Legislator Case Law & Legislation
f22db308-e289-4595-b363-0f517333f7cb AI generated

f22db308-e289-4595-b363-0f517333f7cb · Kauno apygardos teismas

Case Number f22db308-e289-4595-b363-0f517333f7cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-138-327/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08923-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r I M A sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡asraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal M. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Legislator headnote

AI generated

f22db308-e289-4595-b363-0f517333f7cb · Kauno apygardos teismas: Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teis­mas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplin­ky­bes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių pa­ti­ki­mumas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-138-327/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08923-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r I M A sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡asraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal M. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : M. V. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­Å¾eidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas ga­lutine 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad 2016 m. lapkričio 22 d., apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas au­to­mo­bilį „Man TGX“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į vairuojamos transporto prie­monės gabaritus, nesilaikė saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį. IÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui nuva­Å¾iavo. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis „Mazda 323“. Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad įrodymų visuma nustatyta, kad M.

V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtÄ , bei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl jis baus­tinas.Apeliaciniame skunde M. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ pakeisti ir dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde nurodo, kad apeliantas savo kaltės neneigia, tačiau dėl krovininio automobilio gabaritų nepastebėjo pačio kliudymo fakto ir negalėjo suvokti, kad jo vairuojamu automobiliu buvo apgadintas kitas automobilis. Po automobilio kliu­dy­mo jis iÅ¡ karto neiÅ¡vyko, pasikrovė krovinį kitame pasikrovimo punkte ir vėl nuvyko į pasi­kro­vimo punktÄ , kur stovėjo apgadintas automobilis, paėmė krovinio duomenis ir vėl iÅ¡vyko. Ne­su­vokdamas, kad kliudė automobilį, nesiekė apsunkinti kaltininko nustatymo ar aplinkybių ats­klei­dimo.

Sužinojęs, kad padarė žalÄ â€“ iÅ¡ karto jÄ atlygino, ant jo vairuojamo automobilio nebuvo jokių kliudymo požymių. IÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o nesu­vok­damas, kad vairuodamas automobilį atbuline eiga galėjo kliudyti prie įvažiavimo į pasikro­vi­mo punktÄ stovintį automobilį „Mazda 323“. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.

Teismask o n s t a t u o j a :M. V. apeliacinis skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgy­ven­dinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje nu­ma­tyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymÄ (Å¡is praÅ¡ymas gali bÅ«ti įtrauktas ir į skundÄ ar apeliacinį skundÄ ), perkvalifikuoja teismas ar ins­ti­tucija, priėmusi nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundÄ ar apeliacinį skundÄ dėl nutarimo byloje.

Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų ko­dekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pa­grįs­tumÄ . Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame ko­dekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti ad­mi­nistracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, su­dė­tis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti fak­tiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teis­mas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplin­ky­bes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių pa­ti­ki­mumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis regu­liavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad M. V. protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė eismo įvykį ir po to iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, iÅ¡važiavo. AukÅ¡tesnės ins­tancijos teismas pripažįsta, kad tokie M.

V. veiksmai formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK 426 str. 1 d.) numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau kaltė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir pagal ANK 426 str. 1 d.) nurodytÄ admi­nis­tracinį teisės pažeidimÄ gali pasireikÅ¡ti tik tiesio­gi­ne tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pa­siÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad kon­kre­Äioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasi­likti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės – tiesioginės ty­Äios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ , ver­tinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, M. V. nurodė, jog su sunkvežimiu apsisukinėjo toje pačioje vietoje, kur stovėjo „Mazda“ automobilis. Per vienÄ kartÄ neiÅ¡sisuko, pasistÅ«mė dar kartÄ . Teigė, kad žiÅ«rė­da­mas per veidrodėlius matė tik priekabos laidus, daugiau nieko nesimatė.

Kon­takto nejuto. Pasi­krovęs automobilį vėl grįžo į tÄ pačiÄ vietÄ , matė apgadintÄ â€žMazda“ automobilį, tačiau nesuprato, kad apgadinimus padarė jis (b. l. 31). Taigi vertinant eismo įvykio mechanizmÄ ir M. V. parodymus matyti, jog jis galėjo nepastebėti eismo įvykio, nes vairavo labai didelių gabaritų au­tomobilį, vairuojamÄ auto­mo­bilį apsukinėjant per veidrodėlius galėjo bÅ«ti nepastebimas prie­ka­bos galas. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų, sunkvežimio apga­di­ni­mai labai nedideli (b. l. 22), todėl tikėtina, kad M.

V. galėjo nepajusti kontakto su žymiai mažesnės masės automobiliu „Mazda“. Sprendžiant tyčios klausimÄ , taip pat atsižvelgtina ir į as­mens elgesį po eismo įvykio. Nors M. V. nepajuto ir nepastebėjo vairuojamo auto­mo­bilio kontakto su automobiliu „Mazda“, ir nuvažiavo, tačiau vėliau vėl grįžo į tÄ pačiÄ vietÄ , o sužinojęs, jog padarė žalÄ kitam automobiliui, iÅ¡ karto jÄ atlygino. Pažymėtina, jog sÄ moningai Å¡alintis iÅ¡ įvykio vietos M.

V. nebuvo jokio tikslo – jo automobilis buvo apdraustas, by­loje nėra jokių duomenų, kad jis įvykio metu bÅ«tų buvęs neblaivus. Aptartos aplinkybės paneigia M. V. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nu­matyto ANK 130 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vie­tos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad M. V. suprato, jog jis apgadino kitÄ automobilį ir sÄ moningai (tyčia) iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, nesiaiÅ¡kinus įvykio aplinkybių, va­dovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamo asmens naudai) aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad M.

V. veikoje nepa­­grįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK 426 str. 1 d.) numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai nubaustas už šį pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenki­na­mas, nutarimo dalis, kurioje M. V. nubaustas už tai, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nai­ki­nama. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo tai­sykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nu­tarimo, kvalifikuojant apelianto veiksmus pagal Å¡io straipsnio nuostatas buvo konstatuota, jog savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ (eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto sau­gu­mui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos pa­lyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti) ir 222 punktÄ (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis pri­va­lo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.).

Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro Kelių eismo tai­syk­lių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), tuo tarpu nagrinėjamu atveju M.

V. teisę vairuoti transporto priemones turėjo), tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis nu­mato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių;

ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimÄ arba baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų), M. V. veiksmai, skundžiamu apy­linkės teismo nutarimu kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojami į ANK 417 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgiant į pasikeitusiÄ M. V. veiksmų kvalifikacijÄ , iÅ¡ naujo spręstinas ir jam už ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymÄ skirtinos admi­nis­tra­cinės nuobaudos klausimas. Sutinkamai su ANK 417 straipsnio 8 dalimi, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.

Nagrinėjamu atveju, skiriant administracinę nuobaudÄ M. V. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ â€“ įvykdytas nusi­Å¾en­gimas, nesukėlęs jokių rimtesnių pasekmių, įvertintina M. V. asmenybė – praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ jis nebuvo baustas (b. l. 13), atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei jo atsakomybę sun­kinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Esant Å¡ių aplinkybių visumai, manytina, jog administracinės nuobaudos paskirtis, įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus geriausiai pasiekta M. V. paskyrus baudÄ , nustatant minimalų jos dydį, įtvirtintÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Skirti Å¡vel­nesnės rūšies administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , vertinamu atveju aukÅ¡tesnysis teismas teisi­nio pagrindo neįžvelgia. Kons­ta­tuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad pažeidėjas, bÅ«damas profe­sio­naliu didelio sunkve­Å¾i­mio vairuotoju, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rÅ«pestingai, įvertinti gali­mas nei­giamas savo prie­Å¡ingo teisei elgesio pasekmes, todėl jo interesams negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ kitų visuomenės narių interesÄ , susijusį su transporto eismo saugumu.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms Å¡ioje dalyje skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rug­sėjo 22 d. nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : M. V. apeliacinį skundÄ tenkinti.Administracinio teisės pažeidimo teisenÄ M. V. dalyje pagal ATPK 130 straips­nio 1 dalį nutraukti.M. V. veikÄ , iÅ¡ ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ M.

V. paskirti 10 (deÅ¡imties) eurų baudÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas             Viktoras PreikÅ¡as