f217d844-4044-4b75-abe1-e8db3e849941 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-32-449/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00095-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.3; (S) 1.2.25.4.2.5; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam A.

L., jo gynėjai G. Å ., nukentėjusiesiems V. E., R. E., I. T., jų atstovei advokatei J. R.-Gvozdovičienei, nukentėjusiajai S. S., jos atstovui advokatui Arturui Kalyčiui, nukentėjusiosioms D. M. Z., J. K., civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovei K. U., teismo medicinos ekspertui JanuÅ¡ui Rybalko, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų V. E., R. E., E. E. ir I. T. atstovės bei nukentėjusiosios S. S. atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A.

L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 8 metams, pagal BK 144 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. L. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. L. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

IÅ¡ ADB ,,Gensidige“ priteista: 253,20 Eur turtinės žalos ir 8 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 7 123,68 Eur nepilnamečio E. E. iÅ¡laikymo iÅ¡laidų nukentėjusiajam V. E.; po 8 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms R. E. ir D. M. Z.; 15 050 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. E.. Jam priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas V. E. N. V. E. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo dėl E. E. iÅ¡laikymo nuo 2021 m. sausio 1 d. patenkinimÄ , klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiųjų G. E., M. E., I. T., J. K., A. R. ir S. S. civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti. IÅ¡ nuteistojo A. L. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidas advokatų paslaugoms apmokėti: 3 000 Eur nukentėjusiosios S. S. įstatyminei atstovei V. M., 1 600 Eur – nukentėjusiajam V. E., 610 Eur ir 587,08 Eur (už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ D. M. Z., J. K. ir A. R.) valstybei. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio trys žmonės žuvo, vienas žmogus buvo sunkiai sužalotas ir vienas žmogus buvo nesunkiai sužalotas, o bÅ«tent: 2019 m. sausio 1 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,71 promilės etilo alkoholio), neatsargiai vairuodamas automobilį ,,Audi A4“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 99, 119, 127, 129 punktų reikalavimus – privalėdamas važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino važiavimo greičio, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, bÅ«damas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės techninę bÅ«klę, blogÄ matomumÄ nakties metu, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesilaikydamas reikalavimo, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, privalėdamas važiuoti kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, Marijampolės mieste, važiuodamas ne mažesniu kaip 101 km/h greičiu, kelio posÅ«kyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ,,Audi A4“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu automobiliu ,,VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. E., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalota automobiliu ,,VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi S. S., sunkiai sužalotas E. E. bei žuvo automobilio ,,VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. E. ir keleiviai L. E. ir V. Z..

2. Taip pat A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 144 straipsnį už tai, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui, kurio metu vairuodamas automobilį ,,Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu automobiliu „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas pavojų automobiliu „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiems asmenims ir turėdamas pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 219.4 ir 219.5 punktų reikalavimuose – įvykus eismo įvykiui, nepranešė policijai ir nepasiliko įvykio vietoje, palikęs transporto priemonę, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, sukėlęs pavojų, turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiais, kai grėsė realus pavojus V.

Z., R. E., L. E., E. E. ir S. S. gyvybei, jiems nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jiems pagalbÄ . II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai 3. Nukentėjusiųjų V. E., R. E., E. E. ir I. T. atstovė apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: nuteistojo A. L. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistajam A. L. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ paskirti laisvės atėmimÄ 12 metų, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 3 metams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintÄ bausmę A. L. paskirti laisvės atėmimÄ 12 metų. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ . Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. IÅ¡ atsakovo ADB „Gensidige“ priteisti: 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui V. E., 133 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei R. E. ir 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo E. E. bei paskirti V.

E. E. E. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, 83 0350 Eur priteisti ieÅ¡kovei I. T.. Apeliantė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui E. E. iki jo pilnametystės. Taip pat praÅ¡o nukentėjusiesiems V. E., R. E., E. E. ir I. T. priteisti ir teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Skunde apeliantė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu pagal BK 144 straipsnį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

A. L. pagal BK 144 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. L. kaltės formÄ ir rūšį, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimus. Kvalifikavęs A. L. veiksmus pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kaip padarytus dėl neatsargumo, teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje privalėjo iÅ¡dėstyti iÅ¡samius faktinius ir teisinius argumentus bÅ«tent dėl neatsargios kaltinamojo kaltės formos ir motyvuotai paneigti nukentėjusiojo atstovo pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nes Å¡iuo konkrečiu atveju, esant panaÅ¡iems objektyviesiems požymiams, bÅ«tent kaltės forma (tyčia arba neatsargumas) lemia teisingÄ nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė ne tik fakto ir teisės taikymo klaidas, nustatydamas nuteistojo A. L. kaltės formÄ ir rūšį – nusikalstamÄ pasitikėjimÄ argumentuodamas iÅ¡imtinai tik tyčinei kaltei bÅ«dingomis sÄ vokomis apie veikos pavojingumo suvokimÄ , bet taip pat suklydo ir konstatuodamas aplinkybes, patvirtinančias nuteistojo galimybę užkirsti keliÄ baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams kilti. Teismas nenurodė nė vienos objektyvios aplinkybės, kuri leistų pagrįstai teigti, jog A.

L. turėjo bent kiek objektyvų pagrindÄ tikėtis iÅ¡vengti pavojingų padarinių kilimo. Apeliantės nuomone, teismo nurodytos aplinkybės, kad gatvės atkarpoje, kuria važiavo kaltinamasis, jokių akivaizdžiai matomų kliūčių nebuvo, jog nuteistasis manė, kad neiÅ¡važiuos į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , jog prieÅ¡ingoje eismo juostoje nebus kitų transporto priemonių, kad su jomis nesusidurs – tikrai nėra pagrindžiančios A. L. tikėjimÄ (nors ir lengvabÅ«diÅ¡kÄ ) iÅ¡vengti pavojingų padarinių.

Å ie teismo samprotavimai yra bendro pobÅ«džio, tinkantys bet kuriam automobilio vairuotojui, tačiau Å¡ios aplinkybės neapibÅ«dina nei padarytos veikos, nei nuteistojo specifikos ir negali bÅ«ti aplinkybėmis, leidžiančiomis konstatuoti neatsargiÄ kaltės formÄ . Todėl, apeliantės nuomone, jokios objektyvios aplinkybės nėra nustatytos. A. L. nėra vairuotojas – profesionalas, jo vairavimo patirtis nedidelė, atsižvelgiant į administracines nuobaudas, jis negali bÅ«ti apibÅ«dinamas kaip drausmingas vairuotojas, nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas neblaivus, daugiau nei dvigubai miesto gatvėje virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir atsitrenkdamas į labai lėtai, kaip specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, vos 9 km/h greičiu važiuojantį žuvusiojo R.

E. vairuojamÄ automobilį, kuris važiavimo greitį sumažino bÅ«tent dėl to, kad pastebėjo atvažiuojantį prieÅ¡prieÅ¡ais pavojingai manevruojantį nuteistojo vairuojamÄ automobilį. Nuteistojo elgesys suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad A. L. ne tik suprato pavojingÄ savo veiksmų vairuojant automobilį pobÅ«dį, bet ir buvo abejingas pasekmių atžvilgiu. Aplinkybės, kad nuteistasis, suskambus mobiliajam telefonui, sustojo Å¡alikelėje, pasak apeliantės, nepatvirtina to, kad nuteistasis laikėsi kelių eismo taisyklių.

Nėra abejonių, kad A. L. ir prieÅ¡ sustodamas (Å¡i aplinkybė nustatyta vien iÅ¡ nuteistojo žodžių), ir po to, automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, kas laikytina itin Å¡iurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu. Tai patvirtina tiek specialisto iÅ¡vada, tiek paties nuteistojo parodymai, tiek liudytojų, kartu su juo Å¡ventusių Naujųjų metų sutikimÄ , parodymai. Kita vertus, net jeigu taip ir buvo (t. y. nuteistasis kalbėdamas mobiliuoju telefonu su liudytoju M. D. buvo sustojęs), Å¡i aplinkybė tik patvirtina A.

L. gebėjimÄ teisingai įvertinti situacijÄ ir pagrindžia jo suvokimÄ , kad virÅ¡ydamas greitį miesto teritorijoje daugiau nei dvigubai, žiemos metu, esant Å¡lapiai kelio dangai elgėsi pavojingai tiek daromos veikos, galinčių kilti padarinių atžvilgiu, kuriems buvo visiÅ¡kai abejingas. Apeliantės nuomone, teismas itin sureikÅ¡mina aplinkybę, kad kalbėdamas mobiliuoju telefonu su liudytoju A. L. buvo sustojęs, ir daro iÅ¡vadÄ , kad tai leidžia teigti, jog nuteistasis buvo kelių eismo taisyklių besilaikantis eismo dalyvis, o susidÅ«rimas su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu įvyko dėl kažkokių atsitiktinių, staiga spontaniÅ¡kai atliktų nuteistojo veiksmų.

Å i aplinkybė, kaip minėta, patvirtina nuteistojo gebėjimÄ teisingai įvertinti situacijÄ . Apeliantės nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodoma nuosprendyje, A. L. turėjo visas galimybes pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ ir į atsisakyti daromo nusikaltimo – po pokalbio su M. D. toliau automobilio nebevairuoti. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad liudytojas M. D. parodė, jog iÅ¡ telefoninio pokalbio su A. L. suprato, kad pastarÄ jį kažkas (asmuo, vardu Dainius) veža namo, jog negirdėjo užvesto variklio garso.

Liudytojas parodė, kad nuteistasis buvo ramus ir galimai gulėjo ant galinės automobilio sėdynės, tačiau pats A. L. neprisiminė apie kÄ jie kalbėjo ir, kodėl pokalbis nutrÅ«ko. Apeliantė nurodo, kad jokių objektyvių duomenų apie šį pokalbį ir jo turinį bei A. L. veiksmus pokalbio metu (vairavo ar buvo sustojęs) nėra. Pasak apeliantės, teismas, vertindamas įrodymus dėl A. L. kaltės formos ir rÅ«Å¡ies, visiÅ¡kai neįvertino aplinkybės, kad nuteistasis, bÅ«damas neblaivus, nuo Naujųjų metų sutikimo vietos iki susidÅ«rimo su automobiliu WV „Golf nuvažiavo pakankamai nemaÅ¾Ä atstumÄ , ir nors negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip ir kur važiavo, vis dėlto, jo atlikti objektyvÅ«s veiksmai patvirtina, kad jis adekvačiai vertino situacijÄ , nepasiklydo kelyje ir pan., kas taip pat teikia pagrindÄ konstatuoti jo tyčinę kaltę.

Perkvalifikavus nuteistojo A. L. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 144 straipsnį bÅ«tų perteklinis, todėl jis turėtų bÅ«ti pagal šį BK straipsnį iÅ¡teisintas. Apeliantė nurodo, jog neginčija teismo sprendimo dėl nukentėjusiajam V. E. priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio ir priteistos sumos nepilnamečio E. E. iÅ¡laikymui, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių E. E., V.

E., R. E. bei dėl I. T. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio atmetimo. Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, 6.283 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, jog trijų artimų asmenų žūtis ir mažamečio sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė žymiai didesnius neturtinius praradimus nei bÅ«tų sukėlęs tik vienas iÅ¡ jų. Teismas neatsižvelgė į patirtÄ visų artimų asmenų netektį, kuri buvo netikėta. Nukentėjusysis E. E. eismo įvykio metu neteko trijų savo artimųjų – tėvo, motinos ir brolio.

Dėl žuvusių Å¡eimos narių jis patyrė emocinį sukrėtimÄ ir dvasinių iÅ¡gyvenimų. Be to, įvykio metu paties nukentėjusiojo E. E. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (6 dienas gulėjo reanimacijoje, mėnesį buvo gydomas ligoninėje ir pusę metų reabilitacijoje), jis patyrė daugybinius kÅ«no sužalojimus, o ateityje gali sukelti daugiau įneigiamų pasekmių. BÅ«damas itin sunkios sveikatos bÅ«klės nukentėjusysis liko vienas, negalėjo dalyvauti savo artimiausių Å¡eimos narių laidotuvėse, jis tuo metu komos bÅ«klėje gulėjo reanimacijoje.

Skunde nurodoma, kad teismų praktikos, kai eismo įvykio metu žūsta visi nukentėjusiojo artimieji, nėra, tačiau galima atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019. Nukentėjęs mažametis dėl eismo įvykio patyrė nepakeliamus iÅ¡gyvenimus, nes žuvo visa jos Å¡eima. Jam yra sunku grįžti į įprastÄ gyvenimo ritmÄ . Nukentėjusysis, netekęs visų savo Å¡eimos narių, neabejotinai patyrė žymiai didesnę neturtinę žalÄ .

Jo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, patiriami didžiausi praradimai, nes netenkama galimybės bendrauti iÅ¡ karto su visais nukentėjusiam artimaisiais asmenimis. Eismo įvykio metu žuvo trys nukentėjusiųjų R. E., V. E. ir I. T. Å¡eimos nariai, todėl jų atžvilgiu buvo pažeista įstatymo saugoma vertybė į Å¡eimÄ . Ä®vykus eismo įvykiui buvo pažeista nukentėjusiųjų artimų žmonių, motinos, tėvo, brolio, sÅ«naus, anÅ«ko, brolio, sÅ«nėno, marčios gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių Å¡alių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe.

Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s, nes, jÄ sunaikinus, gyvybės atkÅ«rimo procesas nėra įmanomas. Netekę artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti Å¡eimos teisinius santykius, jų sÄ lygojamus artimus ryÅ¡ius. Be to, aptariamo eismo įvykio metu buvo pažeista ir kita vertybė – sunkiai sutrikdyta ir mažamečio E. E. sveikata. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino bendrų nukentėjusiųjų iÅ¡gyvenimų dėl trijų Å¡eimos narių žūties ir teisės į Å¡eimÄ pažeidimo, taip pat ir ketvirto Å¡eimos nario sveikatos sutrikdymo masto, teisės į sveikatÄ pažeidimÄ , neatsižvelgė į esminę reikÅ¡mę realų ieÅ¡kovų ir mirusių asmenų santykį, nepagrįstai priteisė per mažas neturtinės žalos atlyginimo sumas ieÅ¡kovams.

Skunde dėstoma teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir dydžio. Nurodoma, kad teismų praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur, o kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į mažamečio E. E. patirtus iÅ¡gyvenimus netekus tėvo, motinos bei brolio ir sunkiai sužalojus jo sveikatÄ , teismo priteistas 15 050 Eur (Å¡iai dienai draudimo kompanija iÅ¡mokėjo 49 950 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamas mažamečio patirtai žalai kompensuoti.

Teismas netinkamai įvertino pažeistų vertybių pobÅ«dį. Byloje susiklostė iÅ¡skirtinė situacija, kai žala vienu metu kilo tiek dėl mažamečio tėvo, motinos, brolio žūties, tiek dėl jo paties sunkaus sveikatos sutrikdymo. E. E. patyrė didelę neturtinę žalÄ , nes jam buvo padaryti daugybiniai, gyvybei pavojingi, itin didelį fizinį skausmÄ sukeliantys kÅ«no sužalojimai, jis iki Å¡iol patiria itin sunkius iÅ¡liekamuosius padarinius, sukėlusius dideles fizines bei dvasines kančias.

Nukentėjusysis E. E. iki Å¡iol negali to pamirÅ¡ti, gyvena strese ir baimėje, negali ramiai miegoti, iÅ¡eiti į gatvę, nuolat lankosi pas psichologÄ . Nors draudimo kompanija I. T. yra iÅ¡mokėjusi 6 660 Eur, tačiau teismas jai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Teismas neatsižvelgė į I. T. ir žuvusio brolio emocinį artumÄ , neįvertino realių juos siejusių ryÅ¡ių, jų pobÅ«džio, taip pat neįvertino jos patirtų iÅ¡gyvenimų dėl brolio mirties.

4. Nukentėjusiosios S. S. atstovas apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti: nuteistojo A. L. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes numatytų BK straipsnių sankcijų ribose. Taip pat praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios S. S. civilinio ieÅ¡kinio atmetimo pakeisti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir dėl to netinkamai kvalifikavo nuteistojo A. L. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat jam paskyrė neteisingÄ bausmę. Be to, teismas nukrypo nuo teismų praktikos žalos atlyginimo klausimu, be teisinio pagrindo ir motyvų atmetė nukentėjusiosios S. S. civilinį ieÅ¡kinį. Teismas, tendencingai vertino faktines bylos aplinkybes, dalį jų ignoravo, todėl netinkamai nustatė nuteistojo A. L. kaltės formÄ ir rūšį, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus.

Apeliantas nurodo, kad gatvės ruože, kur įvyko eismo įvykis, asfalto dangos plotis yra 5,50 m – dvi eismo juostos po 2,75 m pločio. Šis plotis yra pats mažiausias eismo juostos plotis, kuris leistinas neužstatytai ar nepilnai užstatytai gatvei. Tokios gatvės projektinis greitis yra 30 km/h. Projektinis greitis reiškia, kad tai yra didžiausias saugus greitis, kuriuo galima leisti važiuoti automobiliams. Tiriamu atveju leistino važiavimo greičio riba buvo 50 km/h, t. y. viršijo gatvės projektinį greitį, ir šis viršijimas gali būti nelabai pavojingas palankiose vietose, pvz.: tiesus gatvės ruožas su geru matomumu, bet bus labai pavojingas ten, kur yra kreivės, ribotas matomumas ir pan.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko horizontalioje kreivėje (vingyje), joje eismo juostų plotis yra minimalus, vairuotojai veiksmus turi atlikti tiksliai, klaidos beveik negalimos. Kadangi eismo juostos kreivėje yra pačios siauriausios, prieÅ¡prieÅ¡iniai automobiliai prasilenkia mažiausiu atstumu vienas nuo kito. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matosi, kad A. L. automobilio „Audi A4“ judėjimo kryptimi, artėjant prie horizontaliosios kreivės, jos matomumÄ užtveria Å¡alia kelio esanti sodyba ir jos augmenija, vairuotojas nemato kreivės pabaigos, negali spręsti apie posÅ«kio ilgį ir aÅ¡trumÄ , nėra galimybių pasirinkti didžiausiÄ saugų važiavimo kreive greitį.

Nuteistasis A. L. parodė, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, jam buvo gerai žinomas, juo važiavęs ne vienÄ kartÄ . Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad jis įpratęs Å¡ia kelio atkarpa važiuoti apie 50–60 km/h greičiu. Akivaizdu, kad A. L., žinodamas tÄ kelio atkarpÄ , kurioje įvyko eismo įvykis, ir aiÅ¡kiai suvokdamas, jog negali matyti kreivės pabaigos ir ten galinčių bÅ«ti transporto priemonių ar pėsčiųjų, aiÅ¡kiai turėjo ir galėjo numatyti, jog važiuojant transporto priemone ir du kartus virÅ¡ijant leistinÄ greitį, tikėtina, nesugebės saugiai prasilenkti su kita transporto, tačiau, galimai, „dėl drÄ sos iÅ¡gėrus“ pasitikėjo sėkme ir buvo abejingas galimiems padariniams.

AbejingumÄ padariniams patvirtina ir vėlesni jo veiksmai – pabėgimas iÅ¡ įvykio vietos ir pagalbos sužeistiems žmonės nesuteikimas, kas parodo, kad jo veika yra padaryta netiesiogine tyčia. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistojo A. L. profesija, sportinė ar kitokia veikla bÅ«tų susijusi su automobilių vairavimu ekstremaliomis sÄ lygomis ar jų bandymu. Be to, jo vairavimo patirtis nėra didelė. Å iuo konkrečiu atveju, važiuodamas neblaivus, virÅ¡ydamas daugiau kaip du kartus leistinÄ greitį, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, tamsiu paros metu ir esant Å¡lapiai kelio dangai, bei nematydamas kelio kreivės pabaigos, A.

L. suvokė, jog išėjus į keliÄ pėsčiajam ar atvažiuojant kitam automobiliui (kurių nesimato, jei jie yra kreivės pabaigoje) eismo įvykio, tikėtinai, nepavyks iÅ¡vengti. Pasak apelianto, tai reiÅ¡kia, kad jis suvokė ne savo veiksmų rizikingumÄ , o pavojingumÄ . Å iurkščiai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles asmuo, paprastai, numato pavojingų padarinių kilimo pakankamai didelę tikimybę. Nuteistojo A. L. elgesys kelyje rodo tai, kad nenoras pavojingų padarinių nebuvo pagrįstas nei jo asmeninėmis savybėmis, nei automobilio techniniais duomenimis, t. y. jis nebuvo nei pagrįstas, nei lengvabÅ«diÅ¡kas.

Padarinių nenoras pasireiÅ¡kė tiesiog abejingumu dėl galimų padarinių, arba, kitais žodžiais, tikėjimu sėkme, o tai jau netiesioginės tyčios požymiai. Todėl suvokdamas savo veiksmų pavojingumÄ , numatydamas susidÅ«rimo su kitu automobiliu ar pėsčiojo partrenkimo tikimybę ir kad tokia tikimybė, turint omenyje automobilio greitį ir veikos padarymo vietÄ bei tai, kad A. L. važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, yra pakankamai didelė, jis nekoregavo savo elgesio, t. y. abejingai vertino galimas tokio vairavimo pasekmes.

Toks psichinis santykis su veikos suvokimu ir padarinių numatymu, apelianto nuomone, yra tyčinės kaltės požymiai, įtvirtinti BK 15 straipsnio 3 dalyje. Gyvybės atėmimas, padarytas netiesiogine tyčia, yra nužudymas ir tokia veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį. Nuteistojo A. L. automobilis buvo draustas privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“.

Å iai bendrovei (civilinei atsakovei) buvo pateikta pretenzija dėl 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. S.. Draudimo bendrovė eismo įvykį pripažino draudžiamuoju, tačiau S. S. atlygino tik dalį reikalautos neturtinės žalos, t. y. 6 660 Eur. Todėl baudžiamojoje byloje buvo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys atlyginti likusiÄ neturtinės žalos dalį, t. y. 83 340 Eur. Teismas, atmesdamas nukentėjusiosios S. S. civilinį ieÅ¡kinį, tendencingai aiÅ¡kino jos santykių su žuvusiais asmenimis artumÄ ir tų santykių pobÅ«dį, juos susiedamas tik su bendro Å«kio vedimu ir bÅ«tinu reikalavimu gyventi kartu, kad Å¡ie santykiai bÅ«tų pripažinti artimais, taip pat be jokio teisinio pagrindo lygino juos su sutuoktinių/sužadėtinių santykiais ir tuo paneigė konstitucinę teisę į žalos atlyginimÄ , kuri nurodo, kad patirta neturtinė žala atlyginama visais atvejais.

Be to, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog S. S. visiÅ¡kai pasveiko, teismas konstatavo Å¡iÄ aplinkybę, kuri nebuvo tirta ir kuri prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir įrodymams. Dėl reikalavimo priteisti 53 400 Eur nukentėjusiajai S. S. neturtinės žalos atlyginimo apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino A. L. asmenybės, jo elgesio ir kaltės. Apelianto nuomone, nuteistasis veikė netiesiogine tyčia. Automobilį jis vairavo neblaivus, Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus, suvokė, jog gali sukelti pavojingÄ eismo įvykį.

Po eismo įvykio nuteistasis, nors turėjo pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiaisiais, jų gyvybei grėsė pavojus, tačiau jiems nepagelbėjo, neiÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos, nepranešė policijai, o iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, bandė neigti, jog vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu. Eismo įvykio metu A. L. buvo profesionalios karinės tarnybos kariÅ¡kis, kuris yra apmokytas veikti ekstremaliomis aplinkybėmis, taip pat apmokytas suteikti asmenims pirmÄ jÄ bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ sužalojimų atveju.

Å iuo atveju nuteistajam yra taikomi padidinti atsargumo ir rÅ«pestingumo standartai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad S. S. visiÅ¡kai pasveiko. Nukentėjusioji teisme paaiÅ¡kino, kad ji iki Å¡iol jaučia liekamuosius reiÅ¡kinius po eismo įvykio. Ji negali sėdėti ant kietų pavirÅ¡ių, apskritai ji negali bÅ«ti ilgesnį laikÄ sėdimoje padėtyje, negali važiuoti dviračiu, sportuoti, bėgioti, nes tai kelia skausmÄ ir ji yra priversta vartoti analgetikus. Tokius jos paaiÅ¡kinimui patvirtino teisme apklausta jos motina.

Be to, byloje yra pateikta UAB „Lazdijų sveikatos centras“ pažyma Nr. V1-228, kuri patvirtina, kad S. S. nėra pasveikusi po įvykio metu patirtu sužalojimų, yra iÅ¡likę liekamieji reiÅ¡kiniai, dėl kurių ji negali gyventi pilnavertiÅ¡ko gyvenimo. Apeliantas nurodo, kad teisme buvo teiktas praÅ¡ymas skirti S. S. ekspertizę siekiant nustatyti jos patirtų sužalojimų mastÄ . Tokiu bÅ«du bÅ«tų nustatyti ir liekamieji reiÅ¡kiniai po sveikatos sužalojimo. Teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, formaliai nurodydamas, kad neturi pagrindo abejoti specialisto V.

Valiuko iÅ¡vada. Apelianto nuomone, tokiu bÅ«du teismas užkirto keliÄ nukentėjusiajai įrodinėti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Nepaisant to, apeliantas nurodo, kad net ir medicininio iÅ¡silavinimo neturintis asmuo turėtų suvokti, kad tokios traumos, kurias patyrė S. S., palieka ilgalaikius liekamuosius reiÅ¡kinius. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Nukentėjusioji S. S. dėl daugybinių kÅ«no sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, buvo gydoma Kauno klinikose stacionare laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 25 d., VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninėje gydyta laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. kovo 25 d., VÅ¡Ä® VU Santaros klinikose gydyta stacionare nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.

S. S. buvo taikytas konservatyvus dubens kaulų lūžio gydymas – trijų mėnesių gulimas rėžimas varlytės padėtyje, todėl dėl griežto gulimo rėžimo negalėjo apsitarnauti pati, jai buvo bÅ«tina pagalba asmens higienos, savarankiÅ¡kumo, apsirengimo ir judėjimo veiksmuose. Apeliantas nurodo, kad Å¡i situacija ir artimų žmonių praradimas neigiamai paveikė nukentėjusiosios psichologinę bÅ«senÄ , dėl ko iki Å¡iol jai reikalinga psichologų pagalba. Gulėdama tris mėnesius nejudamojoje padėtyje S. S. kentė didžiulius skausmus, kuriuos malÅ¡indavo tik vaistai.

Å iai dienai jos sveikata visiÅ¡kai nėra atsistačiusi, fizinis skausmas kartojasi, todėl analgetikai yra vartojami ir Å¡iuo metu. Be to, yra stebimi liekamieji reiÅ¡kiniai po eismo įvykio patirtos traumos, jos judėjimo funkcija bei motorika nėra pilnai atsistačiusios, jai nėra galimas įprastas normalus fizinis krÅ«vis ir yra didelė rizika, kad pilnai neatsistatys. YpatingÄ nerimÄ ir susirÅ«pinimÄ kelia tai, kad eismo įvykio metu S. S. buvo sulaužyti dubens kaulai bei gaktikaulio skliautai, kas savaime suponuoja grėsmes dėl galimo nevaisingumo ateityje, abejones dėl galimybės ateityje iÅ¡neÅ¡ioti kÅ«dikį, galimų gimdymo komplikacijų bei lytinės funkcijos sutrikimų.

Nukentėjusioji Å¡ias grėsmes suvokia ir baimės bei susirÅ«pinimas dėl ateities neigiamai veikia jos emocine bÅ«senÄ . Å ias aplinkybes ir šį kriterijų, reikÅ¡mingÄ neturtinės žalos dydžio nustatymui, pirmos instancijos teismas ignoravo, Å¡ių aplinkybių nevertino, ir tai turėjo esminės reikÅ¡mės neteisingam civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡sprendimui. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistas V. Valiukas, kvalifikuodamas S. S. sveikatos sutrikdymÄ kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pats apklaustas teisme pripažino, jog nukentėjusiajai padaryti kÅ«no sužalojimai yra labai sunkÅ«s sužalojimai.

Kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ jos patirtus sužalojimus vertino ir draudimo kompanija, iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡moka. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur. Tokie priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iÅ¡ dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo bendrovių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016).

Pastaruoju metu mažesnis nei 10 000 Eur neturtinės žalos dydis iÅ¡ esmės nustatomas tik tais atvejais, kai konstatuojamas didelis nukentėjusiojo neatsargumas arba nustatoma, kad paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti ar padidėti. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog S. S. veiksmai turėjo kokios nors įtakos žalos atsiradimui ar jo padidėjimui, todėl nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais, atsižvelgiant į kitas nustatytas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Be to, valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog draudimo kompanijos iÅ¡mokėta 6 600 Eur draudimo iÅ¡moka yra neadekvati ir neproporcinga satisfakcija nukentėjusiosios S. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti ir prašė jos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, bÅ«tina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, kurie didėja. Be to, iÅ¡ draudimo bendrovės (civilinės atsakovės) finansinės atskaitomybės dokumentų matosi, kad bendrovės finansinės veiklos rodikliai, kurie yra vienas iÅ¡ priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti kriterijų, patvirtina, jog nukentėjusiosios praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir proporcingas, siekiant teisingi atlyginti jos patirtÄ neturtinę žalÄ , ir kuo labiau suÅ¡velninti negatyvius padarinius už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus.

Apeliaciniu skundu praÅ¡oma priteisti 30 000 Eur nukentėjusiajai S. S. neturtinės žalos atlyginimo dėl artimo mylimo žmogaus ir draugo L. E. ir jo tėvų, su kuriais nukentėjusiÄ jÄ siejo artimas emocinis ryÅ¡ys ir pastovus bendravimas, gyvybės atėmimo ir su tuo susijusių pasekmių. NukentėjusiÄ jÄ S. S. su eismo įvykio metu žuvusiais R. E., L. E. ir V. Z. siejo glaudus emocinis ryÅ¡ys ir nuolatinis bendravimas. Nukentėjusioji neturėjo su savo tėvais glaudaus emocinio ryÅ¡io. Nuolatinis piktnaudžiavimas alkoholiu Å¡eimoje, nesirÅ«pinimas savo atžalomis lėmė tai, kad S. S. atitolo nuo savo tėvų ir emocinį ryšį, Å¡iltus santykius rado E. Å¡eimoje, t. y. tarpusavio santykių nuoÅ¡irdumÄ , pagarbÄ vienas kitam, rÅ«pinimÄ si vienas kitu, vienas kito palaikymÄ ir tėviÅ¡kÄ /motiniÅ¡kÄ meilę.

Apie tai teisme parodė ir žuvusiųjų giminaičiai. L. E. buvo nukentėjusiosios S. S. artimas draugas, su kuriuo Å¡iltus santykius palaikė nuo 2018 m. pradžios. Jie pastoviai bendravo ir didžiÄ jÄ laiko dalį praleisdavo E. Å¡eimoje, ten nakvodavo, su jais leisdavo laisvalaikį, Å¡vęsdavo Å¡ventes, taip pat padėjo jiems Å«kyje ir buityje. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2019 Naujuosius metus S. S. taip pat pasitiko su draugo Å¡eima pas jų gimines. NukentėjusiÄ jÄ ir L. E. siejo artimi meilės jausmai ir draugystė, bendras siekis ateityje bÅ«ti kartu, o jo tėvai nukentėjusiajai suteikė tėviÅ¡kÄ /motiniÅ¡kÄ meilę, kurios ji nepatyrė savo Å¡eimoje.

Todėl jų netektis nukentėjusiajai S. S. sukėlė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes neteko visko, kuo pradėjo pasitikinėti, kÄ nuoÅ¡irdžiai mylėjo ir su kuo siejo savo ateitį ir planus. Ypatingai jos psichologinę bÅ«senÄ paveikė tai, kad prispausta automobilyje po eismo įvykio savo akimis matė tame pačiame automobilyje prispaustų artimų žmonių mirtį. Be to, iÅ¡ byloje esančio UAB „Medicinos paslaugų centro“ iÅ¡raÅ¡o matosi, kad psichiatras konstatavo S. S. ir žuvusių jos artimų žmonių emocinį prieraiÅ¡umÄ , dėl kurių netekties nukentėjusiajai prireikė net psichiatrų pagalbos.

Jai diagnozuoti įvairÅ«s sveikatos sutrikimai. Apelianto nuomone, Å¡is medicininis dokumentas ir diagnozė patvirtina, kad S. S. ir žuvusiuosius siejo artimas, nuoÅ¡irdus ir pastovus ryÅ¡is, kurio praradimas nukentėjusiajai sukėlė didelius iÅ¡gyvenimus ir neturtinę žalÄ . Vien tai, kad jie nevedė bendro Å«kio, negyveno sutuoktinių/sužadėtinių gyvenimo, gyveno ne kartu, nepaneigia jų artimo ir glaudaus emocinio ryÅ¡io. Nors apeliantas sutinka, kad bendravimo laikotarpis, santykių pobÅ«dis ir intensyvumas turi įtakos vertinant patirtÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡ios aplinkybes nepaneigia, jog S. S. patyrė žalÄ ir kad ji turi teisę į žalos atlyginimÄ dėl Å¡ių artimų žmonių netekties.

5. ADB „Gjensidige“ atstovė atsiliepimuose į nukentėjusiųjų atstovų apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nurodoma, kad draudimo bendrovė dėl nagrinėjamo įvykio atliko žalų bylų administravimÄ ir nukentėjusiesiems buvo iÅ¡mokėti neturtinės žalos atlyginimai. Be to, teismas daliai nukentėjusiųjų taip pat priteisė neturtinės žalos atlyginimus. Pažymima, kad Å¡ių teismo priteistų atlyginimų draudimo bendrovė neginčijo, apeliacinio skundo nepateikė.

Draudimo bendrovės iÅ¡mokėta 6 660 Eur draudimo iÅ¡moka nukentėjusiajai S. S. yra pakankama jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Å i draudimo iÅ¡moka beveik dvigubai virÅ¡ija maksimaliÄ teismų praktikoje apibrėžtÄ draudimo iÅ¡mokÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Nukentėjusiosios S. S. praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pagrįstas, nei byloje esančiais įrodymais, nei teismų praktikos pavyzdžiais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nukentėjusios patirtų sužalojimų jos sveikata neatsistatys, liks liekamieji reiÅ¡kiniai, bus apribotos judėjimo, profesinės ar kitos galimybės. Be to, aplinkybė, kad S. S. su žuvusiuoju palaikė draugiÅ¡kus santykius, bendravo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jos teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Å iuo atveju bÅ«tina įvertinti tai, jog S. S., nors ir leisdavo dalį savo laiko su žuvusiais E. Å¡eimos nariais, tačiau nebuvo jų iÅ¡laikoma, pas juos negyveno, turėjo savo Å¡eimÄ , namus. Nukentėjusioji su žuvusiuoju L. E. pradėjo bendrauti 2018 metų pradžioje, t. y. kada jai buvo vos penkiolika metų. Galimai vaikus siejo draugiÅ¡ki santykiai, tačiau jie truko vos septynis mėnesius, abu vaikai buvo priklausomi nuo savo tėvų, bendro Å«kio nevedė. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog S. S. ir L.

E. ryÅ¡ys buvo itin artimas, iÅ¡skirtinis, nuolatinis, grįstas rimtais ateities planais kartu ir pan. Suprantama, kad netekus draugo žmonės patiria neigiamų emocijų, iÅ¡gyvenimų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visi tokie asmenys, nesant iÅ¡skirtinių aplinkybių, įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsiliepimuose nurodoma, kad nukentėjusieji E. E., V. E., R. E. ir I. T. patyrė didžiulę netektį ir skaudžiai iÅ¡gyveno artimųjų žūtį, tačiau draudimo bendrovė objektyviai, vadovaudamasis teismų praktikoje nustatytais kriterijais, atlygino nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ .

Apeliaciniu skundu praÅ¡omos priteisti sumos akivaizdžiai neatitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog seserų ar brolių iÅ¡gyvenimai, netekus savo seserų ar brolių, yra mažesni nei tėvų patirti iÅ¡gyvenimai netekus vaiko, todėl žuvusiųjų broliams bei seserims yra priteisiamos mažesnės sumos, nei žuvusiųjų vaikams ar tėvams. Nors nukentėjusioji I. T. su žuvusiu broliu ir bendraudavo, kartu leisdavo laikÄ , tačiau teismų praktikoje yra pasisakyta, kad Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės. Be to, nagrinėjamu atveju nukentėjusieji V.

E. ir R. E. neteko ne vienintelio sÅ«naus (R. ir V. E. turi dar vienÄ dukrÄ ir du sÅ«nus), o I. T. ne vienintelio brolio (turi dar du brolius). Apeliantai nagrinėjant Å¡iÄ byla praÅ¡o atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019. Pasak draudimo bendrovės atstovės, Å¡ioje byloje ginčas buvo kilęs dėl gydymo įstaigos netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, dėl ko mirė žmogus bei ir dėl to kilusios turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi apeliantų nurodomos ir šios bylos sprendimo pagrindai, motyvacija yra visiškai skirtingos. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 81-611/2020, tačiau šioje byloje nėra aptariamas neturtinės žalos seneliams ar broliams/seserims atlyginimo klausimas, todėl ir ši apeliantų nurodoma byla jokia apimtimi nepagrindžia jų prašomų priteisti sumų dydžio.

6. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų V. E., R. E., E. E., I. T. atstovė ir nukentėjusieji V. E., R. E. ir I. T. praÅ¡o patenkinti nukentėjusiųjų V. E., R. E., E. E. ir I. T. atstovės apeliacinį skundÄ . Nukentėjusioji S. S. ir jos atstovas praÅ¡o patenkinti nukentėjusiosios S. S. atstovo apeliacinį skundÄ . Nuteistasis A. L., jo gynėja, civilinio atsakovo ADB ,,Gensidige“ atstovė ir prokuroras praÅ¡o nukentėjusiųjų atstovų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiosios D. M.

Z. ir J. K. teismo posėdyje po pertraukos nedalyvavo ir baigiamųjų kalbų nepasakė. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 7. Nukentėjusiųjų V. E., R. E., E. E. ir I. T. atstovės bei nukentėjusiosios S. S. atstovo apeliaciniai skundai atmetami. Dėl įrodymų vertinimo 8. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimus. Toks apeliacinių skundų argumentas yra nepagrįstas. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamame nuosprendyje įvertinti paties nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat jie palyginti tarpusavyje, todėl galima pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, A.

L. kaltės padarė įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , nei vienam iÅ¡ įrodymų Å¡altinių nesuteikęs iÅ¡skirtinės įrodomosios reikÅ¡mės, kartu patikrinęs įrodymų patikimumÄ . Taip pat pirmosios instancijos teismas priimto nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas. Vien tai, kad atliktas įrodymų vertinimas yra jų pagrindu padarytos iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės nepriimtinos nukentėjusiesiems, nereiÅ¡kia, jog teismo iÅ¡vados yra neteisingos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant bylÄ teisme nepadaryta. Dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir BK 144 straipsnį 9. IÅ¡ paduotų apeliacinių skundų turinio, juose iÅ¡dėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų praÅ¡ymų matosi, kad apeliaciniuose skunduose ginčijamas nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimas, t. y. kaltės forma ir rÅ«Å¡is.

Esminis abiejų nukentėjusiųjų atstovų apeliacinių skundų argumentas yra tas, kad A. L. turi bÅ«ti nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Apeliantai teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog A. L. automobilį vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį daugiau kaip du kartus, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, tamsiu paros metu ir esant Å¡lapiai kelio dangai, miesto teritorijoje, darytina iÅ¡vada, kad A.

L. sukeltas eismo įvykis buvo dėsningas ir logiÅ¡kas jo pavojingų veiksmų vairuojant automobilį padarinys. Toks apeliacinių skundų argumentas yra nepagrįstas. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad klausimas dėl A. L. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , rÅ«Å¡ies (neatsargios ar tyčinės), buvo keliamas ir iÅ¡nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. A. L. veikos vertinimo, kaip tyčinės, versija buvo atmesta, detaliai iÅ¡tyrus ir iÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus bei jų visumos pagrindu padarius įtikinamas iÅ¡vadas.

IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje spręsdamas A. L. kaltės, jos rÅ«Å¡ies ir formos, o taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, padarė iÅ¡vadas, kurios atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir dėl to tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

10. Byloje nustatyta, kad nuosprendyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis A. L., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,71 promilių), vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, pažeisdamas kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus, važiuodamas ne mažesniu nei 101 km/h greičiu, kelio posÅ«kyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu automobiliu ,,VW Golf“. Å io eismo įvykio metu automobilį ,,VW Golf“ vairavęs R. E. ir du Å¡io automobilio keleiviai L. E. ir V. Z. žuvo, o kiti du keleiviai buvo sužaloti: E. E. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o S. S. – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

11. Nukentėjusiosios S. S. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad atmesdamas jo praÅ¡ymÄ dėl teismo medicinos ekspertizės paskyrimo siekiant nustatyti S. S. padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį, teismas neįvertino, kad specialisto iÅ¡vados Nr. G209/2019 (09) ir Nr. G 233/2019 (09), kuriose nurodyta, kad S. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atliktos neįvertinus visų medicininių dokumentų. Be to, Å¡ias iÅ¡vadas pateikęs ekspertas V. Valiukas apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pirminė informacija iÅ¡ Marijampolės ligoninės jam nebuvo pateikta ir specialisto iÅ¡vados pateiktos iÅ¡ to, kÄ aprašė Kauno klinikos.

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad jis negali nieko pasakyti ir dėl Marijampolės ligoninėje atliktų rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimų, nes nežino, ar Kauno klinikos pačios atliko Å¡iuos tyrimus, ar tik perrašė Marijampolės ligoninėje atliktų tyrimų rezultatus į S. S. ligos istorijÄ . Eksperto nuomone, S. S. po patirtų sužalojimų liekamųjų reiÅ¡kinių neliko, tačiau jis neatmetė galimybės, kad prieÅ¡ingu atveju ir neatsistačius kuriai nors organo funkcijai, iÅ¡vada dėl kÅ«no sužalojimų sunkumo laipsnio galėtų ir pasikeisti.

Siekiant iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinti S. S. padarytus kÅ«no sužalojimus ir jų sunkumo laipsnį, taip pat atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo nutarta paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2021 (01), kuriame nurodoma, kad S. S. po 2019 m. sausio 1 d. eismo įvykio nustatyti tokie kÅ«no sužalojimai: daugybiniai odos nubrozdinimai kÅ«ne, kraujosruvos rankose ir kojose, muÅ¡tinė žaizda kairėje blauzdoje, krÅ«tinės lÄ stos sukrėtimas su oro susikaupimu abejose pleuros ertmėse, deÅ¡inio stipinkaulio lūžis, dubens kaulų daugybiniai lūžiai be dubens žiedo vientisumo suardymo.

Sužalojimai Å¡iuo metu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , nes dėl jų sveikata sutriko ilgiau 10 d. bei nėra duomenų, kad sužalojimų pasekmės atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 10, b. l. 167–173). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje vienas iÅ¡ Å¡iÄ ekspertizę atlikusių ekspertų J. Rybalko paaiÅ¡kino, kad ekspertizės atlikimui buvo pateiktos rentgenogramos bei 2019 m. kovo 26 d. kompiuterinė tomografija, Å¡i medžiaga buvo perduota konsultantei gydytojai radiologei, ji Å¡iÄ medžiagÄ aprašė ir to apraÅ¡ymo pagrindu buvo atliktas ir duotas galutinis įvertinimas dėl dubens žiedo bÅ«klės po eismo įvykio.

Rentgenogramos nebuvo vertinamos, nes kompiuterinė tomograma yra žymiai informatyvesnė, t. y. kompiuterinės tomografijos tyrimas yra tikslesnis ir informatyvesnis. Taigi, ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2021 (01) duomenys patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, jog nukentėjusiajai S. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas.

12. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje detaliai iÅ¡dėstęs A. L. veikos kvalifikavimo motyvus, konstatavo, kad A. L. veikė neatsargia kaltės forma, t. y. nusikaltimÄ padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, ir jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nes jų nuomone, nuteistojo veiksmai buvo tyčiniai. Taigi, kaip jau minėta, Å¡ioje byloje esminis klausimas yra tai, kokia kaltės forma – tyčia ar dėl neatsargumo veikė nuteistasis A. L., o konkrečiai Å¡iuo atveju yra aktualus netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimas.

13. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neiÅ¡vengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio.

Kaltininkas nesitiki iÅ¡vengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-74-788/2019) ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčiÄ atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020).

14. Tuo tarpu nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nurodyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Kaltininko intelektinė veikla nusikalstamo pasitikėjimo situacijose baudžiamajame įstatyme, skirtingai nuo netiesioginės tyčios, apibÅ«dinama tik kaltininko psichiniu santykiu su galimais savo pavojingos veikos padariniais. Teismų praktikoje nurodyta, kad nors įstatyme, apibÅ«dinant nusikalstamÄ pasitikėjimÄ , kaltininko psichinis santykis su daroma veika nėra atskleistas, tačiau iÅ¡ teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad kaltininkas suvokia, jog veikia rizikingai, nes paprastai pažeidžia kokias nors taisykles, instrukcijas ir pan., kurių privalo laikytis, ir kartu numato tokiÄ savo elgesio abstrakčiÄ pavojingų padarinių atsiradimo galimybę.

Tai suvokdamas kaltininkas vertina savo veikimo (neveikimo) pavojingumÄ , supranta, kad toks jo elgesys apskritai gali sukelti BK nurodytus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti žalingiems padariniams. Taigi nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininko valia nukreipta tam, kad dėl jo veikos pavojingų padarinių nebÅ«tų. Jis ne Å¡iaip tikisi sėkmės, kad galbÅ«t padariniai dėl jo veikos nekils, bet ir vertina savo veikimo (neveikimo) pobÅ«dį, situacijÄ , kurioje daroma veika, ir yra įsitikinęs, jog egzistuoja konkrečios aplinkybės (aplinkybė), kurios bÅ«tent jo sukurtoje situacijoje užkirs keliÄ pavojingiems padariniams.

Kaltininko įsitikinimas, kad jo veika, esant tokioms aplinkybėms, nesukels pavojingų padarinių, nulemia jo sprendimÄ vykdyti veikÄ . Tačiau kaltininkas aplinkybes, jo nuomone, neleisiančias kilti pavojingiems padariniams, įvertina neteisingai, lengvabÅ«diÅ¡kai ar pervertina, nes jos neužkerta kelio pavojingiems padariniams. Vadinasi, esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas savo veikos pavojingumÄ suvokia abstrakčiai, t. y. veika, jo vertinimu, kitomis aplinkybėmis galėtų bÅ«ti laikoma pavojinga, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju manoma, kad padariniai nekils (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

15. LengvabÅ«diÅ¡kas tikėjimasis iÅ¡vengti padarinių reiÅ¡kia, kad kaltininkas, remdamasis konkrečiomis aplinkybėmis, nepagrįstai mano, jog pavojingų padarinių neatsiras. Kaltininkas pervertina numatomų aplinkybių įtakÄ priežastingumo grandinėje ir neteikia reikÅ¡mės aplinkybėms, kurios iÅ¡ tikrųjų gali turėti įtakos padarinių atsiradimui. Pažymėtina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis kaltininkas tikisi iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių, pobÅ«dis turi esminę reikÅ¡mę vertinant, ar veika padaryta nusikalstamai pasitikint ar netiesiogine tyčia.

Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių remdamasis sėkme, likimu, nuojauta, prietarais ir pan., tai netiesioginės tyčios požymis. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių ir pasikliauja savo ar kitų asmenų savybėmis, žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu bei kitomis realiai egzistuojančiomis objektyviomis aplinkybėmis, tai nusikalstamo pasitikėjimo požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

16. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-244-303/2018).

17. Byloje nustatyta, kad A. L., bÅ«damas neblaivus, tamsiu paros metu vairuodamas transporto priemonę, kuria virÅ¡ijo leistinÄ greitį, neįvertino važiavimo sÄ lygų, kelio, dėl ko kelio posÅ«kyje iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio važiavusiu automobiliu. Tačiau vien tik apsvaigimas nuo alkoholio ir virÅ¡ytas saugus leistinas greitis, savaime nereiÅ¡kia, kad tokia kaltininko bÅ«sena ir elgesys yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formÄ .

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kelio atkarpoje, kuria važiavo A. L. pėsčiųjų perėjų, Å¡viesoforų, kelių sankryžų, kitų akivaizdžiai numatomų kliūčių nebuvo. Nuteistasis važiavo pagrindiniu keliu, nakties metu, nesant intensyvaus eismo, kelias jam buvo žinomas, nes kaip pats parodė, anksčiau juo važinėjo reguliariai. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad vakarėlio metu vartojo alkoholį – punÅ¡Ä (kelių rÅ«Å¡ių sultys, degtinė su ledukais), iÅ¡gėrė apie deÅ¡imt taurių (vienkartinių plastmasinių stiklinių) ir dvyliktÄ valandÄ vienÄ taurę Å¡ampano, daugiau negėrė, tik Å¡oko.

Nors išvažiavimo iš vakarėlio priežasties nepamena, tačiau įvertino, kad sugebės vairuoti. Tai, kad A. L. tuo metu buvo pakankamai adekvatus matyti ir iš liudytojo M. D. parodymų, jog jam paskambinus nuteistasis buvo ramus, kalbėjo rišliai, užtikrintai, nebuvo jokio pasimetimo.

18. Å ioje byloje nustatyta, kad jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu atimti gyvybę kitiems žmonėms ar juos sužaloti A. L. neturėjo. Teismo nustatytų eismo įvykio aplinkybių analizė patvirtina, kad A. L., vairuodamas automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir virÅ¡ydamas saugų bei leistinÄ važiavimo greitį, nors numatė, kad Å¡ie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinius suvokė kaip mažai tikėtinus ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, lengvabÅ«diÅ¡kai pasitikėdamas tuo, kad tokių padarinių bus iÅ¡vengta, t. y., kad apsvaigimas nuo alkoholio jam netrukdys tinkamai suvokti aplinkÄ , kad iÅ¡vengs iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kad prieÅ¡ingoje eismo juostoje nebus kitų transporto priemonių ir kad su jomis nesusidurs.

Akivaizdu, kad nuteistasis A. L. aplinkybes, jo nuomone, užkirsiančias keliÄ kilti pavojingiems padariniams, įvertino neteisingai, lengvabÅ«diÅ¡kai pervertino savo galimybę vairuoti, nes tai neužkirto kelio atsirasti padariniams. Dėl to toks nuteistojo A. L. elgesys, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, rodo, kad jis veikė ne netiesiogine tyčia, o esant nusikalstamam pasitikėjimui.

19. Sprendžiant, jog A. L. veika netyčinė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog, nuteistasis pradžioje stengėsi laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. suskambus telefonui, jis nevažiavo, o sustojo Å¡alikelėje. Apeliacinio skundo argumentÄ , kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo veiksmus pokalbio metu, t. y. jis vairavo ar buvo sustojęs, paneigia ne tik paties nuteistojo parodymai, kad jis pokalbio metu su M. D. buvo sustojęs Å¡alikelėje, bet ir liudytojo M.

D. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad pokalbio metu nesigirdėjo maÅ¡inos ūžesio, A. L. kalbėjo ramiai ir riÅ¡liai, jam susidarė nuomonė, kad jis tiesiog guli maÅ¡inos gale ir jį kažkas veža. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kuriai teisėjų kolegija pritaria, kad A. L. leistinÄ greitį padidino prieÅ¡ pat eismo įvykį, todėl jis neturėjo pakankamai laiko įvertinti savo veiksmus, Å¡iuos veiksmus tęsti, ar nuo jų atsisakyti. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas itin sureikÅ¡mino šį nuteistojo su M.

D. pokalbį. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas A. L. kaltės formÄ ir rūšį nustatė atsižvelgęs į visus byloje esančius įrodymus, nė vienam įrodymui nesuteikdamas iÅ¡skirtinės įrodomosios reikÅ¡mės.

20. Kita vertus, teismų praktika, kurioje nuteistųjų veiksmai, sukėlus eismo įvykį, kurio metu asmenys patyrė įvairius sužalojimus arba neteko gyvybės, kvalifikuojami kaip tyčinė kaltės forma pakankamai reta. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015 buvo nustatyta, kad kaltininkas iki susidÅ«rimo (pasekmių kilimo) elgėsi pavojingai – visÄ keliÄ nuo tada, kai pareigÅ«nų pradėtas stabdyti, iki eismo įvykio vietos, esant intensyviam eismui, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę, žymiai (beveik tris kartus) virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, važiuodamas per sankryÅ¾Ä iÅ¡ Å¡alutinės gatvės ir esant jam eismÄ draudžiančiam Å¡viesoforo signalui, jo automobilyje važiuojančių asmenų praÅ¡ymu nestojo, nemažino greičio, taip pat važiuodamas Å¡alutiniu keliu, kirsdamas pagrindinį keliÄ vietoje, kur matomumas buvo blogas, įvažiavęs į sankryÅ¾Ä , nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, dėl ko kilo žalingi padariniai.

Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2018 buvo nustatyta, jog asmuo vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, gyvenvietėje žymiai (beveik tris kartus) virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, neatsižvelgdamas į eismo intensyvumÄ , meteorologines sÄ lygas, pats tyčia susikurdamas tokias važiavimo sÄ lygas, kad į atsirasiančiÄ kelyje numatomÄ kliÅ«tį negalėjo laiku sureaguoti, sustabdyti vairuojamo automobilio ir iÅ¡vengti eismo įvykio bei dėl to kilusių padarinių. Taigi, tiek vienu, tiek kitu atveju minėti pavojingi kaltininkų veiksmai leido spręsti, kad asmenys negalėjo tikėtis iÅ¡vengti savo veiksmų padarinių, buvo jiems abejingi, nes ilgÄ laikÄ neatsisakė savo pavojingo elgesio, dėl to įvykę eismo įvykiai ir atsiradę padariniai buvo dėsningas jų pavojingų veiksmų rezultatas.

Nei tokių, nei jokių kitų panašių aplinkybių, kurios leistų teisėjų kolegijai konstatuoti, kad A. L. veikė tyčine kaltės forma ir vien tik pasitikėdamas sėkme išvengti pražūtingų padarinių, šioje byloje nenustatyta. Kaip jau minėta šiam sprendime, A. L. veikė neatsargia kaltės forma, t. y. esant nusikalstamam pasitikėjimui.

21. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje ir nukentėjusiųjų atstovų apeliaciniuose skunduose pateiktus argumentus dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo A. L. veiksmuose buvus neatsargumÄ ir jo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Abiejų apeliacinių skundų argumentus dėl A. L. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija atmeta.

22. Nukentėjusiųjų V. E., R. E., E. E. ir I. T. atstovė apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. L. nuteistas pagal BK 144 straipsnį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, t. y. A. L. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį praÅ¡ymÄ apeliantė motyvavo tuo, jog perkvalifikavus nuteistojo A. L. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 144 straipsnį bÅ«tų perteklinis, todėl jis turėtų bÅ«ti pagal šį BK straipsnį iÅ¡teisintas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi apeliaciniai skundai dėl nuteistojo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo atmetami ir šioje dalyje paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir į tai, kad apeliaciniuose skunduose kitų argumentų dėl nuteistojo nuteisimo pagal BK 144 straipsnį nenurodyta, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, išsamiau dėl A. L. nuteisimo pagal BK 144 straipsnį nepasisako.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 23. Apeliantai skunduose neginčija nuteistajam A. L. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir BK 144 straipsnį paskirtų bausmių, jie tik praÅ¡o nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes Å¡ių BK straipsnių sankcijų ribose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡io nukentėjusiųjų atstovų praÅ¡ymo netenkina, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dėl nuteistajam pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir BK 144 straipsnį paskirtų bausmių iÅ¡samiau nepasisako, tik konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A.

L. bausmes ir nustatydamas jų dydį, BK nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. L. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos. Dėl nukentėjusiesiems V. E., R. E., E. E. ir S. S. priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. L., neblaivus vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl jo kaltės žuvo trys žmonės, E. E. buvo sunkiai sužalotas ir S. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nustačius tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistojo A. L. kaltų (neatsargių) neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių ir dėl to atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos, nuteistasis A. L. byloje pripažintas materialiai atsakingu asmeniu, taip pat ir ADB „Gjensidige“, nes transporto priemonė, kuriÄ vairavo žalÄ sukėlęs asmuo (A. L.), buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudimo bendrovė byloje buvo patraukta civiline atsakove ir pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas bei sudarytÄ draudimo sutartį privalėjo atlyginti A.

L. neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

25. Apeliantai skunduose, ginčydami nuteistojo veiksmų teisinį vertinimÄ , nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismui priėjus prie iÅ¡vados, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti patenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimai: 150 000 Eur nukentėjusiajam V. E., 133 350 Eur nukentėjusiajai R. E., 150 000 Eur nukentėjusiajam E. E., 83 350 Eur nukentėjusiajai I. T. ir 83 340 Eur nukentėjusiajai S. S..

26. Tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems nustatė tokius neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudiko jau išmokėtomis sumomis): V. E. ir R. E. – po 25 000 Eur dėl sūnaus ir anūko žūties, E. E. – 6 660 Eur dėl jo patirto sunkaus sveikatos sužalojimo ir 65 000 Eur dėl tėvų ir brolio žūties, I. T. – 16 650 Eur dėl brolio žūties ir S. S. – 6 660 Eur dėl jos patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo ir teisingai įvertino visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pagrįsdamas kiekvieno iÅ¡ jų taikymÄ , jų visumos reikÅ¡mę bei įtakÄ sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai įvertino tokios žalos atlyginimo kriterijus, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

28. Nors apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.250, 6.283 straipsnių nuostatas, tačiau iš skunduose dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, o iš esmės prašoma iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė pirmosios instancijos teismas, akcentuojant nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio patiriamas pasekmes ir dėl artimųjų netekties patirtus išgyvenimus.

Teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

29. Nagrinėjamoje byloje V. E. ir R. E. pateikė civilinius ieÅ¡kinius ir prašė priteisti po 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 134–137; t. 7, b. l. 107–114), o E. E. įstatyminis atstovas V. E. dėl E. E. padarytos neturtinės žalos prašė priteisti 500 000 Eur (t. 7, b. l. 90–94). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sumažino nukentėjusiųjų praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ .

30. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į nuteistojo A. L. padaryto nusikaltimo sukeltus padarinius, t. y. kad nukentėjusieji V. E. ir R. E. patyrė didelį stresÄ , dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus netekę sÅ«naus ir anÅ«ko, į byloje esančių nukentėjusiųjų skaičių bei teismų praktikÄ , Å¡ių nukentėjusiųjų praÅ¡omus priteisti civilinius ieÅ¡kinius neturtinei žalai atlyginti sumažino atitinkamai kiekvienam iÅ¡ jų po 25 000 Eur, o atėmus draudimo jiems iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ , nustatė priteistinas sumas po 8 350 Eur.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino nukentėjusiųjų V. E. ir R. E. iÅ¡gyvenimų, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Å iuo atveju, iÅ¡ nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta neatsargiais nusikalstamais A. L. veiksmais (veikiant neatsargia kaltės formÄ , esant nusikalstamam pasitikėjimui), kuriais sukeltos nepataisomos pasekmės – žuvo nukentėjusiųjų sÅ«nus ir anÅ«kas.

Be to, A. L. transporto priemonę vairavo neblaivus, nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniuose nurodytus jų patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus eismo įvykyje netekus sÅ«naus ir anÅ«ko. Teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo tėvams iÅ¡ kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2 496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų aplinkybių visumÄ , neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir pripažinti, kad sprendžiant priteistinų atlyginti neturtinės žalos dydžių klausimÄ nukentėjusiesiems V. E. ir R. E. buvo pažeistos CK 6.250 straipsnio nuostatos ar nesivadovauta teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinų dydžių.

31. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo E. E. nustatytais neturtinės žalos dėl tėvų ir brolio netekties bei jo paties sužalojimo atlyginimo dydžiais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo ir jam padidinti priteistas sumas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į E. E. interesais pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus E. E. itin skaudžius iÅ¡gyvenimus vienu metu praradus visÄ savo Å¡eimÄ â€“ tėvÄ , motinÄ ir brolį, nusprendė, kad teisinga ir protinga suma nepilnamečio E. E. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 65 000 Eur ir Å¡i suma neprieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai.

Atsižvelgiant į tai, kad ADB ,,Gensidige“ E. E. dėl tėvų ir brolio netekties išmokėjo 49 950 Eur, teismas iš ADB ,,Gensidige“ priteisė 15 050 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajam E. E. nustatytu neturtinės žalos dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo atlyginimu, t. y. 6 660 Eur suma. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ir šios sumos neturtinei žalai atlyginti nėra pakankamo pagrindo didinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė bei įvertino tai, kad nukentėjusysis E. E. dėl A.

L. sukelto eismo įvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl patirtų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ gydymosi ir sveikatos atstatymo laikotarpiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiojo fizinė sveikata iÅ¡ esmės atsistatė, liekamųjų reiÅ¡kinių neliko arba jie nežymÅ«s (lūžių maudimas keičiantis orams). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovė pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų iÅ¡duotÄ ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 2021 m. balandžio 19 d.

E. E. lankėsi gydymo įstaigoje ir jam nustatytos diagnozės: stebėjimas po lūžio gydymo ir netaisyklinga laikysena; dėl netaisyklingos laikysenos rekomenduojama kineziterapija tikslu koreguoti laikysenÄ , stiprinti nugaros/pilvo, kojų raumenis, mokyti taisyklingos laikysenos, sėdėsenos; kokybiÅ¡ka avalynė; dinamikoje stebimas kojų ilgių skirtumas (t. 10, b. l. 207–208, 210–211). Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų susieti nukentėjusiojo sveikatos sutrikimus, kurie nurodyti Å¡iame ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme, su eismo įvykiu.

Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinė žala nukentėjusiajam E. E. dėl jo tėvų ir brolio žūties bei už jam pačiam padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ yra teisinga, todėl keisti jos nėra pagrindo.

32. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti nukentėjusiosios I. T. civilinį ieÅ¡kinį. Nukentėjusioji pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame savo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl žuvusiojo brolio ir sÅ«nėno netekties įvertino 100 000 Eur (t. 3, b. l. 164–167). Draudimo bendrovė atsakovė ADB ,,Gensidige“ I. T. iÅ¡mokėjo 16 650 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs I. T. ryšį su žuvusiuoju Å¡eimos nariu – broliu, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose, nusprendė, jog teisinga ir protinga satisfakcija I.

T. praradimams kompensuoti suma yra bÅ«tent draudimo bendrovės jai iÅ¡mokėta 16 650 Eur suma. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma atlyginti likusiÄ neturtinės žalos dalį, t. y. 83 350 Eur. Apeliantės nuomone, atmesdamas civilinį ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios ir žuvusio brolio emocinį artumÄ , neįvertino realių juos siejusių ryÅ¡ių, nepakankamai įvertino jos patirtus iÅ¡gyvenimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , kad kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ir seserims, netekusiems savo seserų ar brolių, yra priteisiama įvairiai: 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018), 11 584,80 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010).

Ä®vertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ADB ,,Gensidige“ nukentėjusiajai I. T. iÅ¡mokėta 16 650 Eur suma dėl patirtų iÅ¡gyvenimų žuvus broliui atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo kriterijus ir jos didinti pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė pateikė UAB ,,Medgintras“ psichikos sveikatos centro raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad I. T. 2020 m. gruodžio 7 d. pradėtas gydymas psichotropiniais vaistais ir psichoterapija; paskutinis apsilankymas buvo 2021 m. balandžio 13 d. (t. 10, b. l. 207–208, 209).

Tačiau Å¡iame pateiktame raÅ¡te nenurodyta, kad I. T. gydymas ir apsilankymai pas psichiatrÄ yra susijęs su eismo įvykiu, kurio metu žuvo jos brolis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad, atmesdamas nukentėjusiosios I. T. pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 83 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir nuo suformuotos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose nenukrypo.

33. Nukentėjusiųjų V. E., R. E., E. E. ir I. T. atstovė apeliaciniame skunde teigia, jog nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydžius kiekvienam nukentėjusiajam, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. e3K-3-238-313/2019 ir Nr. e3K-3-181-611/2020, kuriose nukentėjusiesiems buvo priteistas daug didesnis neturtinės žalos atlyginimas. Dėl Å¡ių nutarčių kaip precedentų Å¡ioje baudžiamojoje byloje pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, be kita ko, yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panaÅ¡ios į jas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 priimta teismo nutartimi nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Apeliantės nurodoma byla Nr. e3K-3-238-313/2019 savo faktinėmis aplinkybėmis yra iÅ¡ esmės skirtinga nuo susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje, nes civilinėje byloje ginčas buvo dėl gydymo įstaigos netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų dėl ko mirė žmogus bei dėl to kilusios turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi ir kita apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, nes šioje byloje nėra aptariamas neturtinės žalos seneliams ar broliams/seserims atlyginimo klausimas. Minėtoje byloje eismo įvykio metu žuvo ieškovės motina, sutuoktinis, o pačiai ieškovei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas priteisė 75 000 Eur ieškovės patirtai neturtinei žalai dėl jos sveikatos sužalojimo bei artimųjų netekties atlyginti.

Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo žuvusiojo sutuoktiniui/sutuoktinei klausimas. Kita vertus, nukentėjusiajam E. E. dėl jo patirto sveikatos sutrikdymo ir artimųjų netekties priteista neturtinės žalos atlyginimo dydis taip pat viršija 70 000 Eur, todėl cituojama byla nepagrindžia apeliantų prašomų priteisti sumų neturtinei žalai atlyginti.

34. Å ioje byloje S. S. interesais pateiktu jos atstovo civiliniu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma priteisti 83 340 Eur (53 400 Eur dėl eismo įvykio metu jai padarytų kÅ«no sužalojimų, 20 000 Eur dėl žuvusio draugo L. E. mirties ir 10 000 Eur dėl žuvusių draugo tėvų mirties) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo (t. 6, b. l. 99–107).

Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl L. E. ir jo tėvų mirties, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiÅ¡kia tuo, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieÅ¡kovo ir mirusio asmens, kadangi tai turi tiesioginę įtakÄ patiriamų iÅ¡gyvenimų stiprumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog kitiems (iÅ¡skyrus tėvus, vaikus, sutuoktinį) asmenims kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, iÅ¡imtinais atvejais taip pat gali bÅ«ti priteisiama, kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai, iÅ¡ kurių sprendžiama, ar nukentėjusiojo mirtis sukėlė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, o Å¡iuo atveju neturtinę žalÄ .

35. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių matyti, kad įvykusio eismo įvykio metu S. S. ne tik pati buvo sužalota, bet ir jos draugas L. E. bei jo tėvai buvo mirtinai sužaloti. Neabejotina, kad S. S. patyrė sukrėtimÄ , emocinį Å¡okÄ , sužinojusi, jog jie žuvo. Tačiau sprendžiant apie nukentėjusiosios S. S. ir žuvusiųjų L. E. bei jo tėvų santykį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. S. su L.

E. bendravo ne daugiau kaip septynis mėnesius, nors jie kartu leisdavo savaitgalius, laisvalaikį, Å¡vęsdavo Å¡ventes, tačiau jie kartu negyveno, kiekvienas gyveno su savo tėvais, bÅ«dami jauno amžiaus, jie abu buvo priklausomi nuo savo tėvų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. S. ir L. E. siejo artimi meilės jausmai ir draugystė, bendras siekis ateityje bÅ«ti kartu. Tačiau Å¡ias skunde nurodomas aplinkybes įvertinus viso jų bendravimo laikotarpio, intensyvumo, santykių pobÅ«džio kontekste, o ypač įvertinus jų jaunÄ amžių (15 metų), negalima teigti, kad juos siejo itin artimu emociniu tvirtumu paremtas ryÅ¡ys.

Tokie skundo teiginiai labiau vertintini kaip paaugliÅ¡kos svajonės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. S. ir žuvusiojo L. E. nesiejo artimi, tvirti ir nuolatiniai, iÅ¡skyrus draugystės, ryÅ¡iai, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalÄ dėl L. E. mirties. Dėl tų pačių aplinkybių, t. y. neegzistavusių nuolatinių tarpusavio ryÅ¡ių ir santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir kitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį, kuria buvo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl L.

E. tėvų žūties. Tai, kad S. S. teigia neturėjusi glaudaus emocinio ryÅ¡io su savo tėvais ir bÅ«tent Å¡iltus santykius atrado E. Å¡eimoje nepatvirtina buvus tvirtÄ ir artimÄ emocinį ryšį. Apeliantas cituoja UAB ,,Medicinos paslaugų centro“ iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio neva matosi, kad psichiatrė konstatavo S. S. ir žuvusių jos artimų žmonių emocinį prieraiÅ¡umÄ , dėl kurių netekties nukentėjusiajai prireikė net psichiatrų pagalbos. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

IÅ¡ UAB ,,Medicinos paslaugų centro“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atlikus S. S. psichologinį vertinimÄ , nustatytas galimas tiriamosios depresyvumas ir nerimastingumas, padidėjęs jautrumas, pažeidžiamumas, vidinė įtampa, ryÅ¡kus emocinis labilumas. Jai diagnozuota: miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas; iÅ¡gÄ stis vaikystėje; brangaus ryÅ¡io netekimas vaikystėje. Rekomenduojama tęsti psichologo konsultacijas (t. 8, b. l. 196). Akivaizdu, kad dėl draugo ir jo tėvų žūties S. S. patyrė neigiamas emocijas, tačiau medicininiame dokumente nurodytos diagnozės labiau susijusios su vaikystėje nukentėjusiosios patirtais iÅ¡gyvenimais (iÅ¡gÄ stis ir brangaus ryÅ¡io netekimas vaikystėje) ir nepatvirtina, kad jai nustatytas miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas yra sÄ lygotas patirtų neigiamų emocijų dėl draugo ir jo tėvų mirties.

Vien ta aplinkybė, kad S. S. draugystės ryÅ¡iais buvo susijusi su žuvusiu L. E. bei su jo Å¡eima palaikė draugiÅ¡kus santykius, bendravo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jos teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl draugo ir jo tėvų žūties.

36. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai S. S. nustatytu neturtinės žalos dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo atlyginimu, t. y. 6 600 Eur suma. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ir Å¡ios sumos neturtinei žalai atlyginti nėra pakankamo pagrindo didinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė bei įvertino tai, kad nukentėjusioji S. S. dėl A. L. sukelto eismo įvykio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusiosios patirti sužalojimai sukėlė jai fizinį skausmÄ ir didelius nepatogumus gydymosi ir sveikatos atstatymo laikotarpiu, gyvenimo, bendravimo ir mokymosi kokybės sumažėjimÄ .

Taigi, nukentėjusiajai S. S. buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas dėl jos sužalojimų bei patirtų išgyvenimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios teiginį, kad po patirtų sužalojimų ji dar visiškai nepasveiko. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui pateikti medicininiai duomenys apie S. S. vizitus pas gydytojus patvirtina, kad nukentėjusioji po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nėra pasveikusi ir jai yra išlikę liekamieji reiškiniai, dėl kurių nukentėjusioji negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2021 (01) iÅ¡vada. Atliekant Å¡iÄ ekspertizę buvo vertinami visi S. S. medicininiai dokumentai, iÅ¡ jų ir tie, kuriuos apeliaciniame skunde nurodė nukentėjusiosios atstovas. Ekspertai jokių objektyvių sužalojimų padarinių nenustatė. Apeliacinio skundo teiginys, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. S. ateityje gali bÅ«ti nevaisinga yra tik prielaida, kuri neparemta jokiais objektyviais duomenimis.

Nors nukentėjusiosios gijimo procesas pareikalavo tiek pačios nukentėjusiosios pastangų, tiek laiko, tačiau jis buvo sėkmingas ir nepaliko skaudžių pasekmių, dėl kurių nukentėjusiajai būtų apribota galimybė judėti, mokytis, pasirūpinti savimi ir pan. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pastaruoju metu nenustatomas mažesnis nei 10 000 Eur neturtinės žalos dydis, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių teismų praktikos pavyzdžių nenurodė.

PrieÅ¡ingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, ADB ,,Gensidige“ iÅ¡mokėta 6 660 Eur neturtinė žala nukentėjusiajai S. S. už jai pačiai padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ yra teisinga ir sÄ Å¾ininga suma kompensuoti jos patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl Å¡ios sumos neturtinei žalai atlyginti nėra pakankamo pagrindo didinti.

37. Apibendrindama tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ visiems nukentėjusiesiems iÅ¡sprendė tinkamai, siekiant protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ , vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo teisingumo kriterijais ir formuojama teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Å ios nutarties 9–21 punktuose iÅ¡dėstytais argumentais pripažinus teisinga pirmosios instancijos teismo nustatytÄ nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikacijÄ , kaip neatsargaus nusikaltimo, keisti Å¡iÄ skundžiamo nuosprendžio dalį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese 38. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų V. E., R. E., E. E. ir I. T. atstovė prašė iÅ¡ nuteistojo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – 2 400 Eur V. E. ir 1 150 Eur I. T.. Kartu su praÅ¡ymu pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys apie advokatei sumokėtas sumas (t. 10, b. l. 213–218). Teisėjų kolegija nutaria Å¡io praÅ¡ymo netenkinti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ieÅ¡kojimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Å i baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nukentėjusiųjų atstovų apeliacinius skundus. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiųjų atstovų apeliaciniai skundai netenkinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, remiantis teismų praktika dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos išieškoti iš nuteistojo A. L. turėtos nukentėjusiųjų išlaidos 3 550 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

N. V. E., R. E., E. E. ir I. T. atstovės ir nukentėjusiosios S. S. atstovo apeliacinius skundus atmesti. N. V. E., R. E., E. E. ir I. T. atstovės prašymo iš nuteistojo A. L. išieškoti nukentėjusiems V. E. ir I. T. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti netenkinti. Teisėjai Evaldas Gražys Justas Namavičius Linas Šiukšta