f20f09d3-876a-413f-83cb-7acbf74eb20d · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-843/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27024-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.6; 1.2.3.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam L.

G., jo gynėjui advokatui Simui Å uminui, nukentėjusiajam A. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. G. gynėjo advokato Simo Å umino apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu septyneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. L. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 23 valandÄ 53 minutės, Å iauliuose, Vytauto – V. K. gatvių sankryžoje, konkrečiai ties (duomenys neskelbtini) namu, dėl asmeninių priežasčių, tai yra konflikto su A. D. dėl prasilenkiant pečiu kliudytos jo draugės metu, tyčia ranka sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam A. D. į deÅ¡inę veido pusę, nuo ko A. D. griuvo aukÅ¡tielninkas ant važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė pakauÅ¡iu į asfalto dangÄ , taip padarė nukentėjusiajam A.

D. kiauryminę muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, trauminę kraujo iÅ¡lajÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje pusėje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , povoratinklinę kraujosruvÄ , pakauÅ¡kaulio lūžį, nubrozdinimÄ ir kraujosruvÄ pakauÅ¡io srityje, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kas dėl trauminės kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimÄ ir galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , sukėlė gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ , dėl ko A.

D. (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Nuteistojo L. G. gynėjas advokatas S. Šuminas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį: pripažinti L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistojo L.

G. atžvilgiu, suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę, nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį negu sankcijoje numatytos bausmės minimumas, ir nevirÅ¡ijantį penkerių metų laisvės atėmimo; jeigu apeliacinės instancijos teismas nematytų galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tuomet sumažinti L. G. skirtÄ bausmę, nustatant sankcijoje numatytÄ minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės 2.1.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino L. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įvykio vakarÄ L. G. buvo kartu su savo sužadėtine D. P., kuri laukėsi L. G. kÅ«dikio (buvo septintame nėštumo mėnesyje). Nukentėjusysis A. D., prasilenkdamas su nukentėjusiÄ jÄ , jÄ kliudė, dėl ko ji iÅ¡reiÅ¡kė ir skausmÄ sukeliantį aiktelėjimÄ .

NatÅ«ralu, kad L. G. sureagavęs į atliktus veiksmus, pasakė: „Negana, kad su mano tėčiu girtuokliauji, tai dar nėščiÄ draugę užkliudei“. Nukentėjusysis A. D. į L. G. pastabÄ dėl kliudytos jo nėščios sužadėtinės atsakė keiksmažodžiais jo ir jo sužadėtinės atžvilgiu. Todėl skunde nesutinkama su teismo konstatuota iÅ¡vada, kad L. G., nesiaiÅ¡kindamas incidento priežasčių, iÅ¡karto ėmė konfliktuoti su nukentėjusiuoju A. D.. Tai prieÅ¡tarauja nuteistojo parodymams.

Pažymėjo, kad nukentėjusysis nesiteisino, kad D. P. kliudė netyčia. Svarbu ir tai, kad L. G. sukonfliktavo su A. D. tik po to, kai nukentėjusiajam jau buvo pasakyta, kad pastarasis kliudė besilaukiančiÄ moterį, tačiau Å¡is į tai reagavo abejingai. Gynėjo teigimu, tai rodo, kad nukentėjusiajam nebuvo svarbu ir jis ignoravo aplinkybę, kad kliudė besilaukiančiÄ moterį. Vietoje atsipraÅ¡ymo ar pasiteisinimo, jis atsakė į žodinę pastabÄ keiksmažodžiais L. G. ir jo sužadėtinės atžvilgiu, taip provokuodamas konfliktÄ ir galėdamas sudaryti įspÅ«dį L.

G., kad D. P. buvo kliudyta tyčia. Nuteistasis su sužadėtine laukėsi pirmojo vaiko, tad į bet kokias su nėštumu susijusias kontraindikacijas L. G. reagavo labai jautriai. 2.2. Liudytojas G. K. parodė, kad pro pravirÄ langÄ iÅ¡girdo barnį. Barnis truko apie 5 minutes iki jis, atsikėlęs iÅ¡ lovos, priėjo prie lango. Priėjęs prie lango, ties sankryža pamatė vyriÅ¡kį ir porÄ . VyriÅ¡kiai ginčijosi. Liudytoja B. L. parodė, kad gatvėje iÅ¡girdo garsų kalbėjimÄ , Å¡aukimÄ , girdėjo vyro ir moters balsus.

TriukÅ¡mas truko daugiau negu 5 minutes. RiÅ¡liai nebuvo kalbama, bet buvo galima suprasti, kad buvo vartojami keiksmažodžiai, kiti pikti žodžiai. Pasak gynėjo, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad, prieÅ¡ingai, negu nuosprendyje nurodė teismas, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog L. G. mėgino aiÅ¡kintis incidento priežastis su nukentėjusiuoju A. D., dėl ko tarp jų ir vyko žodinis konfliktas. Nukentėjusysis A. D., informuotas apie tai, kad kliudė nėščiÄ moterį, neatsipraÅ¡ydamas jos, o atsakydamas keiksmažodžiais, tikrai galėjo ir turėjo numatyti, kad toks jo elgesys gali sukelti konfliktinę situacijÄ .

Dar daugiau, jis ne tik, kad nebandė incidento baigti, bet prieÅ¡ingai, toliau jį skatino, kas leidžia vertinti nukentėjusiojo veiksmus kaip provokuojančius ir rizikingus. BÅ«tent dėl tokių nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų abiejų konflikto dalyvių veiksmai peraugo į fizinį kontaktÄ . 2.3. Liudytojas A. A. apklausos teisme metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, jog „<...> pamatė, kad vyrai susikibę vienas su kitu, atrodė, kad imtynės vyksta“.

Gynėjo teigimu, Å¡io liudytojo parodymai patvirtina, kad, iÅ¡ esmės, abu konflikto dalyviai (ne tik nuteistasis) buvo aktyvÅ«s ir iki nuteistajam suduodant smÅ«gį naudojo fizinius veiksmus vienas kito atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad vertindamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės – provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio – konstatavimui bÅ«tinųjų sÄ lygų buvimÄ (nebuvimÄ ) teismas net neanalizavo ir neaptarė to, kad ir nukentėjusysis atliko kontaktinius fizinius veiksmus L.

G. atžvilgiu – sugriebė jam už drabužių ties krūtine. Tai patvirtina liudytojo A. A. parodymai. Šių aplinkybių kontekste L. G. smūgis A. D. sekė ne tiek dėl pastarojo pasakytų žodžių, kiek dėl jų tarpusavio fizinio kontakto, primenančio imtynių veiksmus (kaip juos įvardino liudytojas A. A.). Tai paneigia aplinkybę, kad L. G. smūgiavo nukentėjusiajam A. D. vedinas vien tik pykčio ir (ar) keršto dėl užkliudytos jo nėščios draugės, taip pat, kad fizinių veiksmų pasirinkimas susidariusioje situacijoje buvo tik atsakas į nukentėjusiojo A.

D. pasakytus įžeidžiančius žodžius L. G. ir jo sužadėtinės atžvilgiu. L. G. veiksmai buvo ir atsakas į nukentėjusiojo A. D. fizinius veiksmus jo atžvilgiu. 2.4. Gynėjo vertinimu, nukentėjusiojo A. D. veiksmai iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms (kliudęs nėščiÄ moterį ir apie tai įspėtas žodžiu, jis ne atsiprašė, o atsakė keiksmažodžiais kliudytos moters ir su ja buvusio L. G. atžvilgiu). Jo elgesys buvo įžeidžiantis kaltininkÄ bei jo artimÄ asmenį.

Nors nenustatyta, kad jo veiksmai kliudant nėščiÄ moterį buvo tyčiniai, tačiau jo elgesys leido tokiam įspÅ«džiui susidaryti, o tolimesnis konflikto vystymas ir ėjimas į fizinį kontaktÄ su įžeistu asmeniu yra pavojingas bei rizikingas nukentėjusiojo elgesys. L. G. veiksmuose nebuvo savanaudiÅ¡kų ar kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerÅ¡tas, o jo nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančių ir rizikingų nukentėjusiojo veiksmų kompleksÄ . 2.5. Skunde taip pat nurodo, kad teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarė dvi tarpusavyje prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.

Jis nepripažino nukentėjusiojo provokuojančio elgesio kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, konstatuodamas, kad „byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. D. savo tyčiniais veiksmais bÅ«tų provokavęs kaltinamÄ jį L. G. panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , o prasilenkimas einant Å¡aligatviu ir kliudymas (nenustatyta, kad tai buvo padaryta tyčia) prieÅ¡ais einantį asmenį, negali bÅ«ti laikomas provokuojančiu elgesiu“ (nuosprendžio motyvuojamosios dalies 21.4 punktas).

Tuo pačiu teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė egzistuojant sÄ lygas, bÅ«dingas Å¡iai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti, nes nurodė, kad „nusikalstama veika padaryta dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio“ (nuosprendžio motyvuojamosios dalies 22.4 punktas). 2.6. Liudytoja D. P., vienintelė dalyvavusi visame įvykyje, teisme nebuvo apklausta. Ji, gynėjo paskatinta, atsisakė duoti parodymus. Teismas nuosprendyje vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu duotais D. P. parodymais, kurie buvo duoti jai bÅ«nant nėštumo bÅ«klėje ir stresinėje situacijoje.

Atkreipė dėmesį, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu D. P. duotų parodymų protokolu, kelia abejonių jo suraÅ¡ymo aplinkybės. Apklausta teisme D. P. parodė, kad nepamena, jog ikiteisminio tyrimo metu jai bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ jai artimÄ asmenį. 2021 m. rugpjūčio 17 d. liudytojo apklausos protokolo pradžioje užraÅ¡yti tokie jos parodymai: „<...> prieÅ¡ duodant parodymus buvau supažindinta su mano teisėmis ir pareigomis, bei mano konstitucine teise atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ artimÄ Å¾mogų <...>“.

Vien pati sakinio formuluotė kelia abejonių, ar D. P. pati pasakė žodžius apie jai iÅ¡aiÅ¡kintÄ konstitucinę teisę. Ji, skirtingai, nei kiti liudytojai, pasirašė tik ant protokolo priedo. Tai kelia abejonių dėl protokolo turinio. 2.7. Pažymėjo, kad L. G. yra sportininkas, užsiimantis kontaktinio pobÅ«džio (nesusijusio su smÅ«giavimu ar siekiu sužaloti prieÅ¡ininkÄ ) sportu – regbiu. Regbio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje L. G. charakteristikoje nurodyta, kad jis yra vienas perspektyviausių jaunųjų regbio žaidėjų Lietuvoje (yra tapęs (duomenys neskelbtini) regbio vicečempionu, buvo (duomenys neskelbtini) regbio (duomenys neskelbtini) rinktinės nariu, taip pat yra kandidatas į (duomenys neskelbtini) nacionalinę rinktinę), su komandos nariais bendrauja pagarbiai, visada pasiruošęs padėti treneriui bei komandos nariams, nors yra jauno amžiaus, bet yra gerbiamas komandos draugų.

Taip pat pažymėjo, kad regbis yra kontaktinis sportas ir svarbu nustatyti, ar kontaktų su kitais žaidėjais metu jis iÅ¡lieka ramus, ar vis tik gali ramiai reaguoti į jo atžvilgiu atliekamus kontaktinius veiksmus. Tai svarbu tuo aspektu, kad jeigu jis iÅ¡lieka ramus tokiose kontaktinio sporto situacijose, tuomet tai patvirtintų, kad nukentėjusiojo elgesys aptariamoje situacijose galėjo bÅ«ti toks, kuris tikrai provokavo L. G. pasielgti jam nebÅ«dingai impulsyviai. Dėl bausmės skyrimo 2.8. PraÅ¡o nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pažymi, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistojo asmenybei nebuvo skirta pakankamai dėmesio, ji iÅ¡ esmės nebuvo nustatinėjama, todėl nuteistasis nebuvo tinkamai charakterizuotas, kad teismas tinkamai galėtų atsižvelgti ir į kaltinamojo L.

G. asmenybę. 2.9. L. G. yra jauno amžiaus, dirbantis, dar tik pradeda kurti Å¡eimyninį gyvenimÄ . 2021 m. spalio 19 d. jis tapo tėvu ir Å¡iuo metu augina dar vienerių metų neturintį sÅ«nų M. G.. 2022 m. gegužės 7 d. jis sudarė santuokÄ su D. P. (Å¡iuo metu – G.), su kuria gyvena Å¡eimoje ir augina sÅ«nų. L. G. yra dirbantis. Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas kaip darbuotojas, pasižymintis atsakingumu, atidumu, geba dirbti komandoje ir savarankiÅ¡kai, yra tvarkingas, pareigingas bei sÄ Å¾iningas.

Dirbdamas susitelkia darbui, kruopščiai ir operatyviai atlieka pavestas užduotis, pasižymi gera dėmesio koncentracija, laiko bei darbų planavimo gebėjimais. Jis yra draugiÅ¡kas, nekonfliktiÅ¡kas, paslaugus. Bendrauja mandagiai ir kultÅ«ringai. Taip pat L. G. veda sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ , sportuoja, regbio klubo „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai. 2.10. Nurodo, kad L. G. myli savo Å¡eimÄ ir jÄ vertina. Paskyrus griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis ilgÄ laikÄ negalėtų padėti savo Å¡eimai, iÅ¡laikyti sutuoktinės ir mažamečio sÅ«naus, atlyginti žalos nukentėjusiems asmenims, kas neatitinka nei vaiko gerovės, nei teisingumo principo, nei visuomenės interesų.

Teisme nukentėjusiÄ ja pripažinta A. D. dukra T. D. nurodė: „AÅ¡ dabar klausiausi ir galvojau. Nesu prieÅ¡ sumažinti bausmę. Pati esu jaunas žmogus. Žinau, kiek tokių dalykų vyksta gatvėje ir kad viskas bÅ«na neapgalvota. <...> Bet jis turi maÅ¾Ä vaikÄ ir aÅ¡ galvoju, kaip aÅ¡ dabar neturiu tėčio ir tada jis irgi neturės tėčio, todėl aÅ¡ manau, kad sumažinta bausmė nebÅ«tų blogai“. 2.11. L. G. anksčiau neteistas. Tai rodo, kad jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus ir todėl nėra tikimybės, kad jis galėtų nusikalsti ateityje.

Tai patvirtino ir teismas, konstatuodamas, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ dalies atlygino turtinę žalÄ , nusikalstama veika padaryta dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, o tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs daryti nusikalstamų veikų, nusikalstama veika padaryta spontaniÅ¡kai dėl kilusių aplinkybių. 2.12. L. G. suvokia savo netinkamo spontaniÅ¡ko poelgio pasekmes ir dėl to labai gailisi, neginčijo ir priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžio, iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , o tai rodo jo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo spontaniÅ¡kÄ poelgį.

Be to, L. G., atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė imtis priemonių, kad visiÅ¡kai atsisakytų alkoholio vartojimo, baigti kursus apie žalingÄ alkoholio vartojimÄ , kad iÅ¡vengtų net teorinės galimybės atsidurti panaÅ¡ioje situacijoje. 2.13. Gynėjo manymu, nagrinėjamu atveju sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Ä®vykio aplinkybės ir nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys leidžia konstatuoti esant iÅ¡imtines (ypatingas) aplinkybes, dėl kurių galimas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas. 2.14.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas nematytų galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tuomet, įvertinus jau paminėtas aplinkybes, bausmei keliamus tikslus, teismas turėtų mažinti L. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Papildomai pažymi, kad sutrumpinus L. G. skirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis greičiau galės grįžti į darbo rinkÄ ir toliau atlyginti civilinius ieÅ¡kinius.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis A. D. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir iÅ¡sakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, teismas pagrįstai ir teisingai pripažino, kad nuteistasis L.

G. padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas tinkamai nustatė jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau tinkamai neįvertino nuteistÄ jį ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančių aplinkybių visumos, todėl nepagrįstai jo atžvilgiu atsisakė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje nustatyta minimali, bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) 5. Spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), teismai turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ jį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).

Taigi, Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021).

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012).

Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020).

6. Ginčijamu nuosprendžiu nustatyta, kad konfliktas ir nuteistojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį sekė po to, kai pastarasis, prasilenkdamas gatve su nuteistuoju ir jo dabartine sutuoktine, užkliudė jÄ pečiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Å¡is nukentėjusiojo elgesys neatitinka rizikingo ar provokuojančio elgesio kriterijų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo prasme. Å ias iÅ¡vadas patvirtina byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetas.

7. Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės (po įvykio buvo komos būsenoje (t. 1, b. l. 166–168)) negalėjo duoti parodymų apie įvykį, todėl jo veiksmai, psichinis santykis su jais, jo ketinimai pečiu užkliudant D. G. (tuo metu P.) vertinami visų bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių kontekste.

8. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis D. G. bÅ«tų užkliudęs tyčia ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas Å¡ios iÅ¡vados taip pat neginčijo. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad po nukentėjusiojo kontakto su D. G. jis su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir susikibo, pasikeitė po smÅ«gį. Pirmas buvo nukentėjusiojo smÅ«gis į jo rankÄ â€“ nukentėjusysis norėjo jam trenkti, bet jis užsidengė ranka, į kuriÄ nukentėjusysis ir pataikė.

Daugiau žodinio konflikto nebuvo, prasilenkė, keli žodžiai ir smÅ«gis. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas netrukus po įvykio, bei pirmosios instancijos teisme nuteistasis konflikto aplinkybes nurodė iÅ¡samiau. Jis teigė, kad vyriÅ¡kiui kliudžius jo draugę, ji aiktelėjo, bet daugiau jokios iniciatyvos nerodė. Sureagavo jis. Paėjo porÄ Å¾ingsnių atgal, abiem rankom čiupo vyriÅ¡kį už megztinio ir paklausė: „Tai negana, kad su tėvu girtuokliauji, bet ir dar mano nėščiÄ draugę užkabinėji“ (t. 3, b. l. 172–174; t. 5, b. l. 157–158).

Tas pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Protokole užfiksuota, kad pats įtariamasis atsistoja į D. P. vietÄ , o manekenÄ nurodo pastatyti Å¡alia jo, veidu į jį, ir rodo, kaip nukentėjęs prasilenkdamas pečiu kliudė D. P.. Tada L. G. nurodo jau Kudirkos gatvėje pastatyti manekenÄ toje vietoje ir tokia poza, nugara į Vytauto gatvę, pats atsistoja už jo ir rodo, kaip jis kairia ranka sugriebė nukentėjusįjį už deÅ¡inio peties rÅ«bų ir jį atsuko į save.

Tada pats lieka stovėti savo vietoje, manekenÄ nurodo pastatyti į nukentėjusiojo vietÄ ir rodo, kur Kudirkos gatvėje tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Toliau L. G. demonstruoja, kaip nukentėjusysis užsimoja jam suduoti smÅ«gį, tačiau jis deÅ¡ine ranka atstumia jo rankÄ ir pats kairiÄ ja ranka suduoda smÅ«gį nukentėjusiajam į apatinę veido dalį, po ko Å¡is nugriuvo. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo taip pat matyti, kad L. G. nurodytoje vietoje, kur jis su D.

P. prasilenkė su nukentėjusiuoju, dėl Å¡aligatvio įstrižo perėjimo į pėsčiųjų perėjÄ , vietos trijų žmonių prasilenkimui nebuvo daug (t. 3, b. l. 182–194).

9. Kartu su L. G. įvykio dienÄ buvusi ir nukentėjusiojo kliudyta D. G. pirmosios instancijos teisme parodymus duoti atsisakė, tačiau juos davė apeliacinės instancijos teisme. Ji parodė, kad įvykio dienÄ su L. G. buvo gimtadienyje. Vakare nusprendė, jog metas važiuoti namo, iÅ¡kvietė taksi. Dar prieÅ¡ įlipant į automobilį tarp jos ir L. G. įvyko nedidelis kivirčas. Važiuojant taksi konfliktas tęsėsi, L. G. jÄ kažkiek pradėjo keikti, todėl paprašė vairuotojo sustabdyti automobilį, kadangi nenorėjo sukelti problemų.

IÅ¡lipus iÅ¡ taksi automobilio abu ėjo gatve. Po 5–10 min. einant jÄ iÅ¡ kairės pusės kliudė vyriÅ¡kis. Tarp to vyro ir L. G. įvyko žodinis konfliktas, kadangi nukentėjusiajam jÄ kliudžius ji aiktelėjo. JÄ kliudęs vyras buvo gana arÅ¡us, norėjo trenkti L. G., tačiau jis apsigynė ir trenkė jam. Negali atkartoti žodžių, kuriuos po užkliudymo sakė L. G.. Prisimena, kad L. G. pyko, kad tas asmuo jÄ pastÅ«mė ir iÅ¡gėrinėja su jo tėvu. Incidento metu L. G. prašė pabaigti, o tam vyrui nieko nesakė, tuo metu nematė prasmės kÄ nors sakyti.

Teigė, jog tas vyras jÄ kliudė tyčia, tačiau kodėl jis tai padarė, ji nežino. Ä®vykio dienÄ L. G. buvo iÅ¡gėręs nedaug. IÅ¡ esmės tapačias aplinkybes D. G. nurodė ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau Å¡ioje apklausoje teigė, kad L. G. atrodė stipriai girtas. Dar prieÅ¡ įlipant į taksi pradėjo jÄ keikti, kadangi norėjo likti vakarėlyje. Ä®lipus į taksi ir toliau jÄ keikė, prašė vairuotojo vežti jį į degalinę ir naktinį klubÄ , nevykdant jo praÅ¡ymo jis darėsi vis agresyvesnis, pyko tiek ant jos, tiek ant vairuotojo.

Ji paprašė vairuotojo juos iÅ¡leisti. Sustojus jie iÅ¡lipo, L. G. iÅ¡lipant iÅ¡keikė vairuotojÄ , o Å¡iam nuvažiuojant bandė spirti koja į automobilį. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ėjo Vytauto gatve. Ties pirma sankryža sutiko vyrÄ , kurio nepažino. Sutikęs šį vyrÄ , L. G. puolė jį kaltinti, kad jis geria su jo tėvu, nuolat jį girdo. Jie susikibo vienas kitam į atlapus ir kažkuriuo metu L. G. pradėjo muÅ¡ti šį vyrÄ . MuÅ¡damas jam pataikė į veidÄ , sudavė tris kartus, o po trečio smÅ«gio vyras nugriuvo.

Ji iÅ¡sigando, prašė L. G. viskÄ baigti (t. 3, b. l. 70–73). Taigi, apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. G., prieÅ¡ingai, nei duodama parodymus apeliacinės instancijos teisme, nurodė, jog L. G. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡samiau nurodė važiavimo taksi automobiliu aplinkybes, neužsiminė, jog nukentėjusysis bÅ«tų jÄ pastÅ«męs, teigė, jog L. G. nukentėjusiajam sudavė nė vienÄ , o tris smÅ«gius. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios nėra ginčijamos, D.

G. parodymai dėl esminių aplinkybių (nusikalstamos veikos vietos, laiko, dalyvių) sutampa, teisėjų kolegija Å¡iuos parodymus analizuos bei vertins visų bylos įrodymų kontekste ir tiek, kiek jie apibÅ«dina nuteistojo bei nukentėjusiojo elgesį lėmusias aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

10. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad įvykio vakarÄ automobiliu atvažiavo pas draugÄ , bÅ«damas automobilyje iÅ¡girdo, kaip ginčijasi du vyrai, jie Å¡aukė vienas ant kito, jų santykiai atrodė konfliktiÅ¡ki. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, patį konfliktÄ matė tik porÄ sekundžių, tačiau matė, jog vyrai buvo susikibę už pečių, apsikabinę vienas kitÄ , atrodė kaip imtynių veiksmai. Apklausų ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, jog vyrai tarpusavyje ginčijosi, po to įsikibo vienas kitam į drabužius ties krÅ«tine, buvo susikibę gal 2 sekundes, ir tuomet aukÅ¡tesnis vyras (L.

G.) trenkė nukentėjusiajam į galvÄ , po ko Å¡is nugriuvo (t. 2, b. l. 113–116, 117–120). Ä®vykį taip pat girdėjęs ir matęs liudytojas G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog iÅ¡ pradžių abu vyrai ginčijosi, po to vienas jų trenkė kitam, kuris po smÅ«gio nukrito ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡ias aplinkybes nurodė iÅ¡samiau – iÅ¡girdo Å¡Å«ksnius gatvėje, priėjęs prie lango pamatė, kad vienas vyras atliko tokį veiksmÄ , lyg suduotų smÅ«gį, o kitas vyras nugriuvo ant žemės (t. 2, b. l. 132–134).

Ä®vykį girdėjusi liudytoja B. L. teisme parodė, kad už lango girdėjo dviejų žmonių balsus, vyro ir moters, kalboje buvo vartojami keiksmažodžiai ir kiti pikti žodžiai, moteris Å¡aukė „L., baik“. Girdėjo tik vieno vyro balsÄ . Ikiteisminio tyrimo metu Å¡ias aplinkybes apibÅ«dino nurodydama, jog girdėjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , kalba buvo agresyvi ir garsi, kalbėjo vienas žmogus, tai buvo vieno žmogaus monologas. Moteris pradėjo rėkti „L., baik“, po Å¡ių žodžių tas pats vyriÅ¡kas balsas pradėjo keikti pačiÄ moterį ir viskas nutilo (t. 2, b. l. 138–140).

11. Analizuojant ir gretinant tarpusavyje Å¡iuos įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo veiksmai aptariamame konflikte buvo gynybinio pobÅ«džio ir, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, atsakomieji į paties L. G. veiksmus. Ne jis, o nuteistasis L. G. Å¡ioje situacijoje veikė aktyviai, pirmas iniciavo fizinį kontaktÄ su nukentėjusiuoju abiem rankom sugriebdamas šį už megztinio. Nukentėjusysis iki netyčinio susidÅ«rimo su D. G. neatliko jokių rizikingo ar provokuojančio pobÅ«džio veiksmų, atitinkančių BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasmę.

Jų neatliko ir po susidÅ«rimo su D. G.. IÅ¡ paties nuteistojo parodymų matyti, jog nukentėjusiajam pečiu kliudžius D. G., Å¡is į tai reagavo abejingai, toliau ėjo gatve. BÅ«tent L. G. paėjo keletÄ Å¾ingsnių atgal, sučiupo nukentėjusįjį už peties, jį apsuko, abiem rankom sugriebė už megztinio ir pasakė jau minėtÄ frazę dėl girtavimo su tėvu ir nėščios draugės kliudymo. IÅ¡ nustatytos situacijos spręstina, kad bÅ«tent į Å¡iuos veiksmus nukentėjusysis reagavo keiksmažodžiais ir bandymu suduoti nuteistajam Å¡io minėtÄ smÅ«gį.

Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos D. G. parodymus, pagal kuriuos ji nukentėjusįjį apibÅ«dino kaip gana aršų, tačiau bÅ«tent L. G. prašė baigti, nutraukti savo veiksmus. Jos praÅ¡ymÄ â€žL., baik“ nurodė girdėjusi ir liudytoja B. L.. Tai rodo, kad konflikto metu D. G. bÅ«tent pastarojo veiksmus vertino kaip pavojingus, kad bÅ«tent jų nutraukimas bÅ«tų pabaigęs konfliktÄ .

12. Pagal minėtų įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės apsiribojo tik vienu veiksmu – D. G. kliudymu pečiu prasilenkiant gatvėje, po ko Å¡is neatsiprašė. Nors toks veiksmas visuomenėje egzistuojančių elgesio normų pagrindu vertintinas kaip nemandagus, tačiau savo esme nebuvo tokio pobÅ«džio, kad galima bÅ«tų jį vertinti kaip tyčia ar neatsargiai skatinantį kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Nukentėjusiojo sugyventinė I.

B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis įvykio naktį nusprendė vykti į sodÄ , iÅ¡eidamas žadėjo iÅ¡sikviesti taksi. Ä®vykio vietoje buvęs liudytojas G. K. nurodė, jog po įvykio atvažiavo taksi automobilis, kaip jis suprato, tai tas nukentėjęs žmogus buvo iÅ¡sikvietęs (t. 2, b. l. 132–134). Å ios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis neturėjo jokio iÅ¡ankstinio sumanymo iÅ¡provokuoti L. G., jo susidÅ«rimas su nuteistuoju buvo atsitiktinis. Kaip patvirtino L.

G., jis ir nukentėjusysis buvo pažįstami iÅ¡ matymo, tačiau duomenų apie jų ankstesnius ginčus ar nesutarimus nėra. L. G. ir D. G. parodymų pagrindu nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai, susidÅ«rus su pastarÄ ja, nebuvo lydimi atskirų žodžių ar frazių, nukreiptų prieÅ¡ jÄ ar nuteistÄ jį, o fizinis kontaktas ir žodinis atsakas tarp jo ir nuteistojo, kaip minėta, prasidėjo tik po aktyvių paties L. G. veiksmų sugriebiant rankomis nukentėjusįjį už megztinio ir pažeriant priekaiÅ¡tus.

13. Be to, apeliaciniame skunde ir teisme iÅ¡reikÅ¡tas vertinimas, jog nuteistojo veiksmus lėmė paties nukentėjusiojo veiksmai bei mandagumo stoka, neatitinka ir kitų bylos duomenų, iÅ¡ kurių matyti, kad L. G. emocijoms bei jo elgesiui, neadekvačiai reakcijai į susidariusiÄ situacijÄ , įtakÄ padarė kitos priežastys. Pats nuteistasis L. G. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad įvykio dienÄ kartu D. G. po gimtadienio važiavo namo taksi, buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Vytauto ir Daukanto gatvių sankryžoje jie iÅ¡lipo iÅ¡ taksi nepasiekę kelionės tikslo, kadangi važiuojant apsižodžiavo su taksi vairuotoju dėl to, kad Å¡is nevežė jo į degalinę.

Sustabdžius kelionę ir išlipus iš automobilio, taksistui nuvažiuojant, bandė pataikyti koja į taksi automobilį. Toliau ėjo Vytauto ir Kudirkos gatve, ten prasilenkė su vyriškiu, kuris užkliudė D. G.. Nuo tos vietos, kur išlipo iš taksi automobilio, iki šios sankryžos, kur prasilenkė su nukentėjusiuoju, yra maždaug 200–300 metrų atstumas. Su šiuo vyriškiu, iki jo kontakto su D. G., nekalbėjo. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja D. G..

14. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir liudytojas M. D., taksi automobilio vairuotojas, vežęs L. G. ir D. G. įvykio naktį. Jis patvirtino agresyvų nuteistojo elgesį prieÅ¡ pat Å¡io susidÅ«rimÄ su nukentėjusiuoju. Liudytojas parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. Å iaulių mieste buvo incidentas. Jis vežė žmones ir jam teko juos iÅ¡laipinti. Jie susimušė ar susipyko. Paros meto ir gatvių neprisimena, tačiau atsimena, jog vaikinas prašė pagarsinti muzikÄ , o moteris prašė pasikalbėti ir jie susipyko, todėl paprašė iÅ¡laipinti prie sankryžos ir jis juos iÅ¡laipino.

Keleiviai buvo susipykę, vyras buvo arÅ¡us, jis buvo iÅ¡gėręs, rėkė ant moters, pyktis buvo nukreiptas į jÄ . IÅ¡lipant vyras trenkė automobilio dureles ir su koja spyrė į maÅ¡inos duris. IÅ¡lipus asmeniui iÅ¡ automobilio, jis užsirakino automobilio dureles, kad Å¡is neatidarytų, nes neaiÅ¡ku, kÄ jis bÅ«tų daręs, trenkęs ar panaÅ¡iai. Manė, jog jis gali atlikti tokius veiksmus, kadangi jį (M. D.) pavadino debilu. Bylos nagrinėjimo teisme metu M. D. patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2021 m. rugpjūčio 11 d. apklausoje M.

D. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. apie 23.19 val. gavo kvietimÄ . Atvykus kvietimo adresu įlipo vyras ir moteris. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jis atsisėdo į priekį. Moteris ir vyras labai pykosi, kaip suprato dėl to, kad vyras dar norėjo likti vakarėlyje, o moteris tam prieÅ¡taravo. Važiuojant vyras paprašė duoti jam cigaretę. Jis nedavė, nes nerÅ«ko. Tuomet jis paprašė nuvežti jį į degalinę, tačiau moteris tam prieÅ¡taravo. Vyras visÄ keliÄ buvo labai agresyvus, tiek kalbėdamas su juo, tiek bendraudamas su mergina, nuolat Å¡aukė.

Važiuojant S. D. gatve, ties Vytauto gatvės sankryža, vyras paprašė sustoti ir juodu išleisti. Išlipdamas iš automobilio jis pavadino jį (M. D.) debilu, kad nevežė į degalinę. Jis jam atsakė, kad jis pats toks ir uždarius duris greitai užsirakino. Jis (L. G.) dar bandė atidaryti duris, nepavykus bandė spirti į jo automobilį (t. 2, b. l. 143–145).

15. Apibendrinant paminėtus nuteistojo ir liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, jog dar iki susitikimo su nukentėjusiuoju nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs ir bÅ«tent tai turėjo įtakos nuteistojo reakcijai į nukentėjusiojo veiksmus. IÅ¡ nurodytų parodymų viseto matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 23.19 val., į iÅ¡kvietimo vietÄ atvykus taksi vairuotojui, nuteistasis jau buvo pradėjęs konfliktÄ su D. G. ir konfliktas tarp jų tęsėsi ir kelionės taksi automobiliu metu.

Negana to, važiuojant automobiliu nuteistasis susierzino ir dėl taksi vairuotojo veiksmų, pastarajam atsisakius jį vežti į degalinę. Dėl to taksi buvo sustabdytas ir nuteistasis bei jo sutuoktinė iÅ¡lipo nepasiekę kelionės tikslo. IÅ¡ taksi automobilio L. G. iÅ¡lipo vis dar bÅ«damas įpykęs, keikė vairuotojÄ , bandė įspirti į taksi automobilį. Tai rodo, kad prieÅ¡ pat įvykį L. G. buvo agresyvus, jį pykdė visiÅ¡kai mažareikÅ¡miai dalykai (draugės noras vykti iÅ¡ vakarėlio namo, nepagarsinta muzika, nesustojimas degalinėje), o savo pyktį jis iÅ¡reiÅ¡kė ne tik žodžiais ir įžeidimais, bet ir fiziniais veiksmais – bandymu įspirti į taksi automobilį.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys prieÅ¡ pat įvykį buvo tiek agresyvus, kad iÅ¡gÄ sdino ir taksi vairuotojÄ , kuris, matęs nuteistojo nusiteikimÄ automobilyje, vos Å¡iam iÅ¡lipus užsirakino dureles, kad nuteistasis nepatektų į automobilį. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis ir D. G. iÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipo 23.35 val. (t. 1, b. l. 78–79). Nuteistojo teigimu nuo vietos, kurioje jie iÅ¡lipo iÅ¡ taksi automobilio, iki vietos, kurioje įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju, buvo apie 200–300 m atstumas.

Klaipėdos skyriaus bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 7 d. 23.47 val. į įvykio vietÄ jau buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. BÅ«tent Å¡iuo metu gautas praneÅ¡imas telefonu apie gatvėje gulintį vyrÄ , kuriam kÄ tik buvo suduotas smÅ«gis į galvos sritį (t. 1, b. l. 57, 58–59). Taigi, nuo nuteistojo iÅ¡lipimo iÅ¡ taksi automobilio iki susidÅ«rimo su nukentėjusiuoju praėjo labai nedaug laiko. Apibendrinant minėtus duomenis ir argumentus spręstina, jog prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su nukentėjusiuoju nuteistasis buvo apimtas agresyvių emocijų, kurias nevengė iÅ¡reikÅ¡ti tiek žodžiais – keikdamas draugę ir taksi automobilio vairuotojÄ , tiek fiziniais veiksmais – bandydamas įspirti į nuvažiuojantį taksi automobilį.

16. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nuteistojo įtemptų ir negatyvių emocijų komplekso įtakÄ jo reakcijai į nukentėjusiojo veiksmus sustiprino ir alkoholio poveikis. Pats nuteistasis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad jeigu ne alkoholis, nebÅ«tų taip įvykę, todėl po nusikalstamos veikos padarymo jis jo atsisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Tai pripažinta nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo reakcijÄ iÅ¡ dalies lėmė ir jo asmeninis santykis su nukentėjusiuoju dar iki nusikalstamos veikos. Å iuo aspektu atsižvelgtina į nuteistojo nukentėjusiajam skirtus žodžius po susidÅ«rimo su D. G., kuriais jis, visų pirma, papriekaiÅ¡tavo jam dėl iÅ¡gėrinėjimo su jo (L. G.) tėvu. Å ios aplinkybės indikuoja, kad nuteistojo reakcijÄ Ä¯ nukentėjusiojo veiksmus lėmė ir asmeninės su nusikalstama veika nesusijusios aplinkybės.

17. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. G. nusikalstamai veikai padarė įtakÄ ne nukentėjusiojo veiksmų provokuojantis ar rizikingas pobÅ«dis, o alkoholio poveikio ir asmeninių pretenzijų sustiprinta nuteistojo agresyvi emocinė bÅ«sena dar iki nusikalstamos veikos, kuri iÅ¡Å¡aukė ir neadekvačiÄ jo reakcijÄ Ä¯ nukentėjusiojo veiksmus.

18. Teisėjų kolegija sutinka, jog ginčijamame nuosprendyje teismas padarė dviprasmiÅ¡kas iÅ¡vadas: vertindamas nukentėjusiojo veiksmus nustatė, jog Å¡ie neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto sÄ lygų, tačiau skirdamas bausmę nurodė, kad nusikalstama veika padaryta dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Kaip jau minėta, ne bet koks nukentėjusiojo elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis minėtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir teisėjų kolegija jau nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju nustatyti veiksmai neatitinka rizikingų ir provokuojančių veiksmų požymių.

Nepaisant to sutiktina, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo prasidėjo dėl nukentėjusiojo netyčinio kontakto su besilaukiančia D. G. jÄ kliudant pečiu, dėl kurio Å¡is neatsiprašė. Toks elgesys neatitinka mandagaus elgesio standarto ir iÅ¡ dalies prisidėjo prie konflikto kilimo nuteistajam į tai neadekvačiai sureagavus. Tai pagrįstai vertinta greta kitų aplinkybių, reikÅ¡mingų skiriamai bausmei, kÄ pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Dėl bausmės 19. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti mažesnę, nei nurodyto straipsnio sankcijoje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę, o nesant tokios galimybės – skirti minimaliÄ BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias ir nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra klaidingas.

20. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos (iÅ¡imtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.).

Nusikaltimo pavojingumÄ lemia įvairÅ«s objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobÅ«džiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms, tačiau taip pat reikÅ¡mingi ir subjektyvÅ«s požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-1073/2018).

21. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikaltimu buvo pažeista viena iÅ¡ svarbiausių įstatymo saugomų vertybių – žmogaus gyvybė. Nustatyta viena nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad iÅ¡ karto po nusikaltimo nuteistasis nesuteikė pagalbos gulinčiam nukentėjusiajam.

Jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o greitÄ jÄ pagalbÄ iÅ¡kvietė Å¡alia įvykio vietos buvęs liudytojas A. A. (t. 1, b. l. 58–60). Visgi skiriant bausmę turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis sudavė tik vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį, kuris, pagal specialisto iÅ¡vadÄ , sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 166–168). Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog nukentėjusiojo mirtį sukėlė kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje pusėje, suspaudusios galvos smegenis, atsiradusios dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo, nes po paminėto smÅ«gio nukentėjusysis krito ant žemės ir susitrenkė galvÄ Ä¯ kietÄ kelio dangÄ .

Remiantis bylos duomenimis, nusikalstamos veikos metu nukentėjusysis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas l,35%o neblaivumas (specialisto išvada Nr. T-N-2044/2021(01) (t. 1, b. l. 182). Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistojo veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais itin pavojingais nusikalstamos veikos padariniais, nes nukentėjusysis krito būtent dėl L. G. suduoto smūgio, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad šių padarinių atsiradimui įtakos turėjo ir alkoholio paveikta nukentėjusiojo koordinacija.

Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, t. y., nors nuteistasis suvokė atliekamų veiksmų pavojingumÄ , numatė, jog dėl jų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamas konfliktas prasidėjo dėl nemandagaus nukentėjusiojo elgesio, o bÅ«tent besilaukiančios D. G. kliudymo pečiu, po ko Å¡is neatsiprašė. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnį BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

22. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , jį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad byloje yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – L. G. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis ankščiau nėra teistas. Buvo baustas administracine tvarka, tačiau Å¡iuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visas baudas yra sumokėjęs. Nuo nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė.

Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitose neįraÅ¡ytas (t. 3, b. l. 133–135; t. 4, b. l. 169–177). Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis ėmėsi veiksmų, kuriais siekė suÅ¡velninti kilusius padarinius – nužudytojo motinai L. D. buvo atlyginta dalis turėtų laidojimo iÅ¡laidų, tai yra 1 000 Eur (t. 5, b. l. 47). Nuteistasis yra labai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), susituokęs, Å¡iuo metu kartu su sutuoktine augina mažametį vaikÄ (gim. (duomenys neskelbtini)), dirba, užsiima profesionaliu sportu – žaidžia (duomenys neskelbtini) regbio rinktinėje (t. 4, b. l. 21–22; t. 6, b. l. 82–85).

Nuteistojo artimos aplinkos žmonės jį charakterizuoja iÅ¡skirtinai teigiamai. Sutuoktinė D. G. bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog L. G. yra geras vyras ir tėvas, mylintis, darbÅ¡tus ir rÅ«pestingas, padeda Å¡eimai, dirba, mato, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių labai save graužia. (duomenys neskelbtini) regbio klubo vyriausiojo trenerio T. Z. ir klubo valdybos pirmininko R. Z. L. G. apibÅ«dinamas taip pat teigiamai. Teismui pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog L. G.

šiuo metu yra laikomas vienu iš perspektyviausių jaunųjų regbininkų, kartu su komanda yra tapęs (duomenys neskelbtini) vicečempionu, jis stengiasi dalyvauti visame treniruočių procese, nors kartais dėl komandiruočių ir šeimos pagausėjimo yra sunku tai padaryti. Treniruočių metu stengiasi maksimaliai, puikiai supranta jam pateiktas užduotis ir be problemų išsprendžia iškilusiais nestandartines situacijas. Su komandos nariais bendrauja pagarbiai, visada yra pasiruošęs padėti komandos treneriui ir komandos nariams.

Komandoje, nors ir yra pakankamai jaunas, tačiau yra visų gerbiamas už kovingumÄ , drÄ sÄ ir atsidavimÄ sportui. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuo 2021 m. lapkričio 10 d. nuteistasis dirba betonuotoju, vadovo E. V. charakterizuojamas kaip darbuotojas, pasižymintis atsakingumu, atidumu, geba dirbti komandoje ir savarankiÅ¡kai, yra tvarkingas, pareigingas ir sÄ Å¾iningas. Dirbdamas susitelkia darbui, kruopščiai ir operatyviai atlieka užduotis, pasižymi gera dėmesio koncentracija, laiko ir darbų planavimo įgÅ«džiais.

Su įmonės vadovu ir darbuotojais sutaria gerai, yra draugiškas, nekonfliktiškas ir paslaugus, su klientais taip pat bendrauja mandagiai. Drausminių nuobaudų nėra turėjęs.

23. Itin svarbiÄ reikÅ¡mę turi ir tai, kad pats nuteistasis suvokia savo nusikalstamos elgesio pagrindines priežastis ir ėmėsi veiksmų jas paÅ¡alinti. Jis visiÅ¡kai atsisakė alkoholio vartojimo, lanko psichologo konsultacijas. Jis atsiprašė nukentėjusiaisiais pripažintų žuvusiojo artimųjų. Žuvusiojo dukra T. D. neprieÅ¡taravo dėl Å¡velnesnės nei numatyta minimali bausmės nuteistajam skyrimo. Skiriant trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turėtų platesnes galimybes greičiau grįžti į darbo rinkÄ ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

24. Apibendrindama pateiktus duomenis ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. G. skirta, artima sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmė yra parinkta netinkamai. Ji neatitinka byloje nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumos, bausmės paskirties, nėra proporcinga ir teisinga, tad aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtos laisvės atėmimo bausmės terminas yra mažintinas žemiau sankcijoje numatytos ribos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti. L. G., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti skirtÄ bausmę iki penkerių metų laisvės atėmimo. Kitos Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aušra Bielskė Vitalija Norkūnaitė Evaldas Pašilis