f2045310-513e-46a3-bdf7-5be2e445fdf4 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėja Bronė Vidzėnienė                      Baudž.byla Nr. 1A-707-134/2012Teisėja Nida Solovjovienė                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S)                                                                     Teisminio sprendimo Nr.1-54-1-00091-2011-5                                                                 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 19 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,teisėjų Eligijaus Gladučio ir E. V.,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorui Broniui Å iaudiniui,nuteistajam V. S.,gynėjui advokatui Virgilijui Kaupui,nukentėjusiosioms E. P., M. R.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui V. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kurio V.

S. nuteistas : pagal BK 286 str. – 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda;pagal BK 187 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. S. skirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda. V. S. pagal BK 290 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priteista iš V. S. : 627,55 Lt SoDros Panevėžio skyriui, M. R. 680,8 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, E. P. 647,79 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 25 d. apie 13 val. 25 min. Biržų rajone Parovėjos kaime, prie V. S. Å«kio mėšlidės, liudytojos I. P. akivaizdoje, valstybės tarnautojoms - Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentÅ«ros vedėjai E. P. ir vyresniajai specialistei M. R. fiksuojant administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 51 2 str. 2 d.

Dėl Å«kinės veiklos vykdymo pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, E. P. imant terÅ¡alų (srutų) mėginius, o vyresniajai specialistei M. R. vaizdo kamera fiksuojant terÅ¡alų (srutų) paėmimÄ , panaudojo fizinį smurtÄ M. R. atžvilgiu, - norėdamas jėga atimti filmavimo kamerÄ , sugriebdamas M. R. už deÅ¡inės rankos ir užlauždamas pirÅ¡tus, jÄ stumdydamas, nustumdamas M. R. tolyn nuo tarnybinio automobilio, pagriebdamas iÅ¡ Å¡io automobilio E. P. ten padėtÄ indelį su terÅ¡alų (srutų) pavyzdžiais ir iÅ¡pildamas Å¡iuos terÅ¡alus ant nukentėjusiųjų E. P. ir M.

R. veidų ir ant drabužių, ant jų tarnybinio automobilio, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. R. abiejų akių ragenų ir junginių uždegimus, deÅ¡inės plaÅ¡takos II-III-IV-o pirÅ¡tų raiščių patempimus, tuo nukentėjusiajai M. R. nežymiai sutrikdydamas sveikatÄ bei sugadindamas M. R. drabužius: džinsines kelnes 100 Lt vertės, striukę 400 Lt vertės, megztinį 90 Lt vertės, Å¡alikÄ 10 Lt vertės, padarydamas M. R. 600 Lt turtinę žalÄ , sugadindamas E. P. drabužius: paltÄ 200 Lt vertės, džinsines kelnes 290 Lt vertės, Å¡alikÄ 20 Lt vertės, megztinį 90 Lt vertės, padarydamas E. P. 600 Lt turtinę žalÄ ir sukeldamas jai stresÄ , t.y. panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams, atliekantiems vieÅ¡ojo administravimo funkcijas ir sugadino jų turtÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti apylinkės nuosprendžio dalį dėl V.

S. nuteisimo ir jį išteisinti bei atmesti civilinius ieškinius. Skunde teigia, kad kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 str., reikalavimų, nes jame nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais nuteistasis padarė jam inkriminuotas BK 286 str., 290 str. 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, nenurodytos kiekvienos nukentėjusiosios konkrečios pareigos ir viešojo administravimo funkcijos, kokiais konkrečiais veiksmais nuteistasis sužalojo M. R., koks sužalojimo mechanizmas, nenurodyti asmenys, kuriems nuteistasis pasipriešino, kaltinamajame akte nurodyti teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto duomenys nepatvirtina nuteistojo E. P. sukelto streso.

Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino, ar nukentėjusiosios įvykio metu teisėtai atliko savo tarnybines pareigas, nes nenustatė, kokius konkrečius veiksmus nukentėjusiosios turėjo teisę atlikti ir kokius veiksmus atliko, ar supažindino nuteistÄ jį su mėginių paėmimo metodika ir jos laikėsi, kodėl mėginių paėmimo metu V. S. buvo filmuojamas, kokiais veiksmais nuteistasis trukdė nukentėjusiosioms atlikti jų pareigas ir kitų proceso metu iÅ¡kilusių klausimų. Å iuos klausimus iÅ¡siaiÅ¡kinti buvo bÅ«tina, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad agentÅ«ros vedėja E. P. buvo raÅ¡tu pavedusi inspektorei M.

R. atlikti skundo patikrinimÄ V. S. Å«kyje, o pati E. P. į Å«kį vyko tik kaip liudytoja dėl galimo konflikto su V. S.. Taigi, E. P. nuteistojo Å«kyje nevykdė valstybės tarnautojos – aplinkosaugos inspektorės pareigų, todėl nuteistasis prieÅ¡ jÄ negalėjo atlikti veikos, vertinamos pasiprieÅ¡inimu valstybės tarnautojui. Apeliantas teigia, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismas nuteistojo gynėjui neleido baigti nukentėjusiosios E. P. apklausos, apklausdamas liudytojus I.

P., D. T., R. G., patį nuteistÄ jį, teismas pats uždavinėjo klausimus ir leido tai daryti prokurorei ir nukentėjusiosioms tol, kol jų parodymuose kildavo prieÅ¡taravimų, taip teismas paÅ¡alino nuteistajam palankius liudytojų parodymus. Teismas nemotyvavo savo sprendimo liudytojų D. T. ir R. G. parodymus vertinti kaip melagingus. Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ir jo atsisakymas tenkinti gynėjo praÅ¡ymÄ dėl nukentėjusiųjų slapta padarytų garso įrašų iÅ¡Å¡ifravimo ir stenogramos padarymo bei rėmimasis Å¡iais neiÅ¡tirtais įrodymais apkaltinamajame nuosprendyje.

Teismas Å¡aliÅ¡kai vertino nukentėjusiųjų parodymus. Nukentėjusioji E. P. parodymuose nuolat vartojo asmeninio įvardžio ,,aš“ daugiskaitÄ ,,mes“ : ,,paskambinome, paaiÅ¡kinome, parodėme“, nukentėjusioji M. R. savo parodymuose taip pat vartojo daugiskaitÄ ir neindividualizavo savo veiksmų, todėl neaiÅ¡ku, kokius konkrečius veiksmus atliko nukentėjusiosios. Teismas nepagrįstai konstatavo nukentėjusiųjų parodymų sutapimÄ , nes neįvertino jų pavaldumo santykių : E. P. yra M.

R. vadovė, nukentėjusiosios teismo salėje girdėjo viena kitos parodymus, todėl Å¡ie parodymai buvo panaÅ¡Å«s. Teismas nepagrįstai didelę reikÅ¡mę skyrė E. P. pavaldinio, netiesioginio liudytojo G. G. nuteistÄ jį kaltinantiems parodymams, tačiau atmetė liudytojų V. S., D. T., R. G. parodymus, nes pirmoji yra nuteistojo sutuoktinė o kiti du – pavaldiniai. Apibendrindamas apeliantas teigi, kad teismas nesiekė nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių, o tik siekė patvirtinti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes.

Apeliantas teigia, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sutrukdyti nukentėjusiosioms atlikti pareigas, neįrodytas kryptingo smurto panaudojimas, siekiant pasiprieÅ¡inti valstybės tarnautojoms. Ä®vykio vietoje nukentėjusiosios V. S. nepateikė nei tyrimÄ inicijavusio skundo dėl srutų iÅ¡siliejimo, nei pavedimo atlikti skundo patikrinimÄ , nei tarnybinių pažymėjimų. Nukentėjusiosios patikrinimÄ atliko, apie jį neinformavusios Å«kio savininkės V. S., o pats nuteistasis patikrinimo metu nebuvo tinkamas V.

S. Å«kio atstovas. Nuteistojo įgaliojimų klausimas iÅ¡spręstas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-12-24 nutarimu, kuriame konstatuota, kad V. S. Å«kio reikalus gali tvarkyti tik nesant V. S. ar turėdamas jos konkretų nurodymÄ . Kadangi nuteistasis įvykio metu neturėjo įgaliojimo atstovauti Å«kiui, jis veikė kaip fizinis asmuo, kuris, gindamas savo privatumÄ , pagrįstai ėmėsi veiksmų, kad nutrauktų nukentėjusiosios M. R. vykdomÄ Ä¯vykio filmavimÄ . Kadangi M. R. nepaisė nuteistojo praÅ¡ymo jo nefilmuoti, jis turėjo teisę iÅ¡vengti filmavimo, stengdamasis nusukti filmavimo kamerÄ Ä¯ Å¡alį.

Nusukdamas kamerÄ , nuteistasis neturėjo jokio tikslo sužaloti nukentėjusiÄ jÄ . M. R. neturėjo teisėto poreikio filmuoti nuteistÄ jį, nes suraÅ¡ant administracinį teisės pažeidimo protokolÄ ar patikrinimo aktÄ , asmens dalyvavimas nebÅ«tinas. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios E. P. ir E. R. patikrinimo metu netinkamai vykdė savo pareigas. Jų statusÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose : Aplinkos apsaugos įstatyme, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Aplinkos apsaugos inspektavimo vadove numatyta, kad tikrinimÄ atliekantis pareigÅ«nas privalo prisistatyti tikrinamajam, parodyti tarnybinį pažymėjimÄ , įteikti pavedimo atlikti patikrinimÄ kopijÄ .

Tačiau nukentėjusiosios nuteistajam minėtų dokumentų neparodė, apie patikrinimÄ neinformavo Å«kio savininkės V. S., filmavo V. S. be jo sutikimo. Apeliantas nurodo, kad byloje neįrodyta, jog nuteistasis nukentėjusiÄ sias srutomis apliejo tyčia. V. S. teigė, kad M. R. srutomis aplaistyta tuo metu, kai ji bandė iÅ¡ jo rankų iÅ¡traukti butelį su mėginiais. Kadangi butelis buvo nesandariai uždarytas, spaudžiamas deformavosi ir jo turinys užtryÅ¡ko ant M. R.. Å iuos nuteistojo parodymus patvirtina liudytojos I.

P. parodymai. Teismas nenustatė nukentėjusiųjų apliejimo srutomis mechanizmo ir neįrodė nuteistojo veikos padarymo bÅ«do – tyčinio apliejimo srutomis. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad byloje nėra V. S. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios praÅ¡o skundÄ atmesti, nes nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusiosios ir jų atstovas prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinamojo akto Apelianto skundo argumentai dėl kaltinamojo akto ydingumo yra susiję su 219 str. 1 d. 3 p. nuostatų nesilaikymu. BPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Biržų rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2012-02-22 kaltinamajame akte yra pateiktas V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas, nurodant nusikaltimų padarymo laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ , motyvÄ , padarinius, taip pat kitos nusikalstamų veikų aplinkybės ir Å¡ias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tos apraÅ¡ymas atitinka BK normų, pagal kurias Å¡io veikos buvo kvalifikuotos kaltinamajame akte, t.y. BK 286, 290, 187 str. 1 d. dispozicijÄ . V. S. pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžiantis teisių į gynybÄ .

Tai, kad nuteistasis supranta, dėl kokių nusikalstamų veikų buvo teisiamas, patvirtina ir jo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų iÅ¡samumas ir konkretumas.Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad kaltinamajame akte neatskleistas priežastinis ryÅ¡ys tarp nuteistajam inkriminuotų veikų ir jų pasekmių, veikų padarymo mechanizmas, atskirai neiÅ¡vardinti kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinantys požymiai, yra nepagrįsti, nes nusikalstamos veikos apraÅ¡ymui kelia perteklinius reikalavimus.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos požymiai apraÅ¡omi, paminint esmines aplinkybes, o bylos įrodymais pagrįsta Å¡ių požymių analizė pateikiama nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Å iuos reikalavimus minėti procesiniai dokumentai atitinka. Å ioje byloje V. S. buvo kaltinamas trimis nusikalstamomis veikomis, padarytomis, esant idealiajai veikų sutapčiai, t.y. tuo, kad jis tais pačiais veiksmais padarė tris skirtingas nusikalstamas veikas. Kadangi kaltinimus pagrindžiantys duomenys neatsiejamai susiję, todėl kaltinamajame akte atskirai iÅ¡dėstyti kiekvienÄ veikÄ pagrindžiančius duomenis nebuvo pagrindo.

Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Apeliantas skunde teigia, kad bylÄ nagrinėjusio teismas Å¡ioje byloje nevykdė teisingumo, procesas teisme buvo skirtas kaltinime nurodytų aplinkybių patvirtinimui, o ne tikrųjų iÅ¡siaiÅ¡kinimui, todėl teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas yra garantija suinteresuotiems bylos baigtimi proceso dalyviams, kad baudžiamoji byla bus iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu.

Teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai vienai iÅ¡ Å¡alių ar apie proceso organizavimÄ taip, kad procese dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspÅ«dis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Å ioje byloje aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nėra. IÅ¡ teismo posėdžio protokole užfiksuotos proceso eigos matyti, kad procesas vyko, griežtai laikantis rungimosi principo, kaltinimo ir gynybos Å¡alims suteikus vienodas teises teikti įrodymus, reikÅ¡ti praÅ¡ymus ir naudotis kitomis BPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis.

Apeliaciniame skunde, argumentuojant teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , iÅ¡vardijami klausimai, kurių, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neiÅ¡siaiÅ¡kino, gynybos praÅ¡ymai, kuriuos nepagrįstai atmetė, klausimai, kuriuos teismas aiÅ¡kinosi pernelyg detaliai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas proceso dalyvių praÅ¡ymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui. Teismas privalo patenkinti praÅ¡ymus, jeigu iÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės turi reikÅ¡mės bylai, tačiau turi teisę atmesti praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla.

Proceso dalyvių praÅ¡ymų tenkinimas ar atmetimas yra teismo prerogatyva (BPK 270 str. 2 d.). Å ioje byloje teismas daugelį gynybos praÅ¡ymų tenkino. Gynybos praÅ¡ymų atmetimÄ ir gynėjo nukentėjusiosioms užduodamų klausimų Å¡alinimÄ teismas motyvavo tuo, kad Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos ne nagrinėjamai, o administracinio teisės pažeidimo bylai. Apeliacinės instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ laiko teisinga.             Atkreiptinas dėmesys, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas nuteistajam ir jo gynėjui proceso metu abejonių nekėlė, nes jie nuÅ¡alinimo teismui nepareiÅ¡kė.

Nuteistojo gynėjo baigiamojoje kalboje ir apeliaciniame skunde teismo šališkumas iš esmės argumentuojamas teismo pateikto bylos įrodymu vertinimo ir teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės neatitikimu apelianto požiūriui į šias aplinkybes. Įrodymų tyrimas ir vertinimas, bylos aplinkybių nustatymas yra teismo kompetencija, todėl teismui nuosprendyje nurodžius padarytų išvadų motyvus, vien ta aplinkybė, kad šios išvados nepalankios nuteistajam, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismas pažeidė baudžiamojo proceso principus ir buvo šališkas.

Apeliacinį skundÄ nagrinėjanti kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , bÅ«tų Å¡aliÅ¡kas, todėl skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti bylos duomenimis. Dėl nukentėjusiųjų įgaliojimų, jų pareigų atlikimo ir nuteistojo įgaliojimų Apeliantas skunde teigia, kad pagal BK 286 str. nukentėjusiÄ ja tegalėjo bÅ«ti M. R., veikos metu vykdžiusi valstybės tarnautojos - aplinkosaugos inspektorės pareigas, o E. P. Å¡ių pareigų nevykdė, todėl nuteistasis prieÅ¡ jÄ Å¡ios veikos negalėjo atlikti.

Apeliantas šį argumentÄ grindžia E. P. parodymais, kad ji atlikti patikrinimÄ V. S. Å«kyje buvo raÅ¡tu pavedusi M. R., o pati į Å«kį vyko tik kaip liudytoja. Å ie skundo argumentai dėl E. P., kaip nukentėjusiosios, subjektiÅ¡kumo, nepagrįsti, nes juose nukentėjusiosios statusas nepagrįstai sutapatinamas su formalia V. S. Å«kio tikrinimo procedÅ«ra. IÅ¡ byloje esančio 2011-03-25 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų r. agentÅ«ros 2011-03-25 pavedimo atlikti patikrinimÄ matyti, kad E. P., bÅ«dama Biržų r. agentÅ«ros vedėja, pavedė agentÅ«ros vyriausiajai specialistei M.

R. atlikti V. S. Å«kio patikrinimÄ (1 t., 31 b.l.). IÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu duotų E. P. parodymų matyti, kad tokia praktika taikoma, atliekant neplaninius patikrinimus. Jei patikrinimÄ bÅ«tų atlikusi pati E. P., jai pavedimÄ turėjo duoti jos vadovas – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius. Tačiau tai, kad E. P. teisės aktų nustatyta tvarka surašė pavedimÄ atlikti patikrinimÄ specialistei M. R., nereiÅ¡kia, kad patikrinimo metu ji neturėjo valstybės tarnautojos įgaliojimų.

E. P. ir M. R. V. S. Å«kio patikrinimÄ atliko savo darbo metu. Biržų r. agentÅ«ros vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo IV d. 7.2 p. nurodyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo žemės, žemės gelmių, pavirÅ¡inių ir požeminių vandenų naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos kontrolę rajone, pagal 7.4 p. – kontroliuoja, kaip fiziniai asmenys rajone vykdo nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. E. P. tikrinimo metu atliko darbines funkcijas – paėmė srutų mėginius, pasirašė V.

S. Å«kio patikrinimo 2011-03-25 akte, mėginių paėmimo protokole (1 t., 32-33; 60 b.l.) Šios aplinkybės rodo, kas E. P. veikė kaip tarnybines pareigas atliekanti valstybės tarnautoja, o ne privatus fizinis asmuo. Apeliaciniame skunde minimas E. P. savęs įvardijimas kaip liudytojos jos, kaip valstybės tarnautojos, įgaliojimų nepaneigia, nes nukentėjusiosios statuso nustatymas yra ne jos, o teismo kompetencija. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas netyrė nukentėjusiųjų veiksmų teisėtumo atliekant patikrinimÄ V.

S. Å«kyje. Šį klausimÄ nuteistasis ir jo gynėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje argumentavo analogiÅ¡kais skunde pateikiamiems motyvais : nukentėjusiosios Å«kyje nuteistajam ir savininkei V. S. neparodė patikrinimo teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų, tarnybinių pažymėjimų, savininkės iÅ¡ anksto neinformavo apie patikrinimÄ , neteisėtai filmavo nuteistÄ jį. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiųjų veiksmų teisėtumo, pagrįstai rėmėsi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 p. nuostatomis, suteikiančiomis teisę aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigÅ«nams netrukdomai patekti į 0,,0privačias teritorijas ir jose esančius objektus ir tikrinti, ar jose laikomasi aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, atsižvelgė į tai, kad nors nukentėjusiosios V.

S. neparodė tarnybinių pažymėjimų, tačiau iÅ¡ paties nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jis jas pažinojo kaip Å«kį anksčiau tikrindavusias aplinkosaugos inspektores, jos atvyko tarnybiniu, skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu, nuteistajam prisistatė ir atvykimo tikslÄ nurodė tiek paskambinusios telefonu, tiek atvažiavusios į įvykio vietÄ . Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios paaiÅ¡kino, kad atliekant neplaninį patikrinimÄ , tikrinamasis iÅ¡ anksto neinformuojamas, o Å«kio savininkė V.

S., nukentėjusiųjų kviečiama į tikrinimo vietÄ telefonu, neatsiliepė. Apeliantas skunde nukentėjusiųjų veiksmų neteisėtumÄ motyvuoja ir tuo, kad V. S. įvykio metu neturėjo įgaliojimų atstovauti V. S. Å«kį, todėl M. R. jo, kaip fizinio asmens, negalėjo filmuoti. Å is argumentas nepagrįstas. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiÅ«rėtos filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad M. R. filmavimo objektu buvo mėšlidės, srutų telkiniai, jų paėmimas, užfiksuota dalis tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo įvykusio konflikto, tačiau pats nuteistasis nebuvo filmuojamas ir jo filmuotuose kadruose nėra.

Filmuodama įvykio vietÄ ir mėginių paėmimÄ , M. R. vykdė pareigÄ surinkti tiriamo galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymus, todėl elgėsi teisėtai. Aptartos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios įvykio vietoje elgėsi teisėtai, pats nuteistasis suprato, kad jos atlieka aplinkos apsaugos inspektorių funkcijas, todėl jo veiksmų tikslas buvo ne nurodomas apeliaciniame skunde – nukentėjusiųjų sulaikymas nuo neteisėtų veiksmų, o siekis joms sutrukdyti atlikti savo tarnybines pareigas.

Dėl įrodymų vertinimo Apeliantas skunde teigia, kad teismas bylos įrodymus vertino, vadovaudamasis skirtingais kriterijais, nes vienu atveju atsižvelgė į parodymus davusių asmenų tarpusavio santykius, o kitu – ne. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir netiesioginių liudytojų G. G., A. G. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji M. R. ir liudytojai yra pavaldūs E. P., tačiau liudytojų I. P., D. T., R. G., V. S. parodymus atmetė dėl tos pačios priežasties.

Å ie skundo argumentai yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad nukentėjusioji E. P. yra nukentėjusiosios M. R. ir liudytojų G. G., A. G. vadovė, paaiÅ¡kinama objektyvia aplinkybe : tiriamas įvykis buvo nulemtas nukentėjusiųjų tarnybinių pareigų atlikimo. E. P. ir M. R. nuo V. S. nukentėjo jų darbo metu, po įvykio E. P. liudytojus į įvykio vietÄ pakvietė tam, kad jie padėtų baigti darbÄ , kurį, iÅ¡siveždamas srutų mėginio indÄ , sutrukdė atlikti nuteistasis – atvežtų kitÄ indÄ mėginiams paimti.

Skundo argumentas dėl asmenų parodymų patikimumÄ esÄ lėmusių pavaldymo santykių nepagrįstas ir todėl, kad nukentėjusiÄ ja Å¡ioje byloje yra ir E. P. pavaldinė M. R., kuri, duodama parodymus, pirmiausia buvo suinteresuota atskleisti prieÅ¡ jÄ Ä¯vykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir apginti savo pažeistas teises, o ne pritarti E. P. parodymams. Liudytojų G. G. ir A. G. su M. R. pavaldumo santykiai nesieja, tačiau savo parodymuose jie vienodai detaliai nurodė abiejų nukentėjusiųjų jiems paaiÅ¡kintas įvykio aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nurodomi E. P. atliktos psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenys nukentėjusiosios parodymų patikimumui reikÅ¡mės neturi, nes Å¡io tyrimo tikslas buvo ne atskleisti E. P. asmenybės bruožus, o atsakyti į konkrečius klausimus, susijusius su tuo, kokias psichologines pasekmes įvykis sukėlė E. P.. Å ios ekspertizės iÅ¡vadomis teismas pagrįstai rėmėsi pripažindamas, kad E. P. dėl nuteistojo prieÅ¡ jÄ atliktų veiksmų patyrė emocinį stresÄ ir spręsdamas dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiajai M. R. padarytų rankos pirÅ¡tų sužalojimų yra nepagrįstos. M. R. jau pirmojoje apklausoje nurodė, kad V. S., atimdamas filmavimo kamerÄ , jau užlaužė deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus (1 t., 71-72 b.l.). Nukentėjusiosios medicininį tyrimÄ atlikusi ekspertė, įvertinusi byloje esančius medicininius duomenis, apžiÅ«rėjusi pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , jai konstatavo deÅ¡inės plaÅ¡takos II-III-IV pirÅ¡tų raiščių patempimÄ bei abiejų akių ragenų ir junginių uždegimÄ (1 t., 89 b.l.).

Å ios iÅ¡vados kategoriÅ¡kos, todėl teismas jomis pagrįstai grindė nuteistojo kaltę. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiosios nenurodė jų apliejimo srutomis mechanizmo : kokiais kÅ«no judesiais, kokia tvarka nuteistasis tai padarė. Abi nukentėjusiosios viso proceso metu nuosekliai parodė, kad V. S., iÅ¡ nukentėjusiųjų tarnybinio automobilio pagriebęs mėginio butelį, atsuko jo dangtelį ir pirmiausia butelio turinį Å¡liÅ«kÅ¡telėjo į veidÄ E. P., po to, M. R. ir galiausiai – ant jų automobilio.

Vertinant asmenų parodymų patikimumÄ , pagrindiniai kriterijai yra jų nuoseklumas ir atitikimas kitiems bylos įrodymams. BÅ«tent jais vadovaudamasis skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas atliko iÅ¡samiÄ bylos įrodymų analizę ir pateikė iÅ¡vadas dėl liudytojų D. T., R. G., I. P. parodymų atmetimo. Teismas liudytojų D. T. ir R. G. parodymais, kad mėginio butelis atsidarė pats, jo turinys iÅ¡siliejo savaime ir aptaÅ¡kė nukentėjusiÄ sias, nesirėmė ne dėl apeliaciniame skunde nurodomos priežasties – tai, kad liudytojai yra pavaldÅ«s nuteistajam, nes dirba jo žmonos Å«kyje, o todėl kad jie prieÅ¡taravo anksčiau aptartiems nukentėjusiųjų ir liudytojos I.

P. duotiems parodymams, kad įvykio metu tebuvo keturi asmenys : ji, nukentėjusiosios ir nuteistasis, o traktorių vairavę liudytojai atvyko vėliau. Liudytojos I. P. parodymus teismas atmetė dėl jų nemotyvuoto keitimo : ikiteisminio tyrimo metu teigusi mačiusi tik susistumdymÄ tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo, teisme ėmė tvirtinti mačiusi, kaip nukentėjusiosioms bandant atimti mėginio butelį iÅ¡ V. S., jie apsipylė butelio turiniu. Atsižvelgdamas į tai, kad V. S. įvykio versijos nepatvirtino jokie patikimi įrodymai, teismas pagrįstai nesirėmė ir jo sutuoktinės V.

S. parodymais, kurie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nuteistojo parodymų.              Apibendrinus daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas informatyviausiÄ Å¡ioje byloje įrodymų Å¡altinį - asmenų parodymus - jų patikimumo požiÅ«riu įvertino teisingai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, patikrino nuteistojo versijÄ dėl jo veiksmų teisėtumo. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 str. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl vertinti įrodymus apeliaciniame skunde siÅ«lomu bÅ«du ir naikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

N. V. S. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundÄ atmesti Teisėjai :                                                                                              Bronė Vidzėnienė                                                                                                                                                                                                                          E. Gladutis                                                                                                                                                                                                      Evaldas Vanagas