2016-10-27 Nr. AB-20607-3-62-3-00673-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2279-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00673-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Arūno Dirvono, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD), jo naudai priteisti 135,98 Eur žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. jam priklausančioje valdoje, sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtoje laužavietėje iš sausų nugenėtų obelų šakų (malkų) užkūrė laužą. Netrukus atvykę Alytaus RAAD Druskininkų agentūros (toliau – ir Druskininkų agentūra) pareigūnai paaiškino tiriantys skundą dėl žaliųjų atliekų deginimo ir surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas savo sklype degino žaliąsias atliekas ir sunaikino laužavietę. Pareiškėjas šį patikrinimo aktą atsisakė pasirašyti, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, pasirašę minėtame akte kaip liudytojai. Dėl neva Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 513 straipsnio 1 dalies pažeidimo 2012 m. gegužės 22 d. Alytaus RAAD Druskininkų agentūra pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2012 m. birželio 5 d., pareiškėjui atvykus nurodytu laiku į Druskininkų agentūrą, ją rado užrakintą, nepaisant to, priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas bylą tariamai išnagrinėjus pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjui šį nutarimą apskundus, Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutarimu jį panaikino ir grąžino bylą Druskininkų agentūrai protokolui surašyti ir pažeidimui kvalifikuoti.

Vis dėlto 2012 m. gruodžio 4 d. buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl žaliųjų atliekų deginimo, nenurodant jokių aplinkybių, kurias teismas buvo įpareigojęs patikslinti. Pareiškėjas, matydamas tikrovės neatitinkančius teiginius, protokolo nepasirašė, bet pateikė rašytinį prašymą, kad Druskininkų agentūra pateiktų įrodymus, patvirtinančius tariamai jo padarytą pažeidimą, tačiau į šį prašymą nebuvo atsakyta. Pareiškėjas, 2013 m. gegužės 7 d. patikrinęs savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą, sužinojo, kad antstolė iš jos 2013 m. balandžio 30 d. nurašė 438 Lt. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jo banko sąskaita buvo areštuota dėl nesumokėtos 150 Lt baudos, kuri buvo skirta Druskininkų agentūros 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimu dėl ATPK 83 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Pareiškėjo teigimu, jis apie 2012 m. gruodžio 18 d. Druskininkų agentūros priimtą nutarimą nežinojo, jam apie pakartotinį bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, o pats nutarimas buvo priimtas praėjus septyniems su puse mėnesio nuo tariamo pažeidimo dienos, taip grubiai pažeidžiant imperatyvią ATPK 35 straipsnio nuostatą, numatančią, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, o ją gavęs – į teismą dėl termino skundui dėl 2012 m. gruodžio 18 d. Druskininkų agentūros priimto nutarimo pateikti. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-16-297/2013 netenkino šio prašymo, o Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis palikta nepakeista. Tačiau, pareiškėjo teigimu, tai, kad Druskininkų agentūros nutarimas liko nepanaikintas, nepašalino pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Druskininkų agentūra privalėjo įvykdyti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimą, kuriuo Druskininkų agentūra buvo įpareigota protokole tinkamai užfiksuoti realiai nustatytus įrodymus bei kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma sudarytų pagrindą tinkamai kvalifikuoti padarytą administracinį teisės pažeidimą bei patvirtintų pareiškėjo kaltę konkretaus ATPK straipsnio kontekste. Druskininkų agentūra teismo įpareigojimo neįvykdė, kaltinimą automatiškai grindė pagal ATPK 83 straipsnio 1 dalį ir taip pareiškėją nubaudė neteisėtai ir nepagrįstai.

Pareiškėjo vertinimu, esminis Druskininkų agentūros padarytas pažeidimas, dėl kurio ir kyla valstybės civilinė atsakomybė, yra nutarimo priėmimas, suėjus ATPK 35 straipsnyje nustatytam 6 mėnesių terminui. Pareiškėjas teigė, kad 2012 m. gruodžio 4 d surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2012 m. gruodžio 18 d. Druskininkų agentūros priimtas nutarimas yra neteisėti, nes šie veiksmai buvo atlikti praėjus daugiau nei 7,5 mėnesio nuo tariamo pažeidimo padarymo / paaiškėjimo dienos. Pažymėjo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje byloje Nr. II-2-182/2014 konstatuota, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad terminas nuobaudai skirti nebuvo pratęstas ir nuobauda paskirta praleidus 6 mėnesių terminą. Dėl to, pareiškėjo nuomone, 2012 m. gruodžio 4 d. protokolas ir 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimas negalėjo būti priimti, o administracinė teisena turėjo būti nutraukta. Tuo atveju, jei Druskininkų agentūros ir Alytaus RAAD pareigūnai būtu laikęsi teisės aktų reikalavimų, minėti dokumentai net nebūtų buvę priimti ir atitinkamai iš pareiškėjo nebūtų išieškota 438 Lt suma. Dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė 135,98 Eur žalą, kurią sudaro: antstolės nurašyta 438 Lt suma; įkainis už VMP banko viduje – 1,50 Lt; dokumentų kopijavimo paslaugos UAB „Biurui plius“ – 6,20 Lt; dokumentų siuntimo išlaidos AB „Lietuvos paštas“ – 23,80 Lt, kurią, jo manymu, privalo atlyginti Alytaus RAAD ir Druskininkų agentūra.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo nurodyta, jog 2012 m. gruodžio 18 d. 9 val. Druskininkų agentūroje bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Pareiškėjas protokolą pasirašyti atsisakė, protokolo nuorašas jam buvo išsiųstas registruotu paštu. 2012 m. gruodžio 18 d. išnagrinėjus administracinę bylą nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui skirta 150 litų bauda pagal ATPK 83 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2012 m. gegužės 4 d. savo privačioje namų valdoje, (duomenys neskelbtini), degino žaliąsias atliekas, t. y. nugenėtas obelų šakas ne tam skirtoje vietoje. Šis nutarimas pareiškėjui buvo siųstas registruotu paštu 2013 m. gruodžio 18 d. ir 2013 m. vasario 22 d., tačiau pareiškėjas siuntų neatsiimdavo. 2013 m. vasario 25 d. nutarimas dėl jo priverstinio vykdymo išsiųstas antstolės J. J. kontorai.

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 10 d. Druskininkų miesto apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. II-16-297/2013, panaikinti Druskininkų agentūros 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Kauno apygardos teismas 2013 spalio 15 d. nutarimu paliko Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą, prašydamas ATPK 30220 straipsnio pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. II-16-297/2013, panaikinti Druskininkų agentūros 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Druskininkų agentūrą dėl proceso atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, tačiau Alytaus RAAD 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. V5-1 prašymo netenkino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas padavė skundą Druskininkų miesto apylinkės teismui, taip pat prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. II-16-297/2013, Druskininkų agentūros 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-2-182/2014 pareiškėjo skundą atmetė. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas Druskininkų agentūros pareigūno veiksmų neteisėtumą sieja su neva neteisėtu ir nepagrįstu patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 83 straipsnio 1 dalį, už ką jam buvo skirta 150 Lt. bauda. Atsižvelgiant į tai, kad šis nutarimas nepanaikintas, nenutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, nėra pagrindo pareigūno veiksmus laikyti neteisėtais, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas jam padarytą turtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų surašant 2012 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2012 m. gruodžio 18 d. priimant nutarimą, dėl ko iš pareiškėjo buvo išieškota paskirta 150 Lt bauda ir antstolės vykdymo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2170/2011). Pareiškėjas, nesutikdamas su protokolo surašymu bei nutarimo priėmimu, pasinaudojo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos procese numatytomis teisėmis, t. y. skundė priimtą nutarimą, tačiau jis paliktas galioti. Atsižvelgęs į tai, kad nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis negali kvestionuoti pareiškėjui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo pareigūnų atliktus veiksmus, surašant minėtą protokolą ir priimant nutarimą, laikyti neteisėtais ir nepagrįstais. Nenustačius atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės žalos atlyginimą. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nepanaikintu (galiojančiu) nutarimu paskirta administracinė nuobauda – bauda bei jos vykdymo išieškojimo išlaidos negali būti vertinama kaip turtinė žala, nes tai yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nukrypus nuo teismų praktikos ir pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad administracinių teisės pažeidimų nutarimus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas, nesusiję su byla ir yra teisiškai nereikšminga. Pareiškėjas reiškė reikalavimą ne dėl administracinio teisės pažeidimo dokumentų, bet dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, todėl šių aktų teisėtumo vertinimas įėjo į bylos dalyką ir turėjo būti analizuojamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tam, jog būtų tenkintas skundas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, nėra būtina prieš tai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ar atskirame procese ginčyti tam tikrų valstybės institucijų aktų teisėtumą bei pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog viešojo administravimo subjekto veiksmai yra teisėti (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011, 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3159/2012 ir kt.).

Sprendžiant dėl žalos atlyginimo, teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka nenuginčytas (žr., pvz., 2006 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006). Tai reiškia, kad teisės į žalos atlyginimą atsiradimui įstatymas nereikalauja, jog neteisėti aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais (žr., pvz., 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-332/2007). Atvejai, kai pirmosios instancijos teismas apsiriboja konstatavimu, kad veiksmai yra teisėti, nes pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė administracinio akto, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinami kaip netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir bylos esmės neatskleidimas (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011).

Tai, ar atitinkamas aktas, iš kurio kildinama žala, yra teisėtas, teismas turi nustatyti nagrinėdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo (žr., pvz., 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-332/2007). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė jokių bylai reikšmingų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, todėl pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 ir 86 straipsnius.

Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas neištyrus visų įvykio aplinkybių ir neatskleidus pažeidimo esmės, dėl ko padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-151/2014). Nagrinėjamu atveju Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutarimu konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas savo sklype, be vaismedžių šakų, degino sausą žolę, lapus ar kitas augalininkystės ar laukininkystės atliekas, o joks teisės aktas nedraudžia deginti medienos. Be to, teismas konstatavo ir tai, kad nebuvo laikytasi imperatyvių reikalavimų – nebuvo laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos konkrečios bylos aplinkybės, o byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant. Vadovaujantis šiuo nutarimu, Druskininkų agentūra turėjo atlikti nurodytus veiksmus iki 2012 m. lapkričio pradžios, kol nesibaigė ATPK 35 straipsnyje numatytas terminas nuobaudai skirti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime liko neįvertintos minėtos aplinkybės. 2012 m. gruodžio 4 d. protokolas surašytas praėjus septyniems mėnesiams nuo tariamo pažeidimo dienos, o 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimas priimtas pareiškėjui nepranešus ir jam nedalyvaujant. Pareiškėjas pažymėjo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. II-2-182/2014 aiškiai konstatuota, jog terminas nuobaudai skirti nebuvo pratęstas, nutarimu paskirta nuobauda praleidus 6 mėnesių terminą, tai laikytina proceso teisės normų pažeidimu, tačiau šioje byloje pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintas, nes buvo pasibaigę naikinamieji terminai.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bauda bei jos vykdymo išieškojimo išlaidos nėra turtinė žala. Pareiškėjas šią žalą patyrė būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, išieškant paskirtą baudą pagal neteisėtai priimtą nutarimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 135,98 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros pareigūnų veiksmų, surašant 2012 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

Taigi neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros pareigūnas 2012 m. gegužės 22 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2012 m. gegužės 4 d., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), savo privačioje valdoje degino žaliąsias atliekas, tuo pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių 13 ir 52 punktų nuostatas. Minėtos agentūros 2012 m. birželio 5 d. nutarimu pareiškėjui už šį pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 straipsnio 1 dalimi, skirta 150 Lt bauda. V. K. minėtą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros nutarimą apskundė Druskininkų miesto apylinkės teismui, kuris išnagrinėjęs bylą 2012 m. spalio 23 d. nutarimu panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros 2012 m. birželio 5 d. nutarimą ir grąžino bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus RAAD Druskininkų agentūrai tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kvalifikuoti padarytą administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros pareigūnas, vykdydamas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimą, 2012 m. gruodžio 4 d. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą bei 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnio 1 dalimi, skyrė pareiškėjui 150 Lt baudą. Pareiškėjas šio nutarimo neskundė teismui, todėl nutarimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog esant galiojančiam ir nepanaikintam Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra jokio pagrindo pareigūnų veiksmus surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant byloje nutarimą, pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros pareigūnų (valstybės tarnautojų) neteisėtos veikos, kas reiškia, kad minėtas viešojo administravimo subjektas ar jo pareigūnai (valstybės tarnautojai) nagrinėjamoje byloje jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Vadinasi, nenustačius valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veikų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo V. K. priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas