f224035b-9d44-45f3-9301-92d19e7cb2f6 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-500-264/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00357-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4804-1043/2018 pagal ieÅ¡kovo V.

S. M. (V. S. M.), atstovaujamo J. I. P., ir ieÅ¡kovės L. I. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl policijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. A., V. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti ieÅ¡kovei L. I. M. iÅ¡ atsakovės 1 558,30 Eur turtinės bei 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; priteisti ieÅ¡kovui V.

S. M. 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovai patvirtino, jog 2013 m. lapkričio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelyje (duomenys neskelbtini) įvykusių muÅ¡tynių, po kurių staiga mirė S. M., mirties priežastis – uždusimas. Dėl S. M. mirties pradėtas ikiteisminis tyrimas kaltinamųjų A. F. bei pareigÅ«nų V. A. ir V. S. atžvilgiu. Minėtas ikiteisminis tyrimas 2015 m. sausio 26 d. buvo nutrauktas, 2015 m. gegužės 11 d. atnaujintas ir tęsiamas kaltinamųjų pareigÅ«nų V.

S. ir V. A. atžvilgiu dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir neatsargaus S. M. gyvybės atėmimo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015 m. gruodžio 11 d. konstatavus, jog nusikalstamas veikas padarė vienas iÅ¡ dviejų pareigÅ«nų, tačiau, iÅ¡naudojus visas galimybes, nustatyti kalto asmens nepavyko, todėl nėra galimybės pareikÅ¡ti įtarimÄ konkrečiam asmeniui. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iÅ¡ pareigÅ«nų V. A., V. S. atlikto neteisėto veiksmo – netinkamo kovinio veiksmo panaudojimo, dėl kurio S. M. mirė.

IeÅ¡kovė L. M. neteko sÅ«naus, ieÅ¡kovas V. S. M. – tėvo, maitintojo. Nurodo, kad ieÅ¡kovus ir mirusįjį siejo glaudus ryÅ¡ys. Dėl minėto įvykio ieÅ¡kovai patyrė emocinį sukrėtimÄ , stresÄ , prarado pasitikėjimÄ teisėsauga. IeÅ¡kovai neturtinės žalos dydį įvertino 80 000,00 Eur (ieÅ¡kovė L. I. M. – 30 000,00 Eur, ieÅ¡kovas V. S. M. – 50 000,00 Eur). IeÅ¡kovė L. I. M. taip pat prašė priteisti turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro jos patirtos iÅ¡laidos, susijusios su nukentėjusiojo palaikų pargabenimu ir laidojimu (b. l. 3-7).

2. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovės nuomone, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ teiginys, jog nukentėjusiajam sulaikymo metu buvo atlikti neteisėti ir nepagrįsti veiksmai, pasirinktas nebÅ«tinas, netinkamas bei neprofesionaliai atliktas kovinių imtynių veiksmas, susijęs su kaklo suspaudimu, yra tik prielaida, grindžiama spėjimu, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad kažkuris iÅ¡ baudžiamojon atsakomybėn patrauktų pareigÅ«nų (V. A. ir V. S.) tokį veiksmÄ iÅ¡vis atliko. Neįrodžius neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, atsakovei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalÄ (b. l. 97-100).

3. Dublike, atsikirsdami į atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, ieÅ¡kovai nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių policijos pareigÅ«nų kaltę. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pareikÅ¡ti galutinį įtarimÄ , t.y. nepakako duomenų nustatyti, ar įtariamasis V. A., ar įtariamasis V. S. dėl neatsargumo atliko trauminį poveikį S. M., dėl ko pastarasis mirė. IeÅ¡kovų nuomone, aplinkybė, jog neteisėtus veiksmus atliko tik vienas iÅ¡ pareigÅ«nų, tačiau jo neidentifikavus, nepaneigia atsakovės atsakomybės (b. l. 115-116).

4. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, jog nesant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad V. A. ir V. S. veiksmai nulėmė S. M. mirtį, atsakovei neatsiranda prievolė ieÅ¡kovams atlyginti žalÄ (b. l. 122-123).

5. Trečiasis asmuo V. A. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu. Taip pat nurodė, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tų susiję su S. M. mirtimi. Jo atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, o pradėtas ikiteisminis tyrimas – nutrauktas, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Trečiojo asmens teigimu, S. M. buvo iÅ¡situokęs, turėjo psichikos sutrikimų, be to, byloje nėra duomenų, kad mirusysis teikė paramÄ sÅ«nui, todėl aplinkybė, jog S. M. buvo Å¡eimos maitintojas – neįrodyta (b. l. 129-130).

6. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu. Taip pat nurodė, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tų susiję su S. M. mirtimi. V. S. atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, o pradėtas ikiteisminis tyrimas – nutrauktas, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Trečiojo asmens teigimu, S. M. buvo iÅ¡situokęs, turėjo psichikos sutrikimų, be to, byloje nėra duomenų, kad mirusysis teikė paramÄ sÅ«nui, todėl aplinkybė, jog S. M. buvo Å¡eimos maitintojas – neįrodyta (b. l. 131-132).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovės L. I. M. naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 1 526,44 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 95,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė ieÅ¡kovo V. S. M. (V. S. M.), atstovaujamo įstatyminės atstovės J.

I. P., naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 000.00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

8. Dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimÄ (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog S. M. galėjo susižaloti ir pats. Ä®vertinęs bylos aplinkybes sprendė, jog S. M. nuo momento, kuomet buvo nukeltas nuo automobilio variklio dangčio, negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų, kadangi jo judesiai buvo riboti (rankos laikomos už nugaros, vėliau už nugaros suriÅ¡tos diržu), todėl S. M. neturėjo galimybės pats atlikti veiksmus, sukėlusius mirtinÄ sužalojimÄ .

9. Teismas sprendė, jog sužalojimÄ , įtakojusį jo mirtį (mirtinÄ kaklo suspaudimÄ ) S. M. patyrė jo sulaikymo metu, kurį vykdė du policijos pareigÅ«nai, atlikę kovinį veiksmÄ S. M. atžvilgiu.

10. Teismas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų nustatė, kad S. M. elgėsi neadekvačiai (blaÅ¡kėsi važiuojamojoje dalyje, kliudė pravažiuojančius automobilius), t. y. kėlė pavojų sau, kÄ galimai įtakojo psichikos sutrikimas ar didelis emocinis susijaudinimas.

11. Teismas konstatavo, kad policijos pareigÅ«nai sulaikymo metu suprato, jog asmens elgesys galimai įtakotas psichinės sveikatos sutrikimo, tačiau tinkamai neįvertino situacijos, akivaizdžiai neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobÅ«dį bei S. M. individualias savybes, jo elgesį ir panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį perteklinę bei nebÅ«tinÄ fizinę prievartÄ , kuri sukėlė mirtinus kÅ«no sužalojimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, taip pažeisdami Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatÄ .

12. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareigūnų V. S. ir V. A. atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neeliminuoja valstybės, kaip subjekto, įgyvendinančio savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, atsakomybės už minėtų pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus.

13. Dėl priežastinio ryÅ¡io ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pareigÅ«nų panaudoti pertekliniai koviniai imtynių veiksmai (neteisėti veiksmai), buvo tiesioginė S. M. mirties priežastis, dėl ko ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ (priežastinis ryÅ¡ys).

14. Teismas sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti civilinės atsakomybės institutÄ . Å io instituto taikymo atsakovės atžvilgiu negali paneigti ir tokie deklaratyvÅ«s atsiliepimo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus.

15. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog sÅ«naus netektis ieÅ¡kovei sukėlė ne tik dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir neigiamai įtakojo jos finansinę padėtį. Atsižvelgdamas į formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatytas aplinkybes, jog S. M. neatliko jokių veiksmų, kas galėjo įtakoti perteklinio kovinio veiksmo panaudojimÄ (nukentėjusiojo neatsargumas ar neteisėta veika), teismas sprendė, jog ieÅ¡kovei L. I. M. priteistinas 30 000,00 Eur (75 MMA) neturtinės žalos dydis, kas atitinka teisingumo, protingumo principus bei kuo labiau suÅ¡velnina negatyvius padarinius.

16. Teismas, vertindamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį sÅ«nui, atsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas V. M. neteko tėvo, maitintojo, bÅ«damas jauno amžiaus (8 metai), sprendė, jog praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis - 50 000,00 Eur (125 MMA) yra adekvatus, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo pricipus bei kuo labiau suÅ¡velnina negatyvius padarinius.

17. Teismas taip pat sprendė, jog nesant S. M. veiksmų - didelio neatsargumo ar tyčios, padėjusių žalai atsirasti arba jai padidėti, nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ priteistinos žalos mažinimo pagrindÄ .

18. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad atsakovė turtinės žalos paskaičiavimo neginčijo, sprendė, jog dėl nukentėjusiojo mirties ieÅ¡kovė patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, susijusios su nukentėjusiojo palaikų pargabenimu ir laidojimu, iÅ¡ viso 5 270,50 Lt (220,00 Lt + 423,00 Lt + 153,00 Lt + 4474,50 Lt), kas sudaro 1 526,44 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 19. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4804-1043/2018 ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovų V.

S. M. (V. S. M.), atstovaujamo J. I. P., ir ieÅ¡kovės L. I. M. ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Kauno apylinkės teismas, priimdamas ginčytinÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi tik Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Nutarimu ir trečiųjų asmenų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-1-01000-13, objektyviai nevertino visų bylos aplinkybių, o tik selektyviai rėmėsi vien ieÅ¡kovų pozicijai palankiomis aplinkybės, neatsižvelgdamas į duomenų patikimumÄ , jų atsiradimo Å¡altinį (t.

II, b. l. 22-23). 19.2. Teismas rėmėsi trečiųjų asmenų V. A. ir V. S. apklausų protokolais ikiteisminiame tyrime, nors jie nebuvo įspėti apie atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ (t. II, b. l. 23). 19.3. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog paneigta apeliantės pozicija, kad S. M. kovinio veiksmo panaudojimo metu elgėsi agresyviai, prieÅ¡tarauja kiti duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo byloje (t. II, b. l. 23). 19.4. Teismo argumentacija, kad pareigÅ«nai, sulaikydami S. M., panaudojo perteklinį kovinį veiksmÄ , kuris galėjo bÅ«ti panaudotas tik esant aktyviems pasiprieÅ¡inimo veiksmams, kurių, teismo teigimu, Å¡iuo atveju nebuvo, yra nepagrįsta (t.

II, b. l. 24). 19.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ne tik tos aplinkybės, kad pažeidėjui nuraminti pradžiai buvo panaudotos dujos, bet ir to, kad sekantis veiksmas, kuris buvo atliktas – labiausiai tikėtina buvo kovinių imtynių veiksmas (ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus veiksmų mechanizmas), kuris yra įtraukas į policijos pareigÅ«nų mokymo programÄ , yra leistinas ir policijos pareigÅ«nų dažnai naudojamas sulaikant asmenis iÅ¡ nugaros ir tikrai nėra vertintinas kaip kraÅ¡tutinė priemonė (t.

II, b. l. 24). 19.6. Teismas, konstatuodamas, kad minimu atveju buvo panaudoti pertekliniai, neteisėti kovinių imtynių veiksmai, nenurodė, kaip Å¡ie neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė. Tik deklaratyviai sprendė, kad buvo padaryti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pažeidimai (t. II, b. l. 25). 19.7. Teismo teiginys, jog policijos pareigÅ«nai turėjo elgtis su S. M. kaip su ligoniu, kuriam reikalinga skubi pagalba, o panaudojo prieÅ¡ jį perteklinį kovinį veiksmÄ , yra visiÅ¡kai neapgrįstas ir neatitinkantis bylos aplinkybių (t.

II, b. l. 26). 19.8. Nesutiktina su teismo nuomone, kad sulaikymo metu S. M. policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, aktyvių veiksmų neatliko, pareigÅ«nų atžvilgiu nenaudojo ginklo, todėl nėra pagrindo taikyti LR CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ priteistos žalos mažinimo pagrindÄ (t. II, b. l. 26). 19.9. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai patenkindamas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendimÄ grindė taip pat tik nukentėjusį ir ieÅ¡kovus siejusiais giminystės ryÅ¡iais.

Teismas nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, ieÅ¡kovams priteisė nepagrįstai didelės neturtinės žalos atlyginimo sumas. Neatsižvelgė į teismų praktikÄ bylose dėl tyčinio gyvybės atėmimo priteistų neturtinių žalų dydžio (t. II, b. l. 27).

20. IeÅ¡kovai V. S. M. (V. S. M.), atstovaujamas J. I. P., ir L. I. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4804-1043/2018. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: 20.1. VisiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ rėmėsi iÅ¡imtinai 2015 m. gruodžio 11 d.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu, kadangi pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ pilnai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje tiek esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimus (t. II, b. l. 32). 20.2. Nesutiktina su atsakovų pozicija, kad skundžiamame sprendime tik deklaratyviai buvo nurodyta, jog Å¡iuo konkrečiu atveju buvo padaryti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kadangi kaip teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. M. nepakluso policijos pareigÅ«nų nurodymams, prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams arba juo labiau juos puolė sulaikymo metu.

Todėl teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog kovinio veiksmo - kaklo suspaudimo, kuris galėtų bÅ«ti pateisinamas tik esant aktyviems pasiprieÅ¡inimo veiksmams ir tik iÅ¡naudojus kitas priemones panaudojimas buvo perteklinis, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog V. A. ir V. S. kovinius imtynių veiksmus prieÅ¡ S. M. panaudojo pagrįstai ir teisėtai paneigia byloje nustatytos aplinkybės (t. II. B. l. 33-34). 20.3. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai vertino, bei vadovavosi priimant skundžiamÄ sprendimÄ trečiųjų asmenų parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra akivaizdžiai atmestinas, kadangi patys tretieji asmenys, tiek V.

A., tiek V. S. nagrinėjant bylÄ buvo įspėti dėl galimos atsakomybės už melagingų paaiÅ¡kinimų davimÄ prašė teismo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patvirtinę jų teisingumÄ (t. II, b. l. 34). 20.4. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai priteisė dideles neturtinės žalos atlyginimo sumas, tačiau toks apelianto argumentas visiÅ¡kai nepagrįstas ir atmestinas (t. II, b. l. 34). 20.5. Apeliaciniame skunde yra visiÅ¡kai nepagrįstai nurodoma teisminė praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018, tiek kitose apelianto nurodytose bylose, kadangi Å¡ios bylos aplinkybės skiriasi iÅ¡ esmės, be to Å¡iuo konkrečiu atveju žala priteisiama iÅ¡ valstybės o ne iÅ¡ fizinių asmenų (t.

II, b. l. 35). 20.6. Teismas pagrįstai sprendė, jog sūnaus netektis ieškovei sukėlė ne tik dvasinius išgyvenimus ir ieškovei L. I. M. priteisė 30 000,00 Eur (75 MMA) neturtinės žalos, kas akivaizdžiai atitinka teisingumo, protingumo principus bei kuo labiau sušvelnina negatyvius padarinius. Taip pat teismas visiškai pagrįstai įvertino priteistinos 50 000,00 Eur (125 MMA) neturtinės žalos dydį, kuris akivaizdu, jog negatyvių padarinių nepašalins, tačiau kuo labiau juos sušvelnins (t.

II, b. l. 35-36). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

23. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir naikintinÄ sprendimÄ .

25. Pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nų panaudoti pertekliniai koviniai imtynių veiksmai (neteisėti veiksmai), buvo tiesioginė S. M. mirties priežastis, dėl ko ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ (priežastinis ryÅ¡ys), ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

27. Nagrinėjamos civilinės bylos ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 61-1-01000-13 medžiaga nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-01000-13 pagal gautÄ informacijÄ , jog kelyje (duomenys neskelbtini), ties posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini), įvyko muÅ¡tynės taip (duomenys neskelbtini) piliečių, po kurių staiga mirė S. M., ant kurio kÅ«no rasta smurto žymių. S. M. mirties priežastis – uždusimas, suspaudus kaklÄ paÅ¡aline jėga.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl policijos pareigūnų V. S. ir V. A. galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir neatsargaus S. M. gyvybės atėmimo 2015 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu įtariamųjų V. A. ir V. S. atžvilgiu, nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 4 t., b. l. 123-149).

28. IeÅ¡kovai turtinės ir neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su tuo, kad policijos pareigÅ«nai V. A. ir V. S. sulaikydami S. M. panaudojo perteklinį kovinį veiksmÄ , dėl kurio S. M. mirė. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nų panaudoti pertekliniai koviniai imtynių veiksmai (neteisėti veiksmai) buvo tiesioginė S. M. mirties priežastis. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.272 str.).

29. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovai neįrodė neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik 2015-12-11 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu ir trečiųjų asmenų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-1-01000- 13, neatsižvelgė, kad įvykio metu S. M. elgėsi agresyviai, kÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų R. J., V. P. parodymai, 2013-12-16 atliktame apžiÅ«ros protokole (1 tomas b. 1.

26) užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro budėtojo pokalbių įraÅ¡ai, todėl pareigÅ«nai V. A. ir V. S. kovinius imtynių veiksmus prieÅ¡ S. M. panaudojo pagrįstai ir teisėtai. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apeliantės argumentai nepagrįsti. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. M. elgėsi neadekvačiai (blaÅ¡kėsi važiuojamojoje dalyje, kliudė pravažiuojančius automobilius) (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 90-93, 108, 110-115, 123, 4 t., b. l. 74, 77, 81), t. y. kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, kÄ galimai įtakojo psichikos sutrikimas ar didelis emocinis susijaudinimas, tačiau Å¡ios aplinkybės nepakankamos ir neįrodo, kad S. M. sulaikymo metu aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nų reikalavimams.

IÅ¡ apeliantės nurodyto liudytojo R. J. parodymų matyti, kad jis S. M. sulaikymo aplinkybių nematė, o atvykęs po įvykio, matė gulintį ant kelio važiuojamosios dalies vyriÅ¡kį veidu į asfaltÄ , kažkuo suriÅ¡tomis už nugaros rankomis. Liudytojas V. P. parodė analogiÅ¡kai.

30. Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1-5 dalys ( įvykio metu įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01), apibrėžiančios prievartos rÅ«Å¡is ir bendrÄ sias jų naudojimo sÄ lygas, nustato, kad Policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kÅ«no sužalojimų ar mirtį, gali bÅ«ti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartÄ , policijos pareigÅ«nai privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių pasekmių. Pažymėtina, kad, policijos patruliai, sulaikydami įtariamÄ padarius teisės pažeidimÄ asmenį, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti psichinę, fizinę prievartÄ ar Å¡aunamÄ jį ginklÄ kaip iÅ¡imtinę poveikio priemonę, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situacijÄ (galiojusios įvykio metu Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 punktas (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ne tik tos aplinkybės, kad pažeidėjui nuraminti pradžiai buvo panaudotos dujos, bet ir to, kad sekantis veiksmas, kuris buvo atliktas (apeliantės vertinimu, labiausiai tikėtina buvo kovinių imtynių veiksmas), kuris yra įtraukas į policijos pareigÅ«nų mokymo programÄ , yra leistinas ir policijos pareigÅ«nų dažnai naudojamas sulaikant asmenis iÅ¡ nugaros, tikrai nėra vertintinas kaip kraÅ¡tutinė priemonė. Teisėjų kolegija sutinka, kad prieÅ¡ besiprieÅ¡inantį sulaikomÄ asmenį gali bÅ«ti panaudota fizinė prievarta, kuri pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnį suprantama kaip bet kokio pobÅ«džio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo tokius pareigÅ«nų atliktus kovinių imtynių veiksmus, įvertinant jų sukeltas sunkias pasekmes, pripažinti teisingais.

32. Kaip minėta šios nutarties 27 punkte, nors ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas minėtų pareigūnų atžvilgiu, tačiau kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesant byloje įrodymų, kad S. M. priešinosi policijos pareigūnams, kovinio veiksmo - kaklo suspaudimo, kuris galėtų būti pateisinamas tik esant aktyviems pasipriešinimo veiksmams ir tik išnaudojus kitas priemones panaudojimas buvo perteklinis, o atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog V. A. ir V. S. kovinius imtynių veiksmus prieš S. M. panaudojo pagrįstai ir teisėtai, paneigia byloje nustatytos aplinkybės.

33. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors tretieji asmenys apklausos protokoluose nurodė, kad kovinių veiksmų ir specialiųjų priemonių, iÅ¡skyrus aÅ¡arines dujas, nenaudojo, minėtÄ aplinkybę paneigia ikiteisminio tyrimo byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3536 (13), 11-591 (14), 11-592 (14), kurioje nurodyta, jog ant S. M. striukės rastos dvi juodos spalvos gumos mikrodalelės, kurios yra vienodos su V. A. pateiktos guminės lazdos guma (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 100);

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-135-134/2016 konstatuota, jog neginčytinai nustatyta, kad S. M. mirties priežastis yra jo kaklo suspaudimas panaudojant kovinį imtynių veiksmÄ , laikant kaklÄ dilbiu - Å¾Ä stu, atliekant smaugimo veiksmÄ ir tai padaryta jį sulaikant policijos pareigÅ«nams V. S. ir V. A., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius kuris iÅ¡ dviejų įtariamųjų padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje (CPK 182 straipsnis) (1 tomas b.l.49-52);

V. A. ir V. S. apklausos protokoluose nurodoma, jog sulaikomas S. M. aktyvių pasiprieÅ¡inimo veiksmų neatliko, nesispardė, tačiau sulaikomas muistėsi (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 173-175; 3 t., b. l. 28-31). Å ios aplinkybės paneigia atsakovės pozicijÄ , jog S. M. mirtino kovinio veiksmo panaudojimo metu elgėsi agresyviai, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokio kovinio imtynių veiksmo panaudojimas buvo perteklinis.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas aplinkybė, kad pareigūnų V. S. ir V. A. atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neeliminuoja valstybės, kaip subjekto, įgyvendinančio savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, atsakomybės už minėtų pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus.

35. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmus, Å¡ių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiÅ«riu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiÅ«riu ir Å¡iuo konkrečiu atveju civilinei atsakomybei kilti užtenka nustatyti tik kaltus pareigÅ«nų veiksmus, o ne individualizuoti pareigÅ«nÄ atlikusį neteisėtÄ veiksmÄ (CK 6.272 str. 1 d.).

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir ieÅ¡kovams padarytos turtinės ir neturinės žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Dėl neturtinės žalos 37. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

38. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra įvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – Å¡ios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar Å¡ios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo iÅ¡laikomi ar jo mirties dienÄ turėjo teisę į tokį iÅ¡laikymÄ ). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir iÅ¡laikymo arba teisės gauti iÅ¡ mirusiojo iÅ¡laikymÄ faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudÅ«s (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

39. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovams neturtinė žala padaryta dėl labai artimo asmens mirties – sÅ«naus ir mažamečio vaiko tėvo, su kuriuo juos siejo artimi santykiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir argumentavimu, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ tiesų patyrė didelius dvasinius skausmus, iÅ¡gyvenimus. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Å iuo atveju neteisėtais policijos pareigÅ«nų veiksmais sukeltos pasekmės, netikėta S. M. mirtis jo artimiesiems sukėlė emocinių sukrėtimų, skaudžiai paveikė jų gyvenimÄ , ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje įvardyti patirti negatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai, teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir jie atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį.

40. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

41. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikÅ¡mę turi ieÅ¡kovų ir mirusio asmens santykis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018; kt.). Pažymėta, kad, pirma, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Tai nereiÅ¡kia, kad teismas nustato žmogaus gyvybės kainÄ . Antra, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , todėl vien tai, kad priteistas mažesnis, nei buvo praÅ¡oma, neturtinės žalos atlyginimo dydis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes.

42. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju priteistinos neturtinės žalos dydis negali būti tapatus neturtinės žalos dydžiui, atsiradusiam dėl gyvybės atėmimo esant tyčinei kaltės formai, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovams neturtinės žalos dydis neatitinka šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

43. Kasacinio teismo išaiškinimu, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

44. Nagrinėjamu atveju pareigÅ«nų atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, byloje nustatyti ne tyčiniai pareigÅ«nų veiksmai, o profesinės klaidos, lėmusios sunkias pasekmes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumÄ , kasacinio teismo praktikÄ , CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistÄ ieÅ¡kovei L. I. M. 30 000 Eur (75 MMA) neturtinės žalos dydį sumažinti iki 20 000 Eur, o ieÅ¡kovui V. S. M. priteistÄ 50 000 Eur (125 MMA) neturtinės žalos dydį sumažinti iki 30 000 Eur. Todėl Å¡i skundžiamo sprendimo dalis keistina. Dėl bylos procesinės baigties.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovams priteista neturtinės žalos atlyginimas keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

46. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nei atsakovė, nei ieškovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka pabaigos nepateikė jokių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

47. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,62 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atlygintinos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies: IÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistÄ ieÅ¡kovės L.

I. M. naudai 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 20 000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų), ieÅ¡kovo V. S. M. (V. S. M.), atstovaujamo įstatyminės atstovės J. I. P., naudai priteistÄ 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 30 000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių). KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos AuÅ¡ra Baubienė Virginija Gudynienė Virginija Lozoraitytė