f20a23b3-0ebf-4363-9d80-ecafbbd3933e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                   Civilinė byla Nr. 2A-2247/2012                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00626-2012-4         Procesinio sprendimo kategorijos: 30.; 30.2.; 121.21.; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 27d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo O.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4217-611/2012 pagal ieÅ¡kovo O. B. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl lėšų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas Finasta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti jo teisę į lėšų, įmokėtų pagal 2011 m. kovo 21 d. ir 2011 m. balandžio 5 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis, sudarytas su atsakovu dėl Å¡io banko 2010 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iÅ¡leistų paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės akcijų įsigijimo, grÄ Å¾inimÄ ir įpareigoti atsakovÄ duoti nurodymÄ AB bankui Finasta grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo įmokėtas lėšas pagal akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis, t. y. 6 825 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame atsakovo akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti atsakovo įstatinį kapitalÄ nuo 494 217 107 Lt iki 874 300 000 Lt, iÅ¡leidžiant 380 082 893 paprastÄ sias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Vertybinių popierių komisija 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtino Å¡ių leidžiamų vertybinių popierių prospektÄ , o 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 2K-63 Å¡io prospekto priedÄ . IeÅ¡kovo teigimu, jis su atsakovu 2011 m. kovo 21 d. sudarė akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1603 atsakovo paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo, o 2011 m. balandžio 5 d. -akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5222 atsakovo paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad savo ketinimo, įsigyti naujai iÅ¡leidžiamos emisijos akcijų, užtikrinimui, jis įnešė į atsakovo vardu AB banke Finasta atidarytÄ kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT98 7050 0220 0000 0005, sutartyse nurodytas 1 603 Lt ir 5 222 Lt dydžio lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 atsakovo akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, o atsakovui buvo pritaikyta dalis Bankų įstatymo (toliau tekste - BÄ®) 72 straipsnio nurodytų poveikio priemonių.

Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ registruoti atsakovo įstatų pakeitimÄ dėl kapitalo didinimo, o 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu atÅ¡aukė atsakovo banko licencijÄ . Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjusia nutartimi atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla.IeÅ¡kovo teigimu, remiantis BÄ® 41 straipsnio 5 dalimi, atsakovo 2011 m. gruodžio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, padidinti atsakovo įstatinį kapitalÄ , laikomas negaliojančiu, kadangi 2011 m. lapkričio 22 d.

Lietuvos bankas atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ registruoti įstatų pakeitimus dėl naujos emisijos registravimo. IeÅ¡kovo vertinimu, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste - ABÄ®) 49 straipsnio 7 dalimi ir akcijų prospekto 3.10.7. punkto pagrindu, už pasiraÅ¡ytas akcijas įneÅ¡ti įnaÅ¡ai ieÅ¡kovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inti. AB banke Finasta atidarytoje sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas neturi teisės naudotis kadangi nėra įregistruoti įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu (BÄ® 41 str. 8 d.).

IeÅ¡kovo vertinimu, Valstybė perėmė tik atsakovo akcijas, o už ieÅ¡kovo pervestas lėšas akcijos nebuvo įsigytos, todėl ieÅ¡kovo sumokėti pinigai netapo banko turtu ir įnaÅ¡ai už planuotas įsigyti akcijas turi bÅ«ti grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad su atsakovu pasiraÅ¡ytos akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys laikytinos preliminariosiomis sutartimis, nes tik įvykdžius Å¡iose sutartyse numatytas sÄ lygas bÅ«tų sudaryta pagrindinė akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis. IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus pagal pasiraÅ¡ytas sutartis įvykdė, tuo tarpu atsakovas nesilaikė savo įsipareigojimų, tačiau ieÅ¡kovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io dėl to nėra, todėl ieÅ¡kovas reikalauja lėšas grÄ Å¾inti remiantis CK 6.327 straipsnio pagrindu.Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo teigimu, BÄ® 41 straipsnio 8 dalyje numatytas apribojimas už banko akcijas sumokėtas ir kaupiamas kredito įstaigoje lėšas naudoti tik įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas neprarado nuosavybės teisės į įmokėtas lėšas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovui apmokėjus už akcijas, pervedant į atsakovo vardu atidarytÄ kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ AB banke Finasta, nuosavybės teisė į ginčo lėšas nuo jų įskaitymo į atsakovo sÄ skaitÄ momento perėjo atsakovui.

PrieÅ¡ingu atveju, jeigu sumokėtos už akcijas lėšos nebÅ«tų perėjusios atsakovui nuosavybėn, jis nebÅ«tų galėjęs kreiptis į Lietuvos bankÄ dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus ir pateikti Juridinių asmenų registrui. Atsakovas pažymi, kad BÄ® 41 straipsnio 4 ir 8 dalyse nėra nustatytas sÄ lyginis lėšų deponavimo į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ režimas, kuris lemia tai, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡saugojo nuosavybės teisės į sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų lėšų atžvilgiu ir nėra jokio teisėto pagrindo lėšų, kurios bus naudojamos didinant banko įstatinį kapitalÄ , kaupimo kitame negu įstatinį kapitalÄ siekiančiame pasididinti banke, traktuoti kaip sukuriančio subjektines teises atskiriems bÅ«simiems akcininkams.

Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad valstybei įsigyjant banko akcijas ar jas paimant visuomenės poreikiams, BÄ® 5 straipsnio 2 -8 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, 24, 25 straipsniai, 41 straipsnio 4 ir 8 dalių nuostatos netaikomos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, spęsdamas, byloje iÅ¡kilusį ginÄÄ nurodė, kad didinant banko įstatinį kapitalÄ , tiek kiek nereguliuoja BÄ®, taikomos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste - ABÄ®) normos.

Teismas sprendė, kad klausimų, susijusių su akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sudarymu, su akcijų apmokėjimo tvarka ir nuosavybės teisių į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimu BÄ® nereglamentuoja, todėl, turi bÅ«ti taikomos atitinkamos ABÄ® normos. ABÄ® 45 straipsnio 10 dalies norma, numato, jog akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnaÅ¡Ä bendrovės (nagrinėjamu atveju banko) nuosavybėn. Teismas sistemiÅ¡kai įvertinęs BÄ® 41 straipsnio 1 dalį ir ABÄ® 44 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 45 straipsnio 8 dalį padarė iÅ¡vadÄ , jog banko naujai iÅ¡leidžiamos akcijos įstatinio kapitalo didinimo atveju turi bÅ«ti apmokėtos iki banko kreipimosi į priežiÅ«ros institucijÄ dėl leidimo didinti įstatinį kapitalÄ , o apmokėtomis jos laikomos tik tuomet, kai lėšos už akcijas perduodamos banko nuosavybėn. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pagal su atsakovu pasiraÅ¡ytas akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis įmokėjo lėšas į atsakovo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , todėl atitinkamai nuo įmokėjimo momento nuosavybės teisės į įmokėtas už pasiraÅ¡omas akcijas lėšas perėjo atsakovui.

Be to, teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės pasikeitimÄ patvirtina ir CK 4.49 straipsnio 1 dalis, nes tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys nenustatė lėšų nuosavybės teisės pasikeitimo momento, t.y. nenumatė kitokio nuosavybės teisės pasikeitimo režimo nei numato minėta norma. Todėl teismas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jis iÅ¡saugojo nuosavybės teises į už įgyjamas akcijas sumokėtas lėšas, laikė nepagrįstu.Teismas įvertinęs BÄ® 41 straipsnio 8 dalį, nustatančiÄ , kad už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, <???>, tam tikslui atidarytoje sÄ skaitoje, o sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik bankÄ Ä¯steigus ar įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu, laikė, kad draudimas naudoti už banko akcijas sumokėtas lėšas, reiÅ¡kia įstatinį kapitalÄ didinančio banko nuosavybės teisių įstatyminį ribojimÄ , siekiant užtikrinti, kad į vieÅ¡Ä apyvartÄ ir banko veikloje nebÅ«tų naudojamos lėšos, prieÅ¡ tai nepatikrinus jų kilmės, tačiau nepanaikina banko nuosavybės teisių į tokioje sÄ skaitoje sukauptas lėšas.

Teismas, ieÅ¡kovo teiginius, jog jo su atsakovu sudarytos sutartys turi bÅ«ti laikomos preliminariosiomis sutartimis, laikė nepagrįstais ir atmetė pažymėdamas, kad akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys pagal savo teisinę prigimtį gali bÅ«ti laikomos sÄ lyginėmis, nes tik atsiradus įstatyme nurodytai sÄ lygai sutartys gali laikomos visiÅ¡kai įvykdytomis. Tačiau laikė, kad tai susiję su akcijų perdavimo ieÅ¡kovui atsakovo pareiga ir neįtakoja nuosavybės teisės į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimo momento, taip pat nerodo susitarimo preliminaraus pobÅ«džio.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs byloje kilusį ginÄÄ nustatė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ atsakovas buvo ieÅ¡kovo sumokėtų pinigų savininkas, t.y. jos buvo atsakovo turto dalimi, o nuo 2011 m. gruodžio 20 d. netekus galios atsakovo 2010 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui dėl įstatinio kapitalo didinimo, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti už akcijas įmokėtas lėšas Ä®monių bankroto įstatymo ir BÄ® 85 straipsnio nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas O. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2012 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apelianto teigimu, pirmosios teismas nepagrįstai taikė CK 4.49 straipsnio 1 dalies normÄ ir sprendė, kad nuo įmokėjimo momento nuosavybės teisės į įmokėtas už pasiraÅ¡omas akcijas lėšas perėjo atsakovui, o ieÅ¡kovas jas prarado.

Apelianto teigimu, BÄ® 41 straipsnio 4, 5 ir 8 dalyse numatyta, kad įmokėtos lėšos yra atskirtos nuo atsakovo turto, jos kaupiamos kredito įstaigoje tam tikslui atidarytoje sÄ skaitoje ir gali bÅ«ti atsakovo naudojamos tik po įstatų pakeitimo įregistravimo, o tai reiÅ¡kia, jog pagal akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis įmokėtos lėšos nėra banko turtas tol, kol netampa įstatinio kapitalo dalimi. Todėl, apelianto teigimu, lėšų įmokėjimo momentas nesutampa su tų lėšų perėjimo bankui momentu.

Be to, pagal akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių nuostatas nuosavybės teisė į už akcijas įmokėtas lėšas bankui pereina po įstatyme nurodytos sÄ lygos, t.y. įstatų pakeitimo įregistravimo, įvykdymo. Neatsiradus įstatyme nustatytai sÄ lygai, sutartys laikomos neįvykusiomis ir atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į ieÅ¡kovo įmokėtas lėšas. Apelianto teigimu, minėtos įstatymo normos ir sutarčių sÄ lygos įrodo, kad nuosavybės teisės perėjimo momentas yra nustatytas aptartomis nuostatomis, todėl CK 4.49 straipsnio 1 dalies normÄ pirmos instancijos teismas taikė nepagrįstai.2.

Apelianto teigimu, nuosavybės teisės turinį sudaro teisė valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į pervestas lėšas, kadangi neįregistravus įstatų pakeitimų, atsakovas neįgijo teisės disponuoti specialioje banko sÄ skaitoje esančiais pinigais. Dėl to teismo iÅ¡vada dėl apelianto sumokėtų sumų už naujos akcijų emisijÄ , perėjimo banko nuosavybėn prieÅ¡tarauja nuosavybės teisės esmei.             Atsiliepimu į ieÅ¡kovo O.

B. apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atsakovas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantui įmokėjus lėšas į AB bankas SNORAS sÄ skaitÄ , atidarytÄ AB banke Finasta, jos perėjo atsakovo nuosavybėn CK 4.49 straipsnio 1 dalies pagrindu. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu sumokėtos už akcijas lėšos nebÅ«tų perėjusios atsakovo nuosavybėn, jis nebÅ«tų galėjęs kreiptis į Lietuvos bankÄ dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus ir vėliau jų pateikti Juridinių asmenų registrui.

Atsakovas pažymėjo, kad BÄ® 41 straipsnio 4 ir 8 dalimis nėra nustatytas sÄ lyginis lėšų deponavimo į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ režimas, lemiantis inter alia tai, jog apeliantas neiÅ¡saugojo nuosavybės teises į sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų lėšų atžvilgiu. BÄ® 41 straipsnio 8 dalis numato ne bÅ«simojo akcininko piniginės prievolės įvykdymo vietÄ , t.y. specialiÄ sÄ skaitÄ , atidarytÄ Ä¯statyme nurodytus reikalavimus atitinkančio subjekto, o pareigÄ bankui, didinančiam įstatinį kapitalÄ papildomais įnaÅ¡ais, tokias lėšas kaupti tam tikslui banko vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje.

Taigi, minėta norma įstatinį kapitalÄ didinančiam bankui nustato tik pareigas, susijusias su lėšų kaupimu ir jų naudojimu, bet ne sÄ skaitos, kurioje tokios lėšos yra kaupiamos, požymius. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje kilusio ginčo esmė – ar ieÅ¡kovas iÅ¡saugojo nuosavybės teisę į lėšas, pervestas į atsakovo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ AB banke Finasta pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis, ir kokie teisės gynybos bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi siekiant iÅ¡reikalauti tokias lėšas.

Minėtos lėšos yra AB banko SNORAS sÄ skaitoje, atidarytoje AB banke Finasta, nes Vilniaus apygardos teismo nutartimis tos lėšos buvo areÅ¡tuotos taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Dėl nuosavybės teisės į lėšas, kurias investuotojai sumokėjo į banko vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ už to banko iÅ¡leidžiamas akcijas Nustatyti ieÅ¡kovo perleistų lėšų priklausomybę svarbu, nes tiek banko, tiek ir kitų juridinių asmenų bankroto atveju į turto masę, iÅ¡ kurios tenkinami kreditorių reikalavimai, patenka tik skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas.

Tuo tarpu turtas, kuris bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas jų savininkams, nebent tokį turtÄ Ä¯monė valdytų kitu teisiniu pagrindu (pvz., sutartinių santykių pagrindu, o bankroto administratorius nuspręstų toliau vykdyti sutartį). IÅ¡ kitam asmeniui priklausančio turto negali bÅ«ti tenkinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo. 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009).

Tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar apeliantas (investuotojas) yra lėšų, pervestų už įsigyjamas akcijas į AB banko SNORAS sÄ skaitÄ , atidarytÄ AB banke Finasta, savininkas, aktualÅ«s dviejų rÅ«Å¡ių teisiniai santykiai. Pirmiausia, tai santykiai, susiklostantys tarp AB banko SNORAS ir AB banko Finasta, kurių pagrindu AB banke Finasta atidaryta AB banko SNORAS sÄ skaita. Antra, tai santykiai tarp investuotojo ir AB banko SNORAS, kurių pagrindu investuotojas pervedė lėšas į AB banko SNORAS sÄ skaitÄ .

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. kovo 1 d. AB bankas Finasta ir AB bankas SNORAS sudarė Banko sÄ skaitos sutartį Nr. ES-126770 (t. 1, b. l. 116-118). Remiantis minėtos Banko sÄ skaitos sutarties bendrosios dalies 1.1. punktu, sutartimi AB bankas Finasta įsipareigojo atidaryti kaupiamÄ jÄ banko sÄ skaitÄ AB banko SNORAS (kliento) nurodyta valiuta, priimti ir įskaityti pinigus į klientui atidarytÄ sÄ skaitÄ bei vykdyti kitus kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir iÅ¡mokėjimo iÅ¡ sÄ skaitos.

Banko sÄ skaitos sutarties bendrosios dalies 1.1. punkte nurodyta, kad klientui atidaroma sÄ skaita yra skirta kaupti lėšas, sumokėtas už naujai iÅ¡leidžiamas kliento paprastÄ sias vardines akcijas pagal kliento neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2010 m. gruodžio 21 d. priimtÄ sprendimÄ dėl kliento įstatinio kapitalo didinimo.AB bankas Finasta Banko sÄ skaitos sutartimi be kita ko įsipareigojo pagal pirmÄ jį kliento reikalavimÄ iÅ¡mokėti visas lėšas, esančias sÄ skaitoje, prieÅ¡ tai atskaičiavus AB bankui Finasta pagal sutartį priklausančias sumas (2.4. punktas), garantuoti sÄ skaitoje laikomų lėšų saugumÄ (2.5. punktas), mokėti klientui už sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas vieno procento dydžio metines palÅ«kanas (2.6. punktas).

Klientas Banko sÄ skaitos sutartimi be kita ko įsipareigojo nedisponuoti sÄ skaitoje esančia piniginių lėšų suma, skirta kliento įstatinio kapitalo didinimui, kol Juridinių asmenų registre nebus įregistruoti kliento įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu (3.1. punktas), valdyti sÄ skaitÄ nepažeidžiant sutarties, bendrųjų taisyklių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų (3.2. punktas). AB banko SNORAS ir AB banko Finasta sudarytoje Banko sÄ skaitos sutartyje nėra nurodyta, kokiomis teisės normomis vadovaujantis Å¡i sutartis sudaryta.

CK XLVI skyriuje „Banko sÄ skaita“ atskirai nėra aptariamas kaupiamosios sÄ skaitos statusas, tačiau CK 6.928 straipsnyje nurodyta, kad Å¡io skyriaus normos taikomos ir bankų korespondentinėms bei kitokioms sÄ skaitoms, jeigu įstatymai ar bankų veiklos teisės aktai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad kaupiamoji sÄ skaita taip pat yra banko sÄ skaita ir į minėtÄ CK 6.928 straipsnio formuluotę, AB banko SNORAS ir AB banko Finasta Banko sÄ skaitos sutarčiai taikomos CK XLVII skyriaus nuostatos.

Å alys taip pat iÅ¡ esmės sutaria dėl CK XLVI skyriaus normų taikymo nagrinėjamiems Banko sÄ skaitos sutarties teisiniams santykiams.Investuotojo (apelianto) į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervestomis lėšomis galėjo disponuoti AB bankas Finasta (CK 6.913 str. 2 d.), o AB banko SNORAS disponavimo teisė tomis lėšomis buvo apribota (BÄ® 41 str. 8 d., Banko sÄ skaitos sutarties 3.1. p.). Apeliantas (investuotojas) nėra Å¡ios sutarties Å¡alimi ir remiantis ja jokių teisių ir pareigų neįgijo. AnalogiÅ¡kai ir AB bankas Finasta Banko sÄ skaitos sutartimi neprisiėmė jokių pareigų ir neįgijo teisių apelianto (investuotojo) atžvilgiu.

CK 6.913 – 6.928 nuostatos, reglamentuojančios banko sÄ skaitos sutartį, taikomos tik nagrinėjant AB banko Finasta (banko) ir AB banko SNORAS (kliento) tarpusavio santykius, todėl apelianto reikalavimams, pareikÅ¡tiems atsakovui nei CK 6.913 – 6.928 nuostatos, nei Banko sÄ skaitos sutarties sÄ lygos nėra taikomos. Dėl Å¡ios priežasties apeliantas neturi reikalavimo teisės į AB bankÄ Finasta dėl lėšų grÄ Å¾inimo, tokiÄ reikalavimo teisę turi tik pats klientas AB bankas SNORAS. AB banko SNORAS reikalavimas grindžiamas Banko sÄ skaitos sutarties ir CK XLVI skyriaus „Banko sÄ skaita“ normomis.

Pinigai yra civilinių teisių objektai (CK 1.100 str.), tačiau nėra daiktai (CK 1.98 str.). Nuosavybės teisių objektu gali bÅ«ti daiktai ir kitas turtas (CK 4.38 str.). Kadangi negrynieji pinigai nėra daiktai, o yra kitas turtas, nuosavybės teisė į negrynuosius pinigus nėra ginama remiantis daiktinės teisės normomis. CK 4.95 straipsnyje reglamentuota savininko teisių gynimo priemonė iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (lot. rei vindicatio) taikoma tik daiktų atžvilgiu, o ne kitų civilinių teisių objektų atžvilgiu.

Teisės doktrinoje taip pat pabrėžiama, kad „perdavus tam tikrÄ kiekį grynųjų pinigų bankui ir įraÅ¡ius atitinkamÄ sumÄ Ä¯ banko tvarkomÄ sÄ skaitÄ , tarp banko ir jo kliento susiklosto prievolinio pobÅ«džio teisiniai santykiai. Klientas netenka nuosavybės teisės į bankui perduotus banknotus ar monetas, vietoj to jis turi prievolinio pobÅ«džio teisę pareikalauti, kad bankas Å¡alių sutartomis sÄ lygomis ir tvarka perduotų tam tikrÄ pinigų kiekį. SÄ skaitoje įraÅ¡yti negrynieji pinigai yra naujas objektas, pažymintis sumÄ , kuriÄ bankas privalo iÅ¡mokėti (yra skolingas) klientui.“[1] Ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors kito asmens sÄ skaitoje esančios lėšos yra civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d.), tačiau jos nėra daiktai (CK 4.1 str.) ir daiktinės teisės gynybos priemonės joms nėra taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-205/2012).

Nors minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas pateiktas kitokių teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste (buvo praÅ¡oma pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, leidžiant grÄ Å¾inti į sÄ skaitÄ per klaidÄ pervestas lėšas), tačiau jis aktualus, nes abiem atvejais keliamas kito asmens sÄ skaitoje esančių lėšų nuosavybės klausimas. Atsižvelgdama į tai, kad tarp AB banko SNORAS ir AB banko Finasta susiklostė prievoliniai banko sÄ skaitos teisiniai santykiai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad AB bankas SNORAS ir AB banko Finasta teisiniai santykiai yra prievoliniai kreditoriaus – skolininko, o ne nuosavybės teisiniai santykiai.

AB bankas SNORAS yra sÄ skaitos savininkas (CK 6.913 str. 1 d.), o banko sÄ skaita žymi AB banko Finasta įsipareigojimÄ sumokėti sÄ skaitos savininkui joje esančiÄ pinigų sumÄ . Taigi AB bankas SNORAS turi prievolinio teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ , kad AB bankas Finasta iÅ¡mokėtų lėšas remiantis Banko sÄ skaitos sutartimi, toks reikalavimas taip pat yra nuosavybės teisės objektas („kitas turtas“ – CK 4.38 str.), tačiau jo negalima sutapatinti su nuosavybės teise į sÄ skaitoje esančias lėšas.

AB banko Finasta bankroto atveju klientas AB bankas SNORAS turėtų tik prievolinio teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ ir negalėtų sÄ skaitoje esančių lėšų kaip jo nuosavybės teisės „paimti“ iÅ¡ bankrutuojančio subjekto turto masės. IÅ¡imtį, kai tam tikrose sÄ skaitose esančios lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančios įmonės (banko) turtÄ , nustato teisės aktai. Remiantis CK 6.56 straipsnio 8 dalimi, „bankroto atveju depozitinėje sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtÄ , iÅ¡ kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.“ Nagrinėjamu atveju Å¡i iÅ¡imtis negali bÅ«ti taikoma, nes AB banko SNORAS sÄ skaita, į kuriÄ pervestos lėšos už įsigyjamas akcijas, nėra depozitinė sÄ skaita.

Å iuos argumentus patvirtina ir aplinkybė, kad ginčo lėšos yra atspindėtos AB bankas Finasta finansinėje atskaitomybėje (t. 1, 25 b.l.), AB bankas Finasta turi teisę disponuoti AB banko SNORAS (kliento) sÄ skaitoje esančiomis lėšomis (CK 6.913 str. 2 d.). Vertinant apelianto (investuotojo) ir atsakovo AB banko SNORAS teisinius santykius, svarbu tai, kad visi jie susiklostė AB banko SNORAS 2010 m. gruodžio 21 d. neeiliniam visuotinio akcininkų susirinkimui nusprendus padidinti atsakovo įstatinį kapitalÄ ir iÅ¡leisti 380 082 893 paprastÄ sias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas.

BÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Banko įstatinis kapitalas sudaromas, didinamas ir mažinamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jei Bankų įstatymas nenustato kitaip. ABÄ® 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcijos pasiraÅ¡omos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, iÅ¡skyrus bendrovės steigimo atvejį. Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartimi viena Å¡alis įsipareigoja pateikti tam tikrÄ skaičių naujų akcijų, o kita Å¡alis – apmokėti visÄ pasiraÅ¡ytų akcijų emisijos kainÄ .

Apeliantas (investuotojas) su atsakovu (emitentu AB banku SNORAS) sudarė akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis, kuriomis remdamasis investuotojas į AB banko SNORAS kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ , esančiÄ AB banke Finasta pervedė lėšas už pasiraÅ¡omas akcijas. Taigi visi pinigai atsakovui buvo pervedami sutartinių santykių pagrindu į AB banko SNORAS kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Kaupiamoji sÄ skaita skiriasi nuo vadinamųjų sÄ lyginio indėlio sÄ skaitų (angl. escrow account), kurios atidaromos triÅ¡alės sutarties (sudaromos tarp pirkėjo, pardavėjo ir banko) pagrindu ir kuriose lėšos yra deponuojamos bei iÅ¡mokamos tik tada, kai įvykdoma nustatyta sÄ lyga.

Nei akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyse, nei Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtintame vertybinių popierių prospekte nuosavybės teisės klausimas į investuotojų pervedamas lėšas neaptariamas, nėra nurodoma, kad investuotojas iÅ¡saugo arba praranda nuosavybės teisę į perduotas lėšas. Be to, AB banko Finasta ir AB banko SNORAS sudarytoje Banko sÄ skaitos sutartyje taip pat nėra aptariamas nuosavybės teisės klausimas į lėšas, kaupiamas banko sÄ skaitoje.

Remdamasi tuo, kad apeliantas (investuotojas) lėšas už ketintas įsigyti akcijas pervedė sutartinių santykių pagrindu AB bankui SNORAS į jo vardu atidarytÄ kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ AB banke Finasta, pats atsakovas AB bankas SNORAS turi tik prievolinio teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ AB bankui Finasta, o asmuo, pervedęs lėšas bankui negali tų lėšų iÅ¡reikalauti daiktinės teisės gynybos bÅ«dais iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas (investuotojas) nėra AB banko SNORAS vardu AB banke Finasta atidarytoje banko sÄ skaitoje esančių lėšų savininkas.

Vietoje to, AB bankas SNORAS turi iÅ¡ Banko sÄ skaitos sutarties kylantį reikalavimÄ AB bankui Finasta, kad toje sÄ skaitoje esančios lėšos bÅ«tų grÄ Å¾intos AB bankui SNORAS, o apeliantas (investuotojas) iÅ¡saugo prievolinį teisinį reikalavimÄ kylantį iÅ¡ akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių AB bankui SNORAS, kad jo pervestos lėšos bÅ«tų grÄ Å¾intos apeliantui. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad banko klientas turi daiktinę teisę (nuosavybę) į banko sÄ skaitoje esančias lėšas, leistų bet kuriam banko klientui banko nemokumo atveju tiesiog pasiimti tas lėšas kaip savo nuosavybę, o tai neatitiktų Å¡iuolaikinio banko nemokumo teisinių santykių reglamentavimo modelio.ABÄ® 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnaÅ¡Ä ar perduoda visÄ akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nurodytÄ nepiniginį įnaÅ¡Ä (paskutinę nepiniginio įnaÅ¡o dalį) bendrovės (Å¡iuo atveju banko) nuosavybėn. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nėra jokio prieÅ¡taravimo tarp ankstesnės Å¡ioje nutartyje padarytos iÅ¡vados, jog bankas, kurio kapitalas didinamas, turi tik prievolinę reikalavimo teisę į kito banko sÄ skaitoje esančias lėšas, ir tarp ABÄ® 45 straipsnio 10 dalies, pagal kuriÄ lėšos už pasiraÅ¡omas akcijas sumokamos bendrovės (Å¡iuo atveju banko) nuosavybėn. Teisėjų kolegija primena, kad reikalavimo teisė, kylanti iÅ¡ Banko sÄ skaitos sutarties, taip pat yra nuosavybės teisės objektu (CK 4.38 str.), todėl investuotojui sumokėjus lėšas už didinamÄ Ä¯statinį kapitalÄ Ä¯ bendrovės, kurios kapitalas didinamas, banko sÄ skaitÄ , atsiranda tos bendrovės reikalavimo teisė (nuosavybė) į bankÄ , kad tos lėšos bÅ«tų iÅ¡mokėtos jai, kaip sÄ skaitos savininkei, arba jos nurodymu – kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne visai teisingai aiÅ¡kino Bankų įstatymo 41 straipsnio 5 dalį, numatančiÄ , kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalÄ , iÅ¡skyrus sprendimÄ iÅ¡leisti konvertuojamųjų obligacijų, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti banko įstatai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimÄ padidinti įstatinį kapitalÄ , dienos.“ Teismas nurodė, kad bankas praranda nuosavybės teisę į už akcijas gautas lėšas po minėto 12 mėnesių termino pasibaigimo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, neįvykus Bankų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodytai sÄ lygai, t. y. nepateikus pakeistų banko įstatų Juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimÄ padidinti įstatinį kapitalÄ , dienos, tokios sÄ lygos neįvykimo pasekmė yra ta, kad bankas įgyja prievolinių teisinių santykių pagrindu kylančiÄ pareigÄ grÄ Å¾inti pervestas lėšas, o investuotojas įgyja prievolinį teisinį reikalavimÄ , kad tos lėšos jam bÅ«tų grÄ Å¾intos.

Nepaisant to, kad apeliantas (investuotojas) neiÅ¡saugojo nuosavybės teisės į už didinamÄ banko įstatinį kapitalÄ pervedamas lėšas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau nagrinės, ar investuotojo prievolinis teisinis reikalavimas grÄ Å¾inti už neįregistruotÄ akcijų emisijÄ pervestas lėšas turi bÅ«ti tenkinamas pirmumo tvarka iÅ¡ lėšų, kurios AB banko SNORAS vardu laikomos AB banke Finasta atidarytoje kaupiamojoje sÄ skaitoje. Dėl investuotojo prievolinio teisinio reikalavimo grÄ Å¾inti lėšas už neiÅ¡leistas banko akcijas įgyvendinimo banko bankroto atveju Bankų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalÄ , iÅ¡skyrus sprendimÄ iÅ¡leisti konvertuojamųjų obligacijų, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti banko įstatai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimÄ padidinti įstatinį kapitalÄ , dienos.“ Sprendimo padidinti įstatinį kapitalÄ negaliojimo pasekmė yra įtvirtinta Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtinto vertybinių popierių prospekto 3.10.7. punkte, kuriame nustatyta, kad jei banko įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo padidėjimu, nebus pateikti registravimui Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka iki 2011 m. gruodžio 21 d., visos įmokos bus grÄ Å¾intos į investuotojų nurodytas banko sÄ skaitas.

Nekyla abejonių, kad sÄ lyga, su kuria siejamas akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių įgyvendinimas neįvyko (nebuvo įregistruoti banko įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu), todėl atsakovui AB bankui SNORAS atsirado pareiga grÄ Å¾inti visas įmokas investuotojams. Klausimas, kuris aktualus Å¡ioje byloje: ar AB banko SNORAS prievolė grÄ Å¾inti investuotojui jo sumokėtas lėšas turi bÅ«ti įgyvendinama taip, lyg atsakovui nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, ar tokios prievolės įgyvendinimas turėtų vykti banko bankroto santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai naujas ir sudėtingas teisės klausimas, Lietuvos teismų praktika Å¡iuo klausimu nėra suformuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1998 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-16 nagrinėjo panaÅ¡iÄ situacijÄ , kurioje investuotojas reikalavo lėšų už naujai sukauptÄ banko akcinį kapitalÄ , kuris nebuvo įregistruotas dėl banko bankroto. Aukščiausiasis Teismas toje nutartyje pažymėjo, kad „iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkas KB „Senamiesčio bankas” su Investitoriumi neatsiskaitė, o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ finansinių prievolių vykdymas buvo draudžiamas (Komercinių bankų įstatymo 46 str. 6 d.).“ Visgi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtos nutarties priėmimo laikÄ (1998 m.), į tai, kad tai vienintelis kasaciniame teisme nagrinėtas tokio pobÅ«džio atvejis ir į tai, kad nutartyje nėra pakankamai atskleista, kokiÄ reikÅ¡mę tos nutarties priėmimui turėjo motyvuojamojoje dalyje paminėta aplinkybė, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as, į kurį buvo įtrauktas ir investuotojo reikalavimas, mano, jog Å¡ia nutartimi negalima besÄ lygiÅ¡kai vadovautis kaip precedentu (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).Nagrinėdama klausimÄ dėl investuotojo reikalavimo teisės tenkinimo pirmumo tvarka iÅ¡ kaupiamojoje sÄ skaitoje esančių lėšų, teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismui priėmus nutartį iÅ¡kelti bankui bankroto bylÄ , „draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tarp jų – mokėti palÅ«kanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas, taip pat iÅ¡ bankrutuojančio banko iÅ¡ieÅ¡koti skolas teismo ar ne ginčo tvarka.“ Taigi svarstytina, ar lėšų grÄ Å¾inimÄ investuotojui bÅ«tų galima traktuoti kaip banko finansinių prievolių vykdymÄ , kurį draudžia minėta Bankų įstatymo norma.

Pritarus tokiam aiÅ¡kinimui, lėšų grÄ Å¾inimo pareiga turėtų bÅ«ti vykdoma Bankų įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka. Kita vertus, Bankų įstatymo 41 straipsnio 8 dalis nustato, kad „už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, turinčioje teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tam tikslui atidarytoje sÄ skaitoje. Sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik bankÄ Ä¯steigus ar įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu.“ Taigi remiantis Å¡ia nuostata už banko akcijas sumokėtos lėšos yra kaupiamos atskirai, jos gali bÅ«ti identifikuotos.

Be to, kadangi banko įstatų pakeitimai, susiję įstatinio kapitalo didinimu, nebuvo įregistruoti, tai normaliomis veiklos sÄ lygomis bankas sukauptų lėšų naudoti negalėtų. Todėl gali bÅ«ti keliamas klausimas, ar tokiÄ teisę banko bankroto administratorius gali įgyti vien todėl, kad bankui iÅ¡keliama bankroto byla, t. y. banko bankroto administratorius įgyja teisę, kurios iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo įgijęs pats bankas. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad vienas iÅ¡ draudimo naudoti sukauptas lėšas neįregistravus įstatų pakeitimų, susijusių su įstatinio kapitalo didinimu, tikslų iÅ¡ tiesų yra patikrinti sukauptų lėšų kilmę, užtikrinti bankų sistemos stabilumÄ (Bankų įstatymo 5 str. 2 d.), kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Tačiau galima ir kita ne mažiau svarbi Å¡io draudimo paskirtis yra užtikrinti tų lėšų grÄ Å¾inimÄ investuotojams, jeigu banko įstatų pakeitimas, susijęs su įstatinio kapitalo didinimu, nebus įregistruotas.Vertindama visus Å¡iuos argumentus, teisėjų kolegija primena, kad investuotojas (apeliantas) neiÅ¡saugojo nuosavybės (daiktinės) teisės į už įsigyjamas akcijas pervestas lėšas, todėl lėšų grÄ Å¾inimas apeliantui – tai Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtinto vertybinių popierių prospekto 3.10.7. punkte nurodyto banko įsipareigojimo vykdymas.

Galimybė sulaukti tokios prievolės vykdymo anksčiau, nei kiti kreditoriai, suteiktų pirmenybės teisę. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad visos pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimÄ anksčiau, nei kiti kreditoriai, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tos teisės aktuose. Tokias iÅ¡imtis įtvirtina, pvz., Bankų įstatymo 85 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai (vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo) „netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimÄ , ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad bankas privalo vykdyti prievoles po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Banko bankroto procedÅ«ros metu taip pat nedraudžiama įskaityti indėlininko ar investuotojo (kaip Å¡ios sÄ vokos apibrėžtos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 11 dalyse), kuris kartu yra ir banko paskolos gavėjas, reikalavimo, už kurį, remiantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, indėlininkui ar investuotojui nemokama draudimo iÅ¡moka, į banko reikalavimÄ indėlininkui ar investuotojui dėl negrÄ Å¾intos paskolos, tačiau įskaitoma suma (o jeigu indėlininkui ar investuotojui buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, – įskaitoma suma kartu su draudimo iÅ¡moka) neturi virÅ¡yti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimo iÅ¡mokų indėlininkams ar investuotojams dydžių.“ Nagrinėjamu atveju teisės aktuose nėra nustatyta aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos iÅ¡imties, kad draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, netaikomas grÄ Å¾inant investuotojui lėšas, kai nebuvo įregistruotas banko įstatų pakeitimas.

Prievolė grÄ Å¾inti investuotojo pervestas lėšas už jo ketintas įsigyti akcijas yra banko prievolė, nes remdamasis akcijų pasiraÅ¡ymo sutartimis tÄ prievolę turi vykdyti bankas. Tokia prievolė yra finansinė prievolė, nes jÄ vykdant turi bÅ«ti pervestos lėšos, o ne grÄ Å¾intas kitam asmeniui priklausantis konkretus materialaus pasaulio objektas (daiktas). Vien aplinkybė, kad tokia prievolė atsirado iÅ¡ specifinių teisinių santykių nedaro jos vykdymo skirtingu nuo kitų bankrutuojančio banko prievolių vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant aiÅ¡kios įstatymų leidėjo valios, nėra teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi teismų praktika galėtų taikyti tokiÄ iÅ¡imtį.

Be to, tai sukurtų netikrumÄ nemokumo teisiniuose santykiuose, pažeistų kitų banko kreditorių teises ir galimai sukurtų precedentÄ tokiÄ iÅ¡imtį plėsti (pvz., kai lėšos skolininkui bÅ«tų perduotos tam tikram tikslui, tas tikslas nebÅ«tų pasiektas, o vėliau skolininkui iÅ¡keliama bankroto byla). Taigi Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai taikomi taip pat ir grÄ Å¾inant lėšas investuotojui už jo ketintas įsigyti banko akcijas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtintos vertybinių popierių prospekto 1.3 dalies nuostatos, numato, kad investuotojai į emitento akcijas patiria tik pinigų užšaldymo rizikÄ tuo atveju, jei emitento įstatų pakeitimai, susiję su kapitalo padidėjimu, nebus pateikti įregistruoti Juridinių asmenų registre iki 2011 m. gruodžio 21 d., ir visos įmokos bus grÄ Å¾intos į investuotojų nurodytas banko sÄ skaitas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prospekte nurodytos rizikos nėra vienintelės. Kaip nurodyta prospekto II dalyje „Su emitentu ir išleidžiamais vertybiniais popieriais susiję rizikos veiksniai“, potencialūs investuotojai turėtų žinoti, kad aprašyti rizikos veiksniai nėra vieninteliai, su kuriais gali susidurti emitentas. Registracijos dokumente aprašyti tik tie rizikos veiksniai, kurie, AB banko SNORAS nuomone, yra reikšmingi. Gali būti, kad šalia paminėtų rizikos veiksnių yra ir kitų, kurie šiuo metu Bankui nėra žinomi arba, Banko nuomone, nėra pakankamai reikšmingi.

Pinigų užšaldymo rizika, yra tik vienas iÅ¡ prospekte nurodytų su iÅ¡leidžiamais vertybiniais popieriais susijusių rizikos veiksnių. Greta su iÅ¡leidžiamais vertybiniais popieriais susijusių rizikos veiksnių prospekte yra iÅ¡skirta didelė grupė rizikos veiksnių, susijusių su banko veikla (tokie kaip kredito rizika, finansų rinkos rizika, emitento rizika, operacinė rizika ir kt.). Antai, emitento likvidumo rizika yra rizika, kad bankas nepajėgs surasti pakankamai lėšų, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus, susijusiu su indėlių grÄ Å¾inimu ir finansiniais instrumentais, suėjus jų terminui; operacinė rizika yra rizika patirti tiesioginius arba netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų, technologijų, darbuotojų veiksmų ar iÅ¡orinių veiksnių.

Prospekte nėra nurodyta, kad potencialiam investuotojui netenka rizikos veiksniai, susiję su banko veikla, taip pat nėra nurodyta, kad tokie rizikos veiksniai tektų tik tada, bus įregistruotas banko įstatinio kapitalo padidinimas. Tai, jog bankas buvo paskelbtas nemokiu reiškia, jog banko veiklos rizikos materializavosi. Kadangi banko veiklos rizikos veiksniai buvo nurodyti prospekte, negalima teigti, kad potencialūs investuotojai nesuvokė ar bent jau neturėjo suvokti jiems tenkančios banko nemokumo rizikos.Teisėjų kolegija mano, kad draudimas apeliantui disponuoti už įsigyjamas akcijas pervestomis lėšomis nereiškia nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuosavybės teisės į tas lėšas apeliantai neturi, tačiau turi prievolinę reikalavimo teisę, kad tos lėšos jiems bÅ«tų grÄ Å¾intos. IÅ¡ prievolės kilusi reikalavimo teisė taip pat yra nuosavybė („kitas turtas“ – CK 4.38 str.), ja galima disponuoti (perleisti, įkeisti), tačiau įgyvendinti tokiÄ nuosavybės teisę skolininko bankroto atveju galima tik specialių nemokumÄ reglamentuojančių teisės aktų (Bankų įstatymo ir Ä®monių bankroto įstatymo) nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, n u t a r i a : Apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                      Rimvydas Norkus                                                                                                                      Egidijus Žironas [1] Baranauskas E. ir kt.

Daiktinė teisė: vadovėlis. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. P. 87.