f21b1040-e81a-42ca-80c4-fe9b5eda9979 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-478/2022 Proceso Nr. 1-01-1-11237-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.2.3;1.2.4.6.2; 2.4.6.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam D.

D. gynėjui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiajai A. V. (D.), nukentėjusiosios atstovui advokatui ArÅ«nui Sakalauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du ,,Zoom“ programos platformoje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 19 d. veika) 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 20 d. veika) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir D. D. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo ir D. D. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į D. D. paskirtÄ bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (viena para). IÅ¡ D. D. Kauno teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783839) priteista 1 652,54 Eur gydymo iÅ¡laidų atlyginimas. IÅ¡ D. D. nukentėjusiajai A. D. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. D. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – savo žmonÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. kovo mėn. 18 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 21.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su Å¡eimos nare – žmona A.

D. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai smÅ«gius rankų kumščiais ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, sudavė smÅ«gius rankų kumščiais ir spyrė į kairę rankÄ ir ne mažiau kaip 5 kartus į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. D. poodines kraujosruvas kairės akies ir smakro srityse, sumuÅ¡imus ant kairės rankos, pilvo sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį tulžies pÅ«slės plyÅ¡imu, kraujosruvomis tulžies pÅ«slės sienelėje bei kepenyse Å¡alia tulžies pÅ«slės, kraujo ir tulžies iÅ¡siliejimu į pilvo ertmę, tuo sukeldamas savo Å¡eimos nariui – žmonai A.

D. sunkų, pavojingÄ gyvybei, sveikatos sutrikdymÄ . Å ie D. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Be to, D. D. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2019 m. rugpjūčio mėn. 19 d., apie 18 val., privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, kilusio konflikto metu D. D. smurtavo prieÅ¡ Å¡eimos narį – žmonÄ A. D., tyčia įkando jai į deÅ¡inio žando sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å ie D. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. D. D. nuteistas ir už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2019 m. rugpjūčio mėn. 20 d. apie 16.30 val., privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu D. D. ranka sudavė Å¡eimos nariui – žmonai A. D. į veido sritį, taip sumuÅ¡damas nosį, dėl ko pradėjo kraujuoti iÅ¡ nosies, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Å ie D. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 4. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo iÅ¡teisinti. 4.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme jis kaltės nepripažino, jo pozicija iÅ¡liko nuosekli viso proceso metu.

Apelianto teigimu, įvykių dienomis jis matėsi su nukentėjusiÄ ja, tačiau Å¡ių nusikaltimų niekada neįvykdė. Nukentėjusioji elgiasi amoraliai, pastoviai girtauja, eilę dienų nepareina į namus, grįžta neblaivi, dažnai sumuÅ¡ta nežinomų asmenų. Dėl tokio nukentėjusiosios elgesio, anot D. D., jis nutraukė su nukentėjusiÄ ja santuokÄ , teismo sprendimu nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, o ne su nukentėjusiÄ ja, todėl nukentėjusioji pyksta, kerÅ¡tauja, jį apkalba. 4.2.

Apelianto manymu, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi nukentėjusios parodymais, o jo parodymus pavadino gynybine versija. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir teismo betarpiÅ¡kai patikrinti įrodymai patvirtina, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku jis įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliantas nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada ir teigia, kad teismas atliko visiÅ¡kai neteisingÄ duomenų vertinimÄ . 4.3.

Nuteistasis skunde nurodo, kad, vertinant nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, galima nustatyti, kad 2019 m. kovo 18 d. jis kartu su mažamečiu sÅ«numi ir savo motina grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), kur rado neblaiviÄ nukentėjusiÄ jÄ . Tiek jis pats, tiek liudytoja M. D. tvirtino, kad nukentėjusioji buvo sumuÅ¡ta, skundėsi skausmu pilvo srityje, gulėjo lovoje. Liudytojas R. S. patvirtino, kad parvežė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes dirbo taksi vairuotoju, patvirtino, kad nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡leido netoli jos namų.

Liudytojas R. S. tvirtino matęs, kaip nukentėjusioji lėtai ėjo į namus, rankomis buvo susiėmusi už Å¡ono, jam pasirodė, kad arba nukentėjusiajai skauda Å¡onÄ , arba nukentėjusioji kažkÄ nešėsi užsikiÅ¡usi už rÅ«bų. R. S. patvirtino, kad nukentėjusiÄ jÄ asmeniÅ¡kai pažįsta kaip moterį, kuri dažnai naudojasi taksi paslaugomis, dažnai jÄ mato neblaiviÄ , įvardijo jÄ kaip „gastroliantę“. Liudytoja L. J., dirbanti socialine darbuotoja, patvirtino, kad nukentėjusioji piktnaudžiavo alkoholiu, kelias dienas iÅ¡ eilės negrįždavo į namus.

Liudytojas R. V. patvirtino, kad matė 2019 m. kovo 18 d. dienos metu nukentėjusiÄ jÄ keturpėsčia iÅ¡lipančiÄ iÅ¡ griovio prie namų (duomenys neskelbtini), matė, kaip ji susiėmusi už Å¡ono nuėjo link namų. Liudytojas R. G. teigė matęs 2019 m. kovo 18 d. maždaug pietų metu nukentėjusiÄ jÄ A. D. neblaiviÄ , einančiÄ Ä¯ savo namus, patvirtino, kad jis yra A. D. kaimynas. Taip pat R. G. patvirtino, kad tÄ dienÄ , kada matė neblaiviÄ A. D. sunkiai einančiÄ Ä¯ namus, D. D. namuose nebuvo.

Å ie liudytojų parodymai yra nepaneigti. 4.4. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta septynis kartus ir praktiÅ¡kai kiekvienÄ kartÄ Ä¯vykio aplinkybes nurodė visiÅ¡kai skirtingai. Nuteistasis pažymi, kad svarbu ir tai, jog įvykio metu tarp jo ir nukentėjusios vyko teisminis skyrybų procesas, kas galėjo turėti įtakos A. D. parodymams. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini) pas savo seserį, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ vakare sugrįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), tvirtino, kad buvo blaivi, alkoholio nevartojo.

Apklausus A. D. seserį, paaiÅ¡kėjo, kad A. D. mažiausiai dvi dienas buvo iÅ¡vykusi pas jÄ Ä¯ svečius ir vartojo alkoholį. Anot D. D., jis asmeniÅ¡kai nuvežė A. D. į ligoninę, kur A. D. buvo apžiÅ«rėta, ir jos ligos istorijoje įraÅ¡yta, kad „jaučiamas alkoholio kvapas“. Pirminiuose A. D. medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad A. D. paaiÅ¡kino, jog ji buvo sumuÅ¡ta (duomenys neskelbtini) jai nepažįstamų asmenų. 4.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad nurodyti liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai yra prieÅ¡taringi, iÅ¡ jų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo. 4.6.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies dviejų nusikalstamų veikų apeliantas nurodo, kad byloje, iÅ¡skyrus nukentėjusios parodymus, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo, nėra. Nuteistasis neneigia, jog tarp jo ir nukentėjusios dažnai vyko konfliktai, tačiau nėra duomenų, kad konfliktai kada nors anksčiau baigėsi atviru fiziniu smurtu vienas prieÅ¡ kitÄ . Nesuprantama, anot apelianto, kodėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais kaip teisingais, o jo parodymus įvertino kaip bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybės.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. D. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl įrodymų vertinimo 6. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tiek jo, tiek nukentėjusiosios parodymus, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl visų trijų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

7. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse.

Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad įrodymu gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali bÅ«ti patikrintas teismo proceso metu BPK nurodytomis priemonėmis.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

8. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. D. D. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3punkte 10. Å ioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. kovo 18 d. nukentėjusioji A. D. buvo sunkiai sužalota ir toks sužalojimas teismo medicinos specialistų buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis D. D. viso bylos proceso metu kategoriÅ¡kai neigia įvykio dienÄ smurtavęs prieÅ¡ savo sutuoktinę, tvirtina, kad jam su motina ir sÅ«numi sugrįžus į namus, jis rado lovoje gulinčiÄ jau sužalotÄ A.

D., ji buvo neblaivi, sakė, kad jÄ kažkas sumušė (duomenys neskelbtini). Å iuos nuteistojo D. D. aiÅ¡kinimus paneigia, visų pirma, pačios nukentėjusiosios A. D. parodymai, kuriuose užfiksuotų faktinių duomenų patikimumÄ ir teisingumÄ savo apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis, o taip pat ir kiti byloje surinkti įrodymai.

11. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali bÅ«ti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai.

Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015).

12. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2019 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos O. B. tarnybinio praneÅ¡imo, 2019 m. kovo 18 d. 23.59 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, juos pasitiko D. D., kuris paaiÅ¡kino, kad, grįžęs į namus apie 19.00 valandÄ , rado namuose lovoje gulinčiÄ Å¾monÄ A. D., kuri teigė, jog dienos metu buvo sumuÅ¡ta (duomenys neskelbtini). Pati A. D. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) einant gatve jÄ sumušė du vyrai, vienas iÅ¡ jų sudavė ne mažiau du spyrius koja į pilvo sritį, taip pat su ranka į veido sritį.

Dėl kokių priežasčių buvo sumuÅ¡ta ir kur buvo sumuÅ¡ta, A. D. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, nes jai labai skaudėjo pilvo sritį ir ji nesugebėjo aiÅ¡kiai ir riÅ¡liai papasakoti, kas įvyko. A. D. buvo ruoÅ¡iama operacijai, diagnozė nėra aiÅ¡ki (t. 1, b. l. 1). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. buvo apklausta keletÄ kartų, ir nors įvykio dienÄ Ä¯ ligoninę atvykusiai tyrėjai A. D. nurodė, kad ji buvo sumuÅ¡ta tÄ pačiÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) dviejų nepažįstamų asmenų, tačiau visų vėlesnių apklausų metu – tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat pirmosios instancijos teisme A.

D. davė nuoseklius ir iÅ¡ esmės nekintančius parodymus ne tik apie įvykio aplinkybes, bet nurodė ir priežastis, kodėl patys pirmieji jos parodymai, duoti policijos pareigÅ«nei ligoninėje, skyrėsi nuo vėlesnių jos parodymų. Nukentėjusioji A. D., tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės nuosekliai nurodė, kad 2019 m. kovo 18 d. tarp jos ir jos vyro D. D. kilo konfliktas, D. D. ėmė jai grasinti, apipylė galvÄ kečupu, spyrė į kojÄ ir kumščiu sudavė į pilvÄ .

Konfliktas prasidėjo kambaryje, ji nuėjo į virtuvę ir ten D. D. pradėjo jÄ muÅ¡ti. D. D. spardė jÄ koja ir daužė kumščiu, ji parklupo, nes labai skaudėjo, ji negalėjo atsistoti. Greitosios pagalbos iÅ¡kviesti neprašė. Po to D. D. jÄ iÅ¡sivežė pas savo mamÄ Ä¯Â (duomenys neskelbtini), ten jai D. D. davė vaistų nuo skausmo, po to dar leido nuskausminančius vaistus. Situacijai negerėjant, ji prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau D. D. motina liepė nekviesti greitosios, nes D.

D. yra teistas, o pati jÄ mokė meluoti ir sakyti, kad jÄ kažkas sumušė (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko D. D. visgi greitÄ jÄ pagalbÄ iÅ¡kvietė. Nukentėjusiosios teigimu, medikai jos klausė, kas atsitiko, tačiau jai tuo metu buvo gėda ir sunku, todėl ji teisybės iÅ¡ pradžių nesakė, apie viskÄ ji papasakojo tik praėjus keletui dienų po atliktos operacijos. Nukentėjusiosios A. D. teigimu, kaip D. D. jÄ mušė, matė jos sÅ«nus A. D. ir D. D. motina. Taipogi nukentėjusioji nurodė, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai D.

D. smurtavo prieÅ¡ jÄ , D. D. ir iki Å¡io įvykio yra smurtavęs prieÅ¡ jÄ , tačiau ji į policijÄ dėl to nesikreipė. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios A. D. parodymų, įvykį, kurio metu ji buvo sunkiai sužalota, matė jos sÅ«nus A. D. ir jos anyta M. D., apie tai, kad jo motina M. D. parodė, kad jis smurto prieÅ¡ savo sutuoktinę A. D. nevartojo, apeliaciniame skunde nurodo ir nuteistasis D. D..

13. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek nuteistojo D. D. motina M. D., tiek jo mažametis sūnus A. D. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymus ištyrė, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, t. y. vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2, 4 dalimis, M. D. ir A. D. parodymus perskaitė teisiamajame posėdyje, tačiau skundžiamame nuosprendyje šių parodymų neaptarė, jų visiškai nevertino. 13.1. Kaip liudytoja apklausta nuteistojo motina M.

D. apie įvykio aplinkybes davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip nuteistasis D. D.. M. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, kai ji 2019 m. kovo 18 d. su sÅ«numi ir anÅ«ku A. D. atvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), namuose rado girtÄ ir labai purvinÄ marčiÄ A. D., klausė, kas nutiko, tačiau Å¡i tylėjo, tik vėliau pasakė, kad jÄ užpuolė (duomenys neskelbtini). Ji siÅ«lė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau marti atsisakė, sakė, kad yra labai girta ir jai gėda važiuoti į ligoninę.

A. D. buvo duoti vaistai nuo skausmo, vėliau buvo dar ir suleisti vaistai nuo skausmo. Kadangi skausmas nesiliovė, vėlai vakare buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba (t. 2, b. l. 44-46). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 14 d. M. D. mirė. 13.2. Nepilnametis liudytojas A. D., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, jog tÄ dienÄ , kai mama buvo sumuÅ¡ta, tėtis atvažiavo pas jį į mokyklÄ su močiute ir jie visi važiavo namo pas mamÄ , pažiÅ«rėti, ar mama negeria. Namuose buvo girta mama, ji gulėjo ant lovos, miegojo, buvo labai susivėlusi, mama buvo sumuÅ¡ta, jai labai skaudėjo.

Liudytojo teigimu, jis kalbėjo su tėčiu apie mamÄ , bet neatsimena kÄ , dėl mamos sumuÅ¡imo tėtė nežino nieko, bet tikrai ne jis sumušė mamÄ . Taip pat liudytojas A. D. nurodė, kad prieÅ¡ kelias dienas iki tos dienos, kai mama buvo sumuÅ¡ta, jis buvo su mama susipykęs dėl to, kad ji geria. Papildomai A. D. nurodė, kad, kai nuvažiavo pas mamÄ , jis įėjo, mama miegojo, po to mama atsikėlė. Mamai blogai buvo pas močiutę, o kai nuvažiavo pas mamÄ , tai ji atsikėlusi atėjo į virtuvę.

Liudytojo teigimu, mama nesutaria su močiute, nekenčia jos nuo tada, kai močiutė pranešė socialinei darbuotojai, kad mama geria (t. 2, b. l. 32-33).

14. Vertinant tiek nepilnamečio nuteistojo ir nukentėjusiosios sÅ«naus A. D. parodymus, tiek ir visų kitų, tiesiogiai aptariamų įvykių metu buvusių, asmenų parodymus, svarbu įvertinti socialinę aplinkÄ , kurioje augo nepilnametis liudytojas A. D., taipogi nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, o taip pat nukentėjusiosios santykius su nuteistojo motina M. D..

15. Liudytoja L. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centre socialine darbuotoja, D. šeimai teikė socialinių įgūdžių paslaugas. Santykiai buvo tik darbiniai, buvo teikiamos paslaugos ir dėl girtavimo, ir dėl vaiko nepriežiūros. Girtavimas labiau aktualus buvo A. D., D. D. darbo metu ji nėra mačiusi išgėrusio. Pats D. D. neneigė, kad vartoja alkoholį, tačiau kaip problemos to nepripažino, pagalbos atsisakė. Nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai buvo įtempti ir konfliktiški.

Konsultacijų metu A. D. iÅ¡sakydavo nepasitenkinimÄ dėl jų tarpusavio konfliktiÅ¡kų santykių, dažnai įvardindavo kaip priežastį D. D. nenorÄ Ä¯sidarbinti, tai, kad visi buitiniai darbai tenka jai vienai. Liudytojos teigimu, apie smurtinius atvejus iki įvykio jai neteko girdėti, apie tai ji sužinojo tik tada, kai nukentėjusioji jau gulėjo ligoninėje. Nuvykus į ligoninę, A. D. pasakė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo D. D.. Konkrečių priežasčių nukentėjusioji neįvardijo, tačiau ji suprato, kad buvo sprendžiama alkoholio vartojimo problema.

IÅ¡ pirmosios instancijos teisme perskaitytų liudytojos L. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytoja patvirtino, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja plačiau ir detaliau papasakojo apie nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, taip pat abiejų D. santykius su sÅ«numi A. D.. Liudytoja be kita ko parodė, kad, atvykus aplankyti D. Å¡eimos ir, jeigu namuose bÅ«davo viena A. D., tai galėdavo daugiau sužinoti apie Å¡eimÄ , apie tuo metu esančias problemas ir netgi pasiÅ«lyti sprendimo bÅ«dus toms problemoms.

A. D. priimdavo tÄ pagalbÄ . Tačiau, jeigu atvykus namuose bÅ«davo pats D. D., tai dažniausiai netekdavo net patekti į namo vidų ir pabendrauti su A. D.. Jeigu kada tekdavo sužinoti problemas, susijusias su A. ir D. D. sÅ«numi A., ir atvykdavo aiÅ¡kintis, tai D. D. pasakydavo, kad „mes viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinsime“, „aÅ¡ pakalbėsiu su mokytoja“ ir pan. Kiek jai teko lankytis Å¡eimoje, tai pastebėjo, kad jeigu namuose yra vieni A. D. ar A. D., tai su jais galima pakalbėti atviriau ir daugiau, tačiau jeigu prie Å¡ių asmenų kur nors netoli yra D.

D., tai žmonės visiÅ¡kai pasikeičia, jie tarsi užsisklendžia savyje, informacijos jokios nesuteikia. Liudytojos teigimu, vieno pokalbio jos kabinete metu A. D. paatviravo ir pasisakė, kad D. D. yra anksčiau ne kartÄ jÄ mušęs, bet slėpė, nesirodydavo, kad nepamatytų sužalojimų, taip pat jog D. D. buvo prirakinęs jÄ grandinėmis prie „centralinių radiatorių“. A. D. sakė, kad dar visko daug buvę, tačiau nenori pasakoti. Ji klausė, kodėl A. D. niekam nesakė. Ä® tai A.

D. atsakė, kad slėpė, nes bijojo pakenkti savo vyrui D., papasakojo tik savo artimiesiems, kurie priekaiÅ¡tavo jai, kad ji nesikreipia į teisėsaugÄ . Liudytoja nurodė, kad, nuvykus pas A. D. į ligoninę, ji teiravosi, kas nutiko, bet A. D. tik trumpai atsakė, kad jai operavo pilvÄ . Kadangi ant nukentėjusiosios veido ir rankų pamatė mėlynes, tai paklausė, ar jÄ sumušė. A. D. patvirtino, kad jÄ sumušė ir tai padarė jos vyras D. D.. Liudytojos teigimu, iÅ¡ pokalbio ji suprato, kad A. D. ir šį kartÄ bÅ«tų nieko nepasakiusi, t. y. jokių tikrų aplinkybių, kas ir kaip jÄ sumušė, tačiau jos seserys pertarė jÄ , kad nedovanotų D.

D. už tai, kÄ jis padarė. Ji matė, kad A. D. bijo D. D.. A. D. sakė, jog dar gulint ligoninėje, kai buvo atvykęs lankyti jos sÅ«nus A. ir jį iÅ¡lydėjo, tai laiptinėje sutiko D. D., kuris prašė jos, kad Å¡i pakeistų parodymus, kad vėl nieko nebÅ«tų jam. Taip pat A. D. yra sakiusi, jog paskambina sÅ«nus A. ir įkalbinėja, kad „jeigu tu mus myli, tai grįši į mÅ«sų namus, o jeigu negrįžti, tai vadinasi tu nemyli“. A. D. sakė, kad vaikas jai priekaiÅ¡tauja, kad ji kreipėsi į policijÄ , o jei tėtį pasodins, tai niekada su ja negyvens.

A. D. užsiminė, kad kai būna dviese su A., tai jo bendravimas būna vienoks, o kai greta būna D. D., tai jo elgesys keičiasi neigiamai mamos atžvilgiu (t. 2, b. l. 8-11).

16. Liudytoja V. A. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja, ji mokė D. sÅ«nų A. 1-4 klasėse. Su Å¡eima bendravo tik vaiko ugdymo ir auklėjimo klausimais, apie tėvus nieko nežino, smurto žymių pas niekÄ nėra mačiusi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. davė detalesnius parodymus, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ir kuriuos liudytoja patvirtino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V.

A. paaiÅ¡kino, jog D. Å¡eimÄ Å¾ino ketverius metus, tiek laiko buvo A. D. pradinių klasių mokytoja ir auklėtoja. A. D. charakterizavo kaip turintį elgesio problemų, jis buvo sudėtingo bendravimo vaikas, linkęs meluoti. Dėl netinkamo berniuko elgesio buvo ne kartÄ daryti pasitarimai, buvo svarstytas vaiko elgesys, A. D. buvo taikoma specialių poreikių mokymosi programa. Ä® tokius pasitarimus/pokalbius bÅ«davo kviečiami tėvai. IÅ¡ pat pradžių lankėsi berniuko motina A. D., vėliau pradėjo lankytis berniuko tėvas D.

D.. Per visÄ laikÄ , kiek jai teko bendrauti su berniuko tėvais, ji pastebėjo, kad 2019 m. kovo mėnesio viduryje pasikeitė berniuko tėčio bendravimas su mokykloje dirbančiu personalu. Ä® susitikimus atvykdavęs berniuko tėvas D. D. buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, iÅ¡sakydavo priekaiÅ¡tus, kad ne vaikas kaltas, o mokytojai kažko nepadarė, kažkuo nepasirÅ«pino, neįvertino tinkamai ir pan. Dar buvo iÅ¡ D. D. nuskambėjusi frazė, kad „jie turi Å¡eimoje problemų“, tačiau kokių, neįvardino.

Tik vėliau, lyg 2019 m. kovo 29 d., sužinojo, kad A. D. motina A. D. guli ligoninėje. 2019 m. pavasarį pastebėjo, kad A. D. elgesys yra pasikeitęs, t. y. pablogėjęs. Susidarė toks įspÅ«dis, kad „vaikas valdo tėtį“, t. y. kad D. D. užstoja sÅ«nų ir daug kÄ leidžia daryti. Liudytojos teigimu, anksčiau A. D. nesiskundė smurtu Å¡eimoje, tačiau 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, kai buvo iÅ¡leista iÅ¡ ligoninės ir buvo atvykusi į mokyklÄ pasimatyti su sÅ«numi A., pasisakė, jog buvo sumuÅ¡ta savo vyro pastarojo mamos akivaizdoje (t. 2, b. l. 13-15).

Byloje esančiame 2019 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pateiktame raÅ¡te be kita ko nurodyta, kad nuo 2019 m. kovo 19 d. mokinio A. D. elgesys buvo ypatingai blogas. Vaikas elgėsi įžūliai, nemandagiai, nereagavo į jokias pastabas. Pasikvietus į mokyklÄ tėtį pasikalbėti, pastarasis visÄ laikÄ berniukÄ teisino, gynė, užtarinėjo, sakydamas, jog kalti visi kiti, tik ne jo sÅ«nus. Berniukas taip pat nepripažino savo kaltės. Pokalbio su D. D. ir A. metu atrodė, jog tėtis pataikauja vaikui (t. 2, b. l. 156-157).

17. Tai, kad D. D. nuolatos vartodavo smurtÄ prieÅ¡ A. D., nurodė ir kaip liudytoja apklausta nukentėjusiosios sesuo V. G.. Liudytoja V. G. parodė, kad 2019 m. kovo 19 d. sužinojusi, kad sesuo A. D. guli ligoninėje, nuvyko jos aplankyti. Ligoninėje A. D. papasakojo, kad 2019 m. kovo 18 d. į namus atvyko jos vyras D. D. ir jo motina M., reikalavo banko kortelės, į kuriÄ pervedami pinigai, ji kortelės neatidavė, todėl D. D. sumušė jÄ , nusivežė į D. D. motinos namus, iÅ¡ kur atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Sesuo A. D. ir anksčiau buvo pasakojusi, kad D. D. nuolatos muÅ¡a jÄ , tačiau bijo, todėl nepraneÅ¡a policijai. Ji pati ne kartÄ yra mačiusi A. D. sumuÅ¡tÄ , su mėlynėmis. 18. 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pateiktame raÅ¡te Nr. (27)(6.2)S9-60 nurodyta, jog A. D. ir D. D. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravę (duomenys neskelbtini). Å eima augina nepilnametį sÅ«nų A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje.

Nuo 2016 m. kovo 2 d. šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros. Nuo 2018 m. liepos 2 d. taikoma atvejo vadyba. Šeimai atliktas pagalbos poreikių vertinimas. Sutuoktiniai bedarbiai, nemotyvuoti ieškotis nuolatinio ir pastovaus darbo, ilgalaikiai socialinių išmokų gavėjai. Šeimoje aktuali alkoholio vartojimo problema. D. D. pripažįsta vartojantis alkoholį, tačiau atsisako priimti siūlomus alkoholio priklausomybės gydymosi metodus.

Nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. A. D. gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Sutuoktiniams kyla sunkumų sÅ«naus ugdymo procese. Tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaiko mokymuisi, pamokų ruoÅ¡ai. A. D. elgesį visuomenėje (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija charakterizuoja teigiamai. A. D. noriai atidirba visuomenei naudingus darbus už gaunamÄ socialinę paÅ¡alpÄ , rÅ«pinasi namų buitimi, bendraujanti, ramaus bÅ«do. D. D. elgesį visuomenėje (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija charakterizuoja neigiamai.

D. D. konfliktiÅ¡kas, agresyvus, vieÅ¡oje vietoje negeba tvardyti savo emocijų, naudoja emocinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę A. (t. 6, b. l. 190 ).

19. IÅ¡analizavus aptartų faktinių duomenų visetÄ , sugretinus juos tarpusavyje, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A. ir D. D. Å¡eimoje santykiai buvo gana įtempti ir komplikuoti, tarp sutuoktinių dažnai kildavo konfliktai, D. D. vartodavo smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę A. D., jÄ visaip engė, tokius tėvų tarpusavio santykius matydavo ir sÅ«nus A. D., kuriam nuolatiniai tėvų konfliktai neabejotinai turėjo neigiamÄ poveikį. D. D. dėl A. D. turimų problemų dėl alkoholio vartojimo lengvai manipuliavo jųdviejų sÅ«numi A.

D., vaikÄ nuteikinėdavo prieÅ¡ motinÄ . Å ias aplinkybes patvirtina byloje esančiuose elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 5, b. l. 9-15, 51-73, 80-84, 102-130), taip pat tarnybiniame praneÅ¡ime ,,Dėl gautos informacijos, vykdant priemones, numatytas BPK 154 straipsnyje“ esantys duomenys, kad priemonių kontrolės metu buvo gauta informacija, jog įtariamasis D. D., kuriam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti, nebendrauti su nukentėjusiÄ ja A.

D., pastoviai jai skambinėja, dažnai tai daro iki antros, ketvirtos valandos nakties, į pokalbius įtraukdamas ir judviejų mažametį sÅ«nų A. D., kuriam nurodinėja, kÄ sakyti, A. savo mamÄ iÅ¡vadina ,,Å¡liundra“, ,,gyvulys“, siunčia SMS su tekstu ,,ne mama, o kiaunė“ (t. 3, b. l. 54-55). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nepilnamečio liudytojo A. D. parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes negali bÅ«ti pripažinti objektyviai teisingais ir patikimais įrodymais Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Kaip subjektyvÅ«s, neatitinkantys objektyviai nustatytų bylos aplinkybių, sÄ lygoti siekio palengvinti sÅ«naus teisinę padėtį, vertintini ir nuteistojo motinos M. D. parodymai apie įvykio aplinkybes. M. D. yra D. D. motina, todėl vien dėl Å¡ios priežasties jos parodymai turi bÅ«ti vertinami itin atidžiai. Kita vertus, jau aptartais bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog nuteistojo D. D. motinos santykiai su marčia A. D. nebuvo draugiÅ¡ki, dėl A. D. alkoholio vartojimo moterys pykosi ir nesutarė.

Dėl šių priežasčių liudytojos M. D. parodymai vertintini, kaip siekis padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad liudytojos parodymai neatitinka ir kitų byloje surinktų įrodymų.

20. Kaip liudytoja apklausta nukentėjusiosios A. D. sesuo V. G., pas kuriÄ dienÄ prieÅ¡ įvykį svečiavosi A. D., parodė, kad iÅ¡ jos namų 2019 m. kovo 17 d. A. D. iÅ¡važiavo taksi automobiliu, sužalota ji nebuvo, A. D., iÅ¡vykdama į savo namus, buvo sveika. Kaip liudytojas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas A. D. 2019 m. kovo 17 d. taksi automobiliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į namus parvežęs R. S.. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad Å¡iÄ moterį yra vežęs ir anksčiau, ji tada labai „gastroliuodavo“, mėgo iÅ¡gerti.

Kai jÄ vežė, buvo jau tamsu, tačiau nematė, kad jos veidas bÅ«tų sužalotas. Liudytojo teigimu, nukentėjusioji buvo kažkaip rankÄ prie Å¡ono prispaudusi, tarsi ten laikytų butelį. Jis moters nieko neklausė, o nukentėjusioji dėl nieko nesiskundė. Galimai ji buvo iÅ¡gėrusi arba pagiriota. Nuvežus į vietÄ , nukentėjusioji sakė – „gal tas namie, gal nemiega“. Apie kÄ ji Å¡nekėjo, jis nežino. Namo languose buvo tamsu. Po to nukentėjusioji sumokėjo už atvežimÄ ir iÅ¡lipo.

Teisiamajame posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo R. S. parodymus, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad, vežant nukentėjusiÄ jÄ namo, jis nepastebėjo, jog ji bÅ«tų sužalota, ant jos veido ir kÅ«no, kuris nebuvo uždengtas rÅ«bais, jokių sužeidimų nematė. Per visÄ kelionės laikÄ moteris neužsiminė, kad jÄ bÅ«tų kas sumušęs ar prieÅ¡ jÄ smurtavęs, ar netinkamai elgęsis, ji tokių dalykų neįvardino, o ant jos tokių požymių nematė.

Tačiau moteris pasirodė truputį nerimastinga, paminėjo, kad jai negera dėl pagirių. Moteris pasisakė, kad alkoholį vartojo su seserimi. Taip pat nuvežė moterį prie kažkurio bankomato (duomenys neskelbtini) iÅ¡siimti pinigų, o po to vežė jÄ iki namų. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, moteris pradėjo nerimauti. Ji sakė, kad bijo, paminėjo „kad tik tas velnias nebÅ«tų namie“. Artėjant prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), jis nuramino moterį, nes pamatė, kad languose tamsu.

Privažiavus prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), moteris paprašė jo nevažiuoti į namo kiemÄ , todėl sustojo greta įvažiavimo ir moteris iÅ¡lipo ( t. 2, b. l. 5-6 ).

21. Å ioje baudžiamojoje byloje nuteistojo D. D. ir jo gynėjo iniciatyva, besibaigiant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, atsirado ir buvo teisme apklausti du liudytojai R. V. ir L. G., kurie pirmosios instancijos teisme nurodė 2019 m. kovo 18 d. matę girtÄ nukentėjusiÄ jÄ A. D.. Liudytojas R. V. parodė, kad įvykio dienÄ jis grįžo iÅ¡ žvejybos ir matė, kaip iÅ¡ Å¡alia gatvės esančio griovio keturiomis iÅ¡rėpliojo nukentėjusioji, kuri susiėmusi už Å¡ono nuėjo link savo namų.

Buvo pietų metas. Apie tai jis papasakojo savo draugui D. D. (nuteistojo D. D. sÅ«nui ). Liudytojas L. G. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ apie 12 valandÄ jis važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimÄ pastatyti savo maÅ¡inÄ Ä¯ garaÅ¾Ä ir matė Å¡alia važiuojamosios kelio dalies einančiÄ girtÄ nukentėjusiÄ jÄ , kuri buvo ranka susiėmusi už Å¡ono. Po kelių dienų apie tai papasakojo nuteistajam D. D.. Dar vienas liudytojas, nurodęs, jog matė A. D. sumuÅ¡tÄ ir susiėmusiÄ už Å¡ono, nuteistojo D.

D. ir jo gynėjo iniciatyva buvo apklaustas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas E. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad buvo 2019 metų pavasaris ir jis savo maÅ¡ina su E. R. važiavo dirbti į kapines. Važiavo link (duomenys neskelbtini) ir, tik pravažiavus gaisrinę, jis pamatė, kad priekyje iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡krenta kažkoks maiÅ¡as. Jis pamatė, kad iÅ¡ priekyje važiuojančios maÅ¡inos kažkÄ iÅ¡metė ir, privažiavęs arčiau, pamatė, kad griovyje guli moteris, už Å¡ono susiėmusi.

Jis pasižiÅ«rėjo geriau ir pamatė, kad tai nuo jaunystės pažįstama moteris. Paklausė, ar nieko nereikia, ji pasakė, kad ne, dar pavartojo keiksmažodį, tai jis tada nuvažiavo toliau. Paklaustas, kaip jis prisiminė tokį įvykį, liudytojas E. B. paaiÅ¡kino, kad kartÄ sėdėjo su draugu, skaitė internete ,,Lietuvos rytÄ â€œ ir kriminalinėse naujienose perskaitė, jog sumuÅ¡ta A. D., buvo paraÅ¡yta, jog sumušė vyras. Ä® klausimÄ , kaip jis suprato, kad tai tas pats atvejis, kai jis matė, kaip A.

D. buvo išmesta iš mašinos, liudytojas aiškiai atsakyti negalėjo, jis nurodė, kad jis tik pagalvojo, kad tai greičiausiai tas pats atvejis, bet tiksliai pasakyti, ar tai ta pati diena, negali, nes tikslios įvykio dienos jis neprisimena, žino, jog buvo pavasaris, mano, kad gegužės mėnuo, nes tokiu metu jis pradeda dirbti kapinėse. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų R. V. ir L. G. parodymus, atkreipė dėmesį į tai, jog šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo, D.

D. apie tokius liudytojus niekam nieko nesakė. Tik beveik baigus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, D. D. ir jo gynėjas nurodė Å¡iuos asmenis ir prašė juos kviesti į teismo posėdį bei apklausti. Nuteistojo D. D. nurodytas priežastis, kodėl Å¡ių asmenų jis nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad nepasitiki (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigÅ«nais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino deklaratyviomis ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįstomis. Vertindamas liudytojo R.

V. parodymus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojas R. V. yra D. D. sÅ«naus D. draugas, atvyko liudyti jo papraÅ¡ytas, įvykis buvo 2019 m. kovo 18 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ du metus, tačiau jis tiksliai prisimena įvykio datÄ , iÅ¡gėrusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , tai, kad ji keturiomis iÅ¡rėpliojo iÅ¡ griovio ir susiėmusi už Å¡ono nuėjo link savo namų, tuo tarpu, liudytojas negali pasakyti, ar tuo metu dirbo, jei taip, tai kur tiksliai, gal turėjo nedarbingumÄ , gal ne, nors praktiÅ¡kai niekada nežvejoja, nepamena, pagavo tÄ dienÄ kÄ nors ar ne.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad liudytojas L. G. taip pat nurodo tiksliai prisimenantis įvykio datÄ (nors, kaip jau minėta, įvykis buvo prieÅ¡ daugiau nei dvejus metus), be to, jis yra D. D. kaimynas, į teismÄ atvyko liudyti asmeniÅ¡kai jo papraÅ¡ytas, apie teisme nurodytas aplinkybes anksčiau niekam nepasakojo, nors pats pripažįsta, kad po kelių dienų buvo sutikęs D. D. ir Å¡is jam pasisakė, jog buvo sulaikytas dėl nukentėjusiosios A. D. sužalojimo. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad liudytojų R.

V. ir L. G. parodymai kelia didelių abejonių dėl jų patikimumo, todėl šių asmenų parodymais remtis priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir liudytojų R. V. bei L. G. parodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

22. Apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo E. B. parodymai taip pat kelia pagrįstas abejones jų patikimumu. Apie liudytojo E. B. egzistavimÄ nuteistasis D. D. neužsiminė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Å¡is asmuo nuteistojo ir jo gynėjo iniciatyva buvo iÅ¡kviestas ir apklaustas tik apeliacinės instancijos teisme, nors, kaip nurodė pats liudytojas E. B., informacijÄ apie tai, kad D. D. sužalojo savo sutuoktinę A. D., sužinojo iÅ¡ spaudos netrukus po įvykio, o po kurio laiko (tiksliai pasakyti, kada, liudytojas negali, nurodo - gal po metų, gal po pusės metų) po straipsnio perskaitymo jis, sutikęs D.

D., papasakojo, kad matė, kaip jo žmonÄ iÅ¡metė iÅ¡ maÅ¡inos, taigi, iÅ¡ liudytojo parodymų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu D. D. turėjo bÅ«ti žinoma apie Å¡io liudytojo egzistavimÄ . Abejones dėl liudytojo E. B. parodymuose užfiksuotų faktinių duomenų teisingumo kelia ir kitos liudytojo nurodytos aplinkybės, tokios kaip: pamatęs iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡mestÄ moterį, jis jÄ pažino, nes buvo matęs jaunystėje, tačiau, kad tai yra D. D. žmona, jis nežinojo (po to tvirtina, jog apie tai, kad matė iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡mestÄ jo žmonÄ , po kažkurio laiko papasakojo D.

D.), nurodo, kad tai buvo gegužės mėnuo, nes jis dirbti pradeda tik tada, kai išeina įšalas, kaip atrodė automobilis, iš kurio buvo išmesta moteris, kaip pastaroji buvo apsirengusi, kuris paros metas bei savaitės diena tai buvo, jis neprisimena. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad pagalba A. D. kviesta 2019 m. kovo mėn. 18 d. 23.25 val. (t. 3, b. l. 3-4), t. y. ne po gegužės mėnesio įvykio, kaip nurodė liudytojas E. B.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pakartotinio tyrimo specialisto išvados Nr. PKG 90/2019(01) matyti, kad A.

D. nustatyti kÅ«no sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies ir smakro srityse; pilvo sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs tulžies pÅ«slės plyÅ¡imu, kraujosruvomis tulžies pÅ«slės sienelėje bei kepenyse Å¡alia tulžies pÅ«slės, kraujo ir tulžies iÅ¡siliejimu į pilvo ertmę; nuo A. D. pilvo sumuÅ¡imo iki jos hospitalizacijos turėjo praeiti labai trumpas laiko tarpas, vertinamas iki kelių valandų, tokį laiko tarpÄ patvirtina ir GMP kvietimo kortelės įraÅ¡as, kad buvo sumuÅ¡ta apie 21 val., pilvo trauma turėjo įvykti 2019 m. kovo 18 d. apie 21 val.

Taip pat pažymėta, kad esant tokiai pilvo traumai asmenų judesiai iÅ¡ dalies apriboti dėl skausmo, kuris yra stiprus nuo pradžios. Nuskausminamieji vaistai, apsvaigimas nuo alkoholio gali kiek sumažinti skausmÄ , tačiau nereikÅ¡mingai tokiais atvejais (t. 3, b. l. 49-52). Taigi, Å¡ie objektyvÅ«s duomenys paneigia tiek paties D. D., tiek liudytojų M. D. ir A. D. parodymus, kad jau dienos metu jie matė, jog A. D. buvo sumuÅ¡ta, skundėsi skausmu pilvo srityje, ji buvo sumuÅ¡ta (duomenys neskelbtini), bei liudytojų R.

V., L. G. parodymus, kad jie apie pietus matė iÅ¡ griovio iÅ¡lipančiÄ girtÄ nukentėjusiÄ jÄ , kuri buvo susiėmusi už Å¡ono ir lėtai ėjo link namų. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi liudytojo E. B. parodymai, analogiÅ¡kai kaip ir liudytojų R. V. bei L. G. parodymai, yra nepatikimi, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡io asmens parodymus taipogi vertina kaip nepatikimÄ ir neobjektyvų įrodymų Å¡altinį, kuriuo remtis nėra teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, jog apie tai, kad A. D. visÄ laikÄ , važiuodama namo, ranka buvo susiėmusi už Å¡ono, pirmosios instancijos teisme nurodė ir nukentėjusiÄ jÄ dienÄ prieÅ¡ įvykį namo parvežęs taksi vairuotojas R. S., nors ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės Å¡is liudytojas nenurodė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiÅ¡kino, kad apie tai tyrėja jo neklausė, be to, jis manė, kad nukentėjusioji ranka laiko prispaudusi po rÅ«bais butelį alkoholinio gėrimo, ir Å¡i aplinkybė nėra svarbi.

Tačiau iÅ¡ byloje esančio 2021 m. birželio 7 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 03 d. 23 val. 12 min. buvo užfiksuotas pokalbis tarp nuteistojo D. D. ir jo sÅ«naus D. D., kurio metu tėvas pasakoja sÅ«nui, kad jį kÄ tik namo parvežė taksistas, kuris A. D. parvežė prieÅ¡ įvykį. D. D. sako: „IÅ¡sitraukiau visÄ informacijÄ iÅ¡ jo, jis jau liudijo“. D. klausia: „Ar nepraÅ¡ei paliudyti?“.

D. D. atsako: „Čia ne taip greitai viskas darosi, reikia viskÄ apversti“ (t. 8, b. l. 126-127 ). Tokie pokalbiai, jau minėtų parodymų kontekste, leidžia teismui spręsti apie galimÄ poveikį liudytojams. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, kad liudytojo R. S. parodymai apie tai, kad, vežant nukentėjusiÄ jÄ automobiliu, Å¡i visÄ laikÄ laikė savo rankÄ prispaudusi prie Å¡ono, yra nepatikimi, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje baudžiamojoje byloje, pagrįstai Å¡iais parodymais nesirėmė.

23. IÅ¡analizavus byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetÄ , sugretinus juos tarpusavyje, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusios A. D. parodymus pripažino tinkamais, patikimais ir objektyviÄ tiesÄ atspindinčiais įrodymais Å¡ioje baudžiamojoje byloje, o nuteistojo D. D. iÅ¡keltÄ gynybinę versijÄ atmetė, kaip nepagrįstÄ , prieÅ¡taraujančiÄ byloje surinktiems faktiniams duomenims. Be to, kaip matyti iÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-636/2019, A.

D. tiriamų įvykių metu (2012 - 2019 m.) bei šiuo metu konstatuojamas priklausomo tipo asmenybės sutrikimas (F 60.7) bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F 10.2); tačiau konstatuoti sutrikimai nedarė jokios įtakos jos suvokimo laipsniui bei gebėjimui duoti teisingus parodymus. A. D., atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suvokti, įsiminti bei atkurti įvykius bei duoti apie tai parodymus. A. D. neturi asmeninių psichologinių savybių, tiesiogiai veikiančių jos elgesį (pasidavimas įtaigai, padidintas polinkis fantazuoti, meluoti ir pan.); jai būdingos asmeninės psichologinės savybės (pozicijos nepastovumas, nuolaidžiaujantis elgesys sutuoktiniui, baimingumas ir kt.) netrukdo jai teisingai suvokti, įsiminti bei atkurti įvykius ir duoti apie tai teisingus parodymus (t. 3, b. l. 166-170).

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas nutraukė su nukentėjusiÄ ja santuokÄ dėl jos amoralaus elgesio, įvykio metu tarp jo ir nukentėjusios vyko teisminis skyrybų procesas, kas galėjo turėti įtakos A. D. parodymams, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis iÅ¡tuokos byla buvo pradėta nukentėjusiosios A. D. iniciatyva bÅ«tent po 2019 m. kovo 18 d. sužalojimo, t. y. 2019 m. liepos 3 d. A. D. pateikus ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (duomenys neskelbtini) rÅ«mams.

24. IÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusiÄ jÄ A. D. sužalojo ne kas nors kitas, o bÅ«tent D. D.. D. D. įvykio dienÄ konflikto su savo sutuoktine A. D. metu sudavė A. D. kumščiais ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, sudavė kumščiais ir spyrė į rankÄ , ne mažiau kaip penkis kartus į pilvo sritį, tuo padarydamas savo sutuoktinei sunkų, pavojingÄ gyvybei sveikatos sutrikdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog D. D., suduodamas smÅ«gius kumščiais ir spirdamas į pilvo sritį nukentėjusiajai A. D. suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymÄ , tačiau jo nekonkretizavo, jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti, t. y. sunkiai sutrikdė savo žmonos A. D. sveikatÄ , veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, bei pagrįstai D. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje 25. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. D. pripažintas kaltu ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, savo sutuoktinės A. D. atžvilgiu padarymo, t. y. D. D. pripažintas kaltu už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 18 val. kilusio konflikto metu tyčia įkando A. D. į deÅ¡inio žando sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat D.

D. nuteistas ir už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 16.30 val. kilusio konflikto metu ranka sudavė A. D. į veido sritį, taip sumuÅ¡damas nosį, dėl ko pradėjo kraujuoti iÅ¡ nosies, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

26. Nuteistasis D. D. tiek viso bylos proceso metu, tiek savo apeliaciniame skunde neigia padaręs ir Å¡ias nusikalstamas veikas, nurodo, kad apie įkandimÄ A. D. į žandÄ jis nieko nežino ir paaiÅ¡kinti nieko negali. IÅ¡ kur atsirado tie nustatyti sužalojimai, jis nežino. Dėl nukentėjusiosios sumuÅ¡imo rugpjūčio 20 dienÄ taip pat nieko nežino. Kas tÄ dienÄ konkrečiai vyko, nepamena. Nukentėjusiosios tÄ dienÄ niekas nemušė. Kodėl atvykę policijos darbuotojai jÄ rado kraujuojančia nosimi, nežino. Tokie nuteistojo D. D. teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia nukentėjusiosios A. D. nuoseklÅ«s parodymai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai.

27. Nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. D. D. jai ėmė žadėti, kad leis pasimatyti su sÅ«numi, ir kvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jai ten nuvykus, D. D. ėmė praÅ¡yti, kad ji atsiimtų savo kaltinimus dėl 2019 m. kovo 18 d. įvykio, susitartų su advokatu. Ji su tokiais D. D. pasiÅ«lymais kategoriÅ¡kai nesutiko, todėl jis jai įkando į žandÄ . KitÄ dienÄ , t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ji ruošėsi važiuoti namo, tačiau D. D. jos neleido ir trenkė ranka į nosį, jai pradėjo bėgti kraujas. Ji iÅ¡kvietė policijÄ ir parašė dėl to pareiÅ¡kimÄ .

28. Byloje esančiame 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d., apie 16:30 val., paskambino A. D. ir pranešė, kad jÄ kÄ tik sumušė suduodamas smÅ«gį į veidÄ D. D., iÅ¡ nosies bėga kraujas, nurodė, kad Å¡iuo metu yra namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vykis buvo užregistruotas ir iÅ¡siųstas patrulių ekipažas. Be to, priemonių, numatytų BPK 154 straipsnyje, kontrolės metu buvo gauta informacija, kad D. D., žadėdamas atiduoti A.

D. jos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurį prieÅ¡ tai buvo atėmęs, praÅ¡o jÄ atvykti pas jį į namus. Taip pat mobiliojo ryÅ¡io priemonių kontrolės metu užfiksuota, kaip 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ po įvykio, apie 20:35 val., yra skambinama A. D., o jai neatsiliepus fone girdėti, kaip D. D. kalbasi su mažamečiu sÅ«numi A. D. ir sako „paėmęs atbula ranka pistelėjau per nosį, kraujas prasimušė, nubėgus už tvarto mentams...“ ( t. 3, b. l. 54-55, 56-57), Å¡ias aplinkybes patvirtina elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys (t. 5, b. l. 102-105 ).

29. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 442/2019(09) nurodyta, kad A. D. konstatuota kastinės žaizdos deÅ¡inio žando srityje buvo padaryta galimai kandant dantimis ,,2019-08-20“ (turi bÅ«ti nurodyta 2019 m. rugpjūčio 19 d., pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Å¡ioje vietoje buvo padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida) ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui. A. D. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienmomentiÅ¡kai kandant (t. 3, b. l. 62).

30. IÅ¡analizavus byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, jog tiek 2019 m. rugpjūčio 19 d. nukentėjusiajai į žandÄ Ä¯kando, tiek ir kitÄ dienÄ smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajai sudavė ne kas kitas, o bÅ«tent nuteistasis D. D.. Å ias nustatytas faktines bylos aplinkybes patvirtina byloje užfiksuotas D. D. ir jo mažamečio sÅ«naus pokalbis, iÅ¡ kurio turinio galima suprasti, kad D. D. sako sÅ«nui, jog trenkė A. D. ranka į nosį, pradėjo bėgti kraujas, o nukentėjusioji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. D. pripažino kaltu du kartus smurtavus prieÅ¡ savo Å¡eimos narę - sutuoktinę A. D., padarius jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir teisingai Å¡ias nuteistojo veikas kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės 31. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

32. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

33. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. D., BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (D. D. padarė tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena (numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kitos dvi (numatytos BK 140 straipsnio 2 dali) – nesunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formÄ ir rūšį (nusikalstamos veikos tyčinės), į nusikaltimų pasekmes (D.

D. padarytos nusikalstamos veikos sukėlė sunkias pasekmes, dėl nuteistojo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta A. D. sveikata), į tai, kad D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė, bÅ«damas recidyvistu, į nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis (D. D. anksčiau ne kartÄ teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje) bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visetÄ , nuteistajam D.

D. tiek už labai sunkaus nusikaltimo, tiek ir už nesunkių nusikaltimų padarymÄ paskyrė bausmes, mažesnes nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos vidurkis. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, D. D. nei už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra praÅ¡oma ir nuteistojo apeliaciniame skunde Dėl civilinių ieÅ¡kinių 34.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡ D. D. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 1 652,54 Eur gydymo iÅ¡laidų atlyginimo ir nukentėjusiajai A. D. priteista 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nėra atskirai pasisakyta dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, todėl, galima suprasti, jog nesutinka ir Å¡ia nuosprendžio dalimi.

35. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. D. nusikalstamais veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji A. D., kuri dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas apmokėta iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktos paslaugos kaina – 1652,54 Eur. Kadangi turtinė žala padaryta nusikalstamais D. D. veiksmais, jis Å¡iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti pilnai, todėl pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Kauno teritorinei ligonių kasai nurodyta suma priteista iÅ¡ nuteistojo.

36. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

37. Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi, paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalÄ patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

38. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

39. Nuteistojo D. D. neteisėtais veiksmais nukentėjusiai A. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (poodinės kraujosruvos kairės akies ir smakro srityse, sumuÅ¡imai ant kairės rankos, pilvo sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs tulžies pÅ«slės plyÅ¡imu, kraujosruvomis tulžies pÅ«slės sienelėje bei kepenyse Å¡alia tulžies pÅ«slės, kraujo ir tulžies iÅ¡siliejimu į pilvo ertmę). Dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik sunkų fizinį pavojingÄ gyvybei sveikatos sutrikdymÄ , bet ir didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir emocinį sukrėtimÄ , kentėjo didelius fizinius skausmus.

Nukentėjusioji A. D. iki Å¡iol jaučia baimę vėl patirti smurtÄ , jÄ kankina nerimas, nemiga. IÅ¡dėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neteisėti D. D. veiksmai neabejotinai sukėlė sunkius ir ilgalaikius neigiamus padarinius nukentėjusiajai A. D.. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad D. D. yra darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiosios A.

D. naudai priteisė 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Å ioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo 40. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. D. antrinę teisinę pagalbÄ teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 186,48 Eur (t. 9, b. l. 77-79). BPK 55 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas turi teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Todėl nurodytos iÅ¡laidos laikytinos proceso iÅ¡laidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu.

41. Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ioje byloje proceso iÅ¡laidas patyrė ne nukentėjusioji ar civilinis ieÅ¡kovas, o valstybė, tačiau ir tokiu atveju proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens (kaip kitos proceso iÅ¡laidos, kurias, vadovaujantis BPK 103 straipsnio nuostatomis ir Å¡io straipsnio 6 punktu, teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-693/2015).

Aptartos nuostatos dėl proceso iÅ¡laidų taikytinos ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-198-303/2022 ir kt.).

42. Remiantis iÅ¡dėstytomis nuostatomis, nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo (nuteistojo) iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, taipogi į nuteistojo D. D. turtinę padėtį (jis niekur nedirba, santaupų neturi, augina ir prižiÅ«ri savo nepilnametį sÅ«nų), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos turi bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A.

D. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.??? 43. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo D. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ A.

D. apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo D. D. į valstybės biudžetÄ netenkinti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė JÅ«ratė Jakubonienė Ernestas RimÅ¡elis