2018-10-09 Nr. AB-18221-3-61-3-02346-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-693-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02346-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministro 2018 m. birželio 29 d. aktą Nr. (1.23.)7R-4348 ir įpareigoti atsakovą priimti naują aktą nepriklausomai nuo civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo proceso ir per įstatymo nustatytą terminą jį pateikti pareiškėjai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundų kopijas ir pateiktus priedus bei už skundą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministro 2018 m. birželio 29 d. raštą Nr. (1.23.)7R-4348, kuriame pateikiama jos prašyme, pateiktame atsakovui, keliamų klausimų kontekste aktuali informacija, pateikiami paaiškinimai. Teismas pažymėjo, kad šiame rašte nėra įtvirtinamas įpareigojimas pareiškėjai. Taigi šis raštas yra tik aiškinamojo-informacinio pobūdžio dokumentas, kuris tiesiogiai nesukuria pareiškėjai teisių ar pareigų. Todėl pareiškėjos skundą dėl jai teisinių pasekmių nesukeliančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministro 2018 m. birželio 29 d. rašto Nr. (1.23.)7R-4348 teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsisakius priimti reikalavimą dėl rašto panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir su juo tiesiogiai susijusį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjai atsakyti iš naujo.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl teismų faktinių aplinkybių nagrinėjimo dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo turi esminę reikšmę, nes šiomis faktinėmis aplinkybėmis prieštaraujančiomis įsiteisėjusiems Kauno rajono apylinkės teismo sprendimui ir Kauno apygardos teismo nutarčiai atsakovas grindžia savo atsisakymą nagrinėti jos prašymą. Atsakovo raštas grindžiamas teismų nenagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis, o rašte nurodomos ir taikomos teisės normos neatitinka nenagrinėtoms faktinėms byloms aplinkybėms, todėl šis raštas yra neteisėtas iš esmės ir vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto yra pagrindas jį panaikinti, nes vienas iš sprendimo panaikinimo pagrindų yra situacija, kai raštas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėja neprašė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikti informaciją apie teismines bylas, kuriose pareiškėja yra dalyvavusi, todėl toks raštas negali būti vertintinas kaip atsakymas į pareiškėjos užduotus klausimus, o tai tik pareiškėjai žinomų faktų konstatavimas dėl sprendimų priėmimo datos. Atsakovo raštas pareiškėjai užkerta kelią kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 29 d. raštas Nr. (1.23.)7R-4348.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. birželio 3 d. prašymą, paaiškino, jog galiojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai nesuteikia atsakovui įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų bei spręsti jų taikymo klausimų. Atsakovas taip pat nurodė, kad nevertina ir nenagrinėja konkrečių faktinių situacijų, nėra įgaliota vertinti valstybės institucijų ar kitų asmenų veiksmų ar neveikimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat duoti atsakovui nepavaldiems asmenims nurodymus atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija skundžiamame rašte akcentavo, kad pareiškėjos prašyme minimo ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimo atlikimo faktines aplinkybes nagrinėjo teismai ir kad pareiškėjos prašyme keliamų klausimų, susijusių su žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu, negali nagrinėti. Kartu atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija negali pakeisti ar panaikinti valstybės įmonės Registrų centro teritorinių padalinių sprendimų.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad atsakovo 2018 m. birželio 29 d. raštas Nr. (1.23.)7R-4348 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėja nesutinka su tokia teismo išvada ir tvirtina, kad jos skundas turi būti priimtas. Pareiškėjos teigimu, atsakovas atsisakė nagrinėti jos prašyme pareikštą prašymą užtikrinti, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5240/0041:163) kadastrinio duomenų tikslinimo ir teisinės registracijos procedūra būtų atlikta vadovaujantis įstatymais.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punktu, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Pagal Taisyklių 38 punktą, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja iniciavo ginčą dėl jos prašymo nagrinėjimo viešojo administravimo subjekte – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, ir šios institucijos atsakymas gali būti skundžiamas administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 29 d. raštas Nr. (1.23.)7R-4348 tiesiogiai nesukuria pareiškėjai teisių ar pareigų, t. y. nesukelia jai teisinių pasekmių, faktiškai išsprendė ginčą iš esmės. Tačiau, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos.

Iš skundžiamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 29 d. rašto Nr. (1.23.)7R-4348 turinio matyti, kad atsakovas iš esmės atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašyme keliamus klausimus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu. Pareiškėja su tokiu atsakovo atsisakymu nesutinka ir prašo įpareigoti atsakovą iš naujo pareiškėjai atsakyti į šį prašymą.

Teisėjų kolegija įvertinusi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, ginčijamą nutartį naikina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima įvertinti, ar atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai, pateikiant ginčijamą raštą į pareiškėjos prašymą, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos G. V. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė