f1ff3c97-6971-431c-bf7c-fffa8d5fa1ae · Å iaulių apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-991-1065/2021 Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00103-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3; (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2021 m. rugsėjo 15 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., institucijos atlikusios administracinio nusižengimo tyrimÄ â€“ Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritorinio skyriaus atstovėms:

V. V., K. V., S. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio P. rajono sav., N. sen., N. mstl., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nustatė: Pakruojo rajono sav., (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 31 d. 8 val. iki 2021 m. gegužės mėn. 31 d. 17 val., fizinis asmuo, V. D., asmens kodas duomenys neskelbtini), bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu neužtikrino, kad nustatyta tvarka A.

M., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, įteikus jiems antrÄ sutarties egzempliorių, taip pat, kad bÅ«tų praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., esančiame statybos objekte, A. M. ir P. M. atliko darbus V.

D. naudai. Tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio esant darbo sutarties, požymiams – susitarimas dėl darbo vietos (statybos objektas adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r.,), bei tam tikrų darbo funkcijų atlikimo (trinkelių klojimo darbai), paklÅ«stant nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio V. D. nurodymus), esant atlygintinam darbo pobÅ«džiui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad su darbuotojais nebuvo sudarytos raÅ¡ytinės darbo sutartys ir nebuvo praneÅ¡ta VSDFV skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ , darytina iÅ¡vada, kad A.

M. ir P. M. 2021 m. gegužės 31 d. dirbo nelegaliai. Fizinis asmuo V. D., kuris yra atsakingas už darbuotojų įdarbinimÄ , neužtikrino, kad darbuotojai P. M. ir A. M. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, įteikus jiems antrÄ sutarties egzempliorių, taip pat, kad apie asmenų darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios bÅ«tų praneÅ¡ta VSDFV skyriui. Administracinio nusižengimo protokolu nurodoma, kad tuo V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. l p., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 2 d. ir 43 str. 1 d. nuostatas, tuo padarydamas administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta. PaaiÅ¡kino, kad jie dirba trise nuo 2014–2015 m., yra bendradarbiai, dirba vasarÄ melioracijoje. Nuo praeito rudens buvo darbo biržoje. Pavasarį iÅ¡ įmonės nepaskambino, nusprendė darbÄ susirasti patys. Nutarė įdėti skelbimus, jis yra du metus dirbęs su verslo liudijimu. Jis nusipirko kortelę, pinigus už skelbimus pasidalino po lygiai. Jie visi yra draugai, jis nėra darbdavys.

Gegužės mėnesį paskambino Å¡eimininkas iÅ¡ L. ir pasakė, kad yra apie 20 m2, pasakė, kad reikia takelio prie pavėsinės, sutarė kainÄ 200 Eur. IÅ¡ pradžių žadėjo vykti visi trys, vėliau paÅ¡nekėjo, kad kelionė 65 km, 200 Eur ne tiek daug, o jų finansinė padėtis sunkesnė, sakė, kad jie padarys. Trinkelių klojimas yra ne vieno darbas, turi bÅ«ti du. Gegužės 31 d. buvo antra darbo diena, abi dienas nuvežė. Ä®rankiai yra jų bendri. A. ir P. M. mokėjo Å¡eimininkas, o jo net nebuvo.

Jis pats nedirbo todėl, kad iÅ¡ 200 Eur atėmus dvi keliones – 40 Eur, lieka tik 160 Eur, o 160 Eur padalint ant trijų, kas gaunas. Jei tai bÅ«tų buvęs didesnis objektas, jis taip pat bÅ«tų dirbęs nelegaliai, tas objektas mažos vertės. Jis paskaičiavo, kad jis nuveÅ¡ po 20 Eur už dienÄ . Jiems už dienÄ lieka po 40 eurų, o jam 40 Eur už kurÄ . Telefonas buvo įdėtas jo ir jis susitarė su Å¡eimininku, kad čia Å¡eimininkas negalvotų, kad atvažiuoja kitas. Tik automobilis jo, jie kaip draugai paprašė nuvežti, parvežė taip pat jis.

Ä®rankiai yra bendri, bet jis tų darbų nedarė, tik paÅ¡nekėjo su Å¡eimininku. Jam buvo stresas, jis nepaskaitė kÄ parašė, ne kasdien bendrauja su policija. Jis gailisi, kad į tai įsivėlė, t. y. Å¡eimininkui pasakė, kad jie visi turi individualias veiklas, pasielgė tikrai neatsakingai. Nebuvo susitarta, per kiek laiko darbas bus atliktas. Jam atrodo, kad M. buvo daromas spaudimas, buvo grasinta juos iÅ¡vežti, jie buvo streso bÅ«senoje. Kaip draugams jis davė darbo įrankius, kartu buvo Å¡eimininkas ir jis aiÅ¡kino savo norus, o jie buvo visi trys.

Pinigų momento perdavimo nematė, bet pinigus padavė A., nes A. jam atnešė 40 eurų. Atsiprašo, kad negerai padarė, kad be verslo liudijimų. Trinkelių klojimas yra komandinis darbas, o su šeimininku visi vienu metu kalbėti negali, jis nesijaučia darbdavys. Iš brigados jis turi daugiausia patirties, todėl dažniausiai ir bendrauja, čia buvo pirmas kartas. Liudytojas A. M. parodė, kad seniau kartu dirbdavo melioracijoje, bet šiemet pasitarę jis, V. ir P., nutarė įdėti skelbimus. Paskambino iš L.

žmogus ir pasakė, kad yra 20 m2. Skambino V., nes buvo jo numeris. Važiavo dirbti dviese su broliu, nes nelabai didelė suma, darbo buvo nedaug. Su Å¡eimininku susitarė V., o bendravo visi po Å¡iek tiek. VisÄ informacijÄ sužinojo iÅ¡ V., tarėsi visi trys, prieÅ¡ tai dirbo dienÄ . Atlygį gavo, sumokėjo V. – tas žmogus, kuris skambino. VisÄ sumÄ padavė jam, o jis davė P. RaÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ , jis buvo pasimetęs. Jis dirbo su broliu V. praÅ¡ymu, nes dirbo pas jį. Darbui naudoja karutį, kastuvÄ .

Ä® darbÄ nuveždavo V., nes jie neturi maÅ¡inos. Terminas nebuvo sutartas, galvojo, kad padarys per dienÄ ar dvi. Brolis turi maÅ¡inÄ , bet tuomet buvo sugedus, už nuvežimÄ V. davė 40 Eur. Kai savininkas atsiskaitė, buvo trise, bet pinigus padavė jam. Liudytojas P. M. parodė, kad kartu su V. D. dirba septynis metus, dirbo melioracijoje, bet šį sezonÄ nepasiÅ«lė darbo, Darbo biržoje irgi kaip ir norėjo iÅ¡mesti. Susirinko visi pas V. ir nutarė, kad reikia dėti skelbimus. Susimetė dviem skelbimams, atsirado darbo pas Å«kininkÄ â€“ 20 m2.

Telefono numeris buvo įdėtas V. Nutarė dirbti dviese, jo maÅ¡ina buvo pagedus, tai parašė V. nuvežti. Kvadratas 10 eurų, tai 20 kvadratų - pasakė 200 Eur. Susitarė V., nes jam paskambino Å«kininkas, o V. pasakė jiems. Pinigus paėmė A. grynais, kaip pinigai buvo perduoti, jis nematė, gal įrankius dėjo. Melioracijoje dirbo septynis metus ir visada rinkdavosi 7 valandÄ , iÅ¡vyko maždaug septintÄ . Ä®rankius turi savo – „tačkÄ â€œ, kastuvÄ , „šiupelį“, „bulgarkę“, gulksčiukus ir Å¡almus – dar iÅ¡ melioracijos.

Kai rašė pasiaiÅ¡kinimÄ , buvo susinervinęs. Pinigus jam padavė A. Ä®rankiai yra visų, kas kÄ turi, tÄ ir susimetė. Dabar iÅ¡siėmė pažymÄ individualiai veiklai, pildė internetu. Dabar turi objektÄ P., dirba su broliu, taip pat dirba ir V. Dėl Å¡io objekto tarėsi visi trys. Jis pats turi tik dalį reikiamų įrankių. Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritorinio skyriaus atstovė nurodė, kad patikrinimo metu buvo filmuota, filmuotas visas patikrinimas nuo pat iÅ¡lipimo iÅ¡ automobilio.

Å eimininko pozicija yra filmuotoje medžiagoje. Darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu, remiantis bylos medžiaga, mano, kad buvo surinkti visi įrodymai, kad V. D. bÅ«tų galima laikyti darbdaviu ir patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Su A. ir P. M. buvo susitarta dėl darbo, kad jie atliks trinkelių klojimo darbus, remiantis paaiÅ¡kinimais buvo nustatyta, kad darbams vadovavo V. D. ir nurodė, kaip tuos darbus atlikti. Suteikė darbo priemones, kaip, kad V. D. nurodė savo pirminiame paaiÅ¡kinime, kad iÅ¡davė jis, buvo ir atlygintinumas po 40 Eur už dienÄ , tačiau nebuvo sudarytos darbo sutartys.

PraÅ¡o atsižvelgti į teismų praktikÄ , kuri nurodo, kad vadovaujamasi pirminiais paaiÅ¡kinimai, kurie yra objektyviausi, atspindi visas faktines aplinkybes. Tas faktas, kad po to atsirado individualios veiklos pažymos, buvo įregistruota, kaip ir parodo galimai slepiamus darbo santykius. PraÅ¡o teismo įvertinti visa tai, kas buvo pateikta tyrimo medžiagoje, pripažinti V. D. darbdaviu ir patraukti atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Liudytojas V. D. nurodė, kad turi privatų gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini).

LaikraÅ¡tyje susirado skelbimÄ , paskambino nurodytu telefono numeriu, atvažiavo žmonės ir pradėjo darbus. Nežino nei vieno iÅ¡ asmenų vardo ir pavardės. Tarėsi, kad iÅ¡dėtų trinkeles, nurodė kvadratų skaičių. Atvažiavo, apžiÅ«rėjo, pradėjo dirbti. Atvažiavo trise, dirbo du asmenys. Kai jau atvažiavo dirbti, tai kalbėjosi su tais dviem vaikinais. Pinigus už darbÄ padavė tiems dviem dirbusiems vaikinams, tiksliau, vienam iÅ¡ jų. VisÄ sumÄ , 200 Eur. Apie tai, kam reikÅ¡tų pretenzijas, paaiÅ¡kėjus galimiems darbų trÅ«kumams, nepagalvojo.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Atsižvelgiant į Å¡ios teisės normos dispozicijÄ , akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas yra Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , darbÄ vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) bÅ«tina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (DK 34 straipsnis).

Apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su A. ir P. M. yra buvę bendradarbiai, kadangi pavasarį visi neturėjo darbo, nusprendė darbÄ susirasti patys. Ä®dėjo skelbimus apie klojamas trinkeles, pinigus už skelbimus pasidalino po lygiai. Jie visi yra draugai, jis nėra darbdavys.

Gavus užsakymÄ , iÅ¡ pradžių žadėjo vykti visi trys, vėliau paÅ¡nekėjo, kad kelionė iki vietos yra 65 km, o 200 Eur atlygis yra ne tiek daug, kad dalintis trims, todėl nusprendė, kad užsakymÄ atliks A. ir P. M., kadangi jų finansinė padėtis sunkesnė. V. D. iÅ¡dėstyta pozicija, jog jis nebuvo ir nėra A. M. ir P. M. darbdavys, įtikina teismÄ , atsižvelgiant į tai, kad jÄ iÅ¡ esmės patvirtina tiek liudytojų A. M. ir P. M., tiek liudytojo V. D. parodymai, taip pat nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Nors bylos duomenimis nustatyta, kad A. ir P. M. realiai atliko trinkelių klojimo darbus, tačiau bylos duomenys nepatvirtina tokių nelegalaus darbo požymių kaip paklusimas darbdavio nustatytai darbo tvarkai, pavaldumas jam, darbas darbdavio naudai ir pan., egzistavimo. Nors tiek pats V. D., tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad dėl trinkelių klojimo privačiame objekte su jo savininku susitarė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau tarp jo ir objekto savininko V.

D. nebuvo sudaryta darbų atlikimo sutartis, nenustatyta, jog V. D. turėjo ar siekė iÅ¡ A. ir P. M. darbo gauti sau finansinės ar kitokios naudos, iÅ¡skyrus atlygį už pavėžėjimÄ iki objekto. BÅ«tent tokiÄ sumÄ , dėl kokios buvo susitarta, t. y. 10 Eur už kv. metrÄ , t. y. iÅ¡ viso 200 Eur, objekto savininkas sumokėjo dviem darbus atlikusiems asmenims. ReikÅ¡minga Å¡iame kontekste laikytina ir aplinkybė, jog pinigus atsiskaitydamas už darbÄ V. D. padavė ne V. D., o A. M., kÄ patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

Liudytojas A. M. patvirtino, jog dėl darbų atlikimo tarėsi visi trys (t. y. darbų imtis visiems trims ar tik dviem, atsižvelgiant į nedidelę užsakymo apimtį ir pan.). Nors teikdamas pirminį paaiÅ¡kinimÄ (2021 m. gegužės 31 d. (b. l. 4)) V. D. nurodė, kad jis paaiÅ¡kino A. ir P. M., kÄ reikės daryti, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad objekte pasirodė tik tam, kad Å¡eimininkas negalvotų, kad atvažiuoja kas kitas, kadangi bÅ«tent jo telefonas buvo įdėtas ir jis tarėsi su Å¡eimininku, bÅ«tent savininkas A. ir P. M.

„aiškino savo norus“. Be to, liudytojas V. D. patvirtino, kad tuomet, kai A. ir P. M. jau atvažiavo dirbti, tai būtent su jais ir kalbėjosi apie darbus. Anksčiau minėtame pirminiame savo paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad suteikė priemones darbams atlikti, tačiau teismo posėdžio metu tiek pats V. D., tiek liudytojais apklausti darbus atlikę asmenys patikslino, kad įrankius susivežė tokius, kokius kiekvienas turėjo, tik dalis įrankių buvo V.

D., įrankiai yra jų bendri. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, A. ir P. M. V. D. nebuvo nurodytas ir konkretus darbų atlikimo terminas. Pastebėtina ir tai, kad V. D. nėra įsteigęs juridinio asmens. Nors tai nepaneigia jo galimybės būti darbdaviu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens pavaldžiai kitam asmeniui ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-561-478/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus motyvus, sprendžia, kad A. M. ir P. M. dirbo iš esmės savarankiškai, o V. D. vaidmuo vertintinas kaip tarpininko tarp užsakovo ir darbininkų, o ne darbdavio jų atžvilgiu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, administracinio nusižengimo teisena V. D. atžvilgiu nutraukiama, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a:

Nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį V. D. atžvilgiu, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus. Teisėja Kristina Jurevičienė