f206bcd1-c110-4dc1-89f2-be2387a4e4f2 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-641-324/2019 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00296-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.2.5; 3.3.1.18.1; 3.3.2.5. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1535-571/2019 pagal pareiÅ¡kėjos A.

A. pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo nuo globėjos, uzufrukto teise iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojos, turto paprastosios administratorės pareigų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė atleisti jÄ nuo nepilnamečio G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėjos, uzufrukto teise iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojos ir turto paprastosios administratorės pareigų, panaikinti G.

B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su pareiÅ¡kėja jos gyvenamojoje vietoje, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo nutarties priėmimo Å¡ioje civilinėje byloje nustatyti G. B. laikinÄ jÄ globÄ ir paskirti laikinuoju globėju VÅ Ä® Marijampolės vaiko tėviÅ¡kės namus arba kitus globos namus (globėjÄ ) Lietuvoje.

2. Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-897-570/2017, A. P. ir T. B. neterminuotai apribota valdžia jų nepilnamečio sÅ«naus G. B. atžvilgiu, pareiÅ¡kėja paskirta vaiko nuolatine globėja, jo turto paprastÄ jÄ administratore, G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su globėja jos gyvenamojoje vietoje. PareiÅ¡kėja vaiko globėja tapo savo iniciatyva, giminystės ryÅ¡io tarp jų nėra. Teismo sprendimo priėmimo metu ir dabar globėja gyvena Jungtinėje Karalystėje, kartu gyvena globotinis.

IÅ¡ G. elgsenos, psichologinės jo bÅ«senos ir veiksmų matyti, kad svetimoje Å¡alyje jis gyventi toliau nebegali ir nebenori, nuolat maiÅ¡tauja, reikalauja grÄ Å¾inti jį į LietuvÄ . Su G. nuolat dirba socialinės tarnybos, pedagogai, daug pastangų į G. užimtumÄ , bendravimÄ su vaiku deda pati globėja, tačiau situacija tik blogėja, nes G., siekdamas grįžti Ä® LietuvÄ , pradėjo save fiziÅ¡kai žaloti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ kaip neteismingÄ Marijampolės apylinkės teismui, netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai, kad jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ dėl atleidimo nuo globėjos pareigų vykdymo ir globėjo paskyrimo turi Jungtinės Karalystės teismas.

4. Teismas, atsižvelgęs į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento Nr. 2201/2003/EB dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), nuostatÄ dėl jurisdikcijos bei faktÄ , kad pareiÅ¡kėja kartu su globotiniu Jungtinėje Karalystėje gyvena nuo 2017 metų, sprendė, kad jurisdikcijÄ priimti visus sprendimus, susijusius su vaiko teisėmis bei jo geriausių interesų užtikrinimu, turi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, t. y.

Jungtinės Karalystės, institucijos ir (ar) teismas. Lietuvos teismų iÅ¡imtinio teismingumo taisyklė Å¡iuo atveju nėra taikoma. PareiÅ¡kėjos keliamiems reikalavimams yra taikoma tam tikra procedÅ«ra (įrodymų rinkimo, dokumentų įteikimo Jungtinėje Karalystėje ir pan.) su atitinkamais tarptautinės teisės aktų reikalavimais, kurių privaloma laikytis. IÅ¡ esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiÅ¡kėja galėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos teismÄ , tačiau Å¡iuo metu duomenų apie Jungtinės Karalystės jurisdikcijos pasibaigimÄ nėra.

LaikinÄ sias apsaugos priemones paprastai taiko teismas, turintis jurisdikcijÄ spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, tačiau tam tikrais atvejais laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti ir teismas, kuriame dar tik sprendžiamas jurisdikcijos nustatymo klausimas (Reglamento 20 straipsnis). Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobÅ«dį ir jos vykdymo procedÅ«ros neįmanomumÄ taikyti Lietuvos Respublikoje, nepilnamečiam vaikui Å¡iuo metu esant Jungtinėje Karalystėje, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino.

PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo rÅ«mų 2019 m. sausio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad globotinio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

Reglamente nėra „nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sÄ vokos apibrėžimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Europos Teisingumo Teismo sprendimuose suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pagal Reglamento nuostatas nustatoma nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, ir tai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui. Europos Teisingumo Teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendime byloje Nr. C-497/10 PPU, Barbara Mercredi prieÅ¡ Richard Chaffe yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Reglamento straipsniuose, kuriuose minima "nuolatinės gyvenamosios vietos" sÄ voka, nėra jokios aiÅ¡kios nuorodos į valstybių narių teisę, taikomÄ norint nustatyti Å¡ios sÄ vokos prasmę bei apimtį, jos turinys turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į Reglamento nuostatas ir tikslÄ , visų pirmÄ Ä¯ jo 12 konstatuojamÄ jÄ dalį, pagal kuriÄ Reglamentu įtvirtinamos jurisdikcijos taisyklės yra suformuluotos labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų.

Tam, kad Å¡ie vaiko interesai bÅ«tų kuo labiau apsaugoti, Teisingumo Teismas sprendė, kad nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka, kaip ji suprantama pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį, atitinka vietÄ , kur vaikas tam tikru bÅ«du integravosi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ . Nustatyti Å¡iÄ vietÄ turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečiam atvejui bÅ«dingas faktines aplinkybes. Kalbant apie kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas nacionalinis teismas turi nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikia nurodyti, be kita ko, vaiko gyvenimo valstybės narės teritorijoje sÄ lygas ir priežastis bei jo pilietybę. 5.2.

Pirmosios instancijos teismas formaliai, vadovaujantis Reglamento 8 straipsnyje įtvirtinta bendrÄ ja taisykle dėl jurisdikcijos, įvertino tik vienÄ faktinę aplinkybę, kad globotinis Jungtinėje Karalystėje gyvena nuo 2017 metų. Nevertino kartu su pareiÅ¡kimu Jungtinės Karalystės socialinių tarnybų pateiktų dokumentų, kuriuose iÅ¡dėstyti faktai apie G. B. norÄ grįžti į LietuvÄ , jo nesiadaptavimÄ svetimoje Å¡alyje ir iÅ¡ to kylančias pasekmes. PareiÅ¡kime nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai ypač reikÅ¡mingi nustatant, ar G.

B. adaptavosi Jungtinėje Karalystėje, ir, atitinkamai, ar Å¡i valstybė gali bÅ«ti laikoma vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta. 5.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant jurisdikcijos klausimÄ buvo vadovautasi iÅ¡skirtinai vaiko interesais, tačiau iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad globotinis Jungtinėje Karalystėje yra laikomas prievarta, prieÅ¡ jo norÄ , vaikas jaučiasi bejėgis, nes negali grįžti į LietuvÄ . Vaikas žaloja save ir dėl to gali kilti nepataisomų pasekmių.

Teismas nevertino pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad geriausius vaiko interesus atitiktų bylos nagrinėjimas Lietuvoje, kurios pilietis yra vaikas. Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia vaiko teises ir interesus, užkerta keliÄ jam grįžti į gimtÄ jÄ Å¡alį, nes Jungtinės Karalystės institucijos neturi kompetencijos paskirti G. globėjo ar globos namų Lietuvoje. 5.4. PraÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡nagrinėtas neiÅ¡samiai, neobjektyviai, neįvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės dėl nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, nenurodyti motyvai ir iÅ¡vados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos ne tik tada, kai yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, bet ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6.

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nebuvimo ir Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijos nagrinėti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo nuo globėjos, uzufrukto teise iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojos, turto paprastosios administratorės pareigų, bei netenkindamas praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju jurisdikcijÄ priimti visus sprendimus, susijusius su vaiko teisėmis bei jo geriausių interesų užtikrinimu, turi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, t. y. Jungtinės Karalystės, institucijos ir (ar) teismas. Lietuvos teismų iÅ¡imtinio teismingumo taisyklė nėra taikoma.

7. Nėra ginčo, kad sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio teismingumo, taikytinas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“). Å io reglamento 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Pažymėtina, kad reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka, tačiau Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra pakankamai iÅ¡plėtojęs savo praktikÄ , aiÅ¡kindamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sÄ vokÄ . Visų pirma, nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalies prasme turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Å¡i gyvenamoji vieta atitinka vietÄ , kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 44).

Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis. Tokiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti tėvų pareigų turėtojo ketinimas įsikurti su vaiku kitoje valstybėje narėje, iÅ¡reikÅ¡tas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip antai bÅ«sto priimančiojoje valstybėje narėje įsigijimas arba iÅ¡sinuomojimas (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 40). ESTT iÅ¡vardijo tokius kriterijus, padėsiančius nagrinėjančiam bylÄ teismui nustatyti vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ valstybėje narėje:

1) trukmė;

2) reguliarumas;

3) persikėlimo į valstybę narę priežastys ir aplinkybės;

4) šeiminiai ryšiai toje valstybėje narėje;

5) vaiko tautybė;

6) mokyklos lankymas;

7) kalbos žinios;

8) socialiniai ryÅ¡iai. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam atvejui bÅ«dingas faktines aplinkybes. Toliau plėtodamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sÄ vokos aiÅ¡kinimÄ ESTT nurodė, kad, norint atskirti nuolatinį gyvenimÄ nuo laikino buvimo, reikia pabrėžti, jog Å¡io buvimo trukmė turi bÅ«ti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas, todėl gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumÄ , o tai vertinama turi bÅ«ti atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, Barbara Mercredi v. Richard Chaffe, p. 51).

8. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu neterminuotai apribota A. P. ir T. B. tėvų valdžia nepilnamečio vaiko G. B. atžvilgiu, nustatyta G. B. nuolatinė globa, globėja ir jo turto paprastÄ ja administratore paskirta A. A., gyvenanti Jungtinėje Karalystėje; G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su globėja A. A. jos gyvenamojoje vietoje. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad ji nuo aukščiau nurodyto teismo sprendimo kartu su globotiniu gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Ypatingų aplinkybių vaikų socialinės rÅ«pybos įvertinime, atliktame nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 33-71), nurodyta, kad G . B. Anglijoje ugdomas nuo 2017 m. rugsėjo mėn., nurodytu laikotarpiu lanko 7 klasę (duomenys neskelbtini), gerai kalba angliÅ¡kai, registruotas (duomenys neskelbtini) medicinos centre Linkolne, yra integruotas į vietinę bendruomenę. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos globotinio nuolatinė gyvenamoji vieta Å¡iuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, kadangi jis kartu su globėja Å¡ioje Å¡alyje gyvena daugiau kaip vienerius metus, lanko mokyklÄ , registruotas medicinos centre, Å¡ioje Å¡alyje turi draugų, t.y. adaptavosi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ .

9. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Jungtinės Karalystės socialinių tarnybų pateiktus dokumentus, kuriuose iÅ¡dėstyti faktai apie G. B. norÄ grįžti į LietuvÄ , jo nesiadaptavimÄ svetimoje Å¡alyje ir iÅ¡ to kylančias pasekmes. Reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės sukurtos taip, kad leistų užtikrinti vieningÄ Å¡eimos bylų jurisdikcijos sistemÄ Europos SÄ jungoje bei sudarytų sÄ lygas iÅ¡vengti nesuderinamų skirtingų valstybių teismų sprendimų rizikos.

Å ių taisyklių laikymasis yra esminis veiksnys, siekiant bendros teisinės erdvės Europos SÄ jungoje funkcionavimo. Tai, kad globotinis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi Lietuvoje, nepaneigia jurisdikcijos taisyklių, įtvirtintų reglamento „Briuselis II bis“ netaikymo Å¡ioje byloje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjos keliamiems reikalavimams yra taikoma tam tikra procedÅ«ra (įrodymų rinkimas, dokumentų įteikimas Jungtinėje Karalystėje) su atitinkamais tarptautinės teisės aktų reikalavimais, kurių privaloma laikytis.

Be to, atitinkamos bylos užvedimas Jungtinėje Karalystėje užtikrintų tinkamÄ vaiko nuomonės iÅ¡klausymÄ , kuri yra labai svarbi sprendžiant klausimÄ dėl globėjo atleidimo iÅ¡ pareigų ir naujo skyrimo, tuo pačiu ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Pažymėtina, kad siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, reglamento „Briuselis II bis“ 15 straipsnyje įtvirtinta galimybė jurisdikcijÄ perduoti labiausiai susijusiam teismui. IniciatyvÄ perduoti jurisdikcijÄ gali reikÅ¡ti ne tik teismas, nagrinėjantis bylÄ , bet ir teismas tos valstybės, su kuria vaikÄ sieja konkretus ryÅ¡ys. Tokiu atveju teismas, manydamas, kad jis geriau užtikrintų vaiko interesus (pavyzdžiui, byloje dėl globos vaiko Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos teismas, manydamas geriau atitiksiÄ s vaiko interesus), gali kreiptis į jurisdikcijÄ turintį ir bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu perduoti jam jurisdikcijÄ .

Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teisme iÅ¡kelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta keliÄ vaikui grįžti į gimtÄ jÄ Å¡alį, nes Jungtinės Karalystės institucijos neturi kompetencijos paskirti G. globėjo ar globos namų Lietuvoje.

Pastarojo sprendimo priėmimo poreikis kiltų tik iÅ¡sprendus kitus pareiÅ¡kėjos reikalavimus, kurių nagrinėjimas, siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, Reglamento yra siejamas su vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta.

11. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė motyvų ir išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, saugant ir ginant nepilnamečio vaiko interesus.

12. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-357/687/2018, yra nurodęs, kad Å¡eimos byloje, turinčioje tarptautinį elementÄ , laikinųjų apsaugos priemonių klausimas sprendžiamas vadovaujantis tarptautinio civilinio proceso teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismui pritarus pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Jungtinei Karalystei teismingas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl atleidimo nuo globėjos, uzufrukto teise iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojos, turto paprastosios administratorės pareigų, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat spręstinas vadovaujantis reglamentu „Briuselis II bis“, kurio 20 straipsnis nustato, kad laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti ir jurisdikcijos spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės neturintis teismas, jei yra bÅ«tina skubiai imtis priemonių jo veiklos teritorijos valstybėje esančiam vaikui apsaugoti. Reglamentas „Briuselis II bis“ įtvirtina Å¡ias bÅ«tinas sÄ lygas: laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti 1) neatidėliotinos, 2) bÅ«tinos ir 3) terminuotos.

13. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra laikinosios G. globos nustatymas ir jo laikinojo globėjo – VÅ¡Ä® Marijampolės vaiko tėviÅ¡kės namų ar kitų globos namų (globėjo) – paskyrimas Lietuvoje, praÅ¡ymas grindžiamas siekiu apsaugoti G. nuo psichologinių traumų, tolesnio fizinio savęs žalojimo ir rimtų sveikatos sutrikdymų, vaiko laikymo prieÅ¡ vaiko valiÄ užsienio Å¡alyje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, nepilnamečiam vaikui Å¡iuo metu esant Jungtinėje Karalystėje, teismas neturi realios galimybės tiesiogiai įvertinti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus.

Be to, pareiškėja nepagrindė, jog teismo sprendimo įvykdymas prašymo patenkinimo atveju gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos prašoma laikinoji apsauga negali būti laikoma nei neatidėliotina, nei būtina. Nėra duomenų apie tai, kad, globotinio saugumui ir vystymuisi yra iškilusi grėsmė. Nors pareiškėja nurodo, kad globotinis žaloja save, tačiau šių teiginių nepagrindžia įrodymais. Priešingai, Jungtinės Karalystės Lincolnshire vaikų tarnybos 2018 m. gegužės 11 d. rašte (1 t., b.l. 77-78) nurodyta, kad šiuo metu socialinis darbuotojas nereikalingas, kadangi globėja tenkina visus G. poreikius ir tarnyba nemato, kad jam kiltų sužeidimų rizika.

Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 8-2018 matyti, kad ji 2018 m. gegužės 8 d. sudarė sutartį su advokate J. Ž. dėl teisinių paslaugų teikimo dėl atleidimo nuo nepilnamečio G. B. globėjos pareigų, advokatė 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Å i institucija 2018 m. liepos 17 d. raÅ¡tu Nr. S-4196 (1 t., b.l. 12-13) nurodė, jog jurisdikcija priimti visus sprendimus, susijusius su vaiko teisėmis bei jo geriausių interesų užtikrinimu priklauso vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei, t. y.

Jungtinei Karalystei, todėl A. A. dėl nuÅ¡alinimo nuo globėjos pareigų vykdymo turi kreiptis į kompetentingas Jungtinės Karalystės institucijas ir (ar) teismÄ , tačiau pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas pateiktas tik 2019 m. sausio 25 d.. Toks jos veiksmas nelaikytinas neatidėliotinu vaiko globos atžvilgiu, atitinkamai jis rodo ir pageidaujamos laikinosios apsaugos nebÅ«tinumÄ .

14. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiÅ¡kimo reikalavimų teismingumÄ , pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo nuo globėjos, uzufrukto teise iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojos, turto paprastosios administratorės pareigų ir netenkino praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė