f2273002-74e2-407b-b8d3-733d07efd17e · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-27-729/2021 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00234-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 9.32; 21.9.10 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. vasario 18 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., jo atstovei advokatei J. U., institucijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos atstovei V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas. Teismas n u s t a t ė : 2020 m. lapkričio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. spalio 7 d.

Å«kininkas J. L. nepildė Gyventojo vykdančio individualiÄ veiklÄ pajamų iÅ¡laidų apskaitos žurnalo. Ä®vertinus patikrinimo metu pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Å«kininkas J. L. nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. spalio 7 d. į savo vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitÄ neįtraukė bendros 3 000 Eur pajamų sumos gautos iÅ¡ klientų už Å¡iems suteiktas jodinėjimo paslaugas. Taip pat, įvertinus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į Å«kininko J.

L. ir elektriko pareigose dirbusio P. B. raÅ¡tu pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavus Å«kininko J. L. patikrinimui pateiktus dokumentus, įvertinus duomenų bazėje esančiÄ informacijÄ , nustatyta, kad Å«kininkas J. L., žirgyne, esančiame adresu Gilių g. 26, LetÅ«kų kaimas, Kretingalės seniÅ«nija, Klaipėdos rajono savivaldybė, leido dirbti nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2020 m. spalio 7 d. elektriko pareigose už 20 Eur vienos dienos darbo užmokestį P. B., nesudaręs su juo raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus.

Tokiais savo veiksmais J. L. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-266 „Dėl Å«kininko Å«kio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintÄ ja apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo“ 8 ir 13 punktų, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (iÅ¡skyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 2, 8 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusižengimų kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad buhalterinės apskaitos reikalavimus pažeidė iÅ¡ nežinojimo; anksčiau, kol nebuvo Å«kininkas, dirbo pagal patentÄ , iÅ¡raÅ¡ydavo kvitus, o keičiant veiklos statusÄ nebuvo informuotas, kad taip netinka. Iki Å¡io patikrinimo, jo kaip Å«kininko niekas netikrino. 2019 metais buvo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir aiÅ¡kinosi kaip turi mokėti mokesčius, jam mokesčių inspekcijos specialistai buvo sakę, kad iki 3000 Eur./m. pajamų jokių mokesčių mokėti nereikia.

Kvitų knygelėje įraÅ¡ydavo apie jojimo paslaugų suteikimÄ , tačiau buhalterinės apskaitos nevedė, nes galvojo, kad nereikia. P. B. yra jo geras pažįstamas, turintis elektriko specialybę; sužinojęs apie J. L. rÅ«pesčius dėl elektros Å«kyje, jis pasisiÅ«lė padėti jam per savo atostogas, atlikti tam tikrus elektros darbus. J. L. su P. B. susitarė, kad už darbÄ duos jam po 20 Eur už dienÄ , buvo sutarę, kad sumokės, kai jis pabaigs darbÄ . Per dienÄ P. B. dirbdavo 2-3 valandas, planavo, kad dirbs apie 5 dienas.

Pinigų jam už darbÄ taip ir kilo nesumokėjęs, pats P. B. jų atsisakė, bijodamas, kad ir pats užsitrauks dėl to atsakomybę. Anksčiau J. L. savo Å«kyje samdomų darbuotojų neturėjo ir nežinojo tvarkos, kaip reikia įforminti darbo santykius; jeigu bÅ«tų žinojęs, kad reikia prasineÅ¡ti apie priėmimÄ dirbti, bÅ«tų pranešęs. Labai gailisi dėl savo poelgio, praÅ¡o atsižvelgti į sunkiÄ jo turtinę padėtį, nes Å¡iuo metu veiklos nevykdo, pajamų iÅ¡ jos negauna.

Yra vedęs, abu su žmona dirba, gauna minimalius atlyginimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė J. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. L. padarė administracinius nusižengimus, tačiau turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kokiomis aplinkybėmis nusižengimai padaryti, kas tai įtakojo. Buhalterinės apskaitos reikalavimus jis pažeidė, nes anksčiau dirbo pagal patentÄ , vėliau kaip Å«kininkas ir nebuvo detaliai susipažinęs su apskaitos reikalavimais pasikeitus veiklos statusui.

Pajamas užfiksuodavo kvitų knygelėse, pajamų neslėpė, tik sÄ skaitų neiÅ¡rašė. Jam VMI specialistų buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaip žemės Å«kio veiklÄ vykdantis Å«kininkas, gavęs ne didesnes kaip 3000 Eur/ m. pajamas iÅ¡ žemės Å«kio veiklos, jis neprivalo mokėti nuo jų mokesčių, nėra PVM mokėtojas. Žinodamas, kad negauna 3000 Eur/m. pajamų, todėl neprivalo pildyti deklaracijų ir mokėti mokesčių, J. L. nepagalvojo, kad turi vykdyti kitus buhalterinės apskaitos reikalavimus - pildyti žiniaraščius, o už suteiktas paslaugas iÅ¡duoti jų gavėjams sÄ skaitas-faktÅ«ras.

Gaunamas pajamas fiksavo kvitų knygelėje, toje knygelėje atsispindi visos pajamos, jis nemanė, kad slepia mokesčius ir daro žalÄ valstybei. Nusižengimas padarytas dėl nesupratimo, o ne turint tikslÄ slėpti pajamas, nemokėti mokesčių. Žala valstybei nepadaryta, tik pažeista buhalterinės apskaitos pildymo tvarka. Dėl nelegalaus darbo turėtų bÅ«ti atsižvelgta, kad su P. B. buvo sutarta, kad jis dirbs tik kelias dienas, po kelias valandas, atliks specialių žinių reikalaujančius elektros instaliacijos darbus, tie darbai taip ir liko neatlikti.

Samdytas tik vienas darbuotojas. J. L. nepagalvojo, kad dėl kelių dienų reikėtų darbo sutartį sudaryti. Jeigu darbo užmokestis būtų buvęs sumokėtas, valstybė būtų negavusi mokesčių, būtų buvusi padaryta žala, bet ir ji nebūtų didelė, o šiuo atveju tokios žalos išvis nepadaryta. Yra nesuderinamumas tarp teisės aktuose (ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte) numatytų sankcijų. J. L. pajamos apie 500 Eur per mėnesį.

SiÅ«lo, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkiÄ finansinę padėtį, skirti mažesnę nuobaudÄ , negu numato ANK. Kadangi paskirtos baudos mokėjimas ženkliai apsunkintų J. L. finansinę padėtį, praÅ¡o iÅ¡dėstyti jos mokėjimÄ vienerių metų terminui. Institucijos atstovė V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. spalio 7 d. J. L. Å«kyje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu Å«kininko Å«kyje, nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties, dirbo P. B..

P. B. patikrinimo metu buvo aptiktas pačiame žirgyne ir jis neneigė, kad aptarė darbo sÄ lygas su J. L., susitarė, kad už atliktus darbus jam kiekvienÄ dienÄ mokės 20 Eur sumÄ . J. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn tik pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį todėl, kad P. B. nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, kuris galimai nebÅ«tų buvęs įtrauktas į buhalterinę apskaitÄ . Patikrinimo metu tiek J. L., tiek P. B. pripažino nelegalaus darbo faktÄ , tai yra, kad buvo tartasi dėl darbo vietos, kÄ turės asmuo atlikti ir už kokį atlygį, o apie asmens įdarbinimÄ neinformavo VSDFV, taigi buvo nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, todėl turėtų bÅ«ti paskirta bent minimali bauda, kaip prevencinė priemonė.

J. L. pildė paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus, kaip darė ir vykdydamas veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , tačiau tapęs Å«kininku jis kiekvienam asmeniui, kuriam buvo suteikta jodinėjimo žirgais paslauga, turėjo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , nepriklausomai nuo to, klientas to praÅ¡o. J. L. minėjo, kad nuvykus į mokesčių inspekcijÄ jo niekada nepraÅ¡ydavo apskaitos dokumentų, jis deklaruodavo pajamų sumas tokias, kokias jam atrodė teisingos ir jo vestos buhalterinės apskaitos niekas netikrino, todėl priekaiÅ¡tų ar pastabų neiÅ¡reiÅ¡kė, tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes Mokesčių inspekcijos specialistai ir neatlieka visos Å«kininko veiklos įforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais tikrinimo, Å«kininkas pats privalėjo Å¡iuos reikalavimus deramai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir vykdyti arba naudotis buhalterijos specialistų paslaugomis.

Teismo posėdžio metu buvo iÅ¡tirta administracinio nusižengimo byloje surinkta raÅ¡ytinė medžiaga: 2020 m. lapkričio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4–6), vyresniosios tyrėjos V. P. 2020 m. lapkričio 4 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 04/12-1-19-10453 (b. l. 7–8), 2020 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 04/12-1-19-9415-A4 (b. l. 9–10), 2020 m. lapkričio 4 d. J. L. paaiÅ¡kinimas (b. l. 11), sÄ skaita faktÅ«ra (b. l. 12), 2020 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. 04/12-1-19-9415-A2 (b. l. 13–14), 2020 m. spalio 7 d.

J. L. paaiÅ¡kinimas (b. l. 15), 2020 m. spalio 7 d. P. B. paaiÅ¡kinimas (b. l. 16), Ūkininko Å«kio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0157903 (b. l. 17), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai (b. l. 18–22), praneÅ¡imas, kurio pagrindu atliktas patikrinimas (b. l. 23), J. L. charakteristikos (b. l. 45, 47), G. L. charakteristika (b. l. 46), 2020 m. gruodžio 30 d. pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas darbuotojui J. L. (b. l. 48), 2020 m. gruodžio 30 d. pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas darbuotojai G.

L. (b. l. 51), administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 58–59). Teismas konstatuoja: ANK 205 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ . Å i teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko Å«kio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintÄ ja apskaitos sistema rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacija) 8 punkte taip pat numato, kad apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos metu ar jai pasibaigus bei nurodyti Å¡ių dokumentų privalomieji rekvizitai.

Gavus grynuosius pinigus už <...> suteiktas paslaugas <...>, suraÅ¡omas Pinigų priėmimo kvitas arba Kasos pajamų orderis (Rekomendacijos 13 punktas). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (iÅ¡skyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ 8 punkte numatyta, kad gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <...>, naudoja tokius apskaitos dokumentus: sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ;

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; kasos aparato kvitÄ ; kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.). Pažymėtina, kad Å«kininko vykdoma veikla pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas prilyginama individualiai veiklai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. spalio 7 d. Å«kininkas J. L. nepildė Gyventojo vykdančio individualiÄ veiklÄ pajamų iÅ¡laidų apskaitos žurnalo ir Å¡iuo laikotarpiu į savo vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitÄ neįtraukė bendros 3 000 Eur pajamų sumos, gautos iÅ¡ klientų už Å¡iems suteiktas jodinėjimo paslaugas (b. l. 9–10, 12, 13–14, 15).

Å ie J. L. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens deklaruojamas nežinojimas, kaip jis kaip Å«kininkas turi vesti buhalterinę apskaitÄ , kokius dokumentus pildyti, kokias ataskaitas teikti ir kt., jo nuo atsakomybės neatleidžia, nes Å«kinę veiklÄ vykdantis subjektas privalo Å¡iuos reikalavimus iÅ¡siaiÅ¡kinti ir vykdyti, o jei neturi tam pakankamai žinių – gali naudotis buhalterinės apskaitos specialistų pagalba.

Byloje surinktais duomenimis nebuvo įrodyta, kad J. L. valstybės institucijų specialistai iÅ¡ties pateikė klaidingas konsultacijas, nėra jokių įrodymų, kad jis iÅ¡vis dėl tokių konsultacijų į kÄ nors kreipėsi, o byloje nustatytas faktas, kad jis per nepilnus metus suteikė paslaugų už 3000 Eur, kurioms neiÅ¡rašė sÄ skaitų – faktÅ«rų ir neįtraukė į Å«kininko Å«kio buhalterinę apskaitÄ , sugriauna ir J. L. versijÄ , kad jis sÄ Å¾iningai klydo, vadovaudamasis ankstesniu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad iki 3000 Eur/m. pajamų neturi mokėti mokesčių ar pildyti tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų.

J. L. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas ir dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Å i teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbÄ pripažįstant nelegaliu, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019). Byloje esantys įrodymai (P. B. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, 2020 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktas, 2020 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas) neabejotinai įrodo, jog P. B. buvo pradėjęs realiai dirbti pas Å«kininkÄ J. L.. Taip pat nustatyti ir visi darbo sutarties požymiai:

1) darbas buvo dirbamas J. L. susitarus su P. B.;

2) P. B. dirbo elektriko specialybei bÅ«dingus darbus (tvarkė žirgyno apÅ¡vietimÄ , tikrino lempas);

3) P. B. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbas nustatytoje darbo vietoje – žirgyne, esančiame adresu esančiame adresu Gilių g. 26, LetÅ«kų kaimas, Kretingalės seniÅ«nija, Klaipėdos rajono savivaldybė, sutartu laiku – 2020 m. spalio 3, 4 ir 7 dienomis, pagal nustatytÄ darbo laiko režimÄ â€“ kelias valandas per dienÄ );

4) iÅ¡ J. L. parodymų teismo posėdyje bei raÅ¡ytinės bylos medžiagos (b. l. 15, 16) matyti, kad J. L. ir P. B. buvo sutarta dėl 20 Eur per dienÄ darbo užmokesčio mokėjimo P. B., ir tai patvirtina, kad P. B. dirbo Å«kininkui J. L. atlygintinai. Pažymėtina, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimÄ , nepanaikina atlygintinumo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, byloje nustatyti visi darbo sutarties požymiai.

Taip pat iÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos (b. l. 9–10, 13–14, 15, 16) matyti, kad P. B. dirbo J. L. ir P. B. nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties bei apie įdarbinimÄ nepraneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui, todėl Å¡iuo atveju taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, tai yra DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas yra darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. IÅ¡ Ūkininko Å«kio įregistravimo pažymėjimo ŪP Nr. 0157903 nustatyta, kad J.

L. Å«kis, esantis adresu LetÅ«kų kaimas, Kretingalės seniÅ«nija, Klaipėdos rajono įregistruotas 2015 m. vasario 10 d. (b. l. 17). Å iame Å«kyje P. B. Å«kininkas J. L. įdarbino pats asmeniÅ¡kai, todėl jis ir laikytinas darbdaviu ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Neveikimas pasireiÅ¡kia nepakankama darbdavio kontrole Å¡ioje srityje, o tai sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad P. B. įdarbintas J. L. veiksmais, tačiau pastarasis dėl teisės aktų nuostatų nežinojimo nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių. J. L. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali bÅ«ti pažeistos darbo santykius reguliuojančios normos, nors pagal savo asmenines savybes (bÅ«damas Å«kininku) galėjo ir turėjo tai numatyti.

IÅ¡ viso to daroma iÅ¡vada, jog J. L. nusižengimÄ padarė neatsargumo forma (dėl nerÅ«pestingumo). IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymiai, todėl konstatuotina, kad Å«kininkas J. L., bÅ«damas darbdaviu, neužtikrino, kad P. B. 2020 m. spalio 3, 4 ir 7 dienomis dirbtų elektriku žirgyne, esančiame adresu Gilių g. 26, LetÅ«kų kaimas, Kretingalės seniÅ«nija, Klaipėdos rajono savivaldybė, sudarius su juo raÅ¡ytinę darbo sutartį ir apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui.

Tokiais savo veiksmais (neveikimu) J. L. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. J. L. versijÄ , kad taip jis pasielgė iÅ¡ nežinojimo, teismas vertina kritiÅ¡kai, nes jau ne vienerius metus vykdydamas Å«kinę veiklÄ , bÅ«damas verslininku – tam tikras paslaugas teikiančiu Å«kininku, jis turėjo nuosekliai domėtis teisėtomis tokių paslaugų suteikimo galimybėmis ir jų tinkamu įforminimu.

Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobÅ«dį, jo pavojingumÄ , atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ nuo keturiasdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt eurų. ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas Å¡iuo atveju padarytas dėl buhalterinės apskaitos vedimo patirties trÅ«kumo, neatsargumo forma (dėl nerÅ«pestingumo).

J. L. už ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta nusižengimÄ baudžiamas pirmÄ kartÄ (b. l. 58–59). Atsižvelgiant į tai už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 205 straipsnio 1 dalyje, J. L. skirtinas įspėjimas. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų. J. L. atstovė pažymi, kad Å¡iuo atveju yra nesuderinamumas tarp teisės aktuose (ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UÄ®) 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte) numatytų sankcijų.

UÄ® 56 straipsnio 1 dalis apibrėžia kas laikytina nelegaliu darbu. UÄ® 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ pažeidimÄ , neatsižvelgdama į formaliÄ nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbÄ leidusio dirbti asmens veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skiria baudÄ darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį.

Pažymėtina, kad Å¡ioje teisės normoje numatytas ekonominės sankcijos, o ne administracinės nuobaudos, skyrimas juridiniams asmenims (Å«kio subjektams); Å¡iÄ ekonominę sankcijÄ skiria UÄ® 55 straipsnyje nurodytos institucijos, tai yra Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija. Tuo tarpu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija numato administracinę nuobaudÄ , kuri gali bÅ«ti skiriama tik fiziniams asmenims (specialiesiems subjektams – darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims).

Todėl sprendžiant J. L. skiriamos baudos dydžio klausimÄ Ä¯ UÄ® 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos ekonominės sankcijos dydį neatsižvelgtina. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė taip pat praÅ¡o taikyti J. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį, pagal kuriÄ teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti.

Administracinė nuobauda Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-4-2011).

Vertinant nelegalaus darbo reikÅ¡mę ir pavojingumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į padarytÄ materialinę žalÄ , jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių.

Å ioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgÄ laiko tarpÄ â€“ tris dienas po kelias valandas per dienÄ , nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas darbuotojas ir mokesčių suma, kuriÄ bÅ«tų buvę iÅ¡vengta sumokėti į valstybės biudžetÄ , yra nedidelė. J. L. administracine tvarka anksčiau nebaustas (b. l. 58–59). Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarytas dėl neatsargumo (nerÅ«pestingumo). J. L. atsakomybę Å¡iek tiek lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir dėl to gailisi, tačiau nuoÅ¡irdumu Å¡io asmens parodymai nepasižymėjo ir pripažino J.

L. iÅ¡ties tik tas aplinkybes, kurios buvo nenuginčijamai nustatytos byloje surinktais įrodymais, savo didesnio indėlio į visų jų iÅ¡siaiÅ¡kinimÄ neįneÅ¡damas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. L. yra vedęs, dirba, darbdavio - Pagėgių pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos vado bei Girkalių bendruomenės atstovės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 45, 47). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Å¡ios administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta, gavus pasipiktinusio įžūlia nelegalia veikla J.

L. Å«kyje asmens skundÄ , kuriame, be kita, ko, nurodytos ir aplinkybės apie pastebėtÄ nelegaliÄ trenerės bei kitų asmenų veiklÄ (darbÄ ) Å¡iame Å«kyje. Pats J. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad Å«kyje jam kartais padeda savanoriai, tačiau neaiÅ¡ku, ar ir Å¡i pagalba yra teisėta ir tinkamai įforminta, nes Lietuvos Respublikos savanoriÅ¡kos veiklos įstatymo (toliau – SVÄ®) 6 straipsnyje nustatyta, kad savanoriÅ¡kos veiklos organizatoriais gali bÅ«ti tik tie juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali bÅ«ti skiriamas jų dalyviams.

Taigi, savanoriÅ¡ka žirgų priežiÅ«ra pelno siekiančiame žirgyne irgi turi nelegalaus darbo požymių, dėl ko nagrinėjamoje byloje negalima daryti iÅ¡vados, kad J. L. padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis ir jis ateityje tokių pažeidimų daugiau nedarys. Dėl Å¡ių priežasčių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl ko bÅ«tų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. J. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nebÅ«tų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Ä®vertinus visa tai ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skirtina Å¡velniausia sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda. Atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens praÅ¡ymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines iÅ¡mokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

J. L. atstovė teismo posėdžio metu prašė iÅ¡dėstyti J. L. skiriamos baudos mokėjimÄ . Teismas, atsižvelgęs į praÅ¡ymÄ dėl baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo, įvertinęs paskirtos baudos dydį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį (bylos duomenimis J. L. pajamos bei jo sutuoktinės pajamos siekia apie 500 Eur per mėnesį (b. l. 48, 51), sprendžia, kad siekiant suÅ¡velninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, tuo pačiu užtikrinant, kad jis atsiskaitytų su valstybe, baudos mokėjimas iÅ¡dėstytinas deÅ¡imties mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J.

L. kiekvienÄ mėnesį sumokėti po 100 Eur (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: pripažinti J. L. kaltu padarius: administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ ; administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudÄ sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudÄ paskirti 1000,00 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ . Paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti deÅ¡imčiai mėnesių nuo Å¡io nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant J. L. kas mėnesį sumokėti po 100 Eur. Informuoti J. L., kad pirma baudos dalis turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Å¡io nutarimo įsiteisėjimo, o kitos dalys – per 30 dienų nuo paskutinio mokėjimo.

Apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , jeigu jis nebus pakeistas, bauda turi bÅ«ti sumokėta ta pačia tvarka, skaičiuojant nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. BaudÄ reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , nurodant ROIK numerį 20125172419, įmokos kodÄ 1001. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėja Jurgita Grigonienė