N-575-531-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-531/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01815-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu A. K. pripažintas pažeidusiu reikalavimus, numatytus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 straipsnyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalimi jam skirta nuobauda – bauda 150 Lt. Nuobauda skirta už tai, kad vairuodamas automobilį VW Transporter A. K., keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai bus saugu, susidūrė su jį lenkusiu automobiliu VW Passat, sugadino abu automobilius.

A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad sukdamas į kairę jis įvykdė visas KET jam nustatytas pareigas. Remiantis KET, jis neturėjo pareigos įsitikinti, jog jo vairuojamo automobilio niekas nelenkia, bet A. Š. (A. Š.), prieš pradėdamas lenkti, privalėjo įsitikinti, jog A. K. nerodo kairiojo posūkio signalo (KET 141, 141.2 punktai). Teismas nenagrinėjo A. K. pateiktų motyvų, jog KET draudžia lenkti transporto priemonę, sukančią į kairę pusę. A. Š. nepaneigė, jog nematė apelianto rodomo kairiojo posūkio signalo, taigi nepagrįsta teismo išvada, jog A. Š. negalėjo tikėtis apelianto posūkio kairėn. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų A. P., R. P. ir L. S. parodymais. Liudytojai tik patvirtino tas aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos byloje, naujų aplinkybių neparodė, todėl pagrindo netikėti liudytojų parodymais bei jais nesiremti nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį (sukdamas į kairę), neįsitikino, kad tai bus saugu bei susidūrė su jį lenkusiu automobiliu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. pažeidė KET 106 punktą, numatantį, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad ne jis, o kito automobilio vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, kadangi prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad jis daro kairį posūkį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta neabejotinai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad iš eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų automobilių apgadinimų matyti, jog lenkimo manevrą dariusiam automobiliui VW Passat sugadintos priekinės ir užpakalinės dešinės pusės durys, nežymiai įbrėžtas priekinis dešinės pusės sparnas už rato link galinės dalies, tuo tarpu apelianto automobiliui VW Transporter įbrėžtas priekinis kairės pusės sparnas ir priekinis bamperis (b. l. 8-9), kas patvirtina kito eismo įvykio dalyvio A. Š. paaiškinimus, jog automobilis VW Passat jau lenkė ir buvo susilyginęs su VW Transporter, kai šis pradėjo daryti kairį posūkio manevrą. Todėl darytina išvada, kad atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 106 punkto reikalavimus ir būtent šis pažeidimas lėmė eismo įvykio kilimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas