f2201749-e828-4df2-96a9-76f4eb657b5b · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-49-928/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30726-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, nerengdama teismo posėdžio apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimÄ Nr. 81/04-1293 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. 2020 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 11 d.

3. Komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 81/04-1293 buvo nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), lygtinai paleidžiant nuteistÄ jį nuo neatliktos 2 metų 9 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2022 m. lapkričio 24 d.).

Komisija įvertino tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, jis įvykdė Komisijos rekomenduotas priemones, darbinė motyvacija yra teigiama, turės kur gyventi ir dirbti, įstaigoje alkoholio vartojimas nefiksuotas, mokosi, įgijo specialybes, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, per bausmės atlikimo laikotarpį buvo 8 kartus paskatintas. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad visuma reikÅ¡mingų aplinkybių sudaro pagrindÄ tikėti, jog lygtinai paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimÄ Nr. Nr. 81/04-1293 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiÅ«ras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiÅ¡kai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

5. Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Dainius Gudas skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir patvirtinti 2022 m. lapkričio 24 d. Komisijos nutarimÄ Nr. Nr. 81/04-1293 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde akcentuoja, kad teismas apsiribojo tik formaliai motyvais, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų jį toliau sėkmingai taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, tokiu bÅ«du bus pažeistas teisingumo principas, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Mano, kad geriausiai nuteistÄ jį charakterizuoja Komisija, kuri jau ne kartÄ sprendė lygtinio paleidimo klausimÄ ir Å¡iuo atveju priėmė teigiamÄ sprendimÄ nuteistojo R. K. naudai. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro statiniai ir dinaminiai balai, tačiau jie mažėja ir liko vien tik statiniai, kurie nebegali sumažėti. 5.2. Atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos – tai sÄ lyginio atleidimo nuo bausmės rÅ«Å¡is, kai nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo tam tikros likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nustatant bandomÄ jį laikotarpį bei tam tikrus elgesio apribojimus.

Laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai įrodė, kad alternatyvios priemonės yra efektyvesnės nei laisvės atėmimas. NusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, ilgÄ laikÄ izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, bet atvirkščiai, įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Be to, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ antrajame skirsnyje „Bendrieji principai“ rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi bÅ«ti toks ilgas, jog nebÅ«tų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sÄ lygų ir priežiÅ«ros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo.

Lygtinio paleidimo institutu laikoma, kad ši priemonė padeda nuteistiesiems integruotis į visuomenę. 5.3. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis 8 kartus skatintas, jo darbinė motyvacija teigiama, dalyvavo daugybėje socialinės reabilitacijos programų, įgyvendino plane numatytas rekomendacijas, savo praeities klaidas pilnai suprato, padarė išvadas, pasižada daugiau nebenusikalsti, Komisija jokių priekaištų nuteistajam neturi.

6. Atsiliepimų į skundÄ negauta. Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas atmetamas 7. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BVK redakcija, tačiau lygtinį paleidimÄ reglamentuojančios nuostatos iÅ¡ esmės nepasikeitė, todėl nagrinėjant nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundÄ vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. iki 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcijos, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., t. y., redakcija galiojusi Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį.

Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iÅ¡ minėto BVK straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai Å¡iÄ rizikÄ mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali bÅ«ti paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai ir toliau bÅ«ti taisomas probacijos metu.

Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutÄ . Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimÄ R. K. iÅ¡ pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , iÅ¡kraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir/ar jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ar akivaizdi pažanga jÄ mažinant.

R. K. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei, o jo elgesys bei mÄ stysena bausmės atlikimo metu dar neleidžia daryti patikimos iÅ¡vados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, kad abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ . 2022 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolo Nr. 81/04-1287 duomenys patvirtina, kad vienas iÅ¡ keturių balsavusių komisijos narių pasisakė prieÅ¡ lygtinio paleidimo taikymÄ nuteistajam.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir pateiktame skunde, teisėjų kolegijai nekelia. Nuteistasis R. K. bausmės atlikimo metu nusprendė tęsti mokslus, 7 klasę baigė Lukiškių tardymo izoliatoriuje, 8 klasę Kauno tardymo izoliatoriuje, 9 ir 10 klases baigė Kybartų pataisos namuose, 11 klasę Marijampolės pataisos namuose, šiais mokslo metais mokosi 12 klasėje, įgijo dažytojo – tinkuotojo, suvirintojo kvalifikacijas.

Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, norėtų įsidarbinti, atliko keletÄ gerbÅ«vio darbų, lygtinio paleidimo atveju turės galimybę įsidarbinti, pateikta tai patvirtinanti pažyma. Be to, pilnai įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra aktyvus pataisos namuose organizuojamuose pozityvaus užimtumo priemonėse (rankų lenkimo varžybos, smiginio varžybos, Å¡aÅ¡kių žaidimo turnyras), taip pat dalyvavo įvairiose programose (Sveiko gyvenimo bÅ«do, Bendravimo įgÅ«džių ugdymo ir emocijų valdymo, Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas, Kompiuterinio raÅ¡tingumo, Pozityvaus bendravimo).

Per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį 8 kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų. Visi Å¡ie teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo teigiamus R. K. asmenybės pokyčius. Aptartos aplinkybės, teigiamai apibÅ«dinančios nuteistÄ jį, leidžia spęsti, kad bausmė teigiamai veikia nuteistojo elgesį, tačiau tuo pačiu pabrėžtina, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.

Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbÅ«s sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali bÅ«ti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, vien teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistÄ jį apibÅ«dinančių duomenų. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos visų nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, vis dar nėra pakankama R.

K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis 2022 m. spalio 14 d. nuteistajam R. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika R. K. buvo nustatyta ir pirminio vertinimo atlikto dar 2020 m. kovo 27 d. metu. Be to, ta pati vidutinė rizika sekė ir tarpinių vertinimų metu, t. y. 2021 m. kovo 22 d., 2022 m. vasario 23 d. metu. Tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant savo nusikalstamÄ elgesį nebuvo maksimalios. Tuo tarpu neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

12. PrieÅ¡ingai nuteistojo gynėjo skundo argumentams, nuteistajam vis dar nustatyta eilė dinaminių (oficialaus darbo stoka; apsunkinta finansinė padėtis; netinkamas gyvenimo bÅ«das ir draugų įtaka; problemų sprendimo lankstumo stoka) ir tik vienas statinis kriminogeninis veiksnys (nusikaltimai sunkėja). Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su R. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ .

Specialistas, vertindamas nuteistojo nuostatas, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėjo, kad nuteistasis savo nusikalstamÄ elgesį linkęs menkinti, perkelti aplinkai, kaltinti teisėsaugÄ , ir tik nuteistojo nuostatų keitimas padėtų mažinti jo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Be to, yra kontroliuojančio elgesio epizodas – asmuo jėga įsibrovė į kito žmogaus butÄ , padarydamas nukentėjusiajam nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Alkoholio poveikyje linkęs elgtis agresyviai, impulsyviai, greitai praranda savitvardÄ , kas sÄ lygojo smurtinį nusikaltimÄ .

Analizuodamas problemas, turėjusias įtakos jo smurtiniam elgesiui, nuteistasis prioritetinį vaidmenį skiria aplinkybėms, bet ne esminei problemai – apsvaigimui nuo alkoholio, kuri susiklosčius nepalankioms sÄ lygoms gali pasikartoti. Nuteistojo mÄ stymo ir elgesio problemos (impulsyvumas, agresyvus elgesys) įtakoja nusikalstamÄ jo elgesį ir yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio rizika. Taigi duomenys apie nuteistojo požiÅ«rį į savo veiksmus neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis yra padaręs tinkamas iÅ¡vadas dėl savo neteisėto elgesio.

13. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis nuteistajam nustatomų jo rizikÄ nusikalsti didinančių veiksnių yra dinaminiai, todėl R. K. toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytÄ socialinės reabilitacijos planÄ , minėtus dinaminius veiksnius vis dar gali eliminuoti.

14. Socialinio tyrimo iÅ¡vada taip pat liudija, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo iÅ¡mokėti 24778,69 Eur sumÄ , į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuotas ir priteistas vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimas 6613,48 Eur suma. Nuteistasis nemoka jam priteistų ieÅ¡kinių bei vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis turi nesumokėjęs 1219 Eur administracinių baudų. Pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, pastovaus pajamų Å¡altinio neturi, nuteistÄ jį finansiÅ¡kai remia artimieji, jis pastoviai iÅ¡ jų gauna pinigines perlaidas, todėl yra priklausomas nuo artimųjų finansinės paramos.

Nors byloje yra duomenų apie darbo vietos suteikimÄ jam išėjus iÅ¡ pataisos namų, tačiau tokio pobÅ«džio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimÄ , bus orientuotas kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui. Juolab, kad Sodros duomenimis, nuteistasis niekada nėra dirbęs. Todėl pritartina Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytam teiginiui, kad R. K. lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti jo tolesnį integracijos į visuomenę procesÄ .

15. Pritariant apylinkės teismo motyvams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis Lietuvoje teistas du kartus. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už aÅ¡tuonių nusikalstamų veikų padarymÄ , tame tarpe už labai sunkių bei nesunkių nusikaltimų padarymÄ . Yra duomenų, jog atitinkamus nusikaltimus darė veikdamas bendrininkų grupėje. Iki priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį jis buvo charakterizuojamas neigiamai, sistemingai daręs administracinius nusižengimus. Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad R.

K. penkis kartus teistas užsienyje (duomenys neskelbtini). PirmÄ kartÄ nuteistas bÅ«damas 18 metų amžiaus. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sÄ lygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir savo tinkamo elgesio ilgesnį laikÄ nuteistasis nesugeba iÅ¡laikyti. Nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikalstamų veikų sunkumas, jų skaičius ir pobÅ«dis negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau teismas privalo vertinti visumÄ aplinkybių, kÄ nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobÅ«dis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys bei buvo padaryta motyvuota iÅ¡vada, kad nuteistojo pažanga Å¡iuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

16. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pastebima, jog nuteistasis nėra linkęs elgtis iÅ¡imtinai tik pagal nustatytus reikalavimus. Nors nuteistasis buvo aÅ¡tuonis kartus skatintas, tačiau jis keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų (nurodymų nevykdymas, uždraustų daiktų turėjimas, mobilaus ryÅ¡io telefono ir SIM kortelės turėjimas), už kÄ du kartus buvo baustas drausmine tvarka, kitus du kartus nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu.

Å ios aplinkybės neleidžia teigti, jog apelianto elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaiÅ¡tingas ir jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo iÅ¡skirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. PrieÅ¡ingai, patvirtina apelianto nepakankamÄ elgesio korekcijÄ , tai, kad R. K., net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir Å¡iuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba iÅ¡laikyti pavyzdingÄ elgesį ilgÄ laikÄ , išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. K. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymÄ , vis dar yra pakankamai didelė (likusi neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. lapkričio 24 d.) – 2 (du) metai 9 (devyni) mėnesiai ir 18 (aÅ¡tuoniolika) dienų, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali bÅ«ti ir visiÅ¡kai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti.

Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra bÅ«tina įvertinti Å¡iuos duomenis visų nuteistÄ jį R. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamÄ Ä¯takÄ ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali bÅ«ti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , padidintos.

19. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo skunde minimame teisės akte - Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimÄ , taip siekiant sumažinti žalingÄ Ä¯kalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimÄ Ä¯ visuomenę tokiomis sÄ lygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumÄ , tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos SÄ jungos teisės aktai, neturi privalomojo pobÅ«džio.

Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobÅ«džio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigų sÄ lygos ir tvarka yra aiÅ¡kiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose.

Vadovaujantis Å¡ių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutÄ Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ , o kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai.

20. AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besÄ lyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. K. jau padarė pakankamÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ R. K. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių Å¡alinimÄ , be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma iÅ¡vada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti nuteistojo gynėjo skundo argumentais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo R.

K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Odeta Gruodienė Jurga Vasiliauskienė