2019-03-13 Nr. AB-6476-3-62-3-02228-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2250-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02228-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Alkor“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracija) dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 3 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-748-(14.45) (toliau – ir Statybos užbaigimo aktas).

2. Pareiškėjas teigė, jog Statybos užbaigimo akte tinkamai neišaiškinta jo apskundimo tvarka, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jo civiliniai teisiniai santykiai su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alkor“ (toliau – ir Bendrovė) kilo Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų su projektavimu 2014 m. sausio 3 d. sutarties Nr. 14-01 pagrindu. Pareiškėjas nepasirašė kelių darbų priėmimo aktų, dėl to su Bendrove kilo ginčas dėl netinkamai atliktų darbų, neatliktų darbų, darbų apimčių ir darbų kainos. Pareiškėjas sudarė sutartį su specialistu A. Z., kuris 2015 m. spalio 9 d. surašė Statinio apžiūros aktą, kuriame užfiksuoti statybos darbų trūkumai. Bendrovės buvo reikalaujama pašalinti Statinio apžiūros akte užfiksuotus trūkumus, defektus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje (toliau – ir statinys), apžiūrėjo Valstybinė priėmimo komisija, kuri nepriėmė objekto dėl nustatytų trūkumų. 2016 m. kovo 25 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame išvardinti Bendrovės neatlikti ir netinkamai atlikti darbai, nurodytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2016 m. rugsėjo 26 d. Privalomajame nurodyme nustatytos šios neatitiktys statinio projektui: 1) neužbaigti projekte numatyti sprendiniai (nenudažytos lauko sienos); 2) statybos procese panaudoti statybos produktai neatitinka projekto sprendinių; 3) palangių montavimo mazgai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Bendrovė Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nusiuntė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo iki 2016 m. liepos 1 d. ištaisyti netinkamai atliktus darbus arba atlikti neatliktus darbus. Savo įsipareigojimų rangovas neįvykdė. 2016 m. rugsėjo 23 d. antstolis surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. jis kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog rangovas neatliko Privalomajame nurodyme nurodytų darbų, todėl nustatytu terminu – iki 2016 m. rugsėjo 26 d. nebus galimybės spręsti statybos užbaigimo klausimo. 2016 m. rugsėjo 23 d. iš atsakovo buvo gautas atsakymas, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai, pareiškėjo teigimu, tai neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja projektinei dokumentacijai. Minėtas Inspekcijos raštas pasirašytas 2016 m. rugsėjo 23 d., o skundžiamas Statybos užbaigimo aktas surašytas tik 2016 m. spalio 3 d. Šie faktai, pareiškėjo manymu, leidžia daryti išvadą, kad Statybos užbaigimo aktas surašytas ir pasirašytas objektyviai nevertinus faktinių aplinkybių.

6. Pareiškėjas nurodė, jog statinio techninės charakteristikos nepasikeitė nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 3 d. 2016 m. kovo 25 d. Privalomajame nurodyme pažymėta, kad jo neįvykdžius statybos užbaigimo procedūros bus nutrauktos, tačiau atsakovas 2016 m. spalio 3 d. surašė Statybos užbaigimo aktą. Surašant skundžiamą Statybos užbaigimo aktą visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo išsakytas pastabas, pateiktus dokumentus. Be to, Bendrovė ne visą darbų atlikimo laiką buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, ji neapdrausta ir Statybos užbaigimo akto surašymo metu. Kontroliuojančios institucijos, tarp jų ir atsakovas, buvo ne kartą apie tai informuotas, atsakovas nevykdė savo pareigos pareikalauti iš rangovo visų privalomųjų duomenų ir dokumentų.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju statybos užbaigimo komisija bendru sutarimu nusprendė, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai, trūkumams pašalinti nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas. Lauko siena bei nuo viršutinio stogelio esantis nubėgimas per visą sienos aukštį nėra esminis fasado elementas, be kurio negali būti naudojamas pastatas, tai susiję su estetiniu vaizdu. Prie radiatorių sumontuoti termostatiniai ventiliai yra ne to gamintojo, tačiau, rangovo bei techninio prižiūrėtojo teigimu, analogiški ir kokybiški. Jie buvo sumontuoti 2015 m. rugpjūčio mėn., iš pareiškėjo nebuvo gauta jokių nusiskundimų ar pranešimų dėl rangovo montuojamų ne to gamintojo termostatinių ventilių. Pastato palangės sumontuotos pagal rangovo paruoštą palangės įrengimo konstrukcinę schemą (parengtą detalę) ir techninis prižiūrėtojas patvirtino, kad galima montuoti.

9. Atsakovas nurodė, kad statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei pareiškėjas juos pašalintų savo lėšomis.

10. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad statybos užbaigimo komisija pradeda statybos užbaigimo procedūrą tik statytojo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Inspekcijos Alytaus skyriui prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą ir jo neatsiėmė, todėl teisės aktų nustatyta tvarka atlikus atitinkamus veiksmus buvo išduotas ginčijamas Statybos užbaigimo aktas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alkor“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Bendrovė nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės buvo vertinamos Kauno apygardos teisme civilinėse byloje Nr. e2-1371-260/2016 ir Nr. e2-1273-260/2016, kurias iniciavo Bendrovė, kreipdamasi į teismą dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Teismas iš dalies tenkino reikalavimus ir priteisė dalį reikalaujamų sumų už atliktus darbus statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje.

13. Bendrovės teigimu, pareiškėjo įvardijami darbų trūkumai yra neesminiai, jie bus taisomi šalių suderintais terminais. Nurodyti trūkumai negalėjo ir negali būti vertinami kaip esminiai, taigi atsakovas pagrįstai patvirtino Statybos užbaigimo aktą. Bendrovė akcentavo, jog pareiškėjas šiuo metu nebendrauja su Bendrove, taip pažeisdamas bendradarbiavimo principą ir pasunkindamas trūkumų taisymą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Alytaus departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad NVSC Alytaus departamento specialistas statybos užbaigimo procedūros metu vertino statinio atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Statybos užbaigimo komisija 2016 m. spalio 3 d. pakartotinai persvarsčiusi daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, atnaujinimo (modernizavimo) darbų užbaigimo atitiktį projektui, bendru sutarimu nusprendė, kad esami trūkumai nėra esminiai ir nedaro įtakos statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Skunde nurodomi galimi darbų atlikimo trūkumai arba neatlikti darbai (nenudažytos lauko sienos, statybos procese panaudoti produktai ne pagal projekto sprendinius, palangių netinkamas permontavimas) neturi įtakos visuomenės sveikatos saugai (daugiabučio namo gyventojams ir aplinkinių asmenų sveikatai). NVSC Alytaus departamento specialistas neprieštaravo, kad Statybos užbaigimo aktas būtų pasirašytas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad kiekvienos institucijos atstovai statybos užbaigimo komisijoje dalyvauja pagal aiškiai apibrėžtą kompetenciją. Pareiškėjo skunde nurodyti trūkumai neturi įtakos daugiabučio namo atitikties statinio esminiams gaisrinės saugos reikalavimams. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas neprieštaravo skundžiamo Statybos užbaigimo akto pasirašymui.

II. 16. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Statybos užbaigimo aktą.

17. Teismas nustatė, kad Inspekcijos Alytaus skyrius 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 2D-4122-(14.34) „Dėl statybos užbaigimo procedūrų“ sustabdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, statybos užbaigimo procedūras ir 2016 m. kovo 25 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr.PN-222-(14.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo nustatė, kad Inspekcijos Alytaus skyrius vedėjo 2016 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. P3-138-(14.1) „Dėl nuolatinės statybos užbaigimo komisijos sudarymo“ sudaryta statybos užbaigimo komisija (toliau – ir Komisija) nustatė šias statinių neatitiktis statinio projektui: neužbaigti projekte numatyti sprendiniai (nenudažytos lauko sienos); statybos procese panaudoti statybos produktai neatitinka projekto sprendinių; palangių montavimo mazgai neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir nurodė pašalinti išvardytus trūkumus iki 2016 m. rugsėjo 26 d. ir apie tai pranešti raštu Inspekcijos Alytaus skyriui, pažymėdama, kad neįvykdžius Privalomojo nurodymo statybos užbaigimo procedūros bus nutrauktos. Inspekcijos Alytaus skyrius 2016 m. rugsėjo 30 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-229-(14.29) nurodė, jog Komisijos nariai bendru sutarimu nusprendė, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai. Teismas nurodė, kad tokiu būdu nustačius, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, Komisijos nariai bendru sutarimu padarė išvadą, kad statinys atitinka statinio projekto sprendinius ir 2016 m. spalio 3 d. pasirašė skundžiamą Statybos užbaigimo aktą.

18. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi byloje esančius duomenis, 2016 m. rugsėjo 30 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akto Nr. RE-229-(14.29) turinį, pripažino, kad skundžiamas Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-748-(14.45) yra visiškai nemotyvuotas ir jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, taip pat nėra pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.

19. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie statybos užbaigimo procedūrų atnaujinimą, kuris atliekamas gavus statytojo kreipimąsi, kaip numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, Reglamentas), 23 punkte. 2016 m. rugsėjo 30 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-229-(14.29) nurodyta, kad jį pasirašę Komisijos nariai bendru sutarimu nusprendė, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai, tačiau šiam Komisijos sprendimui pagrįsti, esant neįvykdytam Privalomajam nurodymui, nenurodytos nei faktinės aplinkybės (konkretūs statinio projekto sprendiniai ir konkretūs faktiniai sprendiniai), nei teisinis jų vertinimas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas" 31.1–31. 4 punktų prasme.

20. Apibendrindamas teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei išvadų pagrįstumą, todėl yra pagrindas Statybos užbaigimo aktą panaikinti nustačius, kad administracinis sprendimas yra nepakankama motyvuotas VAĮ 8 straipsnio prasme, todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

III. 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alkor“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Statybos užbaigimo aktas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jį priimant buvo laikomasi procedūrų ir taisyklių, kurios užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovai buvo nuoseklūs ir aiškiai bei neginčijamai patvirtino, kad pareiškėjo nurodomi trūkumai yra neesminiai, ir gali bei turi būti šalinami kaip darbų defektai. Teismas neturi specialių žinių ir byloje nėra konstatuota, kad statinys turi esminių trūkumų, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas ar egzistuoja kiti pagrindai atsisakyti statinį pripažinti tinkamu naudoti. Šiuo atveju buvo nemotyvuotai paneigta viešojo administravimo subjekto (atitinkamą patirtį, išsilavinimą ir atitinkamas specialias žinias turinčių specialistų), veikiančio savo kompetencijos ribose, priimta kolegiali išvada apie egzistuojančių defektų pobūdį ir jų šalinimo galimybes.

22.2. Statybos užbaigimo akte yra nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai bei pateikti įrodymai ir nurodytas teisinis pagrindas, visi motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigos aiškinti ir pagrįsti savo atsikirtimus į kiekvieną skundo argumentą ar iškeltą klausimą.

22.3. Tais atvejais, kai kyla poreikis nustatinėti faktų egzistavimą, kuriems nustatyti reikalingos specialios žinios, teismas negali likti pasyvus, o turi pasiūlyti šalims skirti byloje ekspertizę šiems faktams nustatyti, o esant šalių atsisakymui tokią ekspertizę skirti, ekspertizę paskirti ex officio (pagal pareigas). Šioje byloje ypatingai svarbu nustatyti, ar pareiškėjo nurodomi defektai yra esminiai, trukdantys statinį naudoti ir jį eksploatuoti, t. y., draudžia surašyti statybos užbaigimo aktą.

22.4. Pareiškėjas kelia klausimą dėl fasado dažymo defektų, dėl palangių montavimo techninių sprendinių ir dėl termostatinių reguliavimo galvučių gamintojo parinkimo (šis ginčas jau yra išspręstas ir subrangovas yra susitaręs su pareiškėju dėl šio konkretaus defekto pašalinimo terminų ir tvarkos). Nesutiktina su teismo išvada, kad šie defektai yra esminiai ir dėl jų egzistavimo (net juos tinkamai nustačius) nėra galimas statybos užbaigimo akto surašymas. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą dėl pastato fasado ir kitų defektų rėmėsi tik fotonuotraukomis, ir susirašinėjimo medžiaga bei pareiškėjo samdyto subjektyvaus techninio prižiūrėtojo aktu, ko, apelianto nuomone, nepakanka. Svarstytina, ar šiuo atveju nebuvo tikslinga kviesti bei apklausti atitinkamų sričių specialistus ar asmenis, dalyvavusius Komisijos sudėtyje. Nebuvo imtasi pakankamų priemonių nustatyti, kokie buvo reikalavimai statiniui (fasadui, palangėms ar termostatinėms galvutėms), taigi teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

23. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Apeliantas nebuvo aktyvus teismo proceso dalyvis: apsiribojo tik atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateikimu, nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nereiškė jokių prašymų, neuždavė klausimų.

23.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto ginčijamą sprendimą, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, išsiaiškino faktines aplinkybes, išanalizavo teisės normų galiojimą ir jų taikymą. Teismas rėmėsi ne subjektyviais pareiškėjo pamąstymais, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, bet išklausė proceso šalis, apklausė liudytojus, išanalizavo ir įvertino rašytinius įrodymus, šalių pateiktus procesinius dokumentus.

23.3. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodomos Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normos, reglamentuojančios procesinio sprendimo turinį, tačiau neargumentuojama, kokius pažeidimus padarė Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas apelianto skundžiamą sprendimą. Teismas nebuvo pasyvus, savo iniciatyva trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė NVSC prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administraciją, nutarė apklausti liudytoja atsakovo darbuotoją R. P., tenkino pareiškėjo prašymą ir teismo posėdyje liudytoju apklausė statinių priežiūros vadovą.

23.4. Apeliantas, teigdamas, kad pareiškėjas šioje byloje kelia klausimą tik dėl fasado dažymo defektų, palangių montavimo techninių sprendinių ir dėl termostatinių reguliavimo galvučių gamintojo parinkimo, iškreipia pareiškėjo skundo esmę – 2016 m. kovo 25 d. ir 2016 m. spalio 3 d. faktinės aplinkybės buvo tos pačios, todėl jos turėjo būti vertinamos vienodai.

23.5. Teismas visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog statinio defektai buvo esminiai. Apeliantas nepateikė jokių, jo manymu, reikšmingų su tuo susijusių įrodymų, nepareiškė jokių prašymų.

24. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teismas, atsižvelgdamas į specifinį ginčo pobūdį, turėjo pareigą patikrinti Statybos užbaigimo akto surašymo teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės, o ne jį panaikinti vien todėl, kad administracinis sprendimas yra nepakankamai motyvuotas VAĮ 8 straipsnio prasme, todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas privalėjo savo sprendimą pagrįsti teisiniais argumentais (motyvais), kodėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo jo surašyti, ar kodėl Statybos užbaigimo aktas yra neteisėtas, ydingas.

24.2. Teismas neįvertino Inspekcijos argumento, kad pareiškėjas supainiojo civilinės atsakomybės atsiradimą, kylantį iš sutartinių santykių, ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir TPSVPĮ) Inspekcijai priskirtą funkciją – statybos valstybinę priežiūrą.

24.3. Teismas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių atmetė Inspekcijos pateiktus įrodymus ir argumentus dėl to, kad pareiškėjui žinant statybos defektus ir nepaisant nustatytų defektų paprašius išduoti statybos užbaigimo aktą, Komisija, nenustačiusi teisinių pagrindų, numatančių aplinkybes, kurioms esant neišduodami statybos užbaigimo aktai, privalėjo jį išduoti. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas neesminis nukrypimas – kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento.

24.4. Nagrinėjamu atveju tinkamam ginčo išsprendimui buvo būtinas specialių žinių panaudojimas. Teismas, paneigdamas Komisijos išvadą dėl neesminių statybos trūkumų, ir panaikindamas Statybos užbaigimo aktą, nenurodė jokių objektyvių duomenų apie egzistuojančių defektų pobūdį ir jų šalinimo galimybes, nenurodė nė vieno argumento, kad ginčo statinys turi esminių trūkumų, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas ar egzistuoja kiti teisiniai pagrindai atsisakyti ginčo statinį pripažinti tinkamu naudojimui.

24.5. Teismo išvada, kad Statybos užbaigimo akte nėra nuorodų į kitus dokumentus, yra nepagrįstas, nes Statybos užbaigimo akte nurodyta, kad „Komisijai pateikti visi privalomi dokumentai“, ir išvardinta 14 dokumentų, iš kurių vienas – pareiškėjo 2016 m. kovo 3 d. Pažyma apie statinio atitiktį projektui Nr. 16-03. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo neadekvačių veiksmų: pareiškėjas, žinodamas statybos defektus, nustatytus statybos techninės priežiūros vadovo 2015 m. spalio 9 d. apžiūros aktu, kreipėsi su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą, pateikė pažymą apie statinio atitiktį projektui, o gavęs Statybos užbaigimo aktą, jį ginčija.

24.6. Statybos užbaigimo aktas nėra surašytas nei Inspekcijos, nei Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, o surašytas kolegialios institucijos –Komisijos. Teismas nevertino Inspekcijos pozicijos ir nepateikė jokių argumentų dėl to, kad Inspekcija negali atsakyti už visos Komisijos bendrą sprendimą surašyti Statybos užbaigimo aktą. Taip pat teismas nevertino ir nepateikė argumentų, ar esantys statybos defektai priskirtini išimtinai Inspekcijos kompetencijai. Inspekcijos nuomone, statybos defektas „lauko siena bei nuo viršutinio stogelio esantis nubėgimas per visą sienos aukštį“ priskirtinas Alytaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai. Taigi pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas vien tuo pagrindu, kad pareikštas netinkamam atsakovui.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą remdamasis jo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko savo poziciją, išreikštą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Statybos užbaigimo akto teisėtumas ir pagrįstumas, kai jis pasirašomas esant projektiniams statinio bendrųjų rodiklių neesminiams nukrypimams nuo faktinių.

28. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 3 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-748-(14.45). Teismas nurodė, kad Inspekcija 2016 m. kovo 25 d. surašytame Privalomajame nurodyme nustatytus trūkumus pripažino neesminiais ir sudarant Statybos užbaigimo aktą laikė pašalintais, tačiau nenurodė tokių išvadų nei faktinio, nei teisinio pagrindimo.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigė, kad Statybos užbaigimo aktas buvo sudarytas laikantis teisės aktų reikalavimų; teismas, neturėdamas specialių žinių, negalėjo vertinti ir nustatyti, ar statinio trūkumai laikytini esminiais, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas, bei ar egzistuoja kiti pagrindai atsisakyti statinį pripažinti tinkamu naudoti.

30. Inspekcijos Alytaus skyrius 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 2D-4122-(14.34) „Dėl statybos užbaigimo procedūrų“ sustabdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, statybos užbaigimo procedūras ir 2016 m. kovo 25 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-222-(14.29), kuriuo nustatė, kad Inspekcijos Alytaus skyrius vedėjo 2016 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. P3-138-(14.1) „Dėl nuolatinės statybos užbaigimo komisijos sudarymo“ sudaryta statybos užbaigimo komisija patikrino atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, atitiktį projektui, išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir nustatė šias statinių neatitiktis statinio projektui: neužbaigti projekte numatyti sprendiniai (nenudažytos lauko sienos); statybos procese panaudoti statybos produktai neatitinka projekto sprendinių; palangių montavimo mazgai neatitinka teisės aktų reikalavimų); nurodė pašalinti išvardytus trūkumus iki 2016 m. rugsėjo 26 d. ir apie tai pranešti raštu Inspekcijos Alytaus skyriui, pažymėdamas, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo statybos užbaigimo procedūros bus nutrauktos vadovaujantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 24 punkto 24.2 papunkčio pagrindu.

31. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Privalomuoju nurodymu nustatyti trūkumai nebuvo šalinami. Inspekcijos Alytaus skyrius 2016 m. rugsėjo 30 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-229-(14.29) Komisijos nariai bendru sutarimu nusprendė, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai, nurodė, kad Privalomojo nurodymo trūkumai pašalinti ir 2016 m. spalio 3 d. pasirašė Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-748-(14.45).

32. Statybos užbaigimo procedūrų metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pastato, kuriam išduotas leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (Statybos įstatymo 24 str. 8 d.).

33. TPSVPĮ 16 straipsnis nustatė, kad Inspekcijos pareigūnai potvarkiais sudaro statybos užbaigimo komisijas (1 d.); komisijos pirmininkas (Inspekcijos pareigūnas) organizuoja statybos užbaigimo komisijos darbą ir, vadovaudamasis šio straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, nustato, kokių subjektų atstovai privalo dalyvauti atliekant konkretaus statinio (statinių) užbaigimo procedūras; statybos užbaigimo procedūrų atlikimo tvarką, subjektų, kurių atstovai gali būti statybos užbaigimo komisijos nariais, sąrašą, komisijos narių kompetenciją atliekant statybos užbaigimo procedūras, komisijai teiktinų dokumentų sąrašą, deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (2 ir 7 d.).

34. Pagal statybos užbaigimo procedūrų metu galiojusios redakcijos Reglamento 8.2 punktą, statybos užbaigimo aktas – Reglamente nustatyta tvarka užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Reglamento 19 punktas nustatė, kad komisijos nariai pagal kompetenciją patikrina, ar reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pakeitus statinio projekto sprendinius (jei jie buvo pakeisti); vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projekto ar jo dokumentų laidos sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams; o statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams komisijos nariai gali patikrinti pasirinktinai.

35. Reglamento 25 punktas nustatė, kad komisijai jos darbo metu reikalingus paaiškinimus teikia statytojas (jo įgaliotas asmuo), statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kilus neaiškumų, komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų. Reglamento 31 punkte nurodyta, kad jeigu statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai, ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami šie nukrypimai: inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.; pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų, kai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų, kai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento.

36. Komisija sudarant Statybos užbaigimo aktą Privalomuoju nurodymu nustatytus šalinti trūkumus – statinio neatitiktis statinio projektui (neužbaigti projekte numatyti sprendiniai (nenudažytos lauko sienos); statybos procese panaudoti statybos produktai neatitinka projekto sprendinių; palangių montavimo mazgai neatitinka teisės aktų reikalavimų) pripažino neesminiais trūkumais nurodydama argumentus – kad tokia išvada padaryta bendru sutarimu, trūkumų šalinimui nėra reikalingas statybos leidimas, rangovas pasirašys garantinį raštą. Ar tokie nukrypimai gali būti laikomi nepažeidžiantys kitų trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų, Komisija niekaip neargumentavo, todėl viešojo administravimo subjekto padarytos išvados pagrįstai įvertintos kaip neturinčios pakankamo faktinio ir teisinio pagrindimo. Prie Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akto 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. RE-229-(14.29) pridedami paaiškinimai (t. I, b. l. 90) patvirtina, kad Inspekcija siūlė surašyti darbų neatitikimo aktus (garantinius raštus) ir juos vykdyti, tačiau siūlymas rangovui su statytoju susitarti dėl trūkumų šalinimo nėra pagrindas tokius trūkumus laikyti neesminiais. Aplinkybę, kad statybos procese panaudoti statybos produktai neatitinka projekto sprendinių ir tai pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, patvirtina tarp Bendrovės ir jos samdyto subrangovo vykę teisminiai ginčai dėl objekte sumontuotų termostatinių galvų pakeitimo į numatytas statybos projekte (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1058-652/2016).

37. Apelianto argumentas, kad teismas, neturėdamas specialių žinių, negalėjo vertinti ar nustatyti statinio trūkumai laikytini esminiais, atmestinas, nes teismas nevertino Privalomuoju nurodymu nustatytų trūkumų techniniu aspektu, teismas nurodė, kad Inspekcija nepateikė argumentų, kodėl tokie trūkumai laikytini neesminiais, t. y. nukrypimais, nepažeidžiančiais kitų trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų. Reglamento 25 punktas nustato, kad komisijai jos darbo metu kilus neaiškumų, komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų, taigi Inspekcijai pačiai tenka pareiga pasitelkti ekspertus sudarant Statybos užbaigimo aktą ir atitinkamai pagrįsti savo išvadas dėl trūkumų pobūdžio, ginčą nagrinėjęs teismas tik pateikė Inspekcijos veiksmų teisinį vertinimą.

38. Inspekcijos argumentas, kad statinio garantiniu laikotarpiu išryškėję statybos defektai šalintini Civilinio kodekso 33 skyriuje ir Statybos įstatymo 36 straipsnio nustatyta tvarka, todėl nustatyti trūkumai negali būti kliūtimi sudaryti Statybos užbaigimo aktą, yra nepagrįstas, nes nagrinėjamas ginčas yra dėl Statybos užbaigimo akto teisėtumo, t. y. sprendžiama, ar buvo pakankamas pagrindas jį sudaryti, ar atlikti statybos darbai atitinka projektą (Reglamento 8.2 p.). Garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 str. 2 dalis), taigi Privalomuoju nurodymu nustatyti trūkumai nelaikytini defektais, kurie šalinami vadovaujantis Statybos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis. Teisingas garantinės statybos priežiūros institutą reglamentuojančių normų taikymas tampa ypač aktualiu tais atvejais, kai rangovas tampa nemokiu, kaip yra nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija detaliau Inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų argumentų nenagrinėja, nes Inspekcija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savarankiškai apeliacinio skundo neteikė.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, tinkami aiškino ir taikė statybos užbaigimą ir Inspekcijos kompetenciją reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, apeliacini skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė