2022-04-07 Nr. AB-8341-4-49-3-00024-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2018-525/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00024-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam asmeniui Y. S., jo atstovui advokatui D. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K.,

vertėjui N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu Y. S. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinio nusižengimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu Y. S. prisistatančio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) piliečiu Y. S. prisistatantį asmenį, gimusį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir jį sulaikyti Centre iki 2022 m. gegužės 8 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas Teikime nurodė, kad 2022 m. vasario 8 d., apie 16:15 val. Centro pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 5 dalies 10 punktu, bei 114 straipsnio 1 dalimi, 14017 straipsniu, sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. 2022 m. vasario 7 d., nuo 6:10 val., Užsienietis organizavo ir dalyvavo riaušėse, kurių metu užsieniečiai savo apgyvendinimo sektoriuje su plakatais ir šūksniais reikalavo laisvės, prieglobsčio, medikų dėmesio, vaistų ir susitikimo su viršininku. Apie 9:30 val. su užsieniečiais bendravo Centro viršininkas, tačiau B sektoriaus užsieniečiai ir toliau nepakluso pareigūnų reikalavimams išsiskirstyti ir grįžti į savo gyvenamąsias patalpas bei pabandė jėga išversti pagrindinius vartus. Todėl prieš užsieniečius buvo panaudota fizinė prievarta, 28 užsieniečiai buvo sulaikyti ir izoliuoti nuo kitų.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad, aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį, nustatyta, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėnesį, veikdamas asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pareiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei pagal Įstatymo 5 straipsnio 6–8 dalis buvo laikinai apgyvendintas Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis šį sprendimą pageidavo skųsti, todėl prieglobsčio procedūra nėra baigta, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. sausio 24 d. į Centrą atvyko (duomenys neskelbtini) ambasados atstovai, tikslu susitikti su čia gyvenančiais užsieniečiais ir, esant poreikiui, padėti nustatyti jų asmens tapatybę. Tačiau nei vienas užsienietis (iš esamų 29), taip pat ir Užsienietis, nesutiko susitikti. Tai Centras vertino kaip nebendradarbiavimą su kompetentingų institucijų atstovais asmens tapatybės nustatymo procese.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Užsienietis turi teisę kreiptis į VSAT administraciją su prašymais ar nusiskundimais dėl apgyvendinimo sąlygų ar kitais klausimais, tačiau jis neturi teisės siekti savo tikslų neteisėtais būdais, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, Centro vidaus tvarkos taisykles, nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų bei jiems priešintis. Tokie Užsieniečio veiksmai turi būti vertinami kaip keliantys pavojų viešajai tvarkai. Užsieniečio priešiškas elgesys ateityje gali pasikartoti, ypač tuo atveju, jeigu jis gaus neigiamus sprendimus. Užsieniečio pavojingumą nustato ne tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar VSAT, bet ir teismas, atsižvelgęs į byloje esančias aplinkybes.

6. Įvertinęs tai, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, dėl nepasitenkinimo gyvenamosiomis sąlygomis kelia riaušes, pareiškėjas vertino, jog yra didelė tikimybė, kad, turėdamas laisvo judėjimo galimybę, jis bandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Pareiškėjas teigė, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip Užsieniečio, pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos apgyvendinimo Centre tvarkos, ir, tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Pareiškėjas nurodė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, Migracijos departamento sprendimo vykdymas įmanomas tik jį sulaikius.

7. Centro atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nuo 6 val. ryto iki 9 val. buvo vedamos derybos su užsieniečiais, tik tada, kai užsieniečiai pradėjo laužyti turtą, pareigūnai ėmėsi aktyvių veiksmų. Pareiškėjas su teikimu kreipėsi tik dėl aršiausiai nusiteikusių asmenų.

8. Užsienietis Y. S. teismo posėdyje nurodė, kad riaušėse nedalyvavo, tai galima patikrinti, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. Užsienietis teigė, jog pareigūnai naudojo tazerį, jis nesipriešino.

