2025-05-21 Nr. AB-8718-3-61-3-01135-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-539-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01135-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę inicijuoti patikrinimus ar imtis kitų priemonių atliekant savo pareigybines funkcijas, apie kurių būtinumą atsakovas buvo informuotas 2025 m. vasario 19 d. pateiktame skunde; 2) priteisti iš atsakovo ir trečiųjų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas procesiniais prašymais taip pat prašė dėl sveikatos būklės atleisti jį nuo žyminio mokesčio; išreikalauti iš atsakovo jo vadovaujamos institucijos ir trečiųjų asmenų visų kreipimųsi į institucijas (skundų, prašymų, pareiškimų ir atsakymu į juos) kopijas nuo 2012 m. iki esamo laiko; skundo nagrinėjimui panaudoti su šia byla susijusias teisminių procesų ir bylų medžiagas; kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas, kad pateiktų išvadas kaip elgtis tokiose situacijose kurių nenumato įstatymai, o teisingumą vykdantis teismai, jų vadovybė ir teisėjai tiesiogiai suinteresuoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų baigtimi.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž. skundą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog 2025 m. vasario 19 d. buvo susitikime su Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministru V. K.. Susitikimo metu asmeniškai įteikė pareiškimą, bandė ministrui paaiškinti, kad jo pavaldiniai eilę metų galbūt tyčia neatlieka savo pareigų. Nurodė, kad pareigūnai galbūt yra priklausomi nuo vietos politinės valdžios ir politinių grupuočių, kurios galimai vykdo tikslinę antivalstybinę veiką ir prašė imtis priemonių. Pareiškėjas nurodė 2025 m. vasario 28 d. gavęs atsakymą, kuriame, jo nuomone, nebuvo atsakyta į esminius klausimus. Pareiškėjo vertinimu, ministras nežino savo pareigybinių funkcijų ir teisių arba tai yra tikslinis ilgalaikis nusikalstamos veiklos dangstymas Vyriausybės lygmeniu.

Teismas, vertindamas skundo turinį ir reikalavimus priimtinumo nagrinėjimui teisme ABTĮ nustatyta tvarka, pažymi, jog ministras kaip viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme neveikia ir neatlieka vykdomosios valdžios institucijoms būdingų viešojo administravimo funkcijų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų yra aiškiai nustatyta kitaip. Šiuo atveju, ministras nėra viešojo administravimo subjektas bendrąja prasme, tačiau jis nelaikytinas ir valstybės institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galimai neteisėtų ministro veiksmų ar neveikimo vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Taigi dėl ministro, kaip valstybės vadovo, galbūt atliktais ar neatliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš viešojo administravimo srities, o iš ministro, kaip politinio pasitikėjimo pagrindu paskirto ministerijos vadovo, vyriausybės nario, veiksmų ir neveikimo, tad, teismo vertinimu, jo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tokiu atveju ministro veikla nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ prasme. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog ministro atsisakymas susitikimo su gyventojais metu priimti skundą ar atsakyti į pateiktą klausimą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškėjui pateiktas atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi, nelaikytini veiksmais, sukeliančiais administracinių teisinių santykių pasekmes, todėl negali būti vertinami kaip viešojo administravimo veiksmai ar neveikimas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą jo skundą išnagrinėti iš esmės. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog jo skundas surašytas aiškiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti.

Pareiškėjo manymu, teismo nutartis rodo galimą išankstinį nusistatymą, nes privilegijos teikiamos valdžios atstovams ir nekreipiama dėmesio į eilinių Lietuvos Respublikos piliečių bylas prieš valstybės institucijas.

Taip pat, pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į ABTĮ 4, 6, 7, 10, 11, 15, 23 ir 56 straipsnių nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu primintina, kad atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Dėl atskirojo skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, diskriminavo pareiškėją, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą ir trečiuosius asmenis inicijuoti patikrinimus ar imtis kitų priemonių atliekant savo pareigybines funkcijas, apie kurių būtinumą atsakovas buvo informuotas 2025 m. vasario 19 d. pateiktame skunde, taip pat priteisti iš atsakovo ir trečiųjų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2025 m. vasario 19 d. buvo susitikime su vidaus reikalu ministru V. K., susitikimo metu asmeniškai įteikė pareiškimą, bandė ministrui paaiškinti, kad jo pavaldiniai eilę metų galbūt tyčia neatlieka savo pareigų. 2025 m. vasario 28 d. pareiškėjas, gavo atsakymą, kuriame, jo nuomone, nebuvo atsakyta į esminius klausimus. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl nusikalstamos veiklos Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, diskriminacijos, patyčių ir neveikimo Elektrėnų policijos komisariate, prašydamas: i) atlikti tarnybinį patikrinimą, kaip Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD) buvo sureaguota į pareiškėjo skundus, pareiškimus ir prašymus nuo 2022 m.; ii) dalyvauti teisminiuose procesuose siekiant apginti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą; iii) inicijuoti Vyriausybėje pareiškėjo klausimo aptarimą dėl teisinių paslaugų išlaidų draudimo įgyvendinimo, kuriuo galėtų pasinaudoti neįgalūs ir nepasiturintys piliečiai, ginantys savo interesus ir turtą nuo vietos ir respublikinio masto politinių gaujų godumo.

Pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas vienas iš galimų administracinio teismo sprendimų – įpareigoti administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus (ABTĮ 88 str. 2, 3 p.). Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus gali būti reiškiamas ir nagrinėjamas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą arba kaip savarankiškas reikalavimas neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus atvejais (ABTĮ 17 str. 1 d. 1, 2 p.). Reiškiant savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, siekiant konstatuoti egzistuojantį administracinį ginčą, teismas turi patikrinti, ar pateikti duomenys, kad pareiškėjas kreipėsi į administravimo subjektą su prašymu atlikti atitinkamus veiksmus, o šis tinkamai neveikia ar vilkina atlikti šiuos veiksmus. Nesant tokių duomenų, pareiškėjui turi būti siūloma juos pateikti, nustatant terminą trūkumų šalinimui.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio akto (veiksmo), iš kurio kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ tvarka, paprastai netrukdo asmeniui reikalauti priteisti jam žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011).

Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas, todėl konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialaus teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šiuos reikalavimus, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, teismui suteiktas instrumentas padėti pareiškėjui pašalinti atitinkamo pobūdžio trūkumus bylos iškėlimo stadijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo priėmimo metu tikrinamos procesinės prielaidos administracinei bylai užvesti ir nėra vertinami materialieji teisiniai santykiai tarp šalių, kas turi būti atlikta nagrinėjant bylą iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nesprendęs klausimo dėl galimybės pareiškėjui nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo principą, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė