f216d2bd-2ec0-4e5e-9554-43307b27d9cb · Lietuvos apeliacinis teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-197/2015Proceso Nr.1-50-1-00225-2011-0                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1, 1.2.23.2, 1.2.23.3, 1.2.29.3. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),teisėjų:

Viktoro Kažio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjams advokatams AuÅ¡rai Ručienei, D. A., Algirdui Gurauskui,nuteistiesiems D. L., A. S., M. U.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. S., M. U. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:M. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 29 d. ir liepos 30 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 9 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 6 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), BK 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, o bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi M. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 529 (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt devynių) litų konfiskavimas.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2013 m. kovo 26 d. ir nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo ir jo įsiteisėjimo. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 189 (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių) litų konfiskavimas.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. ir nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.D. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 180 (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties) litų konfiskavimas.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.IÅ¡ nuteistųjų M. U., A. S. ir G. K. iÅ¡ieÅ¡kota po 19,66 (devyniolika litų ir 66 ct) litų proceso iÅ¡laidų.Å iuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas G.

K., pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuteista R. U.. Jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. S. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko metaliniame garaže, esančiame garažų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neturėdamas leidimo laikė sprogmenis, 10 Å¡aunamųjų ginklų, didelį kiekį Å¡audmenų, didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, rengėsi pagaminti (perdirbti) pramoninės gamybos 4.5 mm kalibro pneumatinius pistoletus į pusiau automatinius, graižtvinius Å¡aunamuosius ginklus, o bÅ«tent laikė:SIG SAUER P230 pusiau automatinį graižtvinį ginklÄ , pagamintÄ savadarbiu bÅ«du perdirbant 9 mm kalibro pistoletÄ SIG SAUER mod.

P230 Nr. (duomenys neskelbtini); devynis pistoletus – pusiau automatinius, graižtvinius Å¡aunamuosius ginklus, pagamintus savadarbiu bÅ«du perdirbant 4.5 mm kalibro pneumatinius CO2 pistoletus (duomenys neskelbtini), pritaikant juos Å¡audyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) Å¡oviniais; dvideÅ¡imt tris originalius pramoninės gamybos 4.5 mm kalibro pneumatinius CO2 pistoletus (duomenys neskelbtini) Nr.T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), T09 (duomenys neskelbtini), T11 (duomenys neskelbtini), kuriuos rengėsi perdirbti į pusiau automatinius, graižtvinius Å¡aunamuosius ginklus; vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris pramoninės gamybos 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) Å¡ovinius: trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Å¡ovinius su žymenimis ,,(duomenys neskelbtini)“,tris Å¡ovinius su žymenimis ,,(duomenys neskelbtini)“, vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus du Å¡ovinius su žymenimis ,,(duomenys neskelbtini)“; vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro Å¡ovinius TOKAREV (7.62x25 mm) su žymenimis 7.62x25 mm; penkis briketus bendros 2 030,9 g masės pramoninės gamybos brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT);sprogmenis: tris pramoninės gamybos karinės paskirties ,,EDP“ tipo elektrinius detonatorius, kuriuose yra apie po 1,5 g brizantinio ir inicijuojančio poveikio sprogstamųjų medžiagų užtaisai;sprogdinimo priemones - keturias pramoninės gamybos ugnialaides virvutes,kuriuos 2011 m. spalio 6 d., 20.27 val., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko metaliniame garaže, esančiame garažų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų: baltos spalvos smulkiakristalinės medžiagos ir gelsvos spalvos kietos medžiagos fragmentų miÅ¡inį, kurio sudėtyje yra 1,634 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, geltonos spalvos lipnių miltelių kurių sudėtyje yra 232,798 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 151,43 g psichotropinės medžiagos PMMA, geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 62,91 g psichotropinės medžiagos PMMA, geltonos spalvos nevienalytės lipnios medžiagos, kurios sudėtyje yra 83,19 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 398,44 g psichotropinės medžiagos PMMA, baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 255,33 g psichotropinės medžiagos PMMA, 271 tabletę, kurių sudėtyje yra 2,4862 g amfetamino ir 5,427 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), kurias 2011 m. spalio 6 d., 20.27 val., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.M.

U., G. K. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ parduoti psichotropines medžiagas, vykdė psichotropinių medžiagų įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ bei pardavimÄ nusikalstamus veiksmus imituojančiam asmeniui, o R. U. teikdama priemones padėjo M. U. ir G. K. parduoti psichotropines medžiagas, o bÅ«tent: M. U., turėdamas tikslÄ platinti, 2011 m. birželio 29 d., apie 17.52 val., prie (duomenys neskelbtini)pastato, Kėdainiuose, paprašė G. K. 60 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino ir 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP);po ko G.

K., vykdydamas šį M. U. praÅ¡ymÄ , 2011 m. birželio 29 d., apie 18.20 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kėdainiuose, paprašė A. S. atgabenti 60 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino ir 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP);po ko A. S. automobiliu ,,Audi A 3“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvyko į metalinį garaÅ¾Ä , esantį garažų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir paėmęs ten laikytÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ tabletę, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų - 0,720 g amfetamino ir 1,096 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), automobiliu ,,Audi A 3“, v. n. (duomenys neskelbtini) nugabeno iki (duomenys neskelbtini) pastato, Kėdainiuose, kur 18.35 val., jÄ perdavė G.

K.;po ko G. K. Å¡iÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ tabletę, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų - 0,720 g amfetamino ir 1,096 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) laikė, gabeno ir 19.24 val. prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kėdainiuose perdavė M. U.;po ko M. U., Å¡iÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ tabletę, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų - 0,720 g amfetamino ir 1,096 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) laikė, gabeno ir 2011 m. birželio 29 d., apie 19.27 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kėdainiuose, už 360 litų pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.M.

U., G. K. ir A. S. tęsdami nusikalstamÄ veikÄ :2011 m. liepos 29 d., 15.26 val., M. U., bÅ«damas celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, mobilaus ryÅ¡io telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), kontaktuodamas su G. K., esančiu celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, kurio mobilaus ryÅ¡io telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), paprašė, kad G.

K. atgabentų 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – 0,662 g amfetamino ir 1,139 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP); po ko G. K., vykdydamas M. U. praÅ¡ymÄ , nuo 2011 m. liepos 30 d., laikotarpyje nuo 9.45 val. iki 13.29 val., bÅ«damas celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, mobilaus ryÅ¡io telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), kontaktuodamas su A. S., esančiu celės Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. zonoje, kurio mobilaus ryÅ¡io telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), sutarė, kad A.

S., apie 14.00 val., psichotropines medžiagas perduos G. K., laukiančiam A. S. autoservise; po ko A. S. 2011 m. liepos 30 d., apie 13.30 val., šalia pastato (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, perdavė G. K. penkiasdešimt dvi tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – 0,662 g amfetamino ir 1,139 g 1-(3-chlorofenil) piperazino; tuo metu M. U. 2011 m. liepos 30 d., laikotarpyje nuo 8.53 val. iki 13.07 val., būdamas celių Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, veikimo zonose, mobilaus ryšio telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) kontaktuodamas su nusikaltimo padėjėja R.

U., esančia celės Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, kurios mobilaus ryÅ¡io telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), nurodė R. U. nuo po penkis litus penkiasdeÅ¡imt centų už vienetÄ parduodamų penkiasdeÅ¡imties tablečių su psichotropinėmis medžiagomis, nuo kiekvienos tabletės sau pasilikti po penkiasdeÅ¡imt centų, sutarė, kad Å¡ias psichotropines medžiagas į daiktų saugojimo spintelę padės G.

K., o po to R. U. raktÄ nuo Å¡ios spintelės perduos asmeniui imituojančiam nusikalstamus veiksmus;po ko 2011 m. liepos 30 d., laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14.09 val., G. K. penkiasdeÅ¡imt dvi tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – 0,662 g amfetamino ir 1,139 g 1-(3-chlorofenil) piperazino, gabeno ir laikė prekybos centro (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajonas, daiktų laikino saugojimo spintelėje, o laikotarpyje nuo 14.09 val. iki 14.30 val., raktÄ nuo daiktų laikino saugojimo spintelės, kurioje laikomos Å¡ios tabletės, perdavė R.

U.; po ko R. U. 2011 m. liepos 30 d., apie 14.45 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, raktÄ nuo daiktų laikino saugojimo spintelės, kurioje laikomos penkiasdeÅ¡imt dvi tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – 0,662 g amfetamino ir 1,139 g 1-(3-chlorofenil) piperazino, perdavė asmeniui, imituojančiam nusikalstamus veiksmus ir iÅ¡ jo už tabletes gavo 275 litus, iÅ¡ kurių R. U. sau pasiliko 25 litus, o likusius 250 litų, apie 14.51 val., nenustatytoje vietoje perdavė G.

K..Be to, M. U. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 9 d., apie 14.27 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neteisėtai platino – nusikalstamÄ veikÄ imituojančiam asmeniui perdavė 0,336 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).Taip pat M. U. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. rugsėjo 30 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai laikė 16,4285 g narkotinės medžiagos – kanapių dalis, kurias 2011 m. rugsėjo 30 d., apie 11.41 val., neteisėtai nugabeno iki (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose pastato kiemo, ir už 160 litų pardavė asmeniui imituojančiam nusikalstamus veiksmus ir, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ M.

U., ir D. L., veikdami bendrininkų grupe, susitarę neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti psichotropinę medžiagÄ â€“ PMMA turint tikslÄ jÄ parduoti ar kitaip platinti, pasiskirstė vaidmenis ir užduotis – D. L. vykdė psichotropinės medžiagos įgijimÄ , laikymÄ ir perdavimÄ M. U., kuris vykdė psichotropinės medžiagos įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ bei jos pardavimÄ nusikalstamÄ veikÄ imituojantiems asmenims, o bÅ«tent:2011 m. rugsėjo 30 d., laikotarpyje nuo 11.34 val. iki 12 val., M.

U., būdamas celių Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., veikimo zonose, mobilaus ryšio telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) kontaktuodamas su D. L., esančiu celių Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)Kėdainiuose, ir Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., veikimo zonose, kurio mobilaus ryšio telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), paprašė pastarojo 20 gramų psichotropinės medžiagos PMMA ir susitarė, kad D.

L. psichotropinę medžiagÄ atgabens ir M. U. perduos prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“;po ko, 2011 m. rugsėjo 30 d., laikotarpyje nuo 12 val. ir 12.35 val., prie ,,(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, esančio Å¡alia parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, D. L. perdavė M. U. 4,089 g psichotropinės medžiagos PMMA, kuriÄ pastarasis laikė ant žemės Å¡alia minėto pastato;po ko, 2011 m. rugsėjo 30 d., 12.43 val., toje pačioje vietoje M.

U. susitiko su asmeniu imituojančiu nusikalstamÄ veikÄ , kuriam Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ â€“ 4,089 g PMMA, pardavė už 360 litų.Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ M. U. ir D. L. 2011 m. spalio 5 d., 19.18 val., 19.48 val. M. U., bÅ«damas celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, mobilaus ryÅ¡io telefonu, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) kontaktuodamas su D. L., buvusiu celės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, veikimo zonoje, kurio mobilaus ryÅ¡io telefone įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), paprašė D.

L. 50 g psichotropinės medžiagos – PMMA;po ko, 2011 m. spalio 6 d., laikotarpyje nuo 8.50 val. iki 10.31 val., D. L. iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos paėmė ir kartu su M. U. nugabeno nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos PMMA, prie (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, Kėdainiuose, kur M. U. numetė jÄ Ä¯ žolę ketindami jÄ parduoti nusikalstamus veiksmus imituojančiam asmeniui, tačiau to nepadarė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2011 m. liepos 6 d., apie 10.42 val., buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.

Be to, M. U. ir D. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdami tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė didelį kiekį 1 386 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., įvykio vietos apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Be to, M.

U. nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 6,411 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurios 2011 m. spalio 6 d., 12.15 val., kratos metu iÅ¡ jo buvo paimtos. Be to, M. U. nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 15.10 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje, prie savęs kiÅ¡enėje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens tikrÄ dokumentÄ - vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2006 m. kovo 29 d.

Kauno vyriausiojo policijos komisariato A. S. vardu. Be to, D. L. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė paslėptus spintos lentynoje po rÅ«bais fizinių asmenų tikrus dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2005 m. balandžio 20 d. Kelmės PK MP I. S., g.(duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2000 m. birželio 23 d. Klaipėdos VPK KP ES S. T., g.(duomenys neskelbtini), automobilio ,,Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. T., g.(duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ VÄ® ,,Regitra“ Klaipėdos filialo, bei komodos stalčiuje laikė neužpildytus keturiasdeÅ¡imt du dokumentų – vaistų receptų blankus, patvirtintus 2002 m. kovo 8 d.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 112, su jose esančiais gydytojos K. M. ir vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikos spaudais, kurie 2011 m. spalio 6 d., 14.10 val., kratos metu iÅ¡ jo buvo paimti.Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas neiÅ¡tyrus įrodymų, jų neįvertinus ir neiÅ¡analizavus, t. y. netinkamai taikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, pažiedžiant rungtyniÅ¡kumo principÄ .

Be to, teismas, konstatuodamas, kad A. S. įvykdė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltę grindė ne konkrečiai nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis.Apeliantas teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog neįvykdė nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas, nes nežinojo nei apie psichotropines medžiagas, nei apie ginklus, niekada nesinaudojo ir nesilankė metaliniame garaže, esančiame garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose.

IÅ¡ G. K. parodymų matyti, jog į metalinį garaÅ¾Ä G. K. vykdavo su D. A. iki 2009 m., nes D. A. tais metais žuvo, tačiau pasinaudojęs jo garažo raktu ir toliau ten vaikščiojo ir iÅ¡ ten ėmė tabletes. A. S. apie tai nežinojo, narkotinių medžiagų neperdavinėjo. Pažymi, kad nė vienas iÅ¡ nuteistųjų nepatvirtino, kad jis bÅ«tų jiems kokiu tai bÅ«du realizavęs psichotropines medžiagas. Teigia, kad D. A. skambino jam tik todėl, kad galėtų patekti į metalinį garaÅ¾Ä , pasinaudodamas A.

S. raktais. Be to, policijos pareigūnai T. G., I. L., T. G., A. O. nepatvirtino fakto, kad psichotropinės medžiagos ir ginklai, rasti metaliniame garaže, priklausė A. S., nepateikė jokių įrodymų, kad būtent jis naudojosi šiuo garažu. Pažymi, kad šių pareigūnų parodymus reikia vertinti kritiškai, nes juos paneigia liudytojų A. B., D. Ž., A. D. parodymai dėl metalinio garažo priklausomumo A. S.. Operatyvinių veiksmų atlikimo 2011 m. liepos 7 d. protokolas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes jis policijos pareigūnų galimai buvo suklastotas.

Liudytojas I. L. surašė šį protokolÄ , nors sekime nedalyvavo, atsisakė teismui pateikti duomenis iÅ¡ kokio Å¡altinio sužinojo aplinkybes, kurias įrašė į protokolÄ . Be to, Å¡is liudytojas klaidino teismÄ nurodydamas, kad A. S. yra nufilmuotas prie metalinio garažo 2011 m. liepos 7 d. Teisme peržiÅ«rėjus minėtÄ filmuotÄ medžiagÄ matyti, kad apeliantas nufilmuotas prie parduotuvės, o ne prie metalinio garažo. IÅ¡ pirmosios instancijos teismui pateiktų foto nuotraukų matyti, kad asmenį, kuris privažiuoja prie metalinio garažo arba prieina prie jo, galima matyti ne daugiau kaip iÅ¡ 3 m atstumo.

Liudytojas I. L. negalėjo paaiÅ¡kinti, kur buvo asmenys atliekantys sekimÄ 2011 m. liepos 7 d. Be to, byloje yra 2013 m. vasario 19 d. tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, jog buvo leista A. S. sekti tik Panevėžio miesto apylinkės 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, todėl jis 2011 m. liepos 7 d. negalėjo bÅ«ti sekamas ir nebuvo. IÅ¡ 2011 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad laikotarpyje nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki gruodžio 26 d. pareigÅ«nams buvo leista slapta sekti A.

S., o tam, kad bÅ«tų gauta daugiau duomenų apie nusikaltimus buvo daroma vaizdo ir garso įraÅ¡ai. TÄ patvirtino ir liudytojas I. L. 2013 m. vasario 19 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Visa tai tik įrodo, kad apygardos teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog A. S. lankėsi metaliniame garaže tik teismo manymas, kuris nepagrįstas jokiais įrodymais. Apeliantas pripažįsta, kad pas jį buvo rasti garažo raktai, bet apie raktų atsiradimÄ iÅ¡samius parodymus davė G. K.. Taigi pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes neįsigilino į aukščiau A.

S. paminėtas ir byloje esančias aplinkybes, o vadovavosi tik tomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie buvo nurodyti kaltinamajame akte. Teismas konstatavo, jog A. S. dėjo dideles pastangas ruoÅ¡damas sau alibi, tačiau užmirÅ¡o vienÄ pagrindinę aplinkybę, kad apeliantas visÄ tÄ laikÄ buvo kardomajame kalinime. Visa tai dar kartÄ pagrindžia iÅ¡vadÄ , kad nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas. Be to, teismas privalėjo įvertinti ir tas aplinkybes, kad E. S. garaže stovi senos durys, sena spyna, todėl nei minėtai liudytojai, nei jam nebuvo žinoma kas ir kada buvo keista.

Mano, kad tai visiÅ¡kai neturi jokios įtakos jo kaltės pagrindimui.KategoriÅ¡kai tvirtina, kad niekada su G. K. apie jokias psichotropines medžiagas nei telefonu, nei asmeninių pokalbių metu nekalbėjo. Dėl jo garaže rasto ginklo dėtuvės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino G. K. duotų parodymų, kad Å¡i dėtuvė priklauso jo draugams bei nurodė prie kokių aplinkybių Å¡i dėtuvė atsirado A. S. garaže.Apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad norėjo atlikti kažkokį ginklų perdirbimÄ , nes tų ginklų nematė ir jų neturėjo savo rankose, o tai patvirtina ir specialisto iÅ¡vada.

Nurodo, kad buvo pateiktas Panevėžio apygardos teismo nutarimas administracinėje byloje, iš kurio matyti, jog metalinis garažas ir rastos cigaretės jam nepriklauso, juo niekada nesinaudojo, tačiau teismas ir šių aplinkybių nevertino. Negana to, teismas visiškai nevertino A. S. pateiktų įrodymų, t. y. metalinio garažo fotonuotraukų bei tardymo eksperimento, nors šiuos įrodymus aptarti privalėjo, nes jie buvo ištirti teisiamųjų posėdžių metu. Teigia, kad dėl anksčiau paminėtų aplinkybių A.

S. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Be to, teismas nepagrįstai skyrė tokiÄ griežtÄ bausmę ir netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį į tai, kad gyvena ir iÅ¡laiko keturis vaikus, iÅ¡ kurių trys yra mažamečiai, neseniai mirė vaikų motina, todėl vienintelis artimas žmogus jiems yra A. S., yra neįgalus, serga sunkiomis ligomis, dėl dalies iÅ¡ kurių bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, savanoriÅ¡kai papasakojo visas žinomas aplinkybes Å¡ioje byloje, todėl teismas privalėjo aptarti klausimÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tačiau to nepadarė.

Teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvavo dėl kokių priežasčių paskirta tokia griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.Nuteistasis praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį dalyje, kurioje A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis M. U. apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, nes Å¡io teismo padarytos iÅ¡vados dėl M.

U. kaltės neteisėtai laikant didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 386 g kanapių ir jų dalių, laikant kito asmens tikrÄ dokumentÄ - vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2006 m. kovo 29 d. Kauno vyriausiojo policijos komisariato, A. S. vardu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir neteisingai jam paskyrė tokiÄ griežtÄ bausmę.Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė nuoseklius parodymus ne tik apie savo, bet ir apie kitų asmenų nusikalstamas veikas.

NuoÅ¡irdžiai gailiuosi nusikaltęs, o tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti jo sÄ Å¾iningi parodymai, dėl to ir valstybinį kaltinimÄ palaikęs prokuroras prašė teismo taikyti jam atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažino Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės tik tuo pagrindu, kad apeliantas neigė kaltę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų – 1 386 g kanapių ir jų dalių – neteisėto laikymo su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti po tiltu per upelį „(duomenys neskelbtini)“, nedavė parodymų, kuriais bÅ«tų patvirtinta R.

U. nusikalstama veika, davė parodymus tik apie tokias aplinkybes, kurios yra patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais ir jo duotų parodymų, ypač apie savo paties vaidmenį, nelaikė ypač reikÅ¡mingais nagrinėjamoms nusikalstamoms veikoms teisingai iÅ¡nagrinėti. Mano, kad toks teismo vertinimas yra neteisingas, nes nuosprendyje buvo remtasi jo duotais parodymais kritikuojant kitų nuteistųjų parodymus ir pats teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti jo duotais parodymais. Be to, įstatymas nereikalauja tik ypatingai reikÅ¡mingus prisipažinusio asmens parodymus vertinti kaip pagrindÄ norint atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, nes ypač reikÅ¡mingi parodymai tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pagrindu tokius parodymus davusio asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymui pakanka, kad asmuo duoda iÅ¡ esmės teisingus parodymus dėl nusikalstamos veikos ir tikrai nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs.Nesutinka su teismo tvirtinimu, kad nedavė teisingų parodymų apie nuteistosios R.

U. nusikalstamÄ veikÄ ir tai, esÄ trukdo taikyti man atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Å i nuteistoji yra artimiausias M. U. žmogus – jo jaunesnioji sesuo, todėl kritiÅ¡kas jo parodymų vertinimas dėl jos veikos veiksmų prieÅ¡tarauja elementarioms moralės nuostatoms.Nuteistasis M. U. nesutinka su teismo sprendimu kritiÅ¡kai vertinti jo parodymus, kuriais nuteistasis neigia kaltinimÄ pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl po tiltu per upelį „(duomenys neskelbtini)“ džiovintų kanapių, kurios priklausė ne jam.

Tokius jo parodymus patvirtina ir 2011 m. spalio 5 d., 19:18:24 val., operatyvinėmis priemonėmis fiksuotas garso įrašas Nr. 5347, iš kurio matyti, kad nuteistasis M. U. tuo metu nedisponavo reikiamu pardavimui kiekiu narkotinės medžiagos, todėl susisiekė su D. L., su kuriuo vėliau vyko po tiltu (2 t., b. l. 8-9). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jis būtų kaip nors susijęs su po tiltu džiovinamomis kanapėmis. Mano, kad iš byloje esančių įrodymų viseto darytina išvada, jog jis buvo žemiausios grandies narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias platinimui, esant poreikiui, užsakydavo pas kitus nuteistuosius, platintojas.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo duoti parodymai nėra nuoširdūs. Įrodymai baudžiamajame procese turi būti vertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies taisykles – jie turi būti vertinami visumoje su kitais bylos duomenimis.

Taigi, tik kitais bylos duomenimis patvirtintus asmens parodymus teismas gali vertinti teisingais. Vadinasi, asmens parodymai, kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina, negali būti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Dėl to ne tik nelogiška, bet ir prieštaraujant įstatymo reikalavimams teismo nuosprendyje daroma išvada, kad po minėtu tiltu džiovinamos kanapės priklausė M. U. ir D. L., nes teismo pripažįstama, kad parodymus davė tik apie tas aplinkybes, kurios kitais įrodymais patvirtintos, taigi logiškai sekant – nedavė parodymų tik apie tas aplinkybes, kurios kitais bylos duomenimis nepatvirtintos.

Be to, nepagrįstai daroma iÅ¡vada, kad ir Å¡ios kanapės buvo skirtos parduoti ar kitaip platinti, nes nėra jokių tiesioginių duomenų, kad jos buvo neteisėtai laikomos ir džiovinamos su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Surastos narkotinės medžiagos kiekis neleidžia reziumuoti tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti. Toks tikslas turi bÅ«ti neabejotinai įrodytas konkrečiais bylos duomenimis, o duomenų apie tikslÄ parduoti ar kitaip platinti bÅ«tent po tiltu džiovintas kanapes, nebuvo nustatytas.

Pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog jis ir D. L. vartojo daug narkotinių medžiagų, tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas nuteisdamas jį už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 6,411 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurios 2011 m. spalio 6 d., 12.15 val., kratos metu iš jo buvo paimtos. Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M.

U. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto.Nuteistasis M. U. teigia, kad nepagrįstai nuteistas dar ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes A. S. vairuotojo pažymėjimÄ rado, ir kurį laikÄ laikė pas save. Sutinka su tuo, kad laikant šį vairuotojo pažymėjimÄ be teisėto pagrindo formaliai gal ir galima bÅ«tų vertinti kaip baudžiamajame kodekse uždraustÄ veikÄ , tačiau pavojinga jos laikyti tikrai negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė negali bÅ«ti formali ir veikos legali bÅ«ti dirbtinai kriminalizuojamos.Apeliantas praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį dėl M.

U. pakeisti iÅ¡teisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos nuosprendis priimtas neatsižvelgiant į nuteistojo D. L. iÅ¡dėstytus tam tikrus faktus ir aplinkybes, kurių tikrumÄ patvirtina surinktų faktų visuma.Nuteistasis teigia, kad jam turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, rastų dokumentų, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino, jog juos rado ir turėjo tikslÄ grÄ Å¾inti pametusiam savininkui.

Kurį laikÄ sekė spaudÄ dėl informacijos apie pamestus dokumentus, bet ilgainiui neatsiradus savininkui užmirÅ¡o apie juos. Pažymi, kad Å¡iais dokumentais nesinaudojo, dėl jų neturėjo nusikalstamų tikslų ir ketinimų, o į policijÄ nesikreipė, nes galėjo bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nuo pat pradžių prisipažino, neklaidino nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo. Norėjo tik padėti dokumentus praradusiam žmogui. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jo parodymus paneigiančių faktų, todėl turi bÅ«ti suÅ¡velninta bausmė ir taikomos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys.Apeliantas nurodo, kad turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, nes nuo pat pradžių davė nuoÅ¡irdžius parodymus apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, rastas 2, 919 narkotines medžiagas ir tik Panevėžio apylinkės teisme Å¡is epizodas buvo perkvalifikuotas iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, pagal kurį Å¡iuo metu vykdomas tyrimas.

Be to, jis nebuvo informuotas kada įvyks teismo posėdis, kuriame bus sakomos baigiamosios kalbos, todėl negalėjo tinkamai pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms ir iÅ¡dėstyti visų aplinkybių, kurios paneigtų jo kaltumÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį.Nuteistasis pripažįsta pažinojęs M. U., nes prekiavo su juo žuvimi, tačiau narkotikų su juo neplatino. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis tiekė, platino ar kaip nors kitaip disponavo narkotinėmis medžiagomis, iÅ¡skyrus asmeniniam vartojimui.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad iÅ¡ M. U. telefoninių pokalbių matyti, jog yra dar vienas bendrininkas – D. L.. Liudytojas I. L. teisme parodė, kad D. L. buvo įtartas tik ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo sulaikytas, o tai patvirtina, kad apeliantas nevykdė nusikalstamos veikos, kadangi jis nebuvo sekamas ir jo telefoninių pokalbių niekas nesiklausė. Ikiteisminio tyrimo metu patyrė spaudimÄ iÅ¡ pareigÅ«no I. L., nes į areÅ¡tinę jo apklausti ateidavo tik minėtas pareigÅ«nas, kuris sakydavo, jog pas D.

L. rado dokumentus ir narkotines medžiagas, todėl jeigu jis jiems nepadės, bus kaltinamas ir teisiamas kartu su M. U. už narkotikų platinimÄ . I. L. norėjo, jog jis pasakytų, kad M. U. narkotikus gauna iÅ¡ A. S..Apeliantas pažymi, kad Å¡i baudžiamoji byla nuo pat pradžių buvo klastojama, nes 2011 m. spalio 6 d. kai buvo sulaikytas, pareigÅ«nai surašė kratos protokolÄ , jog pas jį kelnių kiÅ¡enėje buvo rasta narkotinių medžiagų, nors jis jų neturėjo. Dėl Å¡ios priežasties D.

L. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Skiriant kardomÄ jÄ priemonę teismo prašė iÅ¡reikalauti filmuotÄ kratos medžiagÄ iÅ¡ Kėdainių policijos budinčios dalies, kuri patvirtintų jo teiginį, tačiau tai nebuvo padaryta.Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo R. G. parodymai duoti teisme ir suraÅ¡yti nuosprendyje nevienodi, t. y. teisme minėtas liudytojas nurodė, kad nežinojo kas važinėja automobiliu „P. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o nuosprendyje nurodoma, kad iÅ¡ R.

G. parodymų matyti, jog M. U. gali atvežti D. L.. Akivaizdu, kad pareigÅ«nai nežinojo kas važinėja automobiliu „P. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ liudytojų T. G. ir T. G. parodymų matyti, kad M. U. vienas platino narkotines medžiagas, o jis nieko bendra su tuo neturi. Pripažįsta, kad skambino M. U. įvykio dienÄ ir kalbėjo apie matytÄ Ä¯vykį prie namo, kurio paminėjo ir numerį, kalbėdamas nenaudojo Å¡ifro, tačiau įvykio nedetalizavo, nes ketino susitikti su M. U. ir viskÄ papasakoti.

TÄ aplinkybę, kad kalbėdami nenaudojome Å¡ifro ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir M. U.. Taip pat, pripažįsta ir tai, kad skambino M. U. ir buvo nuvykęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ir pareigÅ«nai T. G. ir T. G.. Tačiau su M. U. važiavo susitikti ne perduoti narkotikų, o iÅ¡ jo įsigyti kanapių rÅ«kymui. Be to, pareigÅ«nai T. G. ir T. G. teisme parodė, kad matė, kaip M. U. įlipo į jo vairuojamÄ automobilį, Å¡is padavė M.

U. 10 Lt, o šis padavė jam kanapių, tada išlipo iš automobilio, o jis išvažiavo. D. L. išvažiavus M. U. skambino pareigūnams ir šiems iš karto privažiavus parodė, kad narkotikai yra paslėpti prie stulpo. Tai akivaizdžiai parodo, kad M. U. prekiavo narkotikais vienas, nes kitu atveju pareigūnai būtų matę kaip M. U. eina jų slėpti prie stulpo.Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų kiek M. U. pardavė kanapių, bei kad jie kanapes pardavinėjo kartu.

Be to, D. L. nieko nežinojo apie kanapes laikomas po tiltu ir neturi nieko bendro su jomis. IÅ¡ byloje esančių telefoninių pokalbių matyti, kad bÅ«tent M. U. augino kanapes Daumantų soduose ir turėjo jų daug, o jis pas M. U. važiavo su tikslu susitikti, nes Å¡is žadėjo pasivaiÅ¡inti žole. Tai, kad bÅ«t ten M. U. turi ne vienÄ kanapių medį patvirtina įraÅ¡ai Nr. 4064, Nr. 4094 ir G. K. parodymai. Be to, iÅ¡ pokalbių galima suprasti, kad D. L. iÅ¡ M. U. pirkdavo arba buvo vaiÅ¡inamas kanapėmis, kurias rÅ«kydavo.

Kitų narkotikų su juo nėra vartojęs. Nurodo, kad atliekant automobilio „P. T.“ kratÄ D. L. patvirtino, jog automobilyje buvo rasti gabalėlis medžiagos ir svarstyklės, nors nežinojo kaip jie ten atsirado, tačiau kaip vėliau paaiÅ¡kėjo juos ten padėjo M. U..Teigia, kad neatitinka tikrovės pareigÅ«nų parodymai apie tai, jog vykstant į Kėdainius susitikti su M. U. ir R. U., jiems bÅ«davo iÅ¡duotas telefonas, įraÅ¡ymo ir filmavimo įranga ir visi susitikimai nufilmuoti ir įraÅ¡yti.Byloje nėra įrodymų, kad važiuodavo po kažkokių tiltu, nes vykdavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ Å¡erti gyvÅ«nų, o tai patvirtina iÅ¡ jo paimti telefonai pagal kuriuos nustatyta jo buvimo vieta ir judėjimo marÅ¡rutas.Nuteistasis nurodo, kad pasak T.

G., jis juos sekė nuo miesto, todėl matė kur iÅ¡leido M. U., tačiau sekdamas turėjo matyti ir tai, kad D. L. niekur nebuvo sustojęs, nieko neslėpė, nenaikino narkotikų ir pan. Nesutinka su pareigÅ«nų parodymais dėl vietos, kur iÅ¡leido M. U. prieÅ¡ pat jų sulaikymÄ , ir su tuo, kad nuosprendyje suraÅ¡yti parodymai neatitinka M. U. duotų parodymų.Atkreipia dėmesį į liudytojo D. K. parodymus duotus teisme, kad bÅ«tent M. U. prašė ir įkalbinėjo jį meluoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Be to, Å¡io liudytojo parodymai teisme leidžia manyti, kad slaptas liudininkas nurodytas Nr. 005 yra kažkaip paveiktas M. U., todėl jo parodymais negalima tikėti. V. Ž. parodymai taip pat įrodo M. U. planus suklaidinti ikiteisminį tyrimÄ , suversti kaltę kitam ir iÅ¡vengti atsakomybės.Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į jo iÅ¡dėstytas aplinkybes.Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė – atmesti. Nuteistųjų A. S., M. U. ir nuteistojo D.

L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistųjų A. S. ir D. L. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad minėti nuteistieji padarė skundžiamu nuosprendžiu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo ir nuteistajam D. L. paskyrė tinkamas bausmes. Tačiau Panevėžio apygardos teismas padarė klaidingas išvadas, jog nuteistasis M.

U. veikdamas bendrininkų grupe su D. L., nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdami tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė didelį kiekį 1 386 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., įvykio vietos apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, todėl nepagrįstai nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Be to nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus ne tik apie savo veiksmus, bet ir apie kitų nuteistųjų, taip padėdamas nustatyti nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis. Tokiu bÅ«du M. U. buvo paskirtos neteisingos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o vėliau ir subendrinta galutinė bausmė. Apygardos teismas nepakankamai įvertino nuteistÄ jį A. S. charakterizuojančias aplinkybes ir taip paskyrė per griežtÄ subendrintÄ galutinę bausmę.

IÅ¡teisinus M. U. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti pakeistas nuosprendis ir D. L., paÅ¡alinant aplinkybę, jog minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas grupėje kartu su M. U..IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. S. manymu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes pirmosios instancijos teismas nesigilino į jo ir byloje esančias aplinkybes, o vadovavosi tik tomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie buvo nurodyti kaltinamajame akte. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å i teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir tarptautinėje, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Tačiau pažymėtina, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (LAT nutartys Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012, 2K-425/2012, 2K-67-746/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teisme EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų neiÅ¡samiu iÅ¡nagrinėjimu ir panaÅ¡iai, paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie, no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Nuteistojo A. S. nurodyti Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodantys argumentai nėra pagrindas pripažinti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Byloje nėra ir kitų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodančių duomenų.Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje. Savo argumentus iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog jam nepriklauso metalinis garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ir jame rasti daiktai. Teigia, kad jis negalėjo bÅ«ti sekamas, o 2011 m. liepos 7 d. operatyvinės veiklos protokolas suklastotas, pareigÅ«nai duoda melagingus parodymus apie tai, jog jį matė prie minėto garažo.

Teismas neįvertino liudytojų A. B., A. D. ir E. S. parodymų, kurie, jo manymu, paneigė, jog jam priklausė metalinis garažas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kyla, kai asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – asmuo neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Šioms nusikalstamoms veikoms būdinga tai, kad jos padaromos tik tiesiogine tyčia. Nuteistojo A. S. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, veikos kvalifikuotos teisingai.Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir vėliau jo eigoje buvo atliekami operatyviniai veiksmai – nusikalstamos veikos imitavimo modelis, slaptas sekimas bei taikytos operatyvinės priemonės – techninės priemonės, kuriomis buvo kontroliuojami telefonu perduodama informacija, bei fiksuojami pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) ir BPK nuostatas.

Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelį sankcionuoja generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratÅ«rų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai pagal operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotÄ teikimÄ . Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011 m. gegužės 23 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«rai pateikė teikimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau – NVIM) panaudojimo.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. operatyvinių veiksmų atlikimas buvo sankcionuotas tÄ pačiÄ dienÄ ir buvo nutarta taikyti NVIM, turint tikslÄ nustatyti M. U. bei bendrininkų galimai vykdomas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 17-18). Visa tai parodo, kad NVIM buvo taikytas vadovaujantis tuo metu galiojusiu Operatyvinės veiklos įstatymu. NVIM subjektai pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnį turėjo teisę taikyti ir operatyvinius metodus, vienas iÅ¡ kurių yra operatyvinis sekimas.

Taigi įstatymo leidėjas numatė, kad NVIM subjektas turi teisę sekti dar net nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl A. S. nepagrįstai teigia, jog jis negalėjo bÅ«ti sekamas2011 m. birželio 29 d. Nuteistojo minimas Panevėžio miesto apylinkės 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sankcionuotų veiksmų atlikimas neturi jokio ryÅ¡io su 2011 m. birželio 29 d. atliktu A. S. sekimu. Å i nutartis priimta jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus visus tolimesnius procesinius veiksmus atlikti vadovaujantis BPK nuostatomis.

Slaptas sekimas pagal BPK 160 straipsnį galimas tik tuomet, kai prokuroras su praÅ¡ymų kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir Å¡is nutartimi gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimÄ . Dėl minėtų priežasčių Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroras kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, kad bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas toliau sekti A. S. (1 t., b. l. 132). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkino prokuroro praÅ¡ymÄ ir davė tokį leidimÄ .(1 t., b. l. 133).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. S. buvo sekamas nepažeidus ir BPK nustatytos tvarkos. Niekuo nepagrįsti nuteistojo A. S. teiginiai, kad minėtas 2011 m. liepos 7 d. operatyvinės veiklos protokolas suklastotas, o pareigÅ«nai duoda melagingus parodymus apie tai, jog jį matė prie minėto metalinio garažo, nes juos paneigia byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo T. G. parodymų, kad 2011 m. birželio 29 d. buvo vykdomas ne tik NVIM, kurio metu iÅ¡ M. U. buvo įgyta narkotinių medžiagų, bet operatyvinis sekimas tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti galimus jo bendrininkus (5 t., b. l. 85-88, 13 t., b. l. 64-66).

Sekimo rezultatai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, buvo įforminti 2011 m. liepos 7 d. protokolu. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. G. (13 t., b. l. 69-70). Liudytojas I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis NVIM nedalyvavo, tik jį koordinavo ir surašė operatyvinės veiklos atlikimo protokolus, tame tarpe ir 2011 m. liepos 7 d. protokolÄ (13 t., b. l. 67-69). Minėtame protokole suraÅ¡yta sekimo suvestinė, kurioje užfiksuota, jog nuo 2011 m. birželio 29 d., 12 val., iki 2011 m. birželio 29 d., 20.15 val. buvo sekami M.

U., G. K. ir A. S.. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios suvestinės apie 18.17 val. buvo sekamas „Z.“ (G. K.), kuris prieÅ¡ tai susitiko su „M.“ (M. U.), vėliau susitiko su nežinomu vyru, sekimo suvestinėje įvardintu „T.u“. Tada pradėtas sekti asmuo „T.“, kuris po susitiko su „Z.“ apie 18.20 val. įsėdo į automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į gražų bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sustojo prie metalinio garažo, esančio prie mÅ«rinio garažo Nr. 167, atsirakino duris ir į jį įėjo. 18.31 val.

„T.“ išėjo iÅ¡ garažo, padėjo į automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) smulkų daiktÄ , kuris tilpo į delnÄ , grįžo prie garažo, jį užrakino ir iÅ¡važiavo prie PC „IKI“, kur jo laukė „Z.“ ir „Lina“. 18.35 val. „Z.“ įsėdo į automobilį, kur kalbėjosi ir „T.“ jam kažkÄ perdavė. Po to, Å¡is ėjo susitikti su „M.“. Sekimo protokole užfiksuota, kad asmuo „T.“ yra A. S. (1 t., b. l. 44-46).

Liudytoja V. D. teisme paliudijo, kad nors automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose ji nurodyta kaip savininkė, bet realiai juo naudojosi A. S. (13 t., b. l. 75 ). Liudytoja E. S. patvirtino, jog jos tėtis A. S. iki sulaikymo naudojosi automobiliu „Audi“, tačiau nežino nei modelio nei numerio (13 t., b. l. 75). Nuteistasis G. K. taip pat parodė, kad „Audi“ automobiliu važinėjo A. S.. Visa tai tik įrodo, kad prie metalinio garažo 2011 m. birželio 29 d. buvo nuvykęs būtent A.

S., kuris turėjo raktus ir į jį įėjo. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde minimÄ versijÄ , kad minėtas garažas priklausė ne jam, o D. A., paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojai T. G., A. O., T. G. ir R. G. patvirtino, jog sulaikius A. S. pas jį buvo rasti raktai, kuriais buvo atrakintas metalinis garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (13 t., b. l. 64 -66, 70 -72). Å iuos liudytojų parodymus patvirtina A. S. ir metalinio garažo kratos protokolai. Juose nurodyta, jog pas A.

S. buvo rasti ir paimta pinigai, raktai, su vienu iÅ¡ kurių policijos pareigÅ«nai atrakino metalinį garaÅ¾Ä , esantį garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 186, 141-145, 148-157). Atliekant eksperimentÄ 2013 m. vasario 5 d. A. S. pripažino, kad kratos metu iÅ¡ jo paimti raktai priklauso jam. Å io eksperimento metu tuo pačiu raktu buvo atrakinti du garažai, vienas buvo garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, o kitas „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 16-19).

Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3 ir 4 punktuose konstatuota, kad tyrimui pateikti du raktai, kurie poėmio metu buvo paimti iš A. S., yra pagaminti gamintojo, įgalioto juos gaminti. Tyrimui pateikta spyna, paimta poėmio metu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, yra techniškai tvarkinga. Spyna paimta nuo garažo Nr. 172, garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, yra pakeista ir perdirbta. 8 punkte nurodoma, kad labai tikėtina, jog ant garažo Nr. 172, medinių lentelių, garažo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, anksčiau buvo sumontuota kita, savo parametrais didesnė spynos dėžutė, nei poėmio metu paimta spyna (5 t., b. l. 20-29).

Liudytojas D. Ž. daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti 2012 m. gruodžio 20 d. protokole atpažino raktus, kurie panaÅ¡Å«s į perduotus pirkėjui prieÅ¡ 6-7 metus pirkusiam metalinį garaÅ¾Ä , garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 74-75). Å is liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog parduoto garažo, kuris yra garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, spyna įleidžiama ir davė du raktus (13 t., b. l. 74 ). IÅ¡ to seka, kad A.

S. su savimi turėjo originalų raktÄ , kuris pagamintas gamintojo, bÅ«tent nuo metalinio garažo spynos, kuri taip pat yra originali. Garažo Nr. 172, esančio garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, spyna buvo perdaryta, pakeista ir pritaikyta prie garažo spynos, esančios garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡tirta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 10 ir 15 punktuose nurodyta, kad ant tirti pateikto maiÅ¡elio ir pirÅ¡tinės, paimtų 2011 m. spalio 6 d. atliekant kratÄ garaže be numerio, kuris yra prie garažo Nr. 167, garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, rasti susimaiÅ¡iusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai, ant kurių buvo rasti A.

S. biologiniai pėdsakai su jo genotipu (14 t., b. l. 108-117). Å i specialisto iÅ¡vada paneigia nuteistojo A. S. parodymus, jog Å¡iame garaže jis niekada nėra buvęs. Teisėjų kolegija nuteistojo G. K. parodymus apie tai, kad metalinis garažas priklausė jo draugui ir jis į garaÅ¾Ä eidavo nežinant A. S. pasiėmęs jo raktus, kurie tiko atrakinti abu garažus (13 t., b. l. 79-82) ir apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, jog metaliniame garaže rastus daiktus, ant kurių buvo rasti A. S. genotipas, atnešė jis iÅ¡ kito A.

S. garažo (14 t., b. l. 192-199), vertina kritiÅ¡kai, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. IÅ¡ G. K. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis anksčiau nė karto neužsiminė, kad iÅ¡ A. S. garažo bÅ«tų nešęs kokius nors daiktus bÅ«tent į metalinį garaÅ¾Ä . Tik po specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡tyrimo G. K. apie tai duoda parodymus apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytos liudytojos taip pat nepatvirtina jo iÅ¡keltos versijos, jog metalinis garažas jam nepriklauso.

Liudytoja A. B. parodė, jog nežino, kam priklauso metalinis garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, nes už garaÅ¾Ä niekas mokesčių nemokėjo (13 t., b. l. 73). Liudytoja A. D. parodė žinanti tik apie A. S. priklausančius garažus, esančius garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (13 t., b. l. 74 -75). Liudytoja E. S. taip pat neparodė, kad anksčiau minėtas metalinis garažas nepriklausė jos tėvui A. S.. Ji nurodė kad jai priklausančiu garažu, esančiu garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, naudojosi ji ir jos tėvas, o spyna buvo įdėta ankstesnio savininko (13 t., b. l. 75).

Teisėjų kolegija abejoja liudytojos E. S. parodymais apie ankstesnio savininko įdėtÄ spynÄ , nes tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja jau aptartiems įrodymams, t. y. sekimo protokolui, liudytojų parodymams, specialistų iÅ¡vadoms. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad anksčiau paminėtus ir byloje esančius įrodymus sudėjus į logiÅ¡kÄ grandinę pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent A. S. priklausė metalinis garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis laikė kratos metu rastus sprogmenis, Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, sprogstamÄ sias medžiagas, psichotropines medžiagas.

IÅ¡ pirmiau aptartų nuteistųjų M. U., dalies G. K., liudytojo T. G. parodymų, NVIM protokolų duomenų ir telefoninių pokalbių bei ryÅ¡ių iÅ¡klotinių seka, jog 2011 m. birželio 29 d. liudytojas T. G. gavo 61 vnt. tablečių tik po to, kai M. U. paskambino G. K., o Å¡is A. S., kuris nuvyko į metalinį garaÅ¾Ä , esantį garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, paėmė psichotropines medžiagas ir perdavė G. K., o Å¡is M. U.. 2011 m. liepos 30 d. T. G. gavo psichotropines medžiagas tik po to, kai 2011 m. liepos 29 d. susitiko su M.

U. ir paprašė 50 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga, M. U. šį kiekį užšifruotai pokalbio telefonu metu nurodė G. K., tačiau susitikimas buvo nukeltas kitai dienai dėl kito asmens nebuvimo. Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. liepos 30 d. G. K. ir A. S. pokalbio, kad ryte jie negali susitikti, nes A. S. yra iÅ¡vykęs iÅ¡ Kėdainių ir grįš tik apie 14 val. A. S. skambina G. K. ir pranešė, kad atvysta į vietÄ , kur yra G. K. apie 13.30 val. (2 t., b. l. 16-48). Celių iÅ¡klotinių analizė (2 t., b. l. 106-128) ir operatyvinio sekimo protokolas (1 t., b. l. 44-46) dar kartÄ patvirtina, kad G.

K., po M. U. skambučio, iš kart kontaktuodavo su A. S., matyti jų buvimo vietos ir laikas 2011 m. birželio 29 d. ir liepos 30 d. . G. K. sekimo metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, tik patvirtina, kad ne jis disponuoja narkotinėmis medžiagomis, o būtent A. S.. G. K. po susitikimo su A. S. siųsdavo SMS žinutes ar bendraudamas telefonu nenustatytiems asmenims nurodydavo apie tai, kad „sninga“, reiškia turi narkotinių medžiagų miltelių pavidalu, „bumbulai“, reiškia tabletes (2 t., b. l. 18-19, 28, 36, 42).

Atlikus kratÄ minėtame metaliniame garaže buvo rasta ir paimta: dvi Å¡ovinių dėtuvės, įrankis valyti ginklui, ginklas „S. S. P230“, Å¡aunamojo ginklo dalis su juoda rankena, kurioje įdėta Å¡ovinių dėtuvė, ginklo vamzdis, spyruoklė ir atskiros Å¡aunamojo ginklo detalės, 5 vnt. po 400 g kaip sprogstamosios medžiagos, 4 vnt. padegamosios virvelės, 3 detonatoriai, 2025 vnt. Å¡ovinių, 23 vnt. pistoletai, 9 vnt. pistoletai su užraÅ¡ais „B. M. in Russia“, baltos ir gelsvos spalvos milteliai, maiÅ¡elis su neaiÅ¡kios kilmės medžiaga, baltos spalvos plastikinis butelis su neaiÅ¡kios kilmės skysčiu, polietileninis maiÅ¡elis, kuriame 271 tabletė, svarstyklės su užraÅ¡u „Sencor“ su baltos spalvos miltelių pėdsakais, 148 vnt. pakelių cigarečių „S. G.“, vakuumavimo aparatas „Zepter“, peilis, 10 tuščių polietileninių maiÅ¡elių ir naudojimo instrukcija, rudos spalvos stačiakampio formos medžiaga, pirÅ¡tinė (3 t., b. l. 141-147).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(6884)-IS1-2446 matyti, kad pateikti 9 vnt. pistoletai su užrašais „B. M. in Russia“ yra pusiau automatiniai, graižtviniai šaunamieji ginklai, pagaminti savadarbiu būdu perdirbant 4,5 mm kalibro pneumatinius CO2 pistoletus „(duomenys neskelbtini)“ ir pritaikant juos šaudyti pramonės gamybos 9 mm kalibro „Browning“ šoviniais, kurie yra draudžiami civilinėje apyvartoje, visi 2025 vnt. pateikti šoviniai yra tinkami šaudymui (4 t., b. l. 104-116). Iš specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad 5 briketai pramoninės gamybos brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiaga – trotilas (TNT) (bendra briketų masė – 2030,9 g), 3 vnt. pramoninės gamybos karinės paskirties „EDP“ tipo elektriniai detonatoriai – sprogmenys, kuriuose yra apie po 1,5 g brizantinio ir inicijuojančio poveikio sprogstamųjų medžiagų užtaisai, 4 vnt. pramoninės gamybos ugnialaidės virvutės – sprogdinimo priemonės (4 t., b. l. 185-189).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad rasta psichotropinės medžiagos – metamfetaminas, kurio masė yra 317,622 g; MDPV, kurio masė 4,795 g; PMMA, kurios masė yra 868,11 g (4 t., b. l. 54-70). Specialistų išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) specialistai padarė išvadas, kad tirti pateiktose 271 vnt. tabletėje yra 2,4862 g (2,95 proc.) gryno amfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu) ir 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) yra 5,427 g (6,4 proc.) (4 t., b. l. 77-78, 82-83).

IÅ¡ to seka, kad metaliniame garaže buvo rasta labai didelis kiekis narkotinių medžiagų ir 10 Å¡aunamųjų ginklų, didelis kiekis Å¡audmenų, didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų.Tai, kad narkotinėmis medžiagomis prekiavo A. S. ir yra jo sÄ ryÅ¡is su metaliniu garažu matyti ir iÅ¡ garažo, esančio garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, atliktos kratos, nes ten buvo rastos svarstyklės „Sencor“, mobilaus ryÅ¡io telefonas ir ginklo Å¡ovinių dėtuvė Nr. 91521 (3 t., b. l. 121-122).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Å¡iame garaže rastų svarstyklių „Sencor“ pavirÅ¡iaus rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (4 t., b. l. 54-70), o iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(6884)-2446 matyti, kad ginklo Å¡ovinių dėtuvė Nr. 9152 yra 9 mm kalibro pistoleto „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ovinių dėtuvė, kurios konstrukcija leidžia jÄ naudoti tirti pateiktuose devyniuose savadarbiu bÅ«du perdirbtuose 4.5 mm kalibro pneumatiniuose CO2 pistoletuose „(duomenys neskelbtini)“.

Pabrėžtina, kad įstačius tirti pateiktÄ Â 9 mm kalibro pistoleto „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ovinių dėtuvę į bet kurį iÅ¡ tirti pateiktų devynių savadarbiu bÅ«du perdirbtų 4.5 mm pneumatinių CO2 pistoletų „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo rasti metaliniame garaže, jie tampa tinkami Å¡audyti (4 t., b. l. 104-116). Byloje nėra duomenų, kad A. S. turi leidimo įgyti ir laikyti ginklus, sprogstamÄ sias medžiagas. Taigi, A. S. tyčia ir suvokdamas, kad neturėdamas leidimo neteisėtai laiko daugiau kaip tris Å¡aunamuosius ginklus, didelį kiekį Å¡audmenų, didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ sias medžiagas ir įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir norėjo taip veikti.

A. S. sÄ moningai nesilaikė įstatyme numatyto draudimo ir numatė, kad neiÅ¡vengiamai atsiras BK numatyti padariniai, nes stengdamasis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės minėtus daiktus slėpė atskirame metaliniame garaže. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas apie A. S. kaltę ir teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį.D. L. ir M. U. nuteisti kaip bendrininkai už įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ psichotropinės medžiagos – PMMA, turint tikslÄ parduoti ir platinti, bei už gaminimÄ (džiovinimÄ ) ir laikymÄ didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių Nuteistasis D.

L. nesutinka, kad kartu su M. U. prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis M. U. savo apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus, jog nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Kaip jau buvo minėta anksčiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla tada kai asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

IÅ¡ nuteistojo M. U. duotų parodymų matyti, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. kalbėjo su liudytoju T. G. ir tarėsi susitikti. Susitikimo metu pareigÅ«nas klausė, ar galėtų gauti 20 g amfetamino, kanapių. Tada jis susisiekė su D. L. ir Å¡iam užšifruotai nurodęs „20 namÄ â€œ, o tai reiÅ¡kė, kad reikia 20 g amfetamino Ä® kÄ D. L. atsakęs, kad viskÄ suprato. Pirmiausiai važiavo į Šėtos g., iÅ¡ kur paėmė kanapes, o po to nurodė važiuoti prie „(duomenys neskelbtini)“.

BÅ«damas vietoje skambino D. L. ir nurodė, kur jam atvažiuoti. Su D. L. susitiko prie minėtos „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur jis padavė pinigus, už jo atvežtÄ amfetaminÄ . D. L. pamokė, kad į rankas narkotinių medžiagų nepadavinėtų, o jas kur nors numestų ir tik po to parodytų. Jis taip ir padarė, t. y. numetė amfetaminÄ prie stulpo. Atvykus pareigÅ«nams nurodė pirÅ¡tu, kur jie guli. Po to nuėjo pas D. L. į maÅ¡inÄ , o pareigÅ«nai pasiėmė amfetaminÄ ir iÅ¡važiavo.

Spalio 5 d. irgi skambino pareigūnai, kurie pasakė, jog jiems rytojui reikia 50 to, ir 50 to, iš ko suprato, jog reikia 50 g amfetamino ir 50 g žolės. Apie tai užšifruotai informavo D. L.. Jie abu nuo spalio 6 d. ryto visur važiavo kartu. Tik kai reikėjo perduoti narkotikus jis išlipo prie stulpo, o pats D. L. nuvažiavo toliau (13 t., b. l. 83 -87). Šiuos nuteistojo parodymus patvirtino ir liudytojų T. G., I. L. parodymai, operatyvinės veiklos atlikimo bei elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys, išklotinių analizė.

Tuo pačiu taip pat paneigiamas ir apelianto D. L. teiginys, kad byloje nėra duomenų apie jo dalyvavimÄ parduodant narkotikus pagal NVIM veikiančiam pareigÅ«nui. Tai, kad NVIM pareigÅ«nui M. U. perdavė narkotines medžiagas, kurias gavo iÅ¡ D. L., patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(6404)-IS1-6028, kurioje nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. perduota tirti psichotropinė medžiaga, kurioje yra PMMA – 4,089 g (1 t., b. l. 102-103). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ rekomendacijÄ PMMA – 4,089 g priskiriama prie nedidelio kiekio (redakcija 2011 m. rugpjūčio 10 d.

įsakymu Nr. V-777 (nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.). Dar kartÄ atkreipiamas dėmesys į byloje esančius elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiausiai matyti, jog M. U. pakalbėjus su NVIM pareigÅ«nu, Å¡is apie norimÄ kiekį informuoja D. L. tiksliai nurodydamas kiekį, bet užšifruodamas, t. y. pokalbio metu T. G. pasako M. U., kad jam reikės „20 balto ir 10 to Å¡iandien“, o jiems iÅ¡siskyrus M.

U. iÅ¡ karto šį kiekį užšifruotai 11.34 val. pokalbio telefonu metu nurodė D. L., sakydamas, kad „mergaitė gyvena 20 bute“, į kÄ D. L. atsakė, kad vėliau duos apie tai žinoti. Nepraėjus ir pusvalandžiui – 12 val. M. U. ir D. L. vėl susiskambino ir susitarė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ telefoninių pokalbių taip pat matyti, kad apie reikiamÄ narkotikų kiekį 2011 m. spalio 6 d. M. U. informavo D. L. jau spalio 5 d. vakare. 2011 m. spalio 6 d. visÄ dienÄ praleido ir iÅ¡siskyrė tik tuo metu, kai M.

U. išlipo perduoti paketo, o jis pavažiavo toliau (1 t., b. l. 121-122). Iš kratos protokolo matyti, kad D. L. vairuojamame automobilyje „Pontiac“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastos svarstyklės, ant kurių buvo psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir PMMA pėdsakai bei narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervų sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakų, o tai patvirtino specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje nurodyta dar ir tai, jog D.

L. kairės rankos nuoplovose rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (2 t., b. l. 185-188, 4 t., b. l. 54-70). IÅ¡ to seka, kad nuteistieji darydami tęstinę veikÄ pirmuoju atveju įgijo, laikė, gabeno ir perdavė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – PMMA, o antruoju atveju įgijo, laikė, gabeno, bet neperdavė psichotropinių medžiagų dėl nuo jų valios nepriklausomų aplinkybių, t. y. buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl užtenka, kad asmuo bÅ«tų padaręs nors vienÄ alternatyvų veiksmÄ numatytÄ Å¡io nusikaltimo objektyviojoje pusėje.

Be to, D. L. ir M. U. suvokė, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines ir narkotines medžiagas su tikslu jas parduoti, tokie nuteistųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.Kaip jau buvo minėta anksčiau nuteistieji M. U. ir D. L. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvais, kuriais remiantis jie buvo nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, už tai, kad M. U. ir D. L., veikdami bendrininkų grupe, nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdami tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė didelį kiekį 1 386 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., įvykio vietos apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis teisingai nustatė, kad 2011 m. spalio 6 d.

M. U. ir D. L. buvo nuvykę į Kėdainių rajonÄ , tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, kur prisiskynė narkotinių medžiagų – kanapių, kurias gabeno su tikslu parduoti pareigÅ«nams, o tai apima jau aptartÄ 2011 m. spalio 6 d. epizodo nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog M. U. ir D. L., veikdami bendrininkų grupe, po tiltu esančias narkotines medžiagas – kanapes, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė.

Kadangi teismas savo iÅ¡vadas turi grįsti patikimais įrodymais, taip pat turi įvertinti jų visetÄ ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. Kiekvienas nuosprendis turi bÅ«ti motyvuotas, t. y. apraÅ¡omojoje jo dalyje turi bÅ«ti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie iÅ¡sprendžiami nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Taigi vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.M. U. viso ikiteisminio tyrimo ir teisme metu neigė, jog po tiltu rastos kanapės priklausė jam, o nurodė, jog jos priklausė D.

L.. Netikėti jo parodymais nėra pagrindo, nes kaip matyti iÅ¡ slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolų ir pokalbių suvestinių matyti, kad M. U. buvo žemiausios grandies narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojas, kuris sužinojęs apie reikiamÄ narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį ir kiekį kreipdavosi į tarpininkus (G. K. ar D. L.), iÅ¡ kurių vėliau ir gaudavo. Atliekant M. U. elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose nėra užfiksuota, kad jis bÅ«tų užsiminęs apie jam ir D.

L. kartu priklausantį didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių. Kaip tik matyti, kad jis kalbėdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nurodo „žinÄ s kas turi“ arba „rado tÄ kas turi“, „kai gaus, duos žiniÄ â€œ (1 t., b. l. 162-199, 2 t., b. l. 2 t., b. l. 1-10). Apygardos teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl 2011 m. spalio 5 d. vykusio telefoninio pokalbio tarp M. U. ir T. G., iÅ¡ kurio matyti, kad M. U. tik teigiantis, jog turi galimybę parduoti didelį kiekį, tačiau tai neįrodo, jog jis žinojo bÅ«tent apie ikiteisminio tyrimo metu rastų kanapių po tiltu kiekį.

Sekant toliau minėtÄ pokalbį matyti, kad M. U. T. G. pažada viskÄ susiderinti Å¡iandien. Skambina D. L., kuriam nurodo užšifruotai kiek reikia narkotikų. D. L. kalba apie tai, kad reikės važiuoti į sodÄ (2 t., b. l. 5-10). IÅ¡ Å¡io pokalbio matyti, kad tik D. L. žino, kur reikia vykti ir kur paslėptos narkotinės medžiagos. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad narkotinės medžiagos buvusios po tiltu randasi Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 151-161), t. y. pakeliui D.

L., kurio tėvų sodyba buvo Kebonių kaime. VÅ¡Ä® „Regitra“ duomenų bazėje, padarius užklausÄ pagal M. U. asmens kodÄ , buvo nurodyta, jog pagal nurodytas užklausos sÄ lygas informacijos apie kelių transporto priemones nerasta (6 t., b. l. 167). IÅ¡ 2011 m. spalio 6 d. sekimo protokolo matyti, kad iki tilto vykstama automobiliu „P. T.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja D. L. (1 t., b. l. 121-122). Atliekant M. U. sekimÄ nebuvo nustatyta, kad jis vairuotų kokį nors automobilį, kas parodo, kad jam bÅ«tų sudėtingiau nuvykti iki minėtų narkotinių medžiagų, kurios randasi po tiltu Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėtos narkotinės medžiagos – kanapės priklausė ir M. U.. Be to, liudytojas Nr. 05, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad „L.“ (D. L.) M. (M. U.) apklausų metu liepė nesakyti, kad ,,medžiai“ po tiltu yra jo – „L.“ ir iÅ¡ jo gavo „ratus“, kitaip bus blogai ne tik jam, bet ir M. U. Å¡eimai. Liepė viskÄ apsiimti sau, sakyti, kad „medžius“ jis rado pats po tiltu, nes „L.“ nesekė, todėl policija neturi įrodymų (10 t., b. l. 107).

Teisėjų kolegija įvertinusi visus anksčiau iÅ¡tirtus ir aptartus įrodymus konstatuoja, jog M. U. iÅ¡teisinamas dėl BK 260 straipsnio 2 dalies, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , o D. L. teisingai ir pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. IÅ¡ nuosprendžio Å¡alinama ir aplinkybė, jog D. L. veikė bendrininkų grupe, kartu su M. U.. Tokiu bÅ«du nuteistojo D. L. apeliacinis skundas Å¡ioje apimtyje tenkinamas ir nustatoma jog jis nuo nenustatyto laiko iki 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., Kėdainių rajone, tarp (duomenys neskelbtini), po tiltu per upelį ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino (džiovino) ir laikė didelį kiekį 1 386 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2011 m. spalio 6 d., 12.30 val., įvykio vietos apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Nuteistieji D.

L. ir M. U. savo apeliaciniuose skunduose praÅ¡o iÅ¡teisinti ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė nusikalstamos veikos, kadangi ketinę pas juos rastus dokumentus grÄ Å¾inti teisėtiems savininkams.Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla, kai asmuo pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ . Å io straipsnio dalykas – antspaudas, spaudas, dokumentas ir griežtos atskaitomybės blankai, o objektas Å¡ių dalykų teisinės apyvartos patikimumas ir saugumas.

Taigi įstatymų leidėjas siekia apsaugoti tiek fizinį, tiek ir juridinį asmenis identifikuojančius dalykus, kurių pagrindu gali įvykti juridinių faktų visuma, dėl kurių gali atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti įvairÅ«s teisiniai santykiai. Todėl antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus užvaldo ar įgyja kitokiu bÅ«du (iÅ¡skyrus pagrobimÄ ) arba (ir) keičia Å¡ių dalykų buvimo vietÄ ar perleidžia tretiesiems asmenims.

Kaltė reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ , ir nori taip veikti. IÅ¡ atliktų kratų D. L. bute ir M. U. asmeninės kratos protokolų matyti, kad Å¡ie nuteistieji neturėdami teisėto pagrindo laikė kitiems fiziniams asmenims priklausančius tikrus dokumentus, t. y. A. S. vairuotojo pažymėjimÄ , I. S. asmens tapatybės kortelę, S. T. (S. T.) vairuotojo pažymėjimÄ , o D.

L. dar ir automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. T. registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 42 vnt. neužpildytus – vaistų receptų blankus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112, su juose esančiais gydytojos K. M. ir vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikos spaudais (3 t., b. l. 75, 4 t., b. l. 11-12). Å ių dokumentų tikrumÄ patvirtino specialistų iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 81-82, 4 t., b. l.19-22).

Nuteistieji neneigia fakto, kad žino apie pas juos rastus dokumentus, tačiau jie nurodo, kad Å¡iuos dokumentus radę ir norėję juos gražinti teisėtiems savininkams. M. U. teisme parodė, kad dokumentus jis rado prieÅ¡ dvi savaites ar net prieÅ¡ mėnesį ir juos laikė (13 t., b. l. 83-87). Nuteistasis D. L. teigė, kad 2011 m. pavasarį rado maiÅ¡elį, kuriame buvo dokumentai, po to juos laikė namie (13 t., b. l. 82-83). Kas parodo, kad nuteistieji nesiėmė jokių priemonių ar aktyvių veiksmų, per tikrai netrumpÄ laikÄ , siekiant grÄ Å¾inti ar praneÅ¡ti dokumentų savininkams apie jų radimÄ , arba apie tai bÅ«tų pranešę policijai ar kitai įgaliotai institucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio 12 punktÄ asmuo, radęs kito piliečio asmens tapatybės kortelę, jÄ turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai. Nors Å¡iame straipsnyje nenurodytas tikslus terminas, tačiau pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ asmuo privalo perduoti rastÄ dokumentÄ policijai ar kitai įgaliotai institucijai arba praneÅ¡ti minėtų įstaigų pareigÅ«nams nedelsiant arba kuo skubiau pagal esamÄ situacijÄ ir objektyvias galimybes tai atlikti (LAT nutartis 2K-12/2013).

Taigi nuteistieji D. L. ir M. U. suprato, kad neturėdami teisinio pagrindo laikė kitiems asmenims priklausančius dokumentus ir taip norėjo elgtis, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Ä®statymas nė vienam iÅ¡ jų nesuteikia prioriteto. Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Paskirta bausmė yra veiksminga tada, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai.

Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibÅ«dinančius požymius, jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, visuomenės intereso reikÅ¡mę vykdant teisingumÄ ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ , konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumÄ .

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmės dydį, kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (LAT nutartis 2K-137/2013).Nuteistojo M. U. apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai jam nebuvo taikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ias veikas ar joje dalyvavusius asmenis. Su tokiu nuteistojo teiginiu sutinka ir teisėjų kolegija, nes pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LAT nutartis Nr. 2K-212/2013 ir kt.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. U. jau ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie narkotinių medžiagų įgijimÄ ir juos tikslino įvykio vietoje (5 t., b. l. 183-193, 10 t., b. l. 76-106,). Be to, M. U. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir savo parodymus pakartojo teisiamojo posėdžio metu (13 t., b. l. 83-87). Teisėjų kolegija, įvertina ir tai, kad minėto nuteistojo parodymai iÅ¡ esmės sutampa ir kitais byloje esančiais įrodymais, juo papildo. Esant minėtoms aplinkybės pripažįstama, kad M.

U. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nors su kai kurių iÅ¡ jų vertinimu ir nesutinka, t. y. pripažįsta, kad turėjo kitam asmeniui priklausantį dokumentÄ , bet jis norėjęs jį grÄ Å¾inti, todėl jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnį. Teisėjų kolegija tai vertintina tik kaip nuteistojo norÄ savaip vertinti savo veiksmus ir jų nekriminalizuoti, o ne kaip neteisingų parodymų davimÄ . Be to, M. U. davė parodymus apie tose veikose dalyvavusius asmenis ir jų vaidmenis, nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindas jam taikyti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Teisėjų kolegija įvertinus tai, kad nuteistasis M.

U. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iÅ¡ naujo atsižvelgia bausmių skyrimo pagrindus, įvertina visas su tuo susijusias aplinkybes ir skiria naujas bausmes. M. U. nuteistas už apysunkį, nesunkų ir 3 sunkius nusikaltimus, kuriuos padarė tyčia, anksčiau teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, turi sveikatos problemų, patyrė kelias operacijas (6 t., b. l. 58, 60), turi neįgalumÄ , jam buvo nustatytas 55 proc. darbingumas, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, jog jis nusikalstamas veikas BK 260 straipsnio 1 dalyje padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. U. pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas recidyvistu, nes Kėdainių apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ , teistumas už jį neiÅ¡nyko, dabar nuteistas už 5 tyčinius nusikaltimus. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija nuteistajam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, skiria griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , tačiau artimÄ sankcijoje numatytam minimumui, t. y. už BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Už kitas nusikalstamas veikas taip pat skirtinos bausmės artimos sankcijos minimumui, t. y. už BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 29 d. ir liepos 30 d. epizodas) – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 9 d. epizodas) – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 6 d. epizodas) – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Kadangi nusikalstamos veikos tiek savo pavojingumu ir pabudžiu skiriasi jos bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, t. y. bausmės bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du.Pirmosios instancijos teismas teisingai bausmes paskyrė D. L., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimÄ ar nebuvimÄ jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

D. L. padarė tris nusikalstamas veikas (apysunkį ir du sunkius), vienÄ iÅ¡ jų padarė bendrininkų grupe. Anksčiau teistas 6 kartus (7 t., b. l. 119-124), nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui, nekartÄ baustas administracine tvarka, kai kurios nuobaudos dar buvo galiojančios, pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visa tai įvertinęs skyrė pagrįstas ir ne per griežtas bausmes. Kaip matyti D. L. už nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, skyrė laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams, t. y. nežymiai didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, nes įstatymo leidėjas numatė laisvės atėmimÄ nuo 2 iki 8 metų.

Už BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams, t. y. bausmės vidurkis, o už BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams, t. y. nežymiai didesnę nė sankcijos vidurkis. D. L. nėra pagrindo Å¡velninti bausmių taip ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kadangi pas jį namuose buvo rasti net keturi dokumentai, o jis nesiėmė nuo 2011 m. pavasario jokių veiksmų, kad juos grÄ Å¾inti teisėtiems jų savininkams ir laikė namuose, spintoje po rÅ«bais.Negalima sutikti ir su nuteistojo D.

L. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, kad jam turi bÅ«ti taikomos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys. BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad D. L. paskutinį kartÄ buvo teistas Kėdainių apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu lygtinai atleistas nuo neatliktos 1 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2010 m. lapkričio 15 d. iÅ¡brauktas iÅ¡ Kėdainių rajono pataisos inspekcijos įskaitos (7 t., b. l. 119-124).

Byloje nėra kitų duomenų, kad D. L. tuo metu, t. y. 2011 m. pavasarį, bÅ«tų atlikinėjęs kokiÄ nors bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo jam taikyti BK 64 straipsnį.Nuteistajam A. S. taip pat nėra pagrindo Å¡velninti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad Panevėžio apygardos teismas skirdamas A. S. bausmes atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimÄ , teistumai iÅ¡nykę, administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai, dirba, vienas augina ir iÅ¡laiko keturis vaikus, iÅ¡ kurių trys nepilnamečiai, turi sveikatos problemų, netekęs 60 proc. darbingumo (8 t., b. l. 116-124, 9 t. b. l. 92-95).

Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuriÄ apima BK 260 straipsnio 3 dalis, padarė bendrininkų grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl už BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, o už BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausmę 12 (dvylikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, t. y. už abu nusikaltimus skyrė sankcijose numatytus bausmės vidurkius.

A. S. nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies. Å ioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma, kai iÅ¡skirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimÄ padariusiam asmeniui paskirti teisingÄ bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (LAT nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Å ioje byloje jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra.

Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog gyvena ir išlaiko keturis vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai, neseniai mirė vaikų motina, todėl vienintelis artimas žmogus jiems yra A. S., yra neįgalus, pirmosios instancijos teismas įvertino skirdamas bausmę, tačiau jos nėra pakankamos dėl kurių būtų galima pripažinti jas išimtinėmis. Byloje nėra duomenų, kad A. S. sirgtų sunkiomis ligomis, dėl kurių jam bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad A. S. nustatytos ligos netrukdė, jam atlikti nusikalstamas veikas, kurios pagal savo prigimtį yra pavojingos visuomenei. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad savanoriÅ¡kai papasakojo visas žinomas aplinkybes Å¡ioje byloje. Taigi visa tai neduoda pakankamo pagrindo A. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies.Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi. Teisėjų kolegijos manymu teismas subendrindamas bausmes nepakankamai įvertino nuteistÄ jį charakterizuojančias savybes, t. y. teistumai iÅ¡nykę, administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai, dirba, sutuoktinė mirusi, todėl vienas augina ir iÅ¡laiko keturis vaikus, iÅ¡ kurių trys nepilnamečiai, turi sveikatos problemų, netekęs 60 proc. darbingumo, todėl paskyrė per griežtÄ galutinę bausmę, kuri mažintina skiriant laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimi, 328 straipsnio 2 ir 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria M. U. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o kitoje dalyje dėl jo ir nuteistųjų A. S. bei D. L. nuosprendį pakeisti:M. U. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M.

U. vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.Pripažinti nuteistojo M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nuteistajam M.

U. paskirti bausmes:pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 29 d. ir liepos 30 d. epizodas) laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams,BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 9 d. epizodas) laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 6 d. epizodas) laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A.

S. paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų, pakeisti ir bausmes paskirtas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę nustatyti – laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuosprendžio nustatomojoje dalyje dėl nuteistojo D.

L. paÅ¡alinti aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarė grupėje su M. U..Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                  Laima Garnelienė Teisėjai                                                                                         Viktoras Kažys                                                                                  Linas Žukauskas             Â