2025-04-02 Nr. AB-5974-3-61-3-07283-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-240-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07283-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos kultūros tarybai, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas), išduoti pareiškėjui liudijimą įrodymams gauti: gauti oficialų juridinį vertinimą, numatytą Lietuvos Respublikos specialiųjų̨ tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 priede, dėl 2016 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) išvados Nr. 4-01-2869.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo T. G. skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, kurio 1.6 punktu patvirtinama Lietuvos kultūros tarybai ekspertinio vertinimo paslaugas teikiančių ekspertų darbo grupė (Fotografijos menas), Reglamento nustatyta tvarka vertinanti ir teikianti išvadą dėl laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. pateiktų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir (ar) meno kūrėjams“ finansuojamų veiklų projektų paraiškų.

Teismas iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinės bylos Nr. eI3-12468-414/2024 medžiagos nustatė, kad atsakovui pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, įskaitant ir pareiškėjo paraišką, vertino 3 ekspertų darbo grupė, sudaryta Įsakymu. Paraiškų ekspertinis vertinimas vyksta Ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. VĮ-9(1.1E) (Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. VĮ-40(1.15 E) redakcija) (toliau – ir Reglamentas) nustatyta tvarka. Fotografijos srities stipendijų ekspertų darbo grupė patvirtino fotografijos srities stipendijų paraiškų lentelių suvestinę 2020 m. spalio 14 d. posėdyje, kurio metu buvo nuspręsta siūlyti Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimui finansuoti 31 stipendiją už 55 800 eurų ir nefinansuoti 75 individualių stipendijų. Sprendimus priima Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas, atsižvelgdamas į ekspertų darbo grupės išvadas (Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo 21 p.). Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo sprendimu gali būti pritariama ekspertų vertinimo rezultatams (išvadoms) (Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-1487 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių ir Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Gairės) 49.1. p.) arba priimamas kitoks nei ekspertų vertinimo rezultatuose (išvadose) rekomenduotas sprendimas (Gairių 49.2 p.).

Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, jo pobūdį, administracinio akto paskirtį bei esmę padarė išvadą, kad ginčas yra susijęs su tarpiniu procedūriniu dokumentu (Įsakymu). Ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Teismui galėtų būti skundžiamas priimtas sprendimas, dėl kurio pareiškėjui atsirastų realūs teisiniai padariniai, jei sprendimas būtų priimtas būtent pareiškėjo atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas nėra savarankiškas administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kuriuos jis siekia ginti, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsisakęs priimti skundą dėl keliamo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymą, teismas atsisakė priimti skundą ir likusioje dalyje dėl reikalavimo, kuriuo prašoma išduoti pareiškėjui liudijimą įrodymams gauti: gauti oficialų juridinį vertinimą, numatytą Aprašo 3 priede, dėl 2016 m. balandžio 11 d. STT išvados Nr. 4-01-2869.

III. Pareiškėjas T. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Įsakymas buvo priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, tačiau nesutinka, kad Įsakymas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai įslaptino ekspertus, kurie vertino jo paraišką tuo nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę įgyvendinti ekspertų nušalinimo institutą ir prieš paraiškos vertinimą pareikšti ekspertams motyvuotą nušalinimą.

Pareiškėjo teigimu, jis turėjo teisę pagal ABTĮ, Viešojo administravimo įstatymo ir ginčo metu galiojusio Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo 28 punkto normas apskųsti Įsakymą teismui, pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, gerbiama D. U., pirmiau nurodytas teises nepagrįstai apribojo arba iš esmės paneigė. Taigi pareiškėjas prarado: 1) teisę būti tinkamai informuotu apie tai kokie tiksliai ekspertai vertino jo paraišką; 2) teisę pareikšti ekspertui motyvuotą nušalinimą, be kita ko, dėl eksperto kvalifikacinių gebėjimų (profesionalumo principas).

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje eksperto išvadų vertinimo taisyklės, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjamu atveju, numato, jog tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, reikia atsižvelgti į keletą esminių aspektų. Pirma, ar įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsta teisė atlikti ekspertinį tyrimą, dera su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principas). Pareiškėjas mano, kad savalaikis ekspertų darbo grupės sudėties viešinimas tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Taigi, teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5505-502/2019, 2024 m. birželio 26 nutartį byloje eA-1563-492-2024 ir kt.).

Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad viešojo administravimo subjektas Lietuvos kultūros taryba nepaviešino jo paraišką vertinusių ekspertų darbo grupės sudėties. Pareiškėjas nesutiko, kad jo paraišką vertintų ekspertai A. G. ar V. M.-R.. Būtent dėl korumpuoto teisinio reguliavimo, kurį nustatė pats atsakovas, pareiškėjas negalėjo apskųsti ginčijamo viešojo administravimo subjekto akto (veiksmo ar neveikimo). Taigi, laiku apskųsti atsakovo veiksmus nebuvo įmanoma nes informacija apie ekspertus buvo nepagrįstai laikoma konfidencialia, o ekspertai – anonimiški. Atsakovas vilkino į bylą pateikti visą su ginču susijusią medžiagą.

Pareiškėjas laiko, kad Įsakymas galėjo ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eI3-12468-414/2024 teismas nedavė jam aiškiai suprasti, kad Įsakymas bus ištirtas ir (arba) galutiniame procesiniame teismo sprendime bus aiškiai pasisakyta dėl Įsakymo teisėtumo klausimo. LITEKO sistemos duomenys patvirtina, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai teisėjo rezoliucija priimto prašymo 2024 m. rugsėjo 9 d. Nr. DOK-40394 nei atsakovui nei trečiajam suinteresuotam asmeniui neišsiuntė. Bylos Nr. eI3-12468-414/2024 nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra susipažinę su visa bylos medžiaga. Pareiškėjas tvirtina, kad iš teismo posėdžio metu pateiktų teisėjo teiginių byloje Nr. eI3-12468-414/2024 suprato, kad: 1) Įsakymas gali būti skundžiamas; 2) pareiškėjas turi teisę apskųsti Įsakymą kitoje byloje; 3) Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas byloje Nr. eI3-12468-414/2024 nebus nagrinėjamas.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo priimti jo prašymą ir taikyti ABTĮ 100 straipsnio normas, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.), o įvertinęs byloje Nr. eI3-12468-414/2024 priimtą procesinį sprendimą spręsti dėl tolimesnės administracinės bylos Nr. eI2-20873-621/2024 eigos.

Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti: 1) ar Įsakymas administracinių bylų eI3-12468-414/2024 ir eI2-20873-621/2024 kontekste gali būti ginčo administraciniame teisme objektu?; 2) ar pareiškėjas turi teisę paduoti prašymą ar skundą dėl Įsakymo panaikinimo; 3) ar pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto prašymą tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas? 4) Ar pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto prašymą tinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas? 5) ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka tokiam procesiniam teismo sprendimui keliamus reikalavimus?; 6) kaip įmanoma pareiškėjui ar suinteresuotiems asmenims apskųsti, kad ir a posteriori Įsakymą jeigu Įsakymas nepagrįstai įslaptinamas, nepagrįstai neviešinamas ir nepagrįstai nepateikiamas į bylą, jame nėra nurodoma apskundimo tvarka ir terminai, nors pagal teisės aktuose keliamus reikalavimus tokių administracinių sprendimų apskundimas galimas ir apskundimo tvarka turi būti nurodoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas nėra savarankiškas administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kuriuos jis siekia ginti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir laikydamasis priešingos pozicijos, tvirtina, kad ginčijamas Įsakymas galėjo ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas galėtų priimti jo prašymą ir taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas ir sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta byla Nr. eI3-12468-414/2024.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.), kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024 ir kt.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Įsakymą, kuriuo patvirtintos nurodytos sudėties Lietuvos kultūros tarybai ekspertinio vertinimo paslaugas teikiančių ekspertų darbo grupės (toliau – ir darbo grupė), Reglamento nustatyta tvarka vertinančios ir teikiančios išvadas dėl laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. pateiktų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir (ar) meno kūrėjams“ finansuojamų veiklų projektų paraiškų. Įsakymo 1.6 punktu patvirtinta darbo grupės sudėtis, kuri vertins ir teiks išvadas dėl Fotografijos meno projektų paraiškų (106 paraiškos, kuriose nurodyta prašomų skirti lėšų suma 190 800 Eur).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šiuo metu Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2139-414/2025, kurioje pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos paramos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ (toliau – ir Sprendimas) 2.34 papunktį, kuriuo nuspręsta pareiškėjui T. G. neskirti individualios valstybės stipendijos fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti. Pažymėtina, kad šiuo metu administracinėje byloje Nr. eI3-2139-414/2025 yra sprendžiamas jos sustabdymo klausimas, kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos kultūros tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, įskaitant ir pareiškėjo paraišką, vertino 3 ekspertų darbo grupė, sudaryta Lietuvos kultūros tarybos pirmininko Įsakymu. Minėtas Įsakymas priimtas vadovaujantis Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 4LKT-12(1.3 E) „Dėl Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4–23 punktais ir Reglamento 5 ir 6 punktais.

Tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad darbo grupės yra sudaromos kiekvienam kvietimui, išskyrus programas pagal Gairių 12 ir 17 priedus, kurioms darbo grupės sudaromos visam ekspertų kadencijos laikotarpiui, pagal Tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamas sritis, programas, jų veiklas ar projektų grupes iš ne mažiau kaip trijų ir ne daugiau kaip devynių toje pačioje arba skirtingose kultūros, meno ar kitose veiklos srityse specialiųjų žinių ir įgūdžių turinčių ekspertų. Tvarkos apraše nustatyta tvarka sudarytos darbo grupės sudėtį tvirtina Lietuvos kultūros tarybos pirmininkas įsakymu (23 p.).

Reglamentas numato, kad ekspertai vertina ir teikia Lietuvos kultūros tarybai išvadas dėl jiems šio Reglamento nustatyta tvarka pateiktų projektų ir stipendijų paraiškų bei kitų dokumentų veikdami ekspertų darbo grupėse, kurios sudaromos Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo nutarimu tvirtinamame Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos apraše nustatyta tvarka (5 p.); darbo grupės veiklą organizuoja ir ją techniškai aptarnauja Lietuvos kultūros tarybos pirmininko įsakymu paskirtas Lietuvos kultūros tarybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, nebent Reglamente nurodyta kitaip (6 p.).

Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimus priima Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas, atsižvelgdamas į ekspertų darbo grupės išvadas (Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo 21 p.). Tarybos narių susirinkimo sprendimu gali būti pritariama ekspertų vertinimo rezultatams (išvadoms) (Gairių 49.1. p.) arba priimamas kitoks nei ekspertų vertinimo rezultatuose (išvadose) rekomenduotas sprendimas (Gairių 49.2 p.). Kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju yra priimtas galutinis Sprendimas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo vyksta ginčas teisme, o jį nagrinėjant bus vertinami ir tarpiniai Sprendimo priėmimui aktualūs administraciniai aktai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, skundžiamo Įsakymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ginčijamas Įsakymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas siekiant parengti prielaidas galutiniam Sprendimui priimti (patvirtinti darbo grupės ekspertus, kurie vertins ir teiks išvadas dėl Fotografijos meno projektų paraiškų), nesukeliantis pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Įsakyme nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nėra suformuluoti patvarkymai, imperatyvūs nurodymai, juo nepritaikytos poveikio priemonės, be to, šio Įsakymo panaikinimas neišspręs administracinio ginčo, o šio prašymo reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apgynimo, todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį skundo reikalavimą, kuriuo prašoma išduoti pareiškėjui liudijimą įrodymams gauti: gauti oficialų juridinį vertinimą, numatytą Aprašo 3 priede, dėl 2016 m. balandžio 11 d. STT išvados Nr. 4-01-2869.

Pažymėtina, jog šioje nutartyje padarytų išvadų nekeičia ir kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai pritaikyto, pareiškėjo nuomone, teisinio reguliavimo ir galimai pareiškėjo teisių pažeidimo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė