakcijos Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte (2017 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-879 redakcija) nustatyta, kad „advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti“.

27. Paminėta advokatų teisė aiškintina, be kita ko, atsižvelgiant į advokato teisinio statuso ypatumus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, o asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimus), o iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (žr., pvz., 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimus). Pagal Advokatūros įstatymą Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis (3 str. 1 d.); advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (2 str. 1 d.); advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (4 str. 1 d.); kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (4 str. 2 d.); advokatai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, advokatų veiklos teisėtumo principais (5 str. 1, 3 p.); teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą įrašyti advokatai, į kurį įrašomi tik nustatyta tvarka prisiekę advokatai, apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę (17 str. 1 d., 2 d. 1, 2 p.).

28. Atsižvelgiant į paminėtus advokato teisinio statuso ypatumus, nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad: 1) advokatas, pakankamai pagrindęs prašomų pateikti duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, turi teisę gauti NŽT tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms suteikti; 2) advokatas turi diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie NŽT tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos (t. y. jų atstovaujamo asmens teisės ir (arba) teisėti interesai būtų ginami maksimaliai efektyviai), o tokia advokatų diskrecija gali būti ribojama tik įstatymu. Dėl šios priežasties advokato interesas iš NŽT gauti teisinių paslaugų teikimui reikalingus duomenis visais atvejais, kai tokie duomenys yra susiję su konkrečios teisinės paslaugos teikimu ir, šią paslaugą teikiančio advokato nuomone, yra būtini jai teikti. Advokato teisė gauti duomenis suponuoja NŽT pareigą tokius duomenis advokatui pateikti. NŽT turi diskrecijos teisę motyvuotai atsisakyti advokatui pateikti jos tvarkomus duomenis tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. Todėl NŽT advokato prašyme pateikti duomenis nurodytą tokių duomenų naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti duomenų apimtį turi teisę vertinti tik prašomų pateikti duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu (reikalingumo) aspektu. Kitaip tariant, NŽT gali atsisakyti teikti duomenis advokatui tik tuo atveju, jei advokato kreipimesi apskritai nėra duomenų, įrodančių prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

29. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad:

29.1. Pareiškėjas yra advokatas. Jis 2022 m. vasario 24 d. sudarė atstovavimo sutartį su J. M. (Kliente). Atstovavimo sutartimi pareiškėjui pavesta atstovauti J. M. interesus visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nuosavybės teise turėtą žemę Užusienio rėžiniame kaime, Naujininkų seniūnijoje, taip pat teikti ir gauti reikiamus dokumentus, rašyti ir pasirašyti prašymus bei atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus.

29.2. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas suteikti informaciją apie Ginčo sklypus ir jų nuomą / subnuomą, motyvuodamas tuo, kad šie sklypai yra buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis yra advokatas, sudaręs atstovavimo sutartį su Kliente, ji ir kiti pretendentai siekia, kad didžioji dalis žemės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri nepatenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją, būtų atkurta pretendentams natūra. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, atsakydama į pareiškėjo paklausimą, rašte Nr. A51-/21(3.3.2.2E-AD24) nurodė, kad Ginčo sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, vardu ir šie žemės sklypai nuomos ir subnuomos sutarčių pagrindu išnuomoti įvairioms organizacijoms. Pareiškėjas prašė nurodyti, kokiais NŽT sprendimais ir kokiais kriterijais, dokumentais ir norminiais aktais vadovaujantis buvo išnuomoti ar subnuomoti Ginčo sklypai ir nustatytos nuomojamų žemės sklypų plotas ir ribos, bei prašydamas pateikti paminėtų sprendimų, taip pat nuomos (subnuomos) sutarčių kopijas, taip pat šiais sprendimais ir sutartimis išnuomotų (subnuomotų) žemės sklypų ribų planų kopijas ir visus dokumentus, kurie sąlygojo šių sprendimų priėmimą. Pareiškėjas nurodė, kad informacijos prašoma siekiant tinkamai atstovauti Klientės interesams atkuriant nuosavybės teises į žemę ir vertinant bei ginčijant galbūt neteisėtus atsakovo veiksmus, susijusius su Ginčo sklypų nuoma ar subnuoma. Kartu su Prašymu NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo pateikta atstovavimo sutartis ir minėtas savivaldybės raštas.

29.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs Prašymą, skundžiamu Raštu atsisakė suteikti pareiškėjui jo prašomą informaciją, nurodydamas, kad Prašyme nėra nurodyta, kaip ir kuo pareiškėjo atstovaujama Klientė yra susijusi su Ginčo sklypuose esančiais statiniais, ar veikla, vykdoma šiuose Ginčo sklypuose, Ginčo sklypų nuomininkais / subnuomininkais (ji nėra Ginčo sklypų, naudotoja, kaimyninės, su žemės sklypu besiribojančios teritorijos, naudotoja), o Prašyme nurodyti prašomi pateikti dokumentai ir atstovavimo sutartis neatskleidžia ryšio su advokato teikiamomis paslaugomis, t. y. jie yra nepakankami Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos prasme.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos įrodymus, pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas savo Klientei teisines paslaugas, susijusias su nuosavybės teisių į buvusio savininko turėtą žemę buvusiame Užusienio rėžiniame kaime, atkūrimu, siekdamas įvertinti, ar pagrįstai pareiškėjai negrąžinama natūra žemė, esanti Ginčo sklypuose, kuri nepatenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją, kreipėsi į NŽT dėl informacijos apie Ginčo sklypus ir jų nuomą / subnuomą pateikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas Prašyme aiškiai nurodė, jog su Kliente sudarė atstovavimo sutartį, Klientė yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Užusienio rėžiniame kaime esančioje teritorijoje, kuri nepatenka į valstybės išperkamos žemės kategoriją ir į kurią patenka Ginčo sklypai. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Ginčo sklypų teritorija, į kurią Klientė pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra išnuomota įvairioms įmonės ir organizacijoms, abejodamas atsakovo veiksmais ir siekdamas Klientei suteikti kokybiškas teisines paslaugas, turėjo poreikį susipažinti su informacija apie Ginčo sklypus ir jų nuomos ir subnuomos sutartis.

31. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktas Prašymas iš esmės atitinka Advokatūros 44 straipsnio 1 punkte nustatytus reikalavimus, todėl atsakovas nepagrįstai skundžiamu Raštu atsisakė pareiškėjui pateikti jo Prašyme nurodytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Raštas yra naikinamas.

32. ABTĮ 94 straipsnis nustato, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

33. Nagrinėjamu atveju, panaikinus Raštą, atsakovas privalės iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją. Taigi šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėja (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) E. P. buvo šališka, nes jos veiksmai (atsisakymas priimti skundą, pareiškėjo skundo atmetimas) akivaizdžiai parodo jos suinteresuotumą šios bylos baigtimi.

35. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui pateikė 2023 m. kovo 28 d. pareiškimą dėl teisėjos E. P. nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo ir 2023 m. kovo 29 d. papildomus paaiškinimus. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas aplinkybe, kad teisėja tris kartus atsisakė priimti pareiškėjo skundą, t. y. demonstravo akivaizdų nenorą priimti pareiškėjo skundą nagrinėti teisme, ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl jos šališkumo.

37. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja J. E., laikinai vykdanti administravimo funkcijas, 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjos E. P. nušalinimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-1327-764/2023, konstatavusi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimo teisėjos šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi iš esmės yra susiję su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais, ir tai negali savaime būti vertinama kaip teisėjo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina teisėjos šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Šiuo atveju tai, kad kelis kartus buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ar kad pareiškėjo nurodomas aplinkybes teismas įvertino ne pareiškėjui palankiu būdu, priėmė jam nepalankų sprendimą, savaime, nenustačius teismo šališkumo sąlygų, negali būti pagrindu teismo šališkumui įrodyti. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir procesinį teismo sprendimą priėmė šališkas, neobjektyvus teismas.

39. Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo P. B. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą ir įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo P. B. 2022 m. balandžio 28 d. prašymą.

Kitą pareiškėjo P. B. skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Egidijus Šileikis

Virginija Volskienė