9. Užsieniečio atstovas teismo posėdžio metu prašė Teikimą atmesti. Užsieniečio atstovas nurodė, kad teisingumas negali būti mechaninis ir palaikė advokatės I. I. poziciją, kuri teigė, jog už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nėra numatytas sulaikymas. Atstovė dėl grėsmės visuomenei paaiškino, kad grėsmė turi būti ne toje uždaroje teritorijoje esantiems asmenims, o plačiajai visuomenei, viešajai tvarkai. Kadangi šiuo metu pradėtas tyrimas dėl riaušių nėra pabaigtas, negalima griežtinti Užsieniečio buvimo teisinio režimo. Atstovė akcentavo, kad šiuo metu Užsieniečiui taikomos priemonės yra pakankamos.

II. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino, pripažino Užsienietį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir sulaikė jį Centre iki 2022 m. gegužės 8 d., 16:15 val., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

11. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėnesį, veikdamas asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pareiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei buvo laikinai apgyvendintas Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis šį sprendimą pageidavo skųsti. Prieglobsčio procedūra nėra baigta, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

12. Teismas taip pat nustatė, kad Užsienietis 2022 m. vasario 7 d., nuo 6:10 val., organizavo ir dalyvavo riaušėse, dėl ko 2022 m. vasario 8 d., apie 16:15 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

13. Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 2 ir 5 punktais, 5 dalies 10 punktu ir, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis neturi dokumentų, jo tapatybė nėra nustatyta, galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio prašymo byloje nėra priimtas, Užsienietis Centre organizavo ir dalyvavo riaušėse, buvo sulaikytas ir izoliuotas nuo kitų, nebendradarbiavo su pareigūnais, sprendė, jog, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Teismas konstatavo esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose, 5 dalies 10 punkte įtvirtintus Užsieniečio sulaikymo pagrindus.

14. Kadangi Užsienietis buvo sulaikytas 2022 m. vasario 8 d., 16:15 val., teismas sulaikymo terminą nustatė iki 2022 m. gegužės 8 d., 16:15 val., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

15. Vertindamas argumentus, susijusius su tuo, kad vien vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas negali būti pagrindas Užsienietį sulaikyti, teismas nesutiko, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos vidaus tvarkos taisyklės. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas) draudžia gadinti svetimą turtą. Iš pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad užsieniečiai grasino sulaužyti vartus ir net bandė juos versti. Tokius veiksmus teismas vertino kaip įstatymo nesilaikymą. Dėl viešosios tvarkos teismas nurodė, kad riaušių kėlimas kelia grėsmę ne tik teritorijos viduje, bet ir už jos ribų. Teritorija nėra izoliuota nepermatoma aukšta tvora, todėl riaušės gali būti matomos ir už jos ribų – tai gali kelti baimę, nesaugumo jausmą visuomenei. Teismas iš Teikimo nustatė, jog užsieniečiai grasino išeiti į laisvę, ir sprendė, jog tai taip pat kelia grėsmę visuomenei. Teismas pažymėjo, kad į riaušių vietą buvo atvykę ne tik toje teritorijoje dirbantys VSAT pareigūnai, tačiau ir policijos pareigūnai, bet ir kitų padalinių pareigūnai.

III. 16. Užsienietis Y. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog riaušėse nedalyvavo, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, o už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą negali būti taikomas sulaikymas. Užsienietis teigia, kad nebuvo sukelta grėsmės visuomenei.

18. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą.

19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio aktyviais veiksmais Centro teritorijoje kilusiose riaušėse, laikosi pozicijos, jog Užsieniečio veiksmai vertintini kaip keliantys pavojų viešajai tvarkai, bei nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjas teigia, jog Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol nepateikė. Toks atvykimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis suvokė, kad, vykstant į kitas užsienio valstybes, reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas dėl jo vardo ir pavardės prieš nelegaliai kertant Europos Sąjungos valstybės narės valstybės sieną vienareikšmiškai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad neigiamas Migracijos departamento sprendimas suponuoja išvadą, jog ateityje Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, jog, nebūdamas sulaikytas, jis bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutiniam sprendimui dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priimti, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio Y. S. sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose, 5 dalies 10 punkte.

23. Užsienietis apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog jis riaušėse nedalyvavo, bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar Užsieniečio skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

25. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus, be kita ko, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, reglamentuoja Įstatymo 14017 straipsnis, kuriame nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (1 p.) arba kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną (2 p.).

26. Pirmosios instancijos teismas Užsienietį sulaikė, konstatavęs, jog egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę), 2 punkte (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos) ir 5 punkte (kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai) ir atsižvelgęs į 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsienietis valstybės institucijoms nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę, pilietybę, atsisakė dalyvauti susitikime su (duomenys neskelbtini) atstovais, kurių tikslas buvo Centre esančių užsieniečių asmenybių identifikavimas (Centro Tyrimo skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas „Dėl susitikimo su (duomenys neskelbtini) užsieniečiais“), todėl jo tapatybė nėra nustatyta oficialiais duomenimis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas dėl prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nebuvo įsiteisėjęs. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad asmens prašymo suteikti prieglobstį motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4073-261/2021). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad vis dar egzistuoja poreikis išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus.

28. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punkte nustatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Ši Įstatymo nuostata, atsižvelgus į lingvistinę formuluotę „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinama plačiau, nes, visų pirma, gali apimti potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai, kaip pagrindą, leidžiantį manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančių jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai.

Tai, jog vertinant pagrindus, leidžiančius manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, yra atsižvelgiama į nuoseklius duomenis dėl užsieniečio galbūt padarytų teisės pažeidimų, yra vienas iš svarbių kriterijų, galintis būti įvertintas užsieniečio, prašančio judėjimo laisvės, nenaudai. Nors Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad riaušėse nedalyvavo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo netikėti byloje esančiu Centro Apsaugos skyriaus specialisto 2022 m. vasario 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 3A-63 „Dėl įvykio tarnybos metu“, kuris patvirtina, jog Užsienietis galimai dalyvavo minėtąją dieną Centre kilusiose riaušėse, kurias kiti užsieniečiai, kartu su Užsieniečiu sukėlė, reikalaudami laisvės. Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad užsieniečiai, gyvenantys B sektoriuje, tik po pareigūnų panaudotos fizinės prievartos liovėsi kėlę neramumus.

Iš byloje esančio sprendimo sulaikyti Užsienietį 48 valandoms, tarnybinio pranešimo bei Teikimo sulaikyti Užsienietį galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Vis dėlto, pats Užsienietis net nėra apklaustas dėl galimo dalyvavimo Centre vykusiose riaušėse. Atsižvelgusi į tai, kad pateikti duomenys yra pakankami konstatuoti tik potencialią grėsmę viešajai tvarkai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ir jo rezoliucijoje nepagrįstai nurodyti motyvai, sudarantys pagrindą pripažinti Užsienietį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina.

29. Aptariamas Užsieniečio elgesys suponuoja, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir kitus teisės aktus, savo tikslų siekti neteisėtais būdais, taip pat paneigiantis apeliacinio skundo argumentą, jog Užsienietis bendradarbiauja su valstybės institucijomis, pareigūnais, kurių pareiga yra užtikrinti migracijos politikos Lietuvos Respublikoje vykdymą. Aptartos aplinkybės taip pat suteikia pagrindą vertinti, jog Užsienietis, siekdamas išsiuntimo, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus Užsieniečio prieglobsčio byloje. Bylos faktinės aplinkybės pagrindžia išvadą, jog Įstatymo tikslas bus pasiektas, Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymas bus įmanomas tik sulaikius Užsienietį Centre.

30. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu Y. S. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teikimą patenkinti.

(duomenys neskelbtini) piliečiu Y. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. gegužės 8 d., 16:15 val., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė