f1ff0a9e-a219-4bb3-be23-e8acf2131475 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8882-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-03292-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), atlyginimÄ .

Skundu prašė priteisti po 150 Lt žalos atlyginimÄ už kiekvienÄ laikymo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ , teismo posėdyje reikalavimÄ patikslino ir reikalauja iÅ¡ viso 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-01-20 yra laikomas nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K. Skundžiamu laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m. ploto reikalavimas, dėl to patyrė neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. Patalpose buvo įsiveisę graužikai, buitiniai parazitai. Stalas kameroje yra tik vienas, kas yra nepakankama visiems kameroje laikomiems asmenims, kamera buvo netvarkinga, neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , yra pripažįstama ir administracinių teismų praktikoje. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusiÄ Lietuvos ir virÅ¡nacionalinių teismų praktikÄ , patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Atsiliepimu į skundÄ (b. l. 9-13) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, kreipėsi į teismÄ praėjus ilgam laikui nuo jo nurodytų pažeidimų. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praleidęs 3 metų skundo padavimo terminÄ , todėl praÅ¡o jį taikyti ir nagrinėti pareiÅ¡kėjo reikalavimų dalį tik dėl žalos, patirtos per 3 metus iki skundo padavimo.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas lygiomis sÄ lygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K su juo bÅ«tų sÄ moningai elgtasi nežmoniÅ¡kai. Asmenims suėmimas, areÅ¡tas ar laisvės atėmimas LukiÅ¡kių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į LukiÅ¡kių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Pagal Å¡io Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areÅ¡tuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

LukiÅ¡kių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Visos kameros yra aprÅ«pinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, Å¡iuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti.

Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ . Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vadosByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, nepriimtinomis, žiauriomis sÄ lygomis, buvo priverstas kalėti kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas nevirÅ¡ijo 3,6 kv. m.

Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. numatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o skundui taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų senaties terminÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis nuo 2010-01-20 skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2014-06-30 d. (b. l. 1-3).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų. Todėl pareiÅ¡kėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų senaties terminas. Kaip buvo minėta, pareiÅ¡kėjas skundžia laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2010-01-20. Kadangi pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ 2014-06-30, pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , žala nepriteisiama, jeigu ji buvo patirta iki 2011-06-30.

Nuo Å¡io momento pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K tik laikotarpiu nuo 2014-05-15 iki 2014-05-22. ŽalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sÄ lygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamÄ poveikį asmens psichinei bÅ«klei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje ne kartÄ nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimÄ panaÅ¡iose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieÅ¡ MoldovÄ , nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , nr. 47095/99 ir kt.). Pagal Å¡io teismo praktikÄ , atsakovo atsakomybės nepaÅ¡alina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius.

Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sÄ lygas, Å¡iuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieÅ¡ BulgarijÄ , nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieÅ¡ BulgarijÄ , nr. 41211/98). Kaip buvo minėta, byloje sprendžiamas atlyginimo klausimas žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas patyrė LukiÅ¡kių TI-K nuo 2014-05-15 iki 2014-05-22.

Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant nustatytÄ minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimÄ â€“ kamerose, kuriose buvo laikomas, atsižvelgiant į kartu laikytų asmenų skaičių, vienam asmeniui tenkančio plotas virÅ¡ijo 3,6 kv m. Kiti pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl laikymo sÄ lygų yra bendro pobÅ«džio, grindžiami abstrakčiais argumentais, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , byloje nėra duomenų, kad su pareiÅ¡kėju bÅ«tų siekta nežmoniÅ¡kai elgtis, žeminti jo orumÄ .

Esant abstrakčiam pareiÅ¡kimui apie teisių pažeidimÄ , teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti pažeistos, kad dėl tokio pažeidimo atsirado žala. LukiÅ¡kių TI-K perka buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas (b. l. 16-19), Visuomenės sveikatos centras tose kamerose, kur buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, skundžiamu laikotarpiu kartus atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo paÅ¡alinti (b. l. 21-30).

Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo skundÄ , yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės, nesudaro pagrindo konstatuoti asmens teisės į orumÄ pažeidimo. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė žalos, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str., todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                     Violeta Balčytienė