2017-11-08 Nr. AB-20480-3-61-3-01594-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2124-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01594-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1, 8), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. LAVL buvo laikomas perpildytoje palatoje. Į valgyklą ir tualetą jam reikėjo vaikščioti iš antro aukšto, nors pareiškėjas buvo po operacijos. Maudytis pareiškėjas galėjo tik 1 kartą per savaitę. Be to, LAVL Chirurginiame skyriuje buvo daug asbestinių elementų, kurie kenkė sveikatai. Dėl tokių sąlygų LAVL pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 24 d. ir nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 3 (28,49 kv. m., 6 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų (suimtųjų), nevedama, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, LAVL pateikti negali. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems (suimtiesiems). Įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į asmeniui rekomenduojamą ploto normą. LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. LAVL atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas įrodymais, o apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų (neveikimo) ir pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b. l. 56–59) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 360 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju LAVL palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovo atstovas teigia, kad šios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Įvertindamas tai, teismas sprendė neturintis pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo ginčo laikotarpiu. Atsakovo atstovas neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (36 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Taigi Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Atsakovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

8. Pareiškėjas teigia, kad jam nepakako vieno karto per savaitę praustis duše. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše. Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-191, 15 punkte įtvirtinta, kad hospitalizuotam pacientui išduodami LAVL drabužiai ir avalynė, atliekamos higienos procedūros, po kurių jis nukreipiamas į budinčio gydytojo nurodytą gydomąjį skyrių. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Tai reiškia, kad aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekyla.

9. Pareiškėjas taip pat teigia, kad LAVL Chirurginiame skyriuje jo laikymo sąlygos buvo nežmoniškos ir turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs, skunde pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, nenurodė, ar dėl to kreipėsi į LAVL administraciją. Esant tokiai situacijai ir pareiškėjui nepateikus jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų teismas sprendė neturintis pagrindo konstatuoti kokius nors pažeidimus šiuo aspektu.

10. Atsižvelgdamas į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę (36 paros), įvertinęs pažeidimo trukmę, sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjui priteistina 360 Eur neturtinė žala.

III. 11. Pareiškėjas A. A. Š. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 67–70), kuriame prašo priteisti jam 1 500 Eur neturtinę žalą.

12. Nurodo nesutinkantis su savo teisių pažeidimo pripažinimu tik iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas netikrino sąlygų LAVL palatose. Pareiškėjo teigimu, LAVL patalpos buvo apleistos ir purvinos, joms reikėjo remonto, nebuvo ventiliacijos. Be to, palatos langai buvo išdaužyti, todėl joje buvo šalta, taip pat nebuvo stalo ir kėdžių, o tualetas nebuvo atskirtas nuo palatos, dažnai nebūdavo tiekiamas vanduo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 73–74) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė objektyvų, pagrįstą ir teisingą sprendimą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 75–78) prašo jį atmesti.

15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino šalių argumentus, detaliai išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą, teisingai taikė teisės normas ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Departamentas atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra priimtas ir pareiškėjo apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas nagrinėjamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

17. Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas, reikšdamas prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nenurodė aplinkybių, esant kurioms nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnyje numatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš LAVL neteisėtų veiksmų, laikant pareiškėją kameros tipo palatoje, kurioje nebuvo užtikrintas minimalus asmeniui tenkantis plotas, pareiškėjas į tualetą ir valgyklą turėjo leistis iš antro aukšto, nors buvo po operacijos, skyriuje buvo daug asbestinių elementų, be to, nusiprausti duše pareiškėjas galėjo tik kartą per savaitę.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nustatęs, kad ginčo laikotarpiu 36 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų asmeniui tenkantį palatos plotą, priteisė pareiškėjui 360 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netikrino sąlygų LAVL palatose. Nurodė, kad šios sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes patalpose nebuvo ventiliacijos, jos buvo apleistos ir purvinos, joms reikėjo remonto, pareiškėjo palatos langai buvo išdaužyti, todėl joje buvo šalta, taip pat nebuvo stalo ir kėdžių, o tualetas nebuvo atskirtas nuo palatos, į jį dažnai nebūdavo tiekiamas vanduo.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netikrino sąlygų LAVL palatose. Kaip minėta, ginčą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas kėlė dėl ploto trūkumo palatoje, prausimosi duše tvarkos, vaikščiojimo laiptais bei asbestinių detalių Chirurgijos skyriuje buvimo. Pažymėtina, jog dėl šių jo skunde nurodytų sąlygų vertinimo pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo (juo nustatyto pažeidimo) neginčija, jokių nesutikimo su teismo dėl pareiškėjo skunde išdėstytų nusiskundimų nustatytomis aplinkybėmis argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nepateikia. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str.), patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

23. Kadangi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad LAVL patalpose nebuvo ventiliacijos, jos buvo apleistos ir purvinos, joms reikėjo remonto, pareiškėjo palatos langai buvo išdaužyti, todėl joje buvo šalta, taip pat nebuvo stalo ir kėdžių, o tualetas nebuvo atskirtas nuo palatos, į jį dažnai nebūdavo tiekiamas vanduo – galėjo ir turėjo būti nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį padidino nuo 500 Eur iki 1 500 Eur. Pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių nenurodė skunde pirmosios instancijos teismui, nors iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad tokią galimybę pareiškėjas turėjo, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi (b. l. 4) jam buvo išaiškinta teisė tikslinti savo skundą, jame nurodant aplinkybes, kuriomis jis grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui išdėstė visus nusiskundimus, iš kurių kildino prašomą priteisti 500 Eur dydžio neturtinę žalą, pareiškėjas patvirtino 2016 m. rugsėjo 16 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuoja, kodėl, lyginant su skundu pirmosios instancijos teismui, padidino prašomos priteisti žalos dydį. Taigi apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo visiškai naujas su netinkamu jo kalinimu LAVL susijusias aplinkybes bei būtent šių aplinkybių pagrindu formuoja reikalavimą priteisti didesnę neturtinę žalą, tuo iš esmės keisdamas pirmosios instancijos teismui teikto skundo pagrindą, t. y. kelia naują skundą, kuris pirmosios instancijos teisme dar nebuvo nagrinėtas.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui ir kuriomis pareiškėjas iš naujo grindžia jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą ir naują jos dydį, tikrindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertinti negali.

25. Atitinkamai, pareiškėjui neginčijant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendime nustatytų aplinkybių ir šios nutarties 22 pastraipoje nustačius, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde šiam teismui nurodytų aplinkybių, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Kita vertus, pareiškėjui išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta jam kelio dėl jo apeliaciniame skunde nurodytų naujų netinkamų kalinimo LAVL sąlygų (t. y. dėl palatų būklės, vėdinimo, švaros, temperatūros, langų, baldų bei sanitarinio mazgo įrengimo) kreiptis į pirmosios instancijos teismą su nauju skundu, kuriame jis galėtų išdėstyti visas, jo manymu, teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sąlygas, LAVL buvusias nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. ir (ar) kitais laikotarpiais, bei prašyti priteisti dėl to pareiškėjui kilusią neturtinę žalą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys