2019-08-14 Nr. AB-15519-3-61-3-02243-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-556-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02243-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. neteisėtai išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaikinti; 2) priteisti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 44 093,09 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol bus išnagrinėta byla – ir atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose nurodyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Teismas akcentavo, kad ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. bendrosios kompetencijos teismo priimtą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas vertino, kad prašomas pripažinti neteisėtu vykdomasis raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad nesutikdamas su skunde minimais teismo procesiniais dokumentais, taip pat manydamas, jog teismo neteisėtais veiksmais jam padaryta žala, pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas M. T. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir bylos rūšinio teismingumo klausimą perduoti spręsti specialiajai teisėjų kolegijai.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad skundas paduotas pirmosios instancijos teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo administracijos, kuri vykdo jai pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, neteisėtų veiksmų, bet ne dėl teisėjų procesinių veiksmų, kurie numatyti ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, teikdamas viešojo administravimo paslaugas, vadovaujasi Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų, pareiškimų bei skundų nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-192. Šio teisės akto 30.1 punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, apskundimo tvarka. Pareiškėjo teigimu, vadovaudamasis šia nuostata, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. atliko administracinę procedūrą ir sukūrė bei išdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvora“ vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas CPK 646 straipsnio 6 dalyje nurodytą vykdomųjų raštų išdavimo tvarką. Atlikdama šį administravimo veiksmą, teismo pirmininko pavaduotoja G. Č. neveikė kaip bylą nagrinėjanti teisėja, bet atliko administravimo funkcijas ir veikė pagal administravimo teismuose nuostatus.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nutartyje neatskleidė ginčo dalyko, nevertino Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinių veiksmų pobūdžio, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka turėjo išspręsti speciali teisėjų kolegija, kaip numatyta ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Svarbu pabrėžti, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas.

Pareiškėjas pateiktame skunde ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo priteisti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 44 093,09 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kaip kompensaciją dėl vykdomojo rašto pagrindu pradėto išieškojimo iš pareiškėjo turto.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti kitų teismų teisėjų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (ABTĮ 18 str. 2 d., 33 str. 2 d. 1 p.). Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad 2018 m. kovo 13 d. išduodant vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta administracinė paslauga ir Vilniaus miesto apylinkės teismas šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimas yra vykdymo proceso dalis, kurio taisyklės reglamentuotos CPK VI dalies nuostatose, o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamas CPK normomis. Taigi bendrosios kompetencijos teismo veikla išduodant vykdomuosius raštus nėra priskiriama viešajam administravimui, o teismas, atsižvelgiant į jo atliekamas ypatingas, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 bei 109 straipsnių kylančias funkcijas – teisingumo vykdymą, šiuo atveju nėra viešojo administravimo subjektas. Teismų veiklą reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos teismų įstatymas bei veiklai, susijusiai su konstitucine teisingumo vykdymo funkcija, netaikomas VAĮ.

Dėl pareiškėjo reikalavimo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo priteisti 44 093,09 Eur neturtinės žalos atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (CK 22 str. 1 d., 30 str. 7 d.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Teismo procesinis sprendimas nėra valstybės valdžios institucijos aktas CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme, teismas (šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas) nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl pareiškėjo galimai patirtos žalos 2018 m. kovo 13 d. išduodant vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, todėl netenkintinas pareiškėjo prašymas kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė ir išaiškino pareiškėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė