f21a213c-e588-44d3-8d71-fb798700a6bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2222/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01930-2010-9                                       Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjai T.

S., vertėjai Jurgai MarcinkevičiÅ«tei,atsakovo atstovei Anai Daugienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, dėl neturinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

PareiÅ¡kėja T. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba), 2 000 000 eurų (6 800 000 litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .Skunde (b. l. 1–3) paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1/14-MS17-106 atsisakė jai iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ .

Apie šį sprendimÄ pareiÅ¡kėja buvo informuota 2004 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tu Nr. 1/14-119-S-132, kuris jai įteiktas tik 2004 m. rugsėjo 4 d., todėl dėl atsakovo atstovo kaltės buvo praleistas 7 dienų terminas sprendimui apskųsti. T. S. pažymėjo, kad 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1/14-MS17-106 negavo. Tuo jai buvo atimta galimybė ginti savo pažeistas teises ir padaryta žala. Migracijos valdyba kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su teikimu sulaikyti pareiÅ¡kėjÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 114 straipsnio 2 dalimi.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 23 d. nutarties pagrindu ji buvo neteisėtai sulaikyta, Å¡iais veiksmais pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 20 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ asmens laisvės principÄ , apimantį teisę laisvai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, taip pat tuo buvo suvaržyta teisė laisvai naudotis savo nuosavybe (Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 str. 2 d. 1 p.).Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime prašė atmesti T.

S. skundÄ kaip nepagrįstÄ (b. l. 20). PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. T. S. Å¡ių įstatymo nuostatų neatitinka. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir UTPÄ®) 39 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be leidimo gyventi.

Kadangi T. S. gyveno Lietuvoje be jokio asmens tapatybę ir teisėtÄ gyvenimÄ patvirtinančio dokumento, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 23 d. nutartimi buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (UTPÄ® 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad užsienietis gali bÅ«ti sulaikytas, kai jis Lietuvoje yra neteisėtai). Å ios nutarties pareiÅ¡kėja neskundė. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu T.

S. skundÄ atmetė (b. l. 58–62).Teismas nurodė, kad Migracijos valdybos veiksmai informuojant pareiÅ¡kėjÄ apie priimtÄ sprendimÄ iÅ¡nagrinėjus jos 2004 m. liepos 30 d. praÅ¡ymÄ , atitiko teisinį reglamentavimÄ , todėl negali bÅ«ti laikomi neteisėtais. Pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos valdyba nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. kaip paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėja, nesant UTPÄ® numatyto pagrindo jÄ sulaikyti, kreipėsi su teikimu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ , kuris Migracijos valdybos teikimÄ patenkino.

Kaip numatyta Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, laisvė asmeniui gali bÅ«ti atimta įstatymų nustatytais pagrindais ir procedÅ«ra. Todėl, nustačius, kad Migracijos valdybos veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, negali bÅ«ti pripažinta, kad dėl T. S. sulaikymo buvo pažeista Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog žmogaus laisvė yra neliečiama. Nors pareiÅ¡kėja teigė, jog dėl asmens dokumento neiÅ¡davimo ir dėl pažeistos teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, taip pat buvo apribota jos teisė laisvai naudotis savo nuosavybe, tuo pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Å¡ių aplinkybių nepatvirtino jokiais objektyviais duomenimis.

Valstybės, savivaldybės civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas. Nagrinėjamu atveju T. S. rėmėsi prielaidomis ir spėjimais, neįvardino, kokia konkrečia nuosavybe dėl galimai neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų jai buvo atimta teisė naudotis. III. PareiÅ¡kėja T. S. padavė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti 2 000 000 eurų (6 800 000 litų) neturtinei žalai atlyginti.Apeliacinį skundÄ ir jo papildymus (b. l. 66–68, 72–73, 74–75 83–84, 89–90) grindžia Å¡iais argumentais:Migracijos valdyba peržengė jai suteiktos kompetencijos ribas.

Atsisakiusi Lietuvos Respublikos pilietybės, pareiÅ¡kėja mano turinti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje trimis pagrindais: gauti leidimÄ nuolat gyventi (UTPÄ® 53 str. 1 d. 2 p.), gauti leidimÄ laikinai gyventi (UTPÄ® 40 str. 1 d. 2 p.) arba gauti kelionės dokumentÄ (UTPÄ® 38 str.). Priimti sprendimus, numatytus UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įgaliotas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (UTPÄ® 51 str. 2 d., 55 str. 2 d.). Taigi Migracijos valdyba neturėjo teisės spręsti kelionės dokumento iÅ¡davimo klausimo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi administracine byla Nr. I-1168-12/2006, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 58 straipsnio 2 dalį, faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu, galima remtis kitoje byloje tik tuomet, jei yra tos pačios ginčo Å¡alys.ABTÄ® 58 straipsnio 2 dalies pagrindu negalima pripažinti, jog pagrįstai ir teisėtai Migracijos valdyba padavė teikimÄ bendrosios kompetencijos teismui, ir kad pareiÅ¡kėjos laisvė buvo suvaržyta laikantis nustatytų procedÅ«rų bei įstatymų.Sulaikant pareiÅ¡kėjÄ , t. y. taikant administracinę prievartos priemonę, buvo siekiama gauti jos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.Pagal CK 1.16 straipsnio 4 dalį, asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami neveiksniais.

Taigi pareiÅ¡kėja yra neveiksnus asmuo CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl iÅ¡ trijų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti liko tik viena (CK 6.246 str. 1 d.).Tik UTPÄ® 40 straipsnio 1 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindai užtikrina UTPÄ® 38 straipsnio sÄ lygas.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Migracijos valdyba nesutinka su pareiÅ¡kėjos apeliaciniu skundu. Atsiliepime (b. l. 87–88) paaiÅ¡kino, kad asmens be pilietybės kelionės dokumentas iÅ¡duodamas asmeniui, neturinčiam užsienio valstybės pilietybės, tačiau turinčiam dokumentÄ , suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal 1954 m.

Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso nuostatas. Kelionės dokumentÄ turėti neprivaloma, jis iÅ¡duodamas asmens be pilietybės praÅ¡ymu. Nesutinka su T. S. teiginiu, jog Migracijos valdyba nebuvo įgaliota priimti sprendimo asmens be pilietybės kelionės dokumento iÅ¡davimo klausimu. Tuo metu galiojusių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 277, 2 punkte buvo nustatyta, kad kelionės dokumentas iÅ¡duodamas, keičiamas, dokumento galiojimo laikas pratęsiamas asmenims be pilietybės, kurie turi leidimÄ laikinai apsigyventi ar leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o 3 punkte buvo nustatyta, kad asmeniui be pilietybės kelionės dokumentÄ iÅ¡duoda ir jo galiojimo laikÄ pratęsia, jį keičia asmens be pilietybės gyvenamosios vietos teritorinių policijos įstaigų migracijos skyrius, poskyris, grupė.

T. S. skundas dėl žalos, kuriÄ ji patyrė dėl asmens be pilietybės kelionės dokumento neiÅ¡davimo, atlyginimo ir pažeistos teisės kreiptis į teismÄ buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (byla Nr. I-2933-56/2008). Teismo sprendimu T. S. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad T. S., reikalaudama atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , remiasi tik samprotavimais bei prielaidomis, kad T. S. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog valdybos darbuotojai elgėsi neteisėtai ir dėl to ji patyrė žalÄ .

UTPÄ® 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be leidimo gyventi. Kadangi pareiÅ¡kėja gyveno Å¡alyje be jokio asmens tapatybę ir teisėtÄ gyvenimÄ patvirtinančio dokumento, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 23 d. nutartimi ji buvo sulaikyta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėja skundu siekia, jog jos naudai iÅ¡ atsakovo bÅ«tų priteista 2 000 000 eurų (6 800 000 litų) neturtinės žalos.Kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .IÅ¡ pareiÅ¡kėjos teismui pateiktų įvairių procesinių dokumentų (skundų, pareiÅ¡kimų, papildymų ir pan.) galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ Migracijos valdybos veiksmų, kuriais, pasak pareiÅ¡kėjos, jai yra trukdoma iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, t. y.:

1) Migracijos valdybos atsisakymo iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ bei Å¡ios institucijos veiksmų, sukliudžiusių pareiÅ¡kėjai kreiptis teisminės gynybos dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1/14-MS17-106 panaikinimo, bei 2) Migracijos valdybos veiksmų pateikiant teikimÄ Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui dėl pareiÅ¡kėjos sulaikymo.Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos valdybos, neturtinę žalÄ dėl neva neteisėtų Migracijos valdybos veiksmų atsisakant pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ , jau buvo vienÄ kartÄ nagrinėtas teisme, tokių Migracijos valdybos veiksmų (atsisakymo iÅ¡duoti kelionės dokumentÄ ) teisėtumas buvo vertintas ir buvo konstatuota, kad atsisakydama pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ Migracijos valdyba veikė teisėtai (administracinė byla Nr. I-2933-561/2008 (b. l. 37–38)).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje administracinėje byloje Nr. I-1168/2006 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėja T. S. Lietuvos Respublikoje gyveno neturėdama leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, o pagal UTPÄ® 38 straipsnio nuostatas kelionės dokumentÄ gali gauti tik tie asmenys be pilietybės, kurie turi leidimÄ laikinai arba leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. tie asmenys, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas.

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja 2001 metais atsisakė Lietuvos Respublikoje pilietybės, neturėjo leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir neprašė tokių leidimų, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡duoti kelionės dokumento. Å is pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas 2006 m. gruodžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Teismų sprendimai nurodytose administracinėse bylose yra įsiteisėję.PareiÅ¡kėja Å¡ioje administracinėje byloje nenurodė naujų aplinkybių, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kurios sudarytų pagrindÄ kitaip vertinti Migracijos valdybos veiksmus atsisakant pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ .

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose nustatyti faktai iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas (ABTÄ® 58 str. 2 d.) yra konstatuota, kad asmens be pilietybės kelionės dokumentas pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡duotas pagrįstai, kadangi pareiÅ¡kėja neturi dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip nurodė atsakovas bei patvirtino pareiÅ¡kėja, dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kėja nėra gavusi iki Å¡iol, todėl nėra pagrindo Migracijos valdybos atsisakymo pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentus vertinti kaip neteisėto, kadangi Å¡ių veiksmų teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir nenustatyta, kad bÅ«tų pasikeitusios aplinkybės ar teisinis reglamentavimas, kas sudarytų pagrindÄ tokį Migracijos valdybos aktÄ vertinti kaip neteisėtÄ .

Taip pat nėra teisinio bei faktinio pagrindo įpareigoti Migracijos valdybÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ , kai įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, kad tokiam dokumentui gauti pareiÅ¡kėja nėra įvykdžiusi teisės aktuose nustatyto reikalavimo – nėra gavusi dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad neturtinę žalÄ kildina ne tik iÅ¡ Migracijos valdybos atsisakymo iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ , bet ir iÅ¡ to, kad 2004 m. rugpjūčio 27 d.

Migracijos valdybos sprendimas Nr. 1/14-MS17-106, kuriuo buvo atsisakyta iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ , jai buvo pavėluotai įteiktas, todėl iÅ¡ jos buvo atimta galimybė šį sprendimÄ apskųsti teismui, taip pažeidžiant jos teisę į teisminę gynybÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad administracinio akto apskundimo terminas nėra naikinamasis, esant ABTÄ® 34 straipsnyje nustatytiems pagrindams gali bÅ«ti atnaujintas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja 2004 m. rusėjo 4 d. gavusi Migracijos valdybos raÅ¡tÄ , nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu sprendimu, nesikreipė į teismÄ siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, todėl dėl savo pasirinkto pasyvaus elgesio, o ne dėl Migracijos valdybos veiksmų, netinkamai įgyvendino teisę kreiptis teisminės gynybos.

Be to, kaip jau buvo pažymėta, Migracijos valdybos atsisakymas iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ teismo buvo vertintas net du kartus (taip pat vertinant ir Migracijos valdybos 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1/14-MS17-106 teisėtumÄ ) ir buvo padaryta iÅ¡vada, kad atsisakydama pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti asmens be pilietybės kelionės dokumentÄ , Migracijos valdyba elgėsi teisėtai. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Migracijos valdybos veiksmai informuojant pareiÅ¡kėjÄ apie priimtÄ sprendimÄ iÅ¡nagrinėjus jos 2004 m. liepos 30 d. praÅ¡ymÄ , atitiko teisinį reglamentavimÄ , todėl negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais.

Nors apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad 2004 m. rusėjo 4 d. ji gavo ne patį sprendimÄ , o praneÅ¡imÄ apie jį, tai situacijos nekeičia, nes teisė domėtis savo teisėmis ir jas ginti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atimta ar apribota nebuvo.PareiÅ¡kėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡sakyta nuomonė, kad Migracijos valdyba yra neįgaliotas asmuo spręsti asmens be pilietybės kelionės dokumento iÅ¡davimo klausimÄ . Å is pareiÅ¡kėjos argumentas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ir Å¡iuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. lapkričio 24 d.

įsakymu Nr. 1V-393 patvirtintų Asmens be pilietybės kelionės dokumento iÅ¡davimo taisyklių 6 punktas, ir ankščiau galiojusių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 277 patvirtintų Asmens be pilietybės kelionės dokumento iÅ¡davimo taisyklių 3 punktas numato, kad sprendimÄ dėl kelionės dokumento asmenims be pilietybės iÅ¡davimo priima atitinkama Migracijos tarnyba.Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja taip pat kildina ir iÅ¡ Migracijos valdybos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė teikimu sulaikyti pareiÅ¡kėjÄ kreipiantis į teismÄ UTPÄ® 116 straipsnio pagrindu.

Nustatyta, kad Migracijos valdyba kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ dėl pareiÅ¡kėjos T. S. sulaikymo. Migracijos valdybos teikimas buvo patenkintas 2007 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, kuria nutarta sulaikyti pareiÅ¡kėjÄ T. S. Valstybės sienos apsaugos valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki ji gaus Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos Bendrijoje (b. l. 7). Å iuo sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas konstatavo, kad Migracijos valdybos teikimas sulaikyti apreiÅ¡kėjÄ UTPÄ® 116 straipsnio pagrindu yra teisėtas, todėl jį patenkino.

Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas Å¡alims įgyja res judicata galiÄ . Vienas iÅ¡ res judicata aspektų yra tas, kad nebegalima ginčyti sprendimu nustatytų faktų. Sprendimui įgijus res judicata galiÄ , bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas iÅ¡spręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat Å¡alys nebegali kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus principus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nesant pagrindo revizuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu padarytų iÅ¡vadų, nėra pagrindo pakartotinai vertinti Migracijos valdybos veiksmų teisėtumo kreipiantis į teismÄ dėl pareiÅ¡kėjos sulaikymo UTPÄ® 116 straipsnio pagrindu.Kiti pareiÅ¡kėjos nurodomi teiginiai, tokie kaip:

Migracijos valdyba atsisako jai iÅ¡duoti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , atimta jos teisė į vardÄ , apribotos nuosavybės teisės – yra grįsti prielaidomis, pareiÅ¡kėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad nurodytos jos teisės yra pažeistos atitinkamais Migracijos valdybos aktais, todėl teisėjų kolegija tokius pareiÅ¡kėjos teiginius vertina kaip neįrodytus.Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, vadinasi neįrodyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybė sÄ lygų, todėl pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ paliekant nepakeistÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: pareiÅ¡kėjos T.

S. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisėjaiAnatolijus Baranovas ArtÅ«ras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė