Legislator Case Law & Legislation
f20fb0ce-e99a-4a5f-ab7c-ea6d53fa5df4 AI generated

f20fb0ce-e99a-4a5f-ab7c-ea6d53fa5df4 · Regionų administracinis teismas

Case Number f20fb0ce-e99a-4a5f-ab7c-ea6d53fa5df4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-6877-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01284-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

Legislator headnote

AI generated

f20fb0ce-e99a-4a5f-ab7c-ea6d53fa5df4 · Regionų administracinis teismas: Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 p.). Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 21 d. periodinio patikrinimo aktus (b. l. 31-34, 35-37; toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-6877-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01284-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

6) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – atsakovas, Alytaus PN) atliko nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d. Bausmės atlikimo laikotarpiu trÅ«ko gyvenamojo ploto, nebuvo užtikrinta vienam asmeniui turėjus tekti 3,1 kv. m ploto norma. Gyvenamosios patalpos blogos bÅ«klės, langų rėmai kiauri, iÅ¡puvę, grindys sulūžusios, laikydavosi didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, bÅ«davo Å¡alta ir tamsu, prastas vėdinimas, veisėsi tarakonai. Nurodė, kad nuo pastato krito tinkas, todėl bÅ«davo baisu vaikščioti po kiemÄ .

Nurodė, kad netinkamai atitvertas sanitarinis mazgas, duÅ¡uose nebuvo persirengimo kabinos, todėl pažeistas privatumas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, jam pablogėjo sveikata, patyrė orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovo atstovas – Alytaus pataisos namai su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-16) nurodė laikotarpius, bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas, jų plotÄ , miegamų vietų skaičių jose.

Atsakovo skaičiavimais vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kur nuteistieji gali dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti įstaigos teritorijoje – tiek patalpose, tiek lauke, gali sportuoti krepÅ¡inio, futbolo, tinklinio aikÅ¡telėse. Akcentavo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , pataisos namų bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ kompensuoja taikytinas režimas.

Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tikrinimus, higienos normų pažeidimų nenustatė. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus, patalpos remontuojamos pagal poreikį. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, juos valo nuteistieji įdarbinti tvarkdariais. Jei pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtame bÅ«ryje, jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisijÄ dėl perkėlimo, tačiau Å¡ia teise nei karto nepasinaudojo, į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ ar Alytaus PN administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų taip pat nesikreipė.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės, nes remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nesudarant tinkamų kalinimo sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 19.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN atvyko 2016 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 10, 18), todėl bus vertinamas laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. liepos 19. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu trÅ«ko gyvenamojo ploto, nebuvo užtikrinta vienam asmeniui turėjus tekti 3,1 kv. m ploto norma. Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktÄ pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir į bylÄ pateikė duomenis (b. l. 10): nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d., nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ir gyveno 11 bÅ«rio (3 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 2 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 43,96 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,66 kv. m; nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ir gyveno 11 bÅ«rio (3 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 3 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 44,39 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv. m; nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ir gyveno 19 bÅ«rio (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 1 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 46,86 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,9 kv. m; nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ir gyveno 19 bÅ«rio (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 2 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 44,76 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,73 kv. m; nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ir gyveno 16 bÅ«rio (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 5 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 45,10 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv. m; nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ir gyveno 16 bÅ«rio (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 1 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 45,44 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,78 kv. m; nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ir gyveno 17 bÅ«rio (9 lokalinis sektorius), 6 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 37,84 kv. m ploto, jame įrengta 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,2 kv. m; nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. liepos 19 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ir gyveno 9 bÅ«rio (9 lokalinis sektorius), 2 miegamajame (ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuriame yra 34,13 kv. m ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,79 kv. m (b. l.10-11, 18, 19-23).

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į skundÄ nurodė, kad 3 lokaliniame sektoriuje buvo ne 12 miegamųjų vietų, o 16, tačiau Å¡ios aplinkybės nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir koks nuteistųjų skaičius kalėjo, jos neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. liudytojų parodymais), todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktais duomenimis ir jais nesivadovauti byloje. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotÄ , jose gyvenusių nuteistųjų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių.

Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo gyvenamosiose patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, prastas vėdinimas, drėgna, šalta ir tamsu, patalpos prastos būklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) numato, kad bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 p.), gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28 C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.).

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 p.). Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 21 d. periodinio patikrinimo aktus (b. l. 31-34, 35-37; toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus.

Patalpų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta abstrakti aplinkybė dėl prasto patalpų vėdinimo atmestina kaip nepagrįsta. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimÄ dėl Alytaus PN kalinimo sÄ lygų atitikimo Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, Patikrinimo akte (b. l. 31-34, 35-37) konstatavo, jog klausimų, susijusių su visuomenės sveikatos saugÄ reglamentuojančių teisės aktų taikymu, tikrinimo metu pateikta nebuvo, pažeidimų nenustatyta.

Teismas neturi pagrindo netikėti pataisos įstaigose tikrinimus atliekančios atsakingos institucijos atlikto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjui savo teiginių dėl drėgmės, šaltos oro temperatūros ir tamsos nedetalizavus ir nekonkretizavus, jie laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Higienos normos HN 134:2015 34, 35 punktus bendrojo naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Patalpų valymui turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Patikrinimo akte (b. l. 31-34, 35-37) konstatuojama, kad patalpų valymui yra skirtas inventorius, valymo priemonės, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai. Taigi, gyvenamųjų, bendrojo naudojimo patalpų, sanitarinių mazgų, teritorijos tvarka priklauso nuo pačių nuteistųjų pareigų tinkamo vykdymo.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir teismas pagal byloje duomenis nenustatė, kad jis ar kitas atsakingas už gyvenamųjų patalpų tvarkymÄ asmuo yra kreipęsis į Alytaus PN administracijÄ dėl buvusio pelėsio arba prašė sudaryti sÄ lygas jį iÅ¡valyti, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Vien tik abstraktÅ«s teiginiai apie buvusį pelėsį negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų).

Higienos normos HN 134:2015, 20 punkte reglamentuojama, kad laisvės atėmimo vietoje, neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. V-55 (nauja redakcija nuo 2013 m. gegužės 1 d.; toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas). Alytaus PN pateikė teismui 2016 m. gruodžio 27 d., 2018 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo bei kenkėjų kontrolės ir naikinimo žurnalus (b. l. 38-40, 41-43, 27-30).

Nors pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose nuolat veisėsi tarakonai, minėti byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN yra teikiama kenkėjų kontrolės paslauga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr.

LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo netinkamai atitvertas sanitarinis mazgas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui.

Tačiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, konstatuota, kad žema (1,2 m. aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų dėl nesudarytų sÄ lygų privatumui (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018; EŽTT bylÄ G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; bylÄ A. M. prieÅ¡ RusijÄ , 97 paragrafas, pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tualetai sanitarinėse patalpose yra atskirti ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienele, kiekviena kabina turi duris ir pateikė minėtÄ aplinkybę patvirtinančiÄ fotonuotraukÄ (b. l. 45). PareiÅ¡kėjas atsikirtime nurodė, kad atsakovas pateikė ne 9 bÅ«rio tualeto nuotraukÄ , nes 9 bÅ«rio tualete buvo gaisras ir po gaisro tualeto patalpos niekas neremontavo, tačiau savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Alytaus PN (b. l.

74) nurodė, kad įstaiga neturi duomenų apie ginčo laikotarpiu 9 bÅ«rio tualete kilusį gaisrÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie sanitarinio mazgo įrengimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo privatumo duÅ¡e, nes nebuvo atskirų persirengimo kabinų. Higienos norma HN 134:2015 nustato pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privalomÄ užtikrinti oro temperatÅ«rÄ (16 punktas), tačiau nenumato Å¡ių patalpų įrengimo specifikacijos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Patiriamų patyčių pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, duomenų, jog dėl patyčių jis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ , byloje nėra, todėl nurodyta aplinkybė laikytina abstrakčia, nesudarančia pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad langų rėmai kiauri, iÅ¡puvę, grindys sulūžusios, prasta pastato bÅ«klė. PareiÅ¡kėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie langų, grindų, pastato bÅ«klę, ar drėgmės atitikimÄ higienos normos reikalavimams bÅ«tent ginčo laikotarpiu, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė bÅ«tent jo nurodyti neatitikimai.

Taip pat teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl netvarkingų langų, sulūžusių grindų, prastos pastato bÅ«klės, kitų nepatogumų jis kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ ar kitas atsakingas įstaigas, o Å¡ie į tokias pretenzijas nereagavo. Kreipimosi į pataisos namų administracijÄ ar kitas nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas kontroliuojančias institucijas aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar Å¡ios, žinodamos apie galimai patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sÄ lygų gerinimo klausimus.

Nesant pareiÅ¡kėjo kreipimosi ir duomenų, jog į pareiÅ¡kėjo skundus nebuvo reaguojama arba buvo reaguojama netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų.

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io viseto, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė