2015-10-21 Nr. AB-20584-3-61-3-03014-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1049-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03014-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios individualios įmonės „V. ir S. M. prekybos centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audersima“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios individualios įmonės „V. ir S. M. prekybos centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audersima“, skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl permokos grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas bankrutavusi individuali įmonė „V. ir S. M. prekybos centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-23738, priteisti iš VMI 10 114,40 Eur permoką ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas konstatavo, kad 2015 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2015 m. birželio 15 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus, pridėti dokumentus, kuriais grindžiami skundo reikalavimai ir aplinkybės. 2015 m. birželio 15 d. pareiškėjas nustatytus trūkumus pašalino.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodė, kad 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-23738 gavo 2014 m. balandžio mėn. pabaigoje. Šį dokumentą bankroto administratoriui perdavė vienas iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų. Tai patvirtinančių dokumentų neturi, taip pat nėra išsaugotas vokas. Kaip matosi iš sprendimo rekvizitų, sprendimo gavėju yra nurodytas pareiškėjas ir nurodyta buveinė, esanti Marijampolėje, tuo tarpu bankroto administratoriaus buveinė yra Kauno mieste. Paaiškino teismui, kad patalpose nurodytu adresu Marijampolėje nebūna nuo 2014 vasario pabaigos, nes laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. vasario 19 d. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdant bankroto procedūrą, yra parduotos visos patalpos.

Pareiškėjas paaiškino, kad gavęs sprendimą nedelsė ir 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. AP-212/14/04 kreipėsi į mokesčių administratorių išaiškinti, kokia konkreti nepriemoka 34 923 Lt sumai yra įskaityta. Pats sprendimas negrąžinti permokos dėl egzistuojančių nepriemokų įmonės interesų nepažeidė, kol nepaaiškėjo, kokios konkrečiai nepriemokos buvo įskaitytos.

VMI į pareiškėjo paklausimą atsakė 2014 m. birželio 6 d. raštu Nr. (20.21-06)-R-4327, kurį pareiškėjas gavo paštu 2014 m. birželio 11 d. Rašte mokesčių administratorius paaiškino, kad 2014 m. balandžio 1 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (20.16-06)-331-23738 dėl 37 244 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permokos grąžinimo, kuriuo 2 321 Lt suma iš susidariusios PVM permokos buvo įskaityta pelno mokesčio prievolei pagal 2013 m. gegužės 29 d. pateiktą metinę pelno mokesčio deklaraciją padengti, o 34 923 Lt buvo įskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu. Pareiškėjui žinant, kad PVM nepriemokos, susidariusios iki bankroto bylos, nėra, nes šis kreditorinis reikalavimas patenkintas, pastarasis 2014 m. birželio 26 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kurį teismas priėmė ir išnagrinėjo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškinys dalyje dėl permokos grąžinimo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal rūšinį teismingumą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-810-117/2015 nustatyta, kad bankroto administratorius (uždaroji akcinė bendrovė „Audersima“ (toliau – ir UAB „Audersima“)) 2014 m. vasario 27 d. kreipėsi į VMI grąžinti mokesčio permoką. VMI 2014 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą negrąžinti 37 244 Lt mokesčio permokos, nes šia suma buvo atliktas įskaitymas mokesčių nepriemokai padengti.

Teismo vertinimu, sutiktina, kad dėl pareiškėjo nurodomų priežasčių terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 m. birželio 11 d., t. y. dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie savo galimai pažeistas teises. Dėl likusio termino praleidimo pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. VMI 2014 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. (20.16-06)-331-23738 buvo nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos, o 4 dalyje nustatyta, kad skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas pažymėjo, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Praleistas terminas yra ilgas (daugiau nei 350 dienų), o praleidimo motyvai laikyti pareiškėjo neatidumu, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundą atsisakyta priimti.

Pareiškėjo atstovas UAB „Audersima“ 2015 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 713 į VMI sąskaitą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžintas jį sumokėjusiam asmeniui (UAB „Audersima“).

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad gavęs 2014 m. birželio 11 d. mokesčių administratoriaus raštą, pareiškėjas 2014 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas ieškinį padavė bendrosios kompetencijos teismui. Byla pagal teismingumą Lietuvos apeliacinio teismo buvo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. gegužės 29 d. pašalinti nustatytus skundo trūkumus, tačiau pareiškėjas per klaidą nepridėjo lydraščio, dėl ko buvo užvesta nauja administracinė byla Nr. I-9313-171/2015. Tai, kad šalis suklydo dėl teismingumo, negali būti pagrindu neatnaujinti praleisto termino. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas be objektyvių priežasčių daugiau nei 350 dienų praleido terminą kreiptis į administracinį teismą. Akcentuoja, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. birželio 26 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas 2014 m. vasario 27 d. kreipėsi į VMI, prašydamas grąžinti mokesčio permoką. VMI 2014 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (20.16-06)-331-23738 negrąžinti 37 244 Lt mokesčio permokos, nes šia suma buvo atliktas įskaitymas mokesčių nepriemokai padengti. Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodė, kad 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-23738 gavo 2014 m. balandžio mėn. pabaigoje. Gavęs minėtą sprendimą, pareiškėjas 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. AP-212/14/04 kreipėsi į mokesčių administratorių išaiškinti, kokia konkreti nepriemoka yra įskaityta. VMI į pareiškėjo paklausimą atsakė 2014 m. birželio 6 d. raštu Nr. (20.21-06)-R-4327, kurį pareiškėjas gavo paštu 2014 m. birželio 11 d. Šiame rašte mokesčių administratorius paaiškino, kad 2014 m. balandžio 1 d. VMI priėmė sprendimą dėl 37 244 Lt PVM permokos grąžinimo, kuriuo 2 321 Lt suma iš susidariusios PVM permokos buvo įskaityta pelno mokesčio prievolei pagal 2013 m. gegužės 29 d. pateiktą metinę pelno mokesčio deklaraciją padengti, o 34 923 Lt buvo įskaityti vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu.

Pareiškėjas 2014 m. birželio 26 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kurį teismas priėmė ir išnagrinėjo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-810-117/2015 ieškinio dalis dėl permokos grąžinimo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal rūšinį teismingumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2015 m. gegužės 29 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjui per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas 2015 m. gegužės 29 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti VMI 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-23738, priteisti iš VMI 10 114,40 Eur permoką ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2015 m. birželio 15 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus, pridėti dokumentus, kuriais grindžiami skundo reikalavimai ir aplinkybės. 2015 m. birželio 15 d. pareiškėjas nustatytus trūkumus pašalino. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundas paduotas praleidus nustatytą terminą, praleistas terminas yra ilgas (daugiau nei 350 dienų), o praleidimo motyvai laikytini pareiškėjo neatidumu. Teismas skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

MAĮ 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. ABTĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 146 straipsnio 1 dalį skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas VMI 2014 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (20.16-06)-331-23738, kuriuo pareiškėjo prašoma grąžinti mokesčio permoka iš esmės pripažinta, tačiau negrąžinta dėl to, kad nuspręsta įskaityti kitoms mokesčių nepriemokoms padengti. Minėtas sprendimas išsiųstas 2014 m. balandžio 2 d., todėl remiantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi ir nesant duomenų apie sprendimo įteikimą pareiškėjui, sprendimo įteikimo data laikytina 2014 m. balandžio 9 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas skundą teismui dėl minėto sprendimo teisėtumo turėjo paduoti per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įteikimo. Taigi pareiškėjas, skundą dėl VMI 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (20.16-06)-331-23738 panaikinimo paduodamas 2015 m. gegužės 29 d., į teismą kreipėsi aiškiai praleidęs nustatytą terminą.

Nors pareiškėjas teigia, kad apie VMI sprendimo motyvus sužinojo 2014 m. birželio 11 d., kai paštu gavo VMI 2014 m. birželio 6 d. raštą Nr. (20.21-06)-R-4327, kuriame paaiškinta, jog 2 321 Lt suma iš susidariusios PVM permokos buvo įskaityta pelno mokesčio prievolei pagal 2013 m. gegužės 29 d. pateiktą metinę pelno mokesčio deklaraciją padengti, o 34 923 Lt buvo įskaityti vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, tačiau tai nėra aktualu sprendžiant dėl termino skundui paduoti praleidimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija VMI 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-23738, todėl būtent nuo šio sprendimo įteikimo pareiškėjui yra skaičiuotinas sprendimo apskundimo terminas. Tačiau tai, kad gavęs VMI 2014 m. birželio 6 d. raštą Nr. (20.21-06)-R-4327, pareiškėjas sužinojo tam tikras aplinkybes, gali būti svarbu sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog terminą skundui paduoti praleido pirmiausia dėl to, jog suklydo dėl ginčo teismingumo ir padavė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, nagrinėjusiam bankroto bylą. Pareiškėjo ieškinys buvo priimtas ir išnagrinėtas apygardos teismo, tik vėliau Lietuvos apeliacinis teismas perdavė bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu tai, jog pati VMI skundžiamame sprendime neaiškiai nurodė jo apskundimo tvarką, pažymėdama, jog sprendimas gali būti skundžiamas Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjui kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą ir teismui priėmus jo ieškinį bei nagrinėjant jį iš esmės, nesant aiškios praktikos dėl tokių bylų teismingumo, negalima laikyti, jog pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises.

Kitas svarbus aspektas vertinant termino praleido priežastis yra tai, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 29 d. paduodamas skundą teismui norėjo pateikti ne naują skundą, bet įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties reikalavimus, tačiau pareiškėjui aiškiai nenurodžius, jog minėti dokumentai pateikti vykdant nutartį dėl trūkumų šalinimo, teismas traktavo tai kaip naują skundą, užvesdamas naują bylą. Aptartas suklydimas nagrinėjamu atveju lėmė tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs terminą skundui paduoti daugiau nei metus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai laikytina objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, taip pat pareiškėjo siekį apskųsti ginčijamą sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti tenkinamas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, terminas skundui paduoti atnaujintinas, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutavusios individualios įmonės „V. ir S. M. prekybos centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audersima“, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan