2017-09-06 Nr. AB-16123-3-61-3-02092-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-649-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02092-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto apylinkės teismo, dėl sprendimų panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. V2-621; 2) įpareigoti atsakovą peržiūrėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 26 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė įvykdyti veiksmus ir parengti jam pažymą, kuri remtųsi surinktais duomenimis iš civilinės bylos Nr. 2-955-392/2006 ir dokumentais, kurie atspindėtų faktą jog jis 2006 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu neįžeidinėjo proceso dalyvių ir nepažeidinėjo tvarkos; 3) priteisti 50 Eur turtinės ir 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 18 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. V2-621, kuris yra atsakymas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 29 d. prašymą išduoti jam pažymą, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas neįžeidinėjo proceso dalyvių. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia klausimą, susijusį su 2006 m. nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-955-392/2006 aplinkybėmis, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme remiantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti 50 Eur turtinės ir 50 neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas pažymėjo, kad esant nenagrinėtinam pareiškėjo pagrindiniam reikalavimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. rašto Nr. V2-621 panaikinimo, nevertintinas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

II. Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą priimti.

Pareiškėjas pažymi, kad civilinėje byloje nurodyta melaginga informacija turėjo jam sunkių teisinių pasekmių, kurios tęsis, iki kol jis nepaneigs šios informacijos. Pareiškėjas paaiškina, kad šiam tikslui jam reikalinga pažyma. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, kadangi jis skundė ne teismo procedūras, bet administracinio organo, atliekančio viešojo administravimo funkcijas pagal Viešojo administravimo įstatymą, veiksmus ir neveikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. S. skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. V2-621 (b. l. 7), kuriuo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 29 d. prašymą išduoti pažymą apie tai, jog teismo posėdžio metu V. S. neįžeidinėjo proceso dalyvių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, rėmėsi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstituciją, teismų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu, nėra ir negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi, kuri iš esmės yra priskirta vykdomosios valdžios institucijoms. Teismai, vykdydami teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir neįgyvendina tų funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Kita vertus, nors pareiškėjo 2017 m. gegužės 29 d. prašymas buvo adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, paties prašymo turinio pobūdis nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas (šiuo atveju – šio teismo pirmininkė), pateikdamas atsakymą į pareiškėjo prašymą, turėjo atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Be to, pareiškėjo prašymo turinys neleidžia konstatuoti ir to, kad jis kėlė reikalavimus, tiesiogiai susijusius su teisingumo vykdymo ar konkrečios bylos tyrimo kokybe. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies pagrindu, nėra pagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, iš esmės prašydamas suteikti tam tikrą informaciją, kuria, jo manymu, šis teismas disponuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuris, be kita ko, nustato šios teisės įgyvendinimo priemones ir tvarką, prašymų gauti dokumentus pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas (Įstatymo 2 str. 1 d.). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta dokumento sąvoka, nurodant, kad tai institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Informacija yra apibrėžta kaip žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas (Įstatymo 3 str. 5 d.). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Šis įstatymas yra taikomas ir teismams, kaip valstybės institucijoms.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčą šioje byloje iš esmės siekiama iškelti dėl informacijos pateikimo. Šiuos santykius reglamentuoja nurodytas Įstatymas. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. gegužės 29 d. prašymą, jokių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu neatliko ir neturėjo atlikti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai pareiškėjui neatsisakoma suteikti informacijos, t. y. kai ji yra suteikiama, tačiau pareiškėjo netenkina gautos informacijos išsamumas ir jis siekia tokį institucijos / įstaigos atsakymą ginčyti teisme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog toks institucijos / įstaigos raštas, patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (ABTĮ 3 str. 1 d.); toks raštas nelaikytinas informacinio pobūdžio raštu, nesukuriančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negalinčiu būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1940/2014, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012, 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-452/2007 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tokiais atvejais skundžiamo atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės vertintinas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (Įstatymo 6 str.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Institucijos raštas, kuriuo iš dalies buvo suteikta informacija ir iš dalies buvo atsisakyta teikti informaciją, taip pat pripažintas tinkamu administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-678/2011).

Atskirai pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą ar pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-588/2014 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir šį skundo reikalavimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo V. S. atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. S. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius