Legislator Case Law & Legislation
2021-09-08 Nr. AB-18229-3-61-3-01411-2020-4 AI generated

2021-09-08 Nr. AB-18229-3-61-3-01411-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-09-08 Nr. AB-18229-3-61-3-01411-2020-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-09-08 Nr. AB-18229-3-61-3-01411-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 48VĮ-342-(14.48.2.) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudojimo teisės nutraukimo ir pervedimo į laisvos žemės fondą“ (toliau – Įsakymas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2049-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01411-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 48VĮ-342-(14.48.2.) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudojimo teisės nutraukimo ir pervedimo į laisvos žemės fondą“ (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam nutraukta Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono valdytojo J. S. 1994 m. spalio 5 d. potvarkiu Nr. 660 pv. suteiktos 2,25 ha asmeninio ūkio žemės 1,82 ha ploto dalies žemės sklypo (projektinis Nr. 318-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimo teisė. Įsakymas priimtas remiantis teisės aktais ir 2020 m. vasario 5 d. faktinių duomenų patvirtinimo vietovėje aktu Nr. FD-98-(5.63.) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Skyrius Patikrinimo aktu nustatė, jog visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį, yra nenaudojamas pagal paskirtį.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam asmeninio ūkio žemė naudotis buvo suteikta teisėtai pagal visus teisės aktų reikalavimus, todėl nutraukti naudojimosi Žemės sklypu teisę nėra pagrindo. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su suteiktos žemės naudojimu. Pareiškėjas teigė, kad tvarko Žemės sklypą, juo rūpinasi kaip rūpestingas, atidus ir apdairus asmuo, t. y. vadovaudamasis bonus pater familias principu.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Žemės sklypas nebūtinai turi būti dirbamas, kad atitiktų žemės naudojimo paskirties sąvoką. Pareiškėjas deda maksimalias pastangas prižiūrėdamas Žemės sklypą, jame yra laikoma šešiolika bičių šeimų ir tai tik įrodo, kad Žemės sklypas yra naudojamas ir neapleistas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas neįvertinus, kad Patikrinimo akte užfiksuotose Žemės sklypo nuotraukose yra matomi pelkynai. Pelkynai apsunkina pareiškėjo galimybę prižiūrėti ir tvarkyti Žemės sklypą, taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad, priimant Įsakymą nebuvo objektyviai įvertintas asmeninio ūkio žemės naudojimas, nes patikrinimas vyko žiemos metu, o žiemos metu ūkio darbai nevykdomi.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad Įsakymas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normų, nes Įsakymas nemotyvuotas.

7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. NŽT paaiškino, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos VII sesijos, vykusios 1994 m. balandžio 12 d., metu patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1993–1994 m. fizinių asmenų žemės naudojimo arba nuomojimo sąrašas, kuriame nurodyta, kad S. V. suteikta 0,90 ha žemės namų valdai ir 2,10 ha žemės asmeninio ūkio poreikiams. Pagal 1992 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo pranešimą S. V. už perkamą 0,90 ha namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėjo 4208 rublių. Pagal 1994 m. spalio 20 d. mokėjimo pranešimą S. V. už perkamą 2,25 ha asmeninio ūkio žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėjo 86 litų. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 942-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo dalies, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose“, S. V. vardu suprojektuotas namų valdos žemės sklypas Nr. 318/1 – 0,69 ha ir asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 318/2 – 3,51 ha. Iš 2005 m. sausio 10 d. parengtoje žemės sklypų Nr. 318/1 ir Nr. 318/2 kadastro duomenų byloje esančių dokumentų, t. y. žemės sklypų Nr. 318/1 ir Nr. 318/2 planų, parengtų atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų ir riboženklių koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, ir Žemės naudmenų eksplikacijų bei kadastro duomenų formų nustatyta, kad žemės sklype Nr. 318/1 yra 0,27 ha žemės ūkio naudmenų, o žemės sklype Nr. 318/2 yra 2,73 ha žemės ūkio naudmenų (bendras žemės ūkio naudmenų plotas – 3,00 ha).

9. NŽT nurodė, kad Skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 28 d. įsakymu patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir tuo pačiu įsakymu nuspręsta pareiškėjui parduoti 3,51 ha ploto žemės sklypą Nr. 318/2. Nurodyto įsakymo 4 punkte buvo nustatyta, kad S. V. žemės sklypas Nr. 318/2 parduodamas „įskaitant 86 Lt valstybės vienkartinių išmokų, sumokėtų pagal 1994 m. spalio 28 d. mokėjimo pranešimą už 2,25 ha žemės sklypo plotą, ir už 1,26 plotą sumokant 2 442 Lt (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du litus)“. Skyrius 2015 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 48SD-13779-(14.48.104.) „Dėl mokėjimo pranešimo“ pakartotinai informavo pareiškėją, kad už dalį (1,26 ha) perkamo žemės sklypo jis turi sumokėti 707,25 Eur, tačiau prašoma pinigų suma nebuvo sumokėta. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis su pareiškėju dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 318/2 nebuvo sudaryta.

10. NŽT paaiškino, kad pareiškėjas siekia privatizuoti ir siekia privatizuoti žemės ūkio paskirties 3,51 ha ploto žemės sklypą (proj. Nr. 318/2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., tačiau jis nebuvo privatizuotas, nes pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto asmens (dukros), nesutiko su minėto žemės sklypo verte. NŽT, nagrinėdama pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. skundą, priėmė 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. lT-16-(7.5.) „Dėl K. R., atstovaujančios S. V. interesams, prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame konstatavo, kad žemės ūkio paskirties 3,51 ha ploto žemės sklypas (proj. Nr. 318/2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., yra suprojektuotas ir suformuotas per didelis. Sprendimu Skyriaus vedėjas buvo įpareigotas nustatyti, ar pareiškėjas naudoja asmeninio ūkio poreikiams skirtą žemę. Apie Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas raštu, jo neginčijo ir Sprendimas yra galiojantis.

11. NŽT teigė, kad Sprendimo 1.1 punkte buvo nurodyta tikrinti Žemės sklypo naudojimo faktą 3 kartus. Pirmas patikrinimas buvo atliktas 2017 m. birželio 8 d., kurio rezultatai buvo fiksuoti Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-580-(14.48.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas yra apleistas, buvo naudojama tik 0,0162 ha daržo. Apie nustatytus rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Skyriaus 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 48SD-2103-(14.48.104.), kuriuo taip pat informuotas, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas 2018 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 48VĮ-343-(14.48.2), kuriuo jis įrašytas į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą. Vėliau šis įsakymas buvo patikslintas skundžiamu Įsakymu. NŽT akcentavo, kad antro patikrinimo vietoje, įvykusio 2019 m. sausio 28 d., metu buvo nustatyta, kad visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį, nenaudojamas pagal paskirtį. Duomenys fiksuoti 2019 m. sausio 28 d. Patikrinimo akte Nr. FD-55-(5.63.). Trečią kartą Žemės sklypas buvo tikrintas 2020 m. vasario 5 d. ir nustatyta, kad visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį – 0,43 ha, nenaudojamas pagal paskirtį.

12. NŽT pabrėžė, kad Skyrius, nustatęs ilgalaikį Žemės sklypo nenaudojimo faktą, Įsakymu pareiškėjui nutraukė teisę naudotis ginčo žemės dalimi ir nusprendė Žemės sklypo dalį pervesti į laisvos žemės fondą. Pareiškėjui buvo nutraukta Vilniaus rajono valdytojo J. S. 1994 m. spalio 5 d. potvarkiu Nr. 660 pv. suteikta naudojimosi teisė į 1,82 ha asmeninio ūkio žemės.

13. NŽT akcentavo, kad pastaruosius 3 metus Žemės sklypas buvo tikrinamas pagrįstai. Nekilnojamojo turto išraše pateikiami naudmenų duomenys parodo, kad tik 0,40 ha plote iš 3,51 viso ploto yra pelkės ir šaltinynai, taigi pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių naudotis sklypu. NŽT atkreipė dėmesį, kad pagal teisinį reguliavimą tais atvejais, kai asmuo nenaudoja asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį, jis praranda teisę ją įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žemės sklypo nenaudojimas pagal paskirtį yra pakankama sąlyga, kad asmuo prarastų teisę naudotis jam skirtu sklypu.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

16.1. Skyrius 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-741 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (projektinis Nr. 318/2), esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo, NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir pardavimo S. V.“ patvirtino žemės sklypo Nr. 318/2 kadastro duomenis ir nusprendė pareiškėjui parduoti 3,51 ha žemės sklypą Nr. 318/2, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis su pareiškėju dėl asmeninio ūkio Žemės sklypo nebuvo sudaryta, nes pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto asmens (dukros), nesutiko su Žemės sklypo verte.

16.2. NŽT, nagrinėdama pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. skundą, priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad ginčo sklypas yra suprojektuotas ir suformuotas per didelis. Sprendimu Skyriaus vedėjas buvo įpareigotas nustatyti, ar pareiškėjas naudoja asmeninio ūkio poreikiams skirtą žemę.

16.3. Pirmojo patikrinimo (atliktas 2017 m. birželio 8 d.) metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas yra apleistas, buvo naudojama tik 0,0162 ha daržo. Patikrinimo rezultatai fiksuoti 2017 m. birželio 8 d. Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-580-(14.48.78.). Apie nustatytus rezultatus pareiškėjas buvo informuotas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 48SD-2103-(14.48.104.), kuriuo taip pat informuotas, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas 2018 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 48VĮ-343-(14.48.2), kuriuo jis įrašytas į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

16.4. Antrojo patikrinimo (atliktas 2019 m. sausio 28 d.) metu buvo nustatyta, kad visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį, nenaudojamas pagal paskirtį. Patikrinimo rezultatai fiksuoti 2019 m. sausio 28 d. Patikrinimo akte Nr. FD-55-(5.63.).

16.5. Trečiojo patikrinimo (atliktas 2020 m. vasario 5 d.) metu buvo nustatyta, kad visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį – 0,43 ha, nenaudojamas pagal paskirtį. Patikrinimo metu nustatyti duomenys fiksuoti 2020 m. vasario 5 d. Patikrinimo akte Nr. FD-98-(5.63.).

16.6. Nustačius ilgalaikį Žemės sklypo nenaudojimo faktą, Skyrius priėmė Įsakymą, kuriuo nutraukė pareiškėjo teisę naudotis Žemės sklypo dalimi – 1,82 ha ir nusprendė šią Žemės sklypo dalį pervesti į laisvos žemės fondą.

17. Teismas nurodė, kad asmeninio ūkio žemės suteikimo bei naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Apžvelgęs Žemės reformos įstatymo nuostatas (15 str. 1 d. ir 12 d.), teismas padarė išvadą, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) žemė turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) žemė turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems ji buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę į šią žemę. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualus yra antrosios sąlygos taikymo klausimas.

18. Įvertinęs teismų praktiką ir teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 p.), teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai asmuo nenaudoja asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį (jos nedirba, apleidžia, išnuomoja ar pan.), jis praranda teisę ją įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais.

19. Atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (sklypo atitinkamos teritorijos apleistos; sklypo naudojimas ganykloms arba pievoms (gyvuliams) neįrodytas; sklypo dalimi leista naudotis kitam asmeniui; neįrodyta, kad pelkynai užima didesnį Žemės sklypo plotą nei fiksuota oficialiuose dokumentuose), teismas padarė išvadą, kad Skyrius pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas nenaudoja ginčo žemės sklypo atitinkamų teritorijų pagal paskirtį, todėl Skyriaus sprendimas nutraukti pareiškėjo teisę naudotis Žemės sklypo dalimi (1,82 ha) atitinka teisės aktų reikalavimus.

20. Teismas taip pat konstatavo, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

21. Teismas padarė išvadą, kad naikinti Įsakymą skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas teigia, kad Žemės sklypas naudojamas asmeniniam ūkiui ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo skunde išdėstytiems argumentams, kad pareiškėjui Žemės sklypas asmeniniam naudojimui yra suteiktas teisėtai.

24. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas netinkamai naudojasi Žemės sklypu. Pareiškėjas pažymi, kad jis Žemės sklypą tvarko taip, kaip jį būtų tinkamiausia naudoti pagal pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį. Pareiškėjas, būdamas vidutiniškai apdairus protingas ir rūpestingas asmuo, deda maksimalias pastangas Žemės sklypo naudojimui: pjauna žolę, sodina įvairius sodinukus, turi daržą, kuriame augina daržoves.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinės aplinkybės, kad Žemės sklypą pareiškėjas prižiūri ir tvarko ne vienas, o kartu su savo žmona N. V.. N. V., kuriai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, kiek išgali ir leidžia jos sveikatos būklė prisideda prie Žemės sklypo priežiūros.

26. Vadovaudamasis Nutarimo 2.7 punktu, pareiškėjas teigia, kad tik tiems fiziniams asmenims, kurie nesinaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, yra nutraukiama naudojimosi teisė, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats asmeniškai prižiūri Žemės sklypą, naudoja Žemės sklypą pagal jo paskirtį – asmeninio ūkio poreikiams.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas aplinkybes dėl Žemės sklype esančių pelkių ir pelkynų, visiškai neatsižvelgė į realią Žemės sklypo padėtį. Patikrinimo aktuose užfiksuotose Žemės sklypo foto nuotraukose yra matomi pelkynai, o tokia Žemės sklypo būklė apsunkina pareiškėjo galimybes prižiūrėti ir tvarkyti Žemės sklypą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad dėl to, jog Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti duomenys laikytini teisėtais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti, neturi būti atsižvelgiama į realią susiklosčiusią Žemės sklypo padėtį.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nes yra priimtas remiantis neobjektyviais patikrinimų aktų rezultatais, be to, Įsakymo turinys nėra aiškus.

29. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

30. Atsakovas pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad Skyrius, nustatęs ilgalaikį Žemės sklypo nenaudojimo faktą, priėmė Įsakymą, kuriuo nutraukė pareiškėjo teisę naudotis Žemės sklypo dalimi – 1,82 ha ir nusprendė šią Žemės sklypo dalį pervesti į laisvos žemės fondą.

31. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Žemės sklypo dalis (1,82 ha) naudojama asmeniniam ūkiui.

32. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, atsakovas nurodo, kad Įsakyme nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas Įsakymas, todėl šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.

33. Atsakovas pabrėžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. To paties straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

35. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) žemė turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) žemė turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems ji buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę į šią žemę.

36. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas ilgalaikio Žemės sklypo dalies nenaudojimo faktas, todėl Skyrius priėmė Įsakymą, kuriuo nutraukė pareiškėjo teisę naudotis Žemės sklypo dalimi – 1,82 ha ir nusprendė šią Žemės sklypo dalį pervesti į laisvos žemės fondą.

36.1. Pirmojo patikrinimo (atliktas 2017 m. birželio 8 d.) metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas yra apleistas, buvo naudojama tik 0,0162 ha daržo. Patikrinimo rezultatai fiksuoti 2017 m. birželio 8 d. Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-580-(14.48.78.). Apie nustatytus rezultatus pareiškėjas buvo informuotas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 48SD-2103-(14.48.104.), kuriuo taip pat informuotas, kad yra priimtas 2018 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 48VĮ-343-(14.48.2), kuriuo jis įrašytas į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą.

36.2. Antrojo patikrinimo (atliktas 2019 m. sausio 28 d.) metu buvo nustatyta, kad visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį, nenaudojamas pagal paskirtį. Patikrinimo rezultatai fiksuoti 2019 m. sausio 28 d. Patikrinimo akte Nr. FD-55-(5.63.).

36.3. Trečiojo patikrinimo (atliktas 2020 m. vasario 5 d.) metu buvo nustatyta, kad visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį – 0,43 ha, nenaudojamas pagal paskirtį. Patikrinimo metu nustatyti duomenys fiksuoti 2020 m. vasario 5 d. Patikrinimo akte Nr. FD-98-(5.63.).

36.4. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad ginčo žemę pareiškėjas (jo šeima) nenaudoja pagal tikslinę paskirtį kelerius metus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas tinkamai įvertino faktinę situaciją ir teisėtai skundžiamu Įsakymu nutraukė pareiškėjo teisę naudotis Žemės sklypo dalimi – 1,82 ha bei nusprendė šią Žemės sklypo dalį pervesti į laisvos žemės fondą.

36.5. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad dalį Žemės sklypo pareiškėjas naudoja pagal paskirtį. Tai nurodoma ir Patikrinimo aktuose. Tačiau tinkamas dalies žemės sklypo naudojimas nėra teisinis pagrindas teisės į visą asmeninio ūkio žemės sklypą išsaugojimui, kai yra nustatomos tokios, kaip šiuo atveju, aplinkybės. Todėl ginčijamu Įsakymu nutraukta pareiškėjo teisė naudotis Žemės sklypo tik ta, kuri nenaudojama pagal paskirtį žemės sklypo dalimi.

37. Dėl N. V. sveikatos būklės įtakos sprendžiant dėl žemės sklypo naudojimo ar nenaudojimo pagal paskirtį ir ginčo Įsakymu kilusių teisinių padarinių teisėjų kolegija konstatuoja, kad šeimos nario sveikatos būklė gali būti vertinama kaip vienas iš veiksnių, laikinai trukdančių / sutrukdžiusių tinkamai naudoti žemės sklypą / jo dalį pagal paskirtį. Šiuo gi atveju viso Žemės sklypo pareiškėjas (jo šeima) pagal paskirtį nenaudoja nuolat / ilgą laiką. Tokia faktinė padėtis fiksuota 2017 metais, 2019 metais ir 2020 metais, t. y. byloje įrodyta, kad pareiškėjas nuolat nevykdo pareigos naudoti asmeninio ūkio žemę pagal paskirtį.

38. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 54 straipsniuose žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją, todėl ypač svarbu, kad ši vertybė būtų racionaliai ir efektyviai naudojama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas), prieina prie išvados, kad nuolatinis / ilgalaikis pareigos asmeninio ūkio žemę naudoti pagal paskirtį nevykdymas yra pagrindas asmeninio ūkio žemės naudojimo santykiams nutraukti.

39. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė