2018-12-18 Nr. AB-23290-3-64-3-00701-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-867-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00701-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Slėnis“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. R7-233 ir įpareigoti Administraciją iš naujo peržiūrėti pareiškėjo 2018 m. sausio 18 d. prašymą „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2913-394/2017 pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. R7-233 ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 18 d. prašymą.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. spalio 25 d. gautas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 5 325,21 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Administracijos 2 418,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė didesnės nei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytos sumos, todėl pareiškėjui už skundo parengimą priteistiną sumą sumažino iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 2 127 Eur.

Teismas nustatė, kad advokatė Dalia Stakvilevičiūtė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje pareiškėjui atstovavo 35 min., todėl už dalyvavimą teismo posėdyje, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktais, galėtų būti priteista iki 89,52 Eur ((895,2 × 0,1) × 1). Teismas nevertino pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, jog į posėdį pareiškėjo atstovei reikėjo atvykti iš Kauno, nes Rekomendacijos tokių išlaidų priteisimo nenustato. Advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, advokato kelionėje sugaištas laikas į atstovavimo teisme laiką neskaičiuotinas. Pareiškėjo prašyme transporto išlaidos nebuvo nurodytos, detalizuotos ar konkrečiai pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovės advokatės Dalios Stakvilevičiūtės darbo laiko ataskaitoje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. pasirengimas bylos nagrinėjimui užtruko 2,20 val., todėl už šio pobūdžio teisines paslaugas galėtų būti priteista iki 179,04 Eur ((895,2 × 0,1) × 2).

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti išlaidas už teisinį atstovavimą ikiteisminio pasirengimo metu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai (kreipimaisi į įvairias Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijas (pvz., Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir pan.) bei Administraciją) laikytini skundo rengimo sudedamąja dalimi, jų atlikimas priskirtinas skundo parengimo kategorijai (Rekomendacijų 8.2 punktui), todėl bylinėjimosi išlaidos atskirai už šių paslaugų gavimą nepriteistinos. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis turi pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais įrodymais.

Įvertinęs bylą kitų administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų kontekste, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad ši byla buvo itin sudėtinga ir kad joje atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sprendžiamas nesilaikant Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteisė už skundą sumokėtą žyminį mokestį – 22,50 Eur.

II. Pareiškėjas UAB „Slėnis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino argumentų, kad šioje byloje egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklių. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad byla buvo sudėtinga ir reikalaujanti specialiųjų teisinių žinių energetikos teisės klausimais, joje buvo sprendžiama, ar atsakovas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui suteikti statybos leidimą, vadovaudamasis tuo, jog kaimyniniame sklype turėtų būti nustatytos apsaugos zonos. Klausimas dėl apsaugos zonų nustatymo bei galiojimo teismų praktikoje nebuvo keliamas.

Be to, ginčas buvo susijęs su specifinio objekto – suskystintų dujų perpylimo posto veikla ir jos keliamomis pasekmėmis. Rengiant skundą buvo atlikta išsami šio objekto veiklos analizė, kreiptasi į viešojo administravimo institucijas, todėl pareiškėjui turėjo būti priteistos visos jo patirtos skundo rengimo išlaidos. Teismas taip pat turėjo priteisti pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su atstovės kelione į teismo posėdį. Pareiškėjas pažymi, jog ginčo objektas yra Telšiuose, todėl netgi, jei pareiškėjas būtų kreipęsis į Telšiuose reziduojantį advokatą, jis vis tiek būtų patyręs išlaidų dėl advokato kelionės į Šiaulius.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino už pasirengimą posėdžiui patirtas išlaidas. Atsakovas dėl pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų prieštaravimų nepateikė, o tai reiškia, kad atsakovas nemano, jog pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo perteklinės ar nepagrįstos. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų nepagrįstai didelės, nesąžiningos ar netinkamos. Teismas nenurodė, kad pareiškėjo pateiktose sąskaitose būtų be pagrindo nurodytos sumos, susijusios su pasiruošimu teismo posėdžiui ar apskritai teisinių paslaugų teikimu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš kitų institucijų gauti atsakymai buvo panaudoti skundui rengti, tačiau jie negali būti laikomi sudedamąja skundo parengimo dalimi. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūrų metu patirtos išlaidos yra apskaičiuojamos taip pat, kaip ir pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos, bet neįeina į skundo rengimo išlaidas. Net jei teismas pripažintų, kad ikiteisminės procedūros yra sudedamoji skundo dalis, tai būtų pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų sumų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas siekdamas tinkamos savo teisių apsaugos, todėl šios išlaidos negali būti laikomos perteklinėmis ir mažinamos atsižvelgiant tik į Rekomendacijas.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 1 197,78 Eur. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas priteisti užmokestį už paslaugas, kuris ženkliai viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, yra akivaizdžiai neteisėtas ir laikytinas piktnaudžiavimu teise.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl pareiškėjo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Pažymėtina, kad, nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti visą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį, tačiau nereiškia prieštaravimų dėl šios nutarties dalies, kuria jam jau yra priteistas 2 418,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl likusios pareiškėjo prašytos bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 str. 1 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, nustatęs, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, taip pat kad bylinėjimosi išlaidos atskirai už kreipimusis į viešojo administravimo institucijas nepriteistinos, o pareiškėjo advokato vykimo į kitame mieste vykusį teismo posėdį išlaidos nebuvo pagrįstos įrodymais.

Pareiškėjo skundas įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu buvo patenkintas visiškai, taigi pareiškėjas įgijo teisę į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies. Atskirąjį skundą dėl šios nutarties ABTĮ nustatytu terminu pateikė tik pareiškėjas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, kurį per elektroninių paslaugų portalą pateikė 2018 m. gruodžio 3 d., atsakovas Administracija taip pat reiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma ir prašo ją dar labiau sumažinti pareiškėjui priteisiant 1 197,78 Eur, tačiau atskirojo skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties Administracija nėra pateikusi, nors tokia teisė minėtoje teismo nutartyje buvo išaiškinta. Prašymo dėl 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties apskundimo termino atnaujinimo atsakovas nereiškia, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktą procesinį dokumentą įvardija kaip atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį dokumentą vertinti kaip atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo atsiliepime į UAB „Slėnis“ atskirąjį skundą išdėstytų nesutikimo su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi argumentų nevertina, o šioje administracinėje byloje pasisako tik dėl UAB „Slėnis“ atskirajame skunde nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija aplinkybės, jog jam Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi priteista pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nustatytus maksimalius už skundo teismui parengimą, pasirengimą atstovauti teisme bei atstovavimą teismo posėdyje dydžius, tačiau teigia, kad ši administracinė byla buvo sudėtinga ir reikalaujanti specialiųjų teisinių žinių energetikos bei statybos teisės klausimais, todėl joje egzistavo pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal Rekomendacijas taisyklių ir priteisti pareiškėjui visą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad iki kreipimosi į teismą vykdytas susirašinėjimas su viešojo administravimo institucijomis yra skundo teismui parengimo dalis, mano, kad šios išlaidos pareiškėjui turėjo būti priteistos pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, kaip ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūrų metu patirtos išlaidos. Be to, pareiškėjui esą nepagrįstai nepriteistos išlaidos, susijusios su atstovės kelione į teismo posėdį.

Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kuriais jis grindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nesutinka ir, įvertinusi administracinės bylos pagrindą bei dalyką, taip pat pareiškėjo pateiktus išlaidų patyrimą patvirtinančius dokumentus, atmeta juos kaip nepagrįstus.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, taip pat iš skundžiamo Administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. R7-233 ir pareiškėjo skundo bei jo patikslinimo matyti, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne dėl specifinio objekto – suskystintų dujų perpylimo posto veiklos ir jos keliamų pasekmių ar apsaugos zonų konkretiems objektams nustatymo, o dėl Administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. R7-233 išreikšto nepritarimo pareiškėjo pateikto naujos statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktas skundas nėra didelės apimties, jame reiškiami nesutikimo su Administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. R7-233 motyvai iš esmės yra susiję su tuo, kad Nekilnojamojo turto kadastre apskritai nėra duomenų apie ginčo žemės sklypams nustatytas kokias nors specialiąsias naudojimo sąlygas ir (ar) apsaugos zonas, t. y. kad Administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. R7-233 nėra pagrįstas faktiniais duomenimis. Būtent šiuo pagrindu, t. y. kad individualus administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ir tenkino pareiškėjo skundą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga, todėl nebuvo pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių už skundo teismui parengimą, pasirengimą atstovauti teisme ir atstovavimą teismo posėdyje priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžių.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo dėl iki kreipimosi į teismą vykdyto susirašinėjimo su viešojo administravimo institucijomis patirtos išlaidos turėjo būti priteistos pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, kaip ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūrų metu patirtos išlaidos, pažymėtina, kad Rekomendacijų 8.19 ir 10 punktuose yra reglamentuotos ne bet kokios iki ginčo nagrinėjimo teisme patirtos išlaidos, o tik tokios, kurios yra susijusios su ginčų nagrinėjimu nustatyta specialia ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, po kurios ginčas toliau persikelia į teismą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jo ginčo su Administracija būtų naudojęsis tokia išankstine ginčų sprendimo ne per teismą tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo kreipimaisi į viešojo administravimo subjektus (Administraciją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją) yra susiję su prašymais suteikti tam tikrą informaciją bei prašymais įvertinti gretimame žemės sklype eksploatuojamo energetikos objekto veiklą, o ne su tarp UAB „Slėnis“ ir Administracijos kilusio ginčo dėl nepritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai sprendimu ne teismo tvarka. Aptariami susirašinėjimai su viešojo administravimo institucijomis vykdyti pareiškėjo iniciatyva ir rizika, jie nėra susiję su teisme nagrinėtos administracinės bylos dalyku, o kai kurie buvo vykdyti net ir po to, kai pareiškėjas jau kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, todėl šios išlaidos negali būti laikomos tiesiogiai susijusiomis su teismo procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjui šių išlaidų atlyginimo nepriteisė.

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti išlaidas, susijusias su advokatės kelione į teismo posėdį. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus pirmiausiai akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką priteistinos tik pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.). Tai, kad proceso šalis patyrė realias išlaidas, paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo arba pavedimo operacijas, įvykdytas kitam subjektui (žr., pvz., 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009 ir kt.). Taigi suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pareiškėjo atstovei reikėjo atvykti į teismo posėdį iš Kauno, tačiau jokių konkrečių su tuo susijusių išlaidų bei jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Su šiomis išlaidomis susijusių duomenų nėra ir pareiškėjo pateiktose pridėtinės vertės mokesčio sąskaitose faktūrose bei pagal jas atliktų darbų aprašymuose ir mokėjimo pavedimuose. Taigi pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje pagrįstai nurodė, jog su advokatės kelione į teismo posėdį susijusios išlaidos nebuvo detalizuotos ir pagrįstos.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties atmetamas, o ši pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio

1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė