f20f4e50-a70a-4e3d-b02e-5d91606ff092 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos Nr

Administracinės bylos Nr. I-14-621/2010

                                                                                   Â

Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.1.;74.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 1 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, sekretoriaujant Lauritai Pocienei,

nedalyvaujant pareiškėjui E. D.,

dalyvaujant pareiškėjo E. D. atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Steponkienei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovui Rimvydui Justinui Šileikai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. D. atstovės advokatės Anželikos MeÅ¡kaitės pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡oma priteisti E. D. 106 842,59 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus 59 centus) tiesioginių nuostolių iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip iÅ¡ Å iaulių apskrities administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros skyriaus teisių perėmėjo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjo E. D. atstovė advokatė Anželika MeÅ¡kaitė 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su pareiÅ¡kimu ir 2010 m.

birželio 16 d. su patikslintu pareiÅ¡kimu, kuriais praÅ¡oma priteisti E. D. 106 842,59 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus 59 centus)

tiesioginių nuostolių iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip iš Šiaulių apskrities administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus teisių perėmėjo.

PareiÅ¡kėjo E. D. atstovė advokatė Anželika MeÅ¡kaitė teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo atlikta ekspertizė dėl detalaus planavimo procedÅ«ros. Ekspertas atsakė į pateiktus klausimus ir liko neatsakyta tik į vienÄ klausimÄ , kuo vadovavosi atsakovė Å iaulių  miesto savivaldybės administracija iÅ¡duodama planavimo sÄ lygas ir tvirtindama planavimo užduotį bei derindama  parengtÄ detalųjį planÄ . Atstovė nurodė, jog pareiÅ¡kėjas tik kreipėsi į atitinkamas institucijas ir per jas realizavo savo teises. PareiÅ¡kėjas nepadarė jokių pažeidimų, visas jo parengtas detalusis planas atitiko užduotis ir planavimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas atsidÅ«rė aklavietėje, nes dvi institucijos skirtingai traktavo tas pačias faktines ir teisines aplinkybes priimdamos sprendimus. 2008 m. rugsėjo 10 d. priimtos iÅ¡vados pareiÅ¡kėjas neskundė, nes pareiÅ¡kėjas pats renkasi savo teisių gynimo  bÅ«dÄ . PareiÅ¡kėjas gavęs neigiamÄ iÅ¡vadÄ Å¾inojo, kad tokio detalaus plano teikti tvirtinimui negalima, todėl jis apsisprendė visÄ projekto vykdymÄ nutraukti, nes jis  neturi jokios perspektyvos ir Lietuvoje yra pasikeitusi ekonominė situacija, todėl pareiÅ¡kėjas ir nutarė kreiptis dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad savo pareiÅ¡kimuose iÅ¡dėstė, kas sudaro  nurodomÄ Â Å¾alÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti pareiÅ¡kėjas. Atsakovai akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti žalÄ už detalaus plano parengimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas niekuomet neprašė priteisti žalos už detalaus plano parengimÄ , tai  yra praÅ¡omos priteisti ne tos iÅ¡laidos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ , kuri yra padaryta dėl viso šio projekto vystymo. Yra pateiktos pažymos, kiek buvo sumokėta bankams palÅ«kanų, kiek  kainavo perkami sklypai. Planavimo organizatoriaus teisės buvo perduotos trims asmenims, yra sutartis ir tai yra buvę sklypo savininkai, įsigyto sklypo planavimoÂ

procedÅ«ras atliko Å¡io planavimo organizatoriai. Kadangi pareiÅ¡kėjas E. D. įsigijo sklypÄ po to, kai detalusis planas buvo

suderintas savivaldybėje, tai jis kreipėsi į teismÄ kaip sklypo savininkas, nes mano, kad jam yra padaryta žala, nes  nepasitvirtino jo teisėti  lÅ«kesčiai, kai jis įsigijo sklypÄ , kuris buvo detaliai suplanuotas. Sklypas buvo perkamas turint teisėtus lÅ«kesčius dėl parengto detaliojo plano. O jau ir prieÅ¡Â tai visa planavimo procedÅ«ra buvo atlikta pradedant planavimo sÄ lygų iÅ¡davimÄ , planavimo užduoties patvirtinimÄ , detaliojo plano suderinimÄ . Å ioje  byloje pareiÅ¡kėjas yra tinkamas, ir jis į teismÄ kreipėsi dėl savo pažeistų teisių. Jis nebÅ«damas planavimo organizatoriumi toliau nebÅ«tų galėjęs savo teisių realizuoti. Tuo metu, kai detalusis planas buvo pateikiamas įvertinimui, jis jau buvo žemės savininkas, tačiau nebuvo planavimo organizatorius, o planavimo organizatorius toliau pagal sutartį kreipėsi dėl  detalaus plano įvertinimo ir procedÅ«ra buvo atlikta, vertinimas buvo atliktas. Jokio pasikeitimo neįvyko, planavimo organizatorius kaip ir buvo pagal sutartį, taip ir liko, ir jis tÄ Â procedÅ«rÄ vykdė. Pagal eksperto iÅ¡vadÄ planavimas atliekamas sklypui, nepriklausomai nuo savininko. Ekspertas nurodo, kad pagal planavimo užduotį jokių pažeidimų, nei tankumo, nei intensyvumo virÅ¡ijimo, nebuvo. Pats asmuo, organizatorius, nieko neprikÅ«rė, nieko nepadidino, nei sklypų skaičiaus, nei intensyvumo. PareiÅ¡kėjas visame tame procese nedalyvavo tol, kol jis nenusipirko sklypo. Atstovės manymu, teisėti lÅ«kesčiai atsiranda tuomet, kai prasideda planavimo procedÅ«ra, t.y. planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo metu. Jei atsakovas mano, kad visa eilė planavimo proceso veiksmų yra atliekama suderinus su  vieÅ¡ojo administravimo subjektu, tai toks suderinimas nesukelia teisėtų lÅ«kesčių, kad jie  tinkamai vykdo savo pareigas, kelia abejonių. PareiÅ¡kėjas

pirkdamas žemės sklypÄ Â turėjo teisėtų lÅ«kesčių, kad  jame bus leista suprojektuotiÂ

deÅ¡imt sklypų. Visi pareiÅ¡kėjo patirti nuostoliai yra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. Tai yra  savininko patirti nuotoliai dėl to, kad savivaldybės institucijos skirtingai vertina tuos pačius teisės aktus, tuos pačius reglamentuojančius planavimo procesÄ aktus ir priima skirtingus sprendimus.

Atsakovės  Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Laura Steponkienė nurodė, jog su pateiktais pareiÅ¡kimais nesutinka. Jei teismas nuspręstų, kad pareiÅ¡kėjas yra tinkamas, tai atsakovė palaiko visus argumentus, kuriuos iÅ¡dėstė savo atsiliepimuose. Planavimo užduoties ir planavimo sÄ lygų iÅ¡davimas nebuvo pagrindas tikėtis, kad detalusis planas bus patvirtintas. Turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad bus bet kuriuo atveju iÅ¡duota iÅ¡vada, ir apie tos iÅ¡vados rezultatus atsakovė negalėjo žinoti. IÅ¡vados atsakymas priklauso ne nuo atsakovės, ji atliko visus veiksmus. Kadangi tuo metu buvo ruoÅ¡iamas naujas generalinis planas, atsakovė dėjo visas pastangas, kad į sprendimus bÅ«tų įtraukta bÅ«tent tai, ko norėjo tariamas pareiÅ¡kėjas. ParuoÅ¡tas planas iÅ¡Â esmės nedraudžia tokios mažaaukščių namų statybos, tik tiek kad yra skirtingas užstatymo tankis. PareiÅ¡kėjas šioje  byloje turėjo  laikytis Vyriausybės nustatytos tvarkos ir susitvarkyti detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas bei gauti organizatoriaus statusÄ . Pagal  byloje esančius dokumentus yra aiÅ¡ku, kad visa detaliojo planoÂ

organizavimo procedÅ«rÄ atlikinėjo A. D., o ne E. D.. O tai, kad jis yra žemės savininkas nesuteikiaÂ

jam teisių  nesilaikyti atitinkamų teisės aktų, t.y. LRV 2004-05-26 nutarimo Nr. 635, kur yra aiškiai nustatyta, kaip yra perduodamos organizatoriaus teisės ir pareigos, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo. A.

D. aktyviai dalyvavo visoje detaliojo plano procedÅ«roje ir jei teismas nuspręstų, kad E. D. yra tinkamas pareiÅ¡kėjas byloje, tai reikėtų atsižvelgti  byloje į tai, kad buvo aktyviai dalyvauta naujojo bendrojo plano  sprendinių ruoÅ¡ime ir buvo siekiama pateisinti teisėtus lÅ«kesčius, apie kuriuos yra kalbama. Buvo sutikta su neigiama iÅ¡vada ir pagrįstai buvo tikimasi, kad naujas bendrasis planas pateisins tuos lÅ«kesčius ir teritorijÄ Â bus galima suplanuoti taip, kaip norėjo pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas pasirinko  bÅ«tent tokį savo teisių gynimo  bÅ«dÄ , kurį numatė teisės aktais, nesinaudojo savo teise skųsti neigiamÄ iÅ¡vadÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM, atstovas Rimvydas Justinas Å ileika teismo posėdžio metu nurodė,  jog E. D. įsigijęs žemės sklypÄ , kaip naujasis savininkas, turėjo kreiptis į Å iaulių miesto savivaldybę dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. Tokia sutartis sudaryta nebuvo. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo iÅ¡duotas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas su neigiama

išvada, šis dokumentas nebuvo apskųstas administraciniam teismui ir jo pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo

tikrintas, nors 2008 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu buvo nurodyta, kad patikrinimo aktas, kuriuo pateikta neigiama patikrinimo išvada dėl

detaliojo plano, skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėto detaliojo planavimo proceso metu galiojusi Teritorijų planavimo

įstatymo 24 straipsnio 1 dalis

nustatė, kad „rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar

gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai

galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba

specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose“. Tuo

metu galiojusio Å iaulių miesto generalinio plano  sprendiniuose mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba nebuvo numatyta. Kai buvo sugrÄ Å¾inta žemė su  gyvenamųjų  namų statybos paskirtimi, galėjo bÅ«ti sklypas dalinamas į ne daugiau kaip tris sklypus pagal tuo metu galiojusiÄ Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį. Detaliojo plano projekte buvo suformuota deÅ¡imt sklypų, tačiau atsižvelgiant į detaliojo planavimo proceso metu galiojusiÄ

Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, detaliuoju planu buvo galima dalinti žemės sklypÄ Ä¯ tris sklypus

mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, nustatant žemės sklypų privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus. Parengto ir patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo

reglamentai iš esmės nedraudžia formuoti žemės sklypų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, t.y. leistinas esamų kitos paskirties sklypų

skaidymas gyvenamajai paskirčiai į ne mažesnius kaip 15 arų sklypus, galimas

užstatymo intensyvumo rodiklis - 0,15, užstatymo aukščio parametrai - 2a/8,5 m. LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4

dalyje nustatyta, kad „detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir

kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi

sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo

organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos

žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimÄ dėl sprendinių keitimo yra priėmusi Å¡iuos

planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos“. Atsakovė vadovaudamasi minėtais

įstatymais, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, prašė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ

ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus. Advokatė nurodė, kad planavimo  sÄ lygose ir planavimo užduotyje buvo nurodyta skaidyti  į 10 sklypų, tačiau  šitaip niekur nėra  nurodyta. Atsakovės neigiama iÅ¡vada buvo duota trims organizatoriams, t.y. A. Ž., A. D. ir R. V.. Teigiamos iÅ¡vados teikti atsakovė negalėjo, nes planavimo proceso metu  galiojo Teritorijų planavimo įstatymas, kuris leido dalinti ne daugiau kaip į tris sklypus.

Pareiškėjo E. D. atstovės advokatės Anželikos Meškaitės pareiškimas ir patikslintas pareiškimas netenkintini.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės ir valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Pagal Å¡ias CK normas bÅ«tinoji tam tikrų iÅ¡laidų pripažinimo atlygintina žala sÄ lyga yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, esantis priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiomis pasekmėmis

(žala) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A4 - 1202/2006).Â

Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 17  - 499/2007).

Vienas iÅ¡ motyvų, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas dėl 106 842,59 Lt (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų litų 59 centų) tiesioginių nuostolių priteisimo, yra teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo pažeidimas.  PareiÅ¡kėjo atstovės pareiÅ¡kime nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas, pirkdamas žemės sklypÄ Mėlynių g. 4, Å iauliai, turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog yra visos sÄ lygos vystyti tame sklype statybų verslÄ â€“ suformuoti 10 sklypų ir pastatyti 9 gyvenamuosius namus bei turėti iÅ¡ to finansinės naudos. Tokius lÅ«kesčius suponavo Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. statybos komisijos posėdyje suderintas žemės sklypo Mėlynių g. 4, Å iauliai detalusis planas. Taip pat posėdžio metu nurodė, jog ir prieÅ¡Â detaliojo plano suderinimÄ Â visa planavimo procedÅ«ra buvo atlikta pradedant planavimo sÄ lygų iÅ¡davimu ir planavimo užduoties patvirtinimu.

Teismas pabrėžia, kad detaliojo planavimo sÄ lygų iÅ¡davimas ir planavimo sÄ lygų patvirtinimas  pirminiuose detaliojo planavimo procedÅ«ros etapuose savaime nereiÅ¡kia, jog privatus asmuo, ketinantis teikti detalųjį planÄ galutiniam tvirtinimui, įgyja teisėtų lÅ«kesčių, susijusių su sklypo projekto realizavimu.

Pažymėtina, jog tik detalusis planas yra dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai Å«kinei-komercinei veiklai. Administracinėje byloje Nr.A4-446/2007 teisėjų kolegija pabrėžė, kad detaliojo plano tvirtinimo metu privalu iÅ¡samiai ir objektyviai patikrinti bei įvertinti visÄ detaliojo planavimo procesÄ , t.y. ar detaliojo planavimo organizatorius įvykdė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar teikiamas tvirtinti detalusis planas nustatyta tvarka suderintas, vieÅ¡ai apsvarstytas ir pan. (2007 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A4-446/2007). BÅ«tent kompetentinga institucija, tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, privalo patikrinti, ar nėra kliūčių tai daryti (2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A18 -756/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17 -742/2007). Administracinėje byloje Nr.AS8-605/2006 teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiÅ«ra yra skirta kontroliuoti planavimo procesÄ pradedant nuo tokio planavimo rengimo stadijos. Be to, Å¡i priežiÅ«ra apima planavimo sÄ lygų ir planavimo sÄ lygų sÄ vadų tikrinimÄ jų atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu (2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS8-605/2006).

Ä®vertinus teritorijų planavimÄ reglamentuojančių aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad pirkdamas žemės sklypÄ Mėlynių g. 4, Å iauliai jis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog yra visos sÄ lygos vystyti tame sklype statybų verslÄ â€“ suformuoti 10 sklypų ir pastatyti 9 gyvenamuosius namus bei turėti iÅ¡ to finansinės naudos, yra nepagrįstas. Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. statybos komisijos posėdyje žemės sklypo Mėlynių g. 4, Å iauliai detaliojo plano suderinimas negali bÅ«ti prilygintinas detaliojo plano patvirtinimui, t.y. Å¡iame etape pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė vystyti Å«kinę- komercinę veiklÄ , todėl ir teisėtų lÅ«kesčių dėl statybų verslo vystymo jam negalėjo atsirasti. Ä®sigydamas žemės sklypÄ Mėlynių g.4, Å iauliuose po Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus teritorijų planavimo Nuolatinės statybos

komisijos 2006 m. kovo 28 d. protokolo Nr.06-12-55-DP priėmimo pareiškėjas E. D. įgijo tik teisę reikalauti, kad Šiaulių apskrities

viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente būtų patikrintas detaliojo plano projektas ir dėl jo priimtas teisėtas sprendimas (patikrinimo išvada).

PareiÅ¡kėjo atstovės 2009 m. birželio 16 d. pareiÅ¡kime (b.l.8) nurodoma, jog žalos atlyginimo pagrindais laikytini neteisėti veiksmai, kuomet atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A-373 buvo patvirtinti grÄ Å¾inamų žemės sklypų (tame tarpe ir Mėlynių g.4, Å iauliai) planai, architektÅ«riniai-urbanistiniai apribojimai, specialios naudojimo sÄ lygos bei tikslinė žemės naudojimo paskirtis kita – gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių namų statyba, taip pat atsakovo neteisėti veiksmai, kai galiojant bendrajam planui (registro Nr.006291000100), Nuolatinėje statybos komisijoje buvo suderintas teritorijų planavimo dokumentas – Mėlynių g.4, Å iauliai detalusis planas, kuris neatitiko galiojusio bendrojo planų sprendinių, nes bendrojo miesto plano sprendiniuose, į kuriuos patenka žemės sklypo Mėlynių g. 4, Å iauliai teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba nebuvo numatyta. Taip pat pareiÅ¡kėjo E. D. atstovės 2010 m. birželio 16 d. patikslintame pareiÅ¡kime (II tomas, b.l.24) abejojama Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. duotos neigiamos iÅ¡vados pagrįstumu.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiškime bei patikslintame pareiškime nurodytų kaip galimai neteisėtų aktų: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. A-373, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. kovo 28 d. protokolo Nr.06-12-55-DP bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.SA-242 - neteisėtumas, nebuvo konstatuotas, nes nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl to nėra pagrindo ir išvadai dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo priimant šiuos aktus.

Pažymėtina, jog priežiÅ«ros institucijai pateikus neigiamÄ patikrinimo akto iÅ¡vadÄ , su ja nesutinkantis detaliojo planavimo organizatorius gali kreiptis į teismÄ dėl patikrinimo akto (neigiamo sprendimo) panaikinimo, nes toks sprendimas detaliojo plano organizatoriui sukelia teisines pasekmes. Tuo tarpu kiti asmenys detaliojo teritorijų planavimo proceso procedÅ«rinį dokumentÄ â€“ teritorijos planavimo dokumento patikrinimo aktÄ â€“ gali apskųsti teismui tuo atveju, jei jie turi faktinį ir teisinį pagrindÄ teigti, jog priežiÅ«ros institucija, tikrindama teritorijos planavimo dokumentÄ , netinkamai atliko teisės aktuose nurodytas valstybines teritorijų planavimo priežiÅ«ros funkcijas ir dėl to buvo pateikta neapgrįsta ir neteisėta iÅ¡vada, kuri pažeidžia besikreipiančiojo į teismÄ asmens subjektinę teisę (įstatymų saugomÄ interesÄ ) (2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146 – 1846/2008). Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas Å¡ia teise nepasinaudojo ir Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008 m. rugsėjo 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.SA-242 neapskundė.

Asmens teisė į reikalavimo patenkinimÄ siejama su materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės procese (ABTÄ® 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 33 straipsnį asmenys savo teises, kurias pažeidžia vieÅ¡ojo administravimo subjektai, gali ginti, o tuo pačiu ir revizuoti Å¡ių subjektų veiksmų teisėtumÄ , nustatytais terminais ir tvarka. IÅ¡ bylos matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ia tvarka tinkamai nepasinaudojo ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtų administracinių teisės aktų, iÅ¡ kurių ir kildina žalos atsiradimÄ , nenuginčijo, o tuo pačiu nebuvo konstatuotas Å¡ių aktų neteisėtumo faktas, kuris, kaip minėta, yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų atsakomybei dėl žalos padarymo atsirasti.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo atstovės advokatės pateiktame pareiÅ¡kime nurodytas argumentas, jog atsakovo (Å iaulių miesto savivaldybės administracijos) neveikimas, kai nebuvo daroma jokių žingsnių, siekiant sureguliuoti esamÄ padėtį, yra vienas iÅ¡ žalos atlyginimo pagrindų. Pažymėtina, jog aiÅ¡kindama Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sÄ lygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog Å¡i norma interpretuotina kaip įstatymo leidėjo suteikta teisė vieÅ¡ojo administravimo subjektui perduoti dalį savo teisių ir pareigų (organizuoti detaliojo plano rengimÄ ; pasirinkti detaliojo plano rengėjÄ ; finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus; teikti detaliojo plano projektÄ vieÅ¡ai svarstyti, derinti, teikti tikrinti ir tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas), atliekant detalųjį teritorijų planavimÄ , žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kurie gali bÅ«ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17 – 1114/2006).

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog Å iaulių miesto savivaldybės administracija buvo aktyvi spręsdama klausimus, susijusius su pareiÅ¡kėjo atstovo A. D. pasiÅ«lymais dėl rengiamo Å iaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių (dėl galimybės žemės sklype Mėlynių g.4, Å iauliuose formuoti 10 žemės sklypų bei leista 9 mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba), taip pat atsižvelgiant į tai, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos buvo perduotos žemės sklypo valdytojams, t.y. vieÅ¡as administravimo subjektas 2005 m. spalio 18 d. perdavė dalį savo teisių ir pareigų žemės sklypo Mėlynių g.4, Å iauliuose savininkams bei nesant byloje įrodymų, jog Å iaulių miesto savivaldybės administracija neatliko visų ar dalies veiksmų, kuriuos jai priskirta atlikti ir kuriuos ji kompetentinga atlikti, atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai negali bÅ«ti vertintini kaip neveikimas.

Â

Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamo detaliojo plano neteisėtumÄ , nesurinkta, jų nenurodo ir pareiÅ¡kėjas bei jo atstovė. Visa tai lemia, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei jo atstovė advokatė Anželika MeÅ¡kaitė nenurodė, jog galimai E.

D. padaryta žala galėjo kilti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Nenustačius vieno iÅ¡ civilinės atsakomybės elemento – teisė į turtinės žalos atlyginimÄ eliminuojama.

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo E. D. reikalavimas dėl 106 842,59

Lt (vieno šimto šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 59

centų) tiesioginių nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

           Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a :

                    Â

PareiÅ¡kėjo E. D. atstovės advokatės Anželikos MeÅ¡kaitės pareiÅ¡kimÄ ir patikslintinÄ pareiÅ¡kimÄ dėl 106 842,59 Lt (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų litų 59 centų) tiesioginių nuostolių iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos, kaip iÅ¡ Å iaulių apskrities administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros skyriaus teisių perėmėjo, priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per

14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                              Žanas

Kubeckas