2024-03-13 Nr. AB-4450-3-61-3-00576-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-135-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00576-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M., V. B., V. J., D. J. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Varėnos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai V. M., V. B., V. J. ir D. J. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-29-(14.3.3), 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-30-(14.3.3), 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-31-(14.3.3) ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 3S-45-(14.3.3);

2) įpareigoti atsakovą NŽT priimti naujus sprendimus dėl J. J. ir O. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (iš viso 0,6 ha), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn du naujus žemės sklypus individualiai statybai J. J. ir vieną žemės sklypą O. J., taip pat perduodant J. J. lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise iki mirties turėtų pastatų (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti atsakovo NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. ISS-117-17.5 ir įpareigoti atsakovą NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą iš naujo.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai V. M., V. B. ir V. J. yra J. J. vaikai, o pareiškėja D. J. yra mirusio palikėjo J. J. sutuoktinė. Po J. J. mirties paaiškėjo, kad jis dėl sveikatos sutrikimų, nesugebėdamas pats tvarkyti turtinių reikalų, iki savo mirties nebuvo užbaigęs nuosavybės į O. J. paveldėtą turtą įteisinimo ir įforminimo procedūrų.

2.2. NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimais Nr. 315-(14.3.3) ir Nr. 316-(14.3.3) buvo atkurtos J. J. ir O. J. (J. J. motinos) nuosavybės teisės natūra į jiems tenkančias žemės dalis (po 6 ha), valdytas buvusio savininko M. J. (J. J. senelio) iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). Po šių NŽT sprendimų priėmimo J. J. ir O. J. liko neatkurtos nuosavybės teisės į M. J. žemės dalis – į 0,1500 ha kiekvienam. NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 317- (14.3.3) J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į buvusio savininko V. J. (jo tėvo) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės (24 ha ) sklypo dalį – 23,700 ha (duomenys neskelbtini). NŽT priėmus šį sprendimą, J. J. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,3000 ha V. J. priklausiusios žemės.

2.3. Pareiškėjai tik po J. J. mirties sužinojo, jog NŽT 2020 m. kovo 6 d. priėmė sprendimus, kuriais atkūrė J. J. ir O. J. nuosavybės teises į tas buvusių savininkų žemės dalis, į kurias nuosavybės teisės jiems nebuvo atkurtos 2016 metais, kompensuojant už negrąžintą žemės dalį pinigais. Pareiškėjai apie ginčijamus 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. balandžio 16 d. sprendimus (jų turinį) sužinojo tik po J. J. mirties. J. J. paskutinius 10 metų gyveno vienas, jo sutuoktinė D. J. gyveno atskirai nuo savo sutuoktinio, tačiau santuoka nebuvo nutraukta. Nuo 2019 metų pradžios J. J. elgesys pasikeitė, jis neėmė pensijos, būdavo nuolat užsirakinęs, nieko neįsileisdavo į namus ir pan. Varėnos savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. PSD -2625(328) pateikė 2020 m. birželio 4 d. išvadą Nr. AG-15, kad J. J. turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Šių įstaigų atsakymus pareiškėja D. J. pateikė Alytaus apylinkės teismo Varėnos teismo rūmams kartu su 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose pagal D. J. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą buvo pradėta civilinė byla Nr. eYT-5710-308/2020 dėl J. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir globėjo paskyrimo. Varėnos savivaldybės Socialinės paramos skyrius, vykdydamas teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. pavedimą, pateikė 2020 m. rugsėjo 24 d. išvadą Nr. Ptr-6 dėl neveiksnumo J. J. nustatymo ir globėjo paskyrimo, kurioje nurodyta, jog J. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienų sprendimų nė vienoje turtinių santykių srityje.

2.4. Pareiškėjai su 2020 m. gegužės 26 d. prašymu kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, prašydami nepriimti dėl J. J. jokių sprendimų, nes yra tvarkomi dokumentai dėl jo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, taip pat prašė pateikti V. M. informaciją apie tai, kokie žemės sklypai yra suteikti J. J. ir kokios nuosavybės teisės nėra realizuotos. NŽT Varėnos skyrius 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2889 atsisakė suteikti informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimą, motyvuodamas asmens duomenų apsauga. NŽT Varėnos skyriaus darbuotojai žinojo J. J. sveikatos problemas. NŽT Varėnos skyriaus specialistas 2020 metų pradžioje skambino J. J. dukrai V. B., kuri informavo apie tėvą kankinančias psichinės sveikatos ir elgesio problemas.

2.5. Tarp pareiškėjų ir atsakovo nėra ginčo dėl to, kad J. J. buvo pareiškęs valią atkurti nuosavybės teises į nuo 2016 metais likusią neatkurtą žemės dalį Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu būdu ir šios savo valios nepakeitė. Atsakovas nepagrįstai ir neteisingai taikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir tai lėmė nepagrįstų ir neteisėtų NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimų priėmimą. Atsakovas J. J. neatvykimą į NŽT Varėnos skyrių nepagrįstai ir klaidingai vertino kaip jo valinį veiksmą, t. y. valios išraišką atsisakyti siūlomų naujų žemės sklypų. Atsakovas 2021 m. sausio 25 d. rašte Nr. ISS-117-17.5 nurodė, kad NŽT Varėnos skyrius registruotais laiškais kvietė J. J. į 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. vasario 2 d. susirinkimus. Pareiškėjai neturi duomenų apie tai, ar šie laiškai pasiekė J. J., tačiau tuo laikotarpiu jis dėl savo elgesio sutrikimų iš laiškininko nepriimdavo jokios korespondencijos.

2.6. Atsakovas, priimdamas NŽT 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 3S-45-(14.3.3), sukūrė tokią mirusio J. J. (šiuo metu jo turto paveldėtojų) teises pažeidžiančią situaciją, jog J. J. nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir kiti šios namų valdos statiniai atsidūrė valstybinėje žemėje. NŽT Varėnos skyriaus specialistai pareiškėjams paaiškino, kad jie namų valdos žemę (duomenys neskelbtini), turės išsipirkti. Pareiškėjai su tokiu pasiūlymu sutiktų, jei atsakovas namų valdos žemės sklypą parduotų už 77 Eur, t. y. už tą pinigų sumą, kurią nusprendė sumokėti J. J. už valstybės išperkamą žemę. Iš Varėnos savivaldybės mero viešai internete paskelbtos informacijos pareiškėjai sužinojo, kad naujame kvartale yra suformuoti 57 sklypai, dalį sklypų numatoma parduoti aukcione, o 15 sklypų numatyta nuosavybės teisėms atkurti. Tai reiškia, kad atkurti J. J. nuosavybės teises į žemę jo pasirinktu būdu galimybė egzistuoja.

2.7. Atsakovas neatliko jokio NŽT Varėnos skyriaus 2019–2020 metais atliktų veiksmų atkuriant J. J. nuosavybės teises į žemę vertinimo, neatsakė į pareiškėjų pateiktus klausimus, apsiribojo formalaus pobūdžio atsakymu. Atsakovas, priimdamas sprendimus, pažeidė gero administravimo principą, nes turėdamas duomenų apie J. J. sveikatos ir elgesio sutrikimus, kurie jam buvo objektyvi kliūtis dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, turėjo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kylančią pareigą elgtis rūpestingai bei atidžiai, imtis aktyvių veiksmų, kad būtų išvengta nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų priėmimo.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nepagrįsti pareiškėjų skundo reikalavimai, nes sprendimų priėmimo metu J. J. buvo gyvas ir jokiu teismo sprendimu nebuvo apribotas jo veiksnumas. J. J., kviečiamas į žemėtvarkos komisijos posėdžius, neatvykdavo, be to, neleisdavo matininkams užeiti į namų kiemą dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Pareiškėjai skunde nepagrįstai nurodo, kad NŽT Varėnos skyriaus specialistai priimdami ginčijamus sprendimus žinojo apie J. J. psichinės sveikatos ir elgesio problemas ir tuo pasinaudodami priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl kompensavimo pinigais. Sprendimų priėmimo metu nebuvo jokių duomenų, kad J. J. buvo neveiksnus ir kad teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnį būtų pripažintas neveiksniu ar pagal CK 2.11 straipsnį jam būtų apribotas veiksnumas. Iš nurodytų NŽT raštų matyti, kad tiek 2013 metais, tiek 2019 ir 2020 metais kviečiamas J. J. neatvykdavo ir neinformuodavo dėl savo neatvykimo priežasčių.

4.2. 2019 metų IV ketvirtyje Varėnos rajono savivaldybės direktoriui pateikus raštą apie patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui dėl laisvų žemės sklypų Varėnos mieste, skirtų individualių namų statybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057„Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, pretendentai, taip pat ir J. J., kaip pretendentas, registruotais laiškais buvo kviečiami į pretendentų susirinkimą dėl siūlomų žemės sklypų pasirinkimo. Prieš siunčiant kvietimus telefonu buvo susisiekiama su kiekvienu iš pretendentų, tikslinamas adresas, siekiant, kad būtų užtikrintas visų pretendentų dalyvavimas komisijos posėdyje.

4.3. 2019 m. lapkričio 28 d. NŽT raštais Nr. 3SD-8340-(14.3.104.) ir Nr. 3SD-8360-(14.3.104.) registruotu paštu J. J., kaip pretendentas ir kaip O. J. paveldėtojas, buvo kviečiamas atvykti į 2019 m. gruodžio 30 d. NŽT Varėnos skyriuje vyksiantį komisijos posėdį dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pasirinkimo. 2019 m. gruodžio mėnesį telefonu buvo bendrauta su J. J. ir jis sutiko bei žadėjo, kad atvyks į organizuojamą pretendentų posėdį. Vėliau telefonu buvo bendrauta su J. J. dukra pareiškėja V. B., kuri taip pat užtikrino, kad atveš tėvą į pretendentų posėdį. J. J. ir keliems kitiems pretendentams neatvykus į pirmą komisijos posėdį, vykusį 2019 m. gruodžio 30 d., bei nepranešus apie neatvykimo priežastis, buvo numatytas kitas komisijos posėdis. 2020 m. sausio 10 d. NŽT raštais Nr. 3SD-176-(14.3.104.) ir Nr. 3SD-179-(14.3.104.) registruotu paštu J. J., kaip pretendentas ir kaip O. J. paveldėtojas, buvo kviečiamas atvykti į 2020 m. vasario 11 d. NŽT Varėnos skyriuje vyksiantį komisijos posėdį dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pasirinkimo, tačiau ir į šį komisijos posėdį neatvyko bei nepranešė savo neatvykimo priežasčių. J. J. neatvykus nė į vieną organizuotą pretendentų posėdį, buvo priimti 2020 m. kovo 6 d. sprendimai atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

4.4. Pareiškėja D. J. dėl J. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje ir globėjo paskyrimo kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 24 d. Tuo metu, kai pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų dėl J. J. veiksnumo apribojimo, sprendimai jau buvo priimti, iki jo mirties jo veiksnumas jokiu teismo sprendimu apribotas nebuvo, todėl naikinti sprendimų nėra jokio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, paciento psichikos būklės įvertinimą atlieka ir gydymo poreikį nustato gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros ir (ar) kitais specialistais, nurodytais šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Dėl to savivaldybės socialinė darbuotoja negalėjo nustatyti, ar J. J. serga kokia nors psichikos liga ir (ar) nustatyti, kad jis yra neveiksnus.

4.5. NŽT 2021 m. sausio 25 d. raštas Nr.1SS-117-(l 7.5) yra atsakymas į pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl ginčijamų sprendimų peržiūrėjimo ir naujų sprendimų priėmimo, kuriame buvo išdėstyti teisės aktų reikalavimai, kuriais remiantis buvo priimti sprendimai dėl kompensavimo pinigais, bei jų apskundimo tvarka, todėl jo naikinti taip pat nėra jokio pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. skundą tenkino iš dalies – panaikino NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-29-(14.3.3), 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-30-(14.3.3), 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-31-(14.3.3) ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 3S-45-(14.3.3), kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas, spręsdamas dėl NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimų Nr. 3S-30-(14.33), Nr. 3S-29-(14.33), Nr. 3S-31-(14.33) ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 3S-45-(14.33), nurodė, jog byloje nustatyta, kad O. J. ir J. J., pateikdami prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų M. J. ir V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, raštu išreiškė savo valią, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra. Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad tokia forma (natūra) dalis nuosavybės teisių buvo atkurtos (NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu O. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,8500 ha žemės, gražinant natūra (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 6,40 ha dalį, bendrame 10,8000 ha sklype su J. J.. NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimais J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,8500 ha žemės gražinant natūra (duomenys neskelbtini), bei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 23,7000 ha žemės gražinant natūra (duomenys neskelbtini).

7. Teismas akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad J. J. savo vardu ir kaip savo motinos O. J., mirusios 2003 m. kovo 6 d., turto vienintelis paveldėtojas buvo pareiškęs valią, kad į tas jam tenkančias M. J. (senelio) ir V. J. (tėvo) žemės dalis, į kurias nuosavybės teisės nebuvo atkurtos 2016 metais, nuosavybės teisės būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris naujus žemės sklypus individualiai statybai mieste ir vieną sklypą kaimo vietovėje panaudojant jį namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), t. y. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu būdu ir šios savo valios nepakeitė. Tačiau, teismas pažymėjo, NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimais atkūrė O. J. nuosavybės teises į 0,15 ha M. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur, atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,15 ha Junčios žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur, ir atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,15 ha V. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur, o 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu NŽT atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,15 ha V. J. kaimo žemės gyvenamojoje vietovėje, (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 77 Eur. Teismas nurodė, jog minėtus sprendimus NŽT priėmė vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 ir 7 dalimis, kadangi pareiškėjas kviečiamas į komisijos posėdį neatvyko.

8. Teismas šiame kontekste pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta išimtis – neatvykimas dėl ne nuo asmens valios priklausančių aplinkybių, o šioje išimtyje aiškiai išreikšta neatvykimo objektyvioji pusė, t. y. nuo asmens valios nepriklausanti priežastis, nulėmusi jo neatvykimą kvietime nurodytu laiku. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje pateiktos Varėnos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvados, kuriose nurodyta, kad J. J. atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Be to, teismas akcentavo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina pareiškėjų skunde nurodytą aplinkybę, kad dar gyvam esant J. J., Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2YT-5710-308/2020 pagal D. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse J. J. ir pripažinus jį neveiksniu nustatyti jam globą ir jo globėja paskirti D. J. Teismas nustatė, jog civilinėje byloje Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. J. J. visose turtinių ir asmeninių neturinių teisinių santykių srityse nebuvo pripažintas neveiksniu, nes minėta civilinė byla buvo nutraukta dėl J. J. mirties 2020 m. lapkričio 21 d.

9. Teismas dėl šių priežasčių pripažino, jog byloje nustatytos aplinkybės (Socialinės paramos skyriaus darbuotojų išvados, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas apie pensijų išmokų sustabdymą, iškelta civilinė byla dėl J. J. pripažinimo neveiksniu) leidžia vertinti, kad priežastys, dėl kurių J. J. neatvyko į komisijos posėdžius, buvo objektyvios, t. y. nevalingų jo veiksmų pasekmė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. J. pats negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių žemės atkūrimo procesuose, todėl kviečiamas į komisijos posėdžius neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimus ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą tenkintinas.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti NŽT atlikti veiksmus (priimti naujus sprendimus dėl J. J. ir O. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (iš viso 0,6 ha), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn du naujus žemės sklypus individualiai statybai J. J. ir vieną žemės sklypą O. J., taip pat perduodant J. J. lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise iki mirties turėtų pastatų (duomenys neskelbtini)), akcentavo, jog teismas negali perimti NŽT, kaip valstybės institucijos funkcijų, ir spręsti dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kadangi tai neatitiktų teismo vykdomų funkcijų ir teismų praktikos, todėl šis reikalavimas yra atmestinas.

11. Teismas, spręsdamas dėl NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. ISS-117-17.5, konstatavo, jog šis sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Netenkinęs pareiškėjų reikalavimo dėl NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. ISS-117-17.5 panaikinimo, teismas taip pat atmetė ir pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą dėl NŽT įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą iš naujo.

12. Teismas nepriteisė pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, konstatavęs, jog byloje nėra įrodyta atsakovo pareiga savo iniciatyva aiškintis pretendentų neatvykimo priežasčių, todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veikla nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos.

III. 13. Pareiškėjai V. M., V. B., V. J. ir D. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą NŽT atlikti veiksmus (įpareigoti NŽT priimti naujus sprendimus dėl J. J. ir O. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (iš viso 0,6 ha), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn du naujus žemės sklypus individualiai statybai J. J. ir vieną žemės sklypą O. J., taip pat perduodant J. J. lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise iki mirties turėtų pastatų (duomenys neskelbtini)), ir šį reikalavimą tenkinti bei panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjams nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir perduoti pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėjai nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjai prašė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos rūšies sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – priimti naujus sprendimus, pakeičiant juose nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą. Kadangi ginčas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje kilo būtent dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, pareiškėjai, atsižvelgdami į faktines aplinkybes, pagrįstai reikalavo, kad teismas ne tik panaikintų sprendimus, bet ir įpareigotų atsakovą atlikti veiksmus, o šis reikalavimas buvo suformuluotas neperžengiant ginčijamų sprendimų turinio ribų.

15. Pareiškėjai akcentuoja, jog jie neprašė teismo perimti NŽT funkcijas ar įpareigoti NŽT priimti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sprendimų dėl konkrečių žemės sklypų suteikimo. Teismo sprendimas dėl šio reikalavimo pareiškėjams buvo siurprizinis, nes šis reikalavimas buvo priimtas nagrinėti, dėl jo ginčų nekilo teismo posėdyje, teismas nesiūlė šio reikalavimo tikslinti ar šalinti trūkumus, be to, teismas 2021 m. gegužės 26 d nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Varėnos rajono savivaldybę, motyvuodamas tuo, kad šio reikalavimo išsprendimas turėtų įtakos savivaldybės teisėms ir pareigoms. Taip pat teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo, vadovavosi nagrinėjamai bylai neaktualia teismų praktika.

16. Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kaip teismas išsprendė pareiškėjų prašymą priteisti šias išlaidas, ir tai neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 5 dalyje nustatytų teismo sprendimo rezoliucinės dalies reikalavimų. Patenkinęs pareiškėjų skundo reikalavimus iš dalies, pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pažeisdamas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį. Teismas turėjo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

17. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. skundą.

18. Atsakovas teigia, jog teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog J. J. buvo ne kartą kviečiamas atvykti į NŽT Varėnos skyrių, o NŽT sprendimai buvo priimti J. J. neatvykus ir nepranešus neatvykimo priežasčių. Šiuo aspektu, atsakovo vertinimu, teismas tinkamai nesiaiškino bylos aplinkybių ir neatsižvelgė į faktą, jog ginčijamų sprendimų metu J. J. nebuvo pripažintas neveiksniu, o pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų, kai NŽT sprendimai jau buvo priimti. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjų ginčijami NŽT sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atsakovui neatlikus jokių neteisėtų veiksmų.

19. Pareiškėjas V. M., V. B., V. J. ir D. J. atsiliepime į atsakovo NŽT apeliacinį skundą prašo atmesti šį apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai, palikti nepakeistą.

20. Pareiškėjai teigia, jog teismas, spręsdamas dėl reikšmingų ginčo aplinkybių, susijusių su J. J. būkle, bei jos įtaka ginčijamiems sprendimams priimti, padarė teisingas išvadas, pagrįstas visapusišku bylos duomenų išnagrinėjimu, o atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šiuos sprendimus vertinti priešingai.

21. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. apeliacinį skundą prašo atmesti šį apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti – atmesti pareiškėjų skundą.

22. Atsakovas, laikydamasis savo apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos dėl ginčo esmės, akcentuoja, jog pareiškėjų apeliaciniame skunde skundžiama sprendimo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus yra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 17 str. 1 d., 88 str.), o pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistas pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. (J. J. (O. J. turto ir turtinių teisių paveldėtojas) turto ir turtinių teisių paveldėtojai) ir atsakovo NŽT apeliaciniais skundais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinti atsakovo NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimai Nr. 3S-29-(14.3.3), Nr. 3S-30-(14.3.3), Nr. 3S-31-(14.3.3) ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 3S-45-(14.3.3), atmestas pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti NŽT priimti naujus sprendimus dėl J. J. ir O. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (iš viso 0,6 ha), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn du naujus žemės sklypus individualiai statybai J. J. ir vieną žemės sklypą O. J., taip pat perduodant J. J. lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise iki mirties turėtų pastatų (duomenys neskelbtini).

24. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimų Nr. 3S-29-(14.3.3), Nr. 3S-30-(14.3.3), Nr. 3S-31 (14.3.3) ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 3S-45-(14.3.3)

25. Byloje nustatyta, kad O. J., mirusi 2003 m. kovo 6 d. (jos turto ir turtinių teisių paveldėtojas J. J. mirė 2020 m. lapkričio 21 d.) 1998 m. lapkričio 11 d. Varėnos rajono Varėnos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. J., (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytą žemę ir kartu nurodė, kad kitas pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą yra jos sūnus J. J. O. J. 2003 m. gruodžio 5 d. buvo parengta pažyma Nr. 25279, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6 ha buvusio savininko M. J., (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytos žemės. J. J. 2003 m. gruodžio 5 d. parengta pažyma, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6 ha buvusio savininko M. J., S(duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytos žemės. J. J. 2007 m. gegužės 9 d. parengta pažyma Nr. 26552, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 24 ha buvusio savininko V. J., (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytos žemės.

26. NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 3S-316- (14.3.3.) O. J. atkurtos nuosavybės teisės į 5,8500 ha žemės, gražinant natūra (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 6,40 ha dalį bendrame 10,8000 ha sklype su J. J.; 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 3S-315-(14.3.3.) J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,8500 ha žemės gražinant natūra (duomenys neskelbtini), 4 žemės sklypuose: 1,6218 ha ir 4,40 ha dalį bendrame 10,8000 ha sklype su O. J.; 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 3S-317-(14.3.3.) J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 23,7000 ha žemės gražinant natūra (duomenys neskelbtini), 5 žemės sklypuose: 1,9169 ha ir 25,7415 ha.

27. Pagal bylos duomenis J. J. buvo pareiškęs valią, kad į jam tenkančias M. J. (senelio) ir V. J. (tėvo) žemės dalis, į kurias nuosavybės teisės nebuvo atkurtos 2016 metais, nuosavybės teisės būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris naujus žemės sklypus individualiai statybai mieste ir vieną sklypą kaimo vietovėje panaudojant jį namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini).

28. NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3S-30-(14.33) atkūrė O. J. (mirusiosios vardu) nuosavybės teises į 0,1500 ha M. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur; sprendimu Nr. 3S-29-(14.33) atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,1500 ha M. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur; sprendimu Nr. 3S-31 -(14.33) atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,1500 ha V. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur. Šie sprendimai priimti vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi. NŽT, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 3S-45-(14.33) J. J. atkūrė nuosavybės teisės į 0,1500 ha V. J. kaimo žemės gyvenamojoje vietovėje, (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 77 Eur.

29. Pareiškėjai šioje byloje ginčija šiuos sprendimus, nurodydami, jog nepagrįstai nuosavybės teisės atkurtos pinigais, nes tai neatitinka J. J. valios, o jis neatvyko kviečiamas į NŽT Varėnos skyrių dėl žemės sklypo Varėnos mieste pasirinkimo dėl psichinės sveikatos ir elgesio sutrikimų, t. y. dėl objektyvių priežasčių.

30. Byloje nustatyta, kad J. J. 2013 m. kovo 4 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-918; 2013 m. kovo 21 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-1306, 2013 m. balandžio 25 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-1971, 2013 m. rugsėjo 18 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-4770 buvo kviečiamas atvykti į NŽT Varėnos skyrių dėl žemės sklypo Varėnos mieste pasirinkimo. J. J. 2013 m. rugsėjo 30 d. atvykęs į NŽT siūlomo žemės sklypo nepasirinko. J. J. 2013 m. spalio 1 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)- 4956, 2013 m. spalio 11 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-5148, 2013 m. gruodžio 9 d. NŽT raštu Nr. 3SD- (14.3.104.)-6319, buvo kviečiamas atvykti į NŽT Varėnos skyrių dėl žemės sklypo Varėnos mieste pasirinkimo. Raštai buvo siunčiami registruotu paštu, tačiau J. J. jų neatsiimdavo. J. J. 2019 m. lapkričio 28 d. NŽT raštais Nr. 3SD-8340-(14.3.104.) ir Nr. 3SD-8360-(14.3.104.) buvo kviečiamas atvykti į 2019 m. gruodžio 30 d. NŽT Varėnos skyriuje vyksiantį komisijos posėdį dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pasirinkimo, tačiau jis neatvyko. Taip pat 2020 m. sausio 10 d. NŽT raštais Nr. 3SD-176-(14.3.104.) ir Nr. 3SD-179-(14.3.104.) jis buvo pakartotinai kviečiamas atvykti į 2020 m. vasario 11 d. NŽT Varėnos skyriuje vyksiantį komisijos posėdį dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pasirinkimo, tačiau J. J. neatvyko.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nurodytas aplinkybes pripažino įrodytomis ir nustatęs, kad J. J. pats negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių žemės atkūrimo procesuose, todėl kviečiamas į komisijos posėdžius neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, padarė išvadą, jog minėti NŽT sprendimai naikintini.

32. Nagrinėjant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl šios išvados nepagrįstumo ir neteisėtumo, pirmiausia pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

33. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto (lotynų kalba – bonus pater familias) ir gero administravimo principo; kai nėra nustatyta aiškių pareiškėjų piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningo teisių įgyvendinimo faktų, nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus labiausiai atitinka tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais sukuriamos prielaidos pretendentų valiai įgyvendinti, o ne taikyti administracinį nuosavybės teisių atkūrimo būdo nustatymo metodą (Atkūrimo įstatymo 21 str. 7 d.) (žr. 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2263-415/2021; kt.).

35. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose šių santykių šalims nustatytos atitinkamos pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms – pareiga laikytis gero administravimo imperatyvų, pretendentui – pareiga laikytis atidumo ir rūpestingumo standartų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2420-789/2021; kt.). Sprendimas dėl atlyginimo pareiškėjui už valstybės išperkamą žemę pinigais pripažįstamas nepagrįstu, prieštaraujančiu gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principams, kai pareiškėjas Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo išreiškęs valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo bei įrodo, jog į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1674-552/2021; kt.).

36. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į pareiškėjų pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių konstatuota, jog J. J. kviečiamas atvykti į NŽT Varėnos skyrių neatvykdavo ir nepasirinko sklypo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, darytina išvada, kad NŽT sprendimai J. J. atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais yra nepagrįsti.

37. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad NŽT sprendimų priėmimo metu J. J. būtų pripažintas neveiksniu ar būtų apribotas jo veiksnumas (CK 2.10 ir 2.11 str.), tačiau byloje pateikti įrodymai leidžia daryti įtikinamą išvadą, jog J. J. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pažymėtina, kad CK 1.89 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

38. Kai dar J. J. buvo gyvas, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2YT-5710-308/2020 pagal D. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse J. J. ir pripažinus jį neveiksniu nustatyti jam globą ir jo globėja paskirti D. J.. Civilinėje byloje Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau ši civilinė byla buvo nutraukta dėl J. J. mirties 2020 m. lapkričio 21 d.

39. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartyje nurodyti teismo surinkti duomenys apie J. J. elgesį namuose (į namus neįsileidžia žmonių; kt.), jo nebendravimą su institucijomis ir įstaigomis (neima pensijos, nepriima korespondencijos, nesilanko pas gydytojus; kt.) ir nustatytos kitos aplinkybės suponuoja išvadą, kad J. J. dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti nuosavybės teisių atkūrimo procese.

40. Pažymėtina ir tai, kad NŽT nėra paneigusi pareiškėjų nurodytų aplinkybių, jog iki sprendimų priėmimo V. B. 2020 m. sausio mėnesį informavo NŽT Varėnos skyrių apie J. J. sveikatos būklę ir jo elgesio sutrikimus, dėl kurių jis 2019–2020 metais negalėjo dalyvauti nuosavybės teisių į žemės atkūrimo procedūrose. Taigi atsakovas priėmė sprendimus, neįvertinęs visos reikšmingos informacijos, kuri jam buvo pateikta iki sprendimų priėmimo.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais pagrįstumo ir teisėtumo, yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektas turi įvertinti visas jam nurodytas reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes, o jei sprendimas priimtas neįvertinus nagrinėjamam klausimui reikšmingos informacijos, tai priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir naikinamas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (žr. 2022 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-392-602/2022).

42. Apibendrinant nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog J. J. neatvyko į komisijos posėdžius pasirinkti sklypo dėl subjektyvių ir nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kad J. J. ir pareiškėjai piktnaudžiavo teise ar nesąžiningai įgyvendino savo teises, nebuvo atidūs bei rūpestingi, o atsakovas pagrįstai priėmė pareiškėjų ginčijamus sprendimus, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 ir 7 dalimis.

Dėl NŽT įpareigojimo priimti konkrečius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo

43. Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jų skundo reikalavimą įpareigoti NŽT priimti naujus sprendimus dėl J. J. ir O. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (iš viso 0,6 ha), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn du naujus žemės sklypus individualiai statybai J. J. ir vieną žemės sklypą O. J., taip pat perduodant J. J. lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise iki mirties turėtų pastatų (duomenys neskelbtini).

44. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo, nurodydamas, jog teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams, t. y. teismas negali perimti NŽT, kaip nacionalinės institucijos funkcijų, ir spręsti dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pareiškėjams. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad NŽT įpareigojama išnagrinėti iš naujo J. J. ir O. J. prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet iš motyvuojamojoje dalyje nurodomų argumentų galima daryti būtent tokią išvadą.

45. Pareiškėjai nurodo, kad ginčas tarp pareiškėjų ir atsakovo kilo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, pareiškėjai prašė priimti ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos rūšies sprendimą (panaikinti sprendimus ir įpareigoti atsakovą atlikti įstatymų priskirtus jo kompetencijai veiksmus – priimti naujus sprendimus pakeičiant juose nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą).

46. Šie pareiškėjų argumentai teisiškai nėra pagrįsti, nes šiuo atveju tarp pareiškėjų ir atsakovo pagrindinis ginčas kilo tik dėl sprendimų, kuriais nuspręsta atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais. Sprendimais nebuvo išspręsti jokie kiti klausimai, t. y. šiuose sprendimuose nėra spręsta dėl dviejų žemės sklypų individualiai statybai perdavimo J. J. ir vieno žemės sklypo perdavimo O. J., taip pat lygiaverčio žemės sklypo prie nuosavybės teise iki mirties turėtų pastatų (duomenys neskelbtini), J. J.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėdama prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi išnagrinėti šiuos prašymus ir juos išspręsti. Šiuo atveju pagrįstai konstatuota, jog teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams.

47. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Šiuo aspektu akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008; kt.). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.).

48. Pareiškėjai nurodo administracines bylas, kuriose buvo skundžiami sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais, ir teismai, patenkinę pagrindinius reikalavimus dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę panaikinimo, atitinkamai (visiškai ar iš dalies ) tenkino ir skundų išvestinius reikalavimus dėl valstybinės institucijos įpareigojimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-249/2010; 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-590/2014; 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-505-146/2016; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-867-492/2020; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2468-525/2021).

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytose bylose nagrinėtų ginčų pobūdį ir priimtus procesinius sprendimus, nenustatė, jog teismai būtų įpareigoję NŽT priimti konkrečius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjų pageidaujamu būdu, kai panaikinamas NŽT sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais. Iš minėtose bylose priimtų procesinių sprendimų matyti, kad NŽT yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą ir priimti naujus sprendimus. Vienoje iš nurodytų bylų (Nr. eA-867-492/2020) buvo priimtas sprendimas įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje, nes būtent ginčas byloje buvo kilęs dėl teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą prašyme nurodytu būdu – ekvivalentine natūra, arba lygiaverčiu žemės sklypu.

50. Kitose administracinėse bylose taip pat panaikinus NŽT sprendimus, kuriais nuosavybės teisės atkurtos atlyginant pinigais, NŽT įpareigojama iš naujo išnagrinėti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3448-789/2022; 2022 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-392-602/2022; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

51. Pareiškėjai apeliaciniame skunde ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jų reikalavimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti jiems 2 879,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų analizę, skundo teismui parengimą, skundo tikslinimą ir atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. M. 2021 m. vasario 26 d. sumokėjo 2 032,80 Eur už atstovo atliktą klientės pateiktos informacijos analizę, skundo projekto parengimą, jo korekciją. V. M. taip pat sumokėjo 847 Eur už atskirojo skundo parengimą.

52. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

53. Sprendžiant klausimą dėl priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

54. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

55. Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

56. Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

57. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs pareiškėjų skundo reikalavimus, visiškai netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog byloje nėra įrodyta atsakovo pareiga savo iniciatyva aiškintis pretendentų neatvykimo priežasčių, todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos.

58. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes sprendimas priimtas iš esmės pareiškėjų naudai, atsakovo sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais yra panaikinti dėl to, kad jie priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo normas. Dėl to pareiškėjai yra įgiję teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į patenkintų skundo materialiųjų reikalavimų dalį.

59. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). 2021 metų III ketvirčio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 1 598,10 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už skundą maksimalus užmokestis yra 2,5, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju maksimalus dydis už parengtą skundą yra 3 995,25 Eur, t. y. pareiškėjų sumokėta neviršija maksimalios sumos.

60. Pareiškėjai atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė, kai dar nebuvo iškelta administracinė byla, sprendžiant skundo priėmimo klausimą nedalyvavo atsakovas NŽT, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog bylinėjimosi išlaidas dėl atskirojo skundo parengimo pareiškėjai patyrė dėl atsakovo veiksmų, t. y. kad tarp atsakovo veiksmų ir patirtų išlaidų yra priežastinis ryšys. Dėl to šios išlaidos nepriteistinos pareiškėjams iš NŽT.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį (į patenkintų skundo reikalavimų dalį ir į tai, kad sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjų naudai), atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytą priteistiną dydį už advokato teisinę pagalbą parengiant skundą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovo priteisia 800 Eur sumą už atstovo suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,

priteisimo

62. Apibendrindama pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, šį klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovo priteisti 800 Eur sumą už atstovo suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

63. Vertindama pareiškėjų prašymą priteisti jiems 2022 m. lapkričio 11 d. sumokėtą advokatui 998,25 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumą, teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalaus už apeliacinį skundą rekomenduojamo priteisti dydžio (maksimali suma yra 2 547,87 Eur (1 780,50 × 1,7)) (Rekomendacijų 7 ir 8.10 p.).

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, tai, kad yra iš dalies patenkinta tik apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovo priteisia 100 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. prašymas priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti iš esmės ir priteisti pareiškėjams V. M., V. B., V. J. ir D. J. po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjams V. M., V. B., V. J. ir D. J. po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė