2017-07-19 Nr. AB-14138-3-61-3-01220-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-585-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01220-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.3; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (elektroniniu paštu 2017 m. balandžio 14 d. teisme gautas (originalas pateiktas 2017 m. balandžio 18 d.)) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-30506 ir 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (7.5)7-10-79379; 2) įpareigoti atsakovus pateikti likusius sprendimus, surašytus nuo 2009 m. vasario 26 d. iki skundo teismui padavimo dienos, kurių pagrindu antstolis M. D. vykdė priverstinius išieškojimus iš pareiškėjo turto ir pajamų; 3) iš atsakovų solidariai priteisti 50 000 Eur piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir įpareigoti atsakovus viešai per spaudą „Lietuvos rytas“ paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodant, kad VSDFV tarnautojas G. K. 2015 m. sausio 13 d. raštu Nr. (7.5)3–3239, adresuotu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, žinomai melagingai nurodė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje, advokato veiklą vykdė laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. sausio 13 d.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsnių reikalavimų, pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gegužės 10 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas su patikslintu skundu (elektroniniu paštu teisme gautas 2017 m. gegužės 8 d. (originalas gautas 2017 m. gegužės 10 d.)) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus išduoti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus: 2009 m. liepos 21 d. Nr. (8.5)7-10-37290; 2010 m. sausio 21 d. Nr. (8.5)7-10-291; 2010 m. gruodžio 21 d. Nr. (8.5)7-10-74712; 2) pripažinti teisę neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iš atsakovų 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (ABTĮ 33 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 ir 6 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą ir patikslintą skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Pareiškėjo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, atitikti teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007 ir kt.). Pareiškėjas vienu iš patikslinto skundo reikalavimų prašo pripažinti teisę neturtinei žalai atlyginti, t. y. iš esmės siekia faktų pripažinimo. Tačiau tam tikro fakto pripažinimas (konstatavimas) nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas, t. y. neapgina į teismą pasikreipusio asmens tariamai pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti teisę neturtinei žalai atlyginti atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas aktas ar veiksmas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismui pateikė skundą (teisme gautą 2017 m. balandžio 14 d.), kuriuo, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovus pateikti sprendimus, kurių pagrindu antstolis M.

D. vykdo priverstinius išieškojimus iš jo turto ir pajamų, taip pat iš atsakovų solidariai priteisti 50 000 Eur piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, teismo nutartyje pareiškėjui išaiškinęs, jog jo prašymas įpareigoti atlikti veiksmus gali būti keliamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas kreipėsi su prašymu į VSDFV Vilniaus skyrių bei VSDFV, kurie nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui dokumentus ir priėmė administracinius aktus pagal pareiškėjo prašymus, atsisakė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkino atlikti tokius veiksmus.

Tuo atveju, jeigu pareiškėjas nėra pateikęs jokio prašymo VSDFV Vilniaus skyriui ar VSDFV dėl sprendimų, surašytų nuo 2009 m. vasario 26 d., išdavimo, pareiškėjas patikslintame skunde neturėtų reikšti tokio reikalavimo. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (8.1)3-34665 informavo jį apie sprendimus, tačiau juos pareiškėjui įteikti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, patikslintame skunde teismo prašo įpareigoti atsakovus išduoti jam Vilniaus VSDFV sprendinius.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas patikslintame skunde nekelia reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. (8.1)3-34665, iš skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėjas nesutinka su šiuo raštu ir mano, jog juo nepagrįstai atsisakyta įteikti pareiškėjui Vilniaus VSDFV sprendinius. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. rašto Nr. (8.1)3-34665 matyti, jog šiuo raštu pareiškėjui pranešama, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu advokato A.

B. skolos išieškojimas yra nukreiptas į pareiškėjo netekto darbingumo pensiją VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų poskyriui. Kartu su šiuo raštu siunčiami vykdomojo dokumento ir jį lydinčio rašto kopijos. Iš rašto turinio konstatuotina, kad jis yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jame nėra jokių įpareigojimų pareiškėjui, todėl tokio rašto pagrįstumas negali būti administracinės bylos dalyku, nes net ir skundo patenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog pareiškėjas su prašymu dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų 2009 m. liepos 21 d.

Nr. (8.5) 7-10-37290, 2010 m. sausio 21 d. Nr. (8.5) 7-10-291, 2010 m. gruodžio 21 d. Nr. (8.5) 7-10-74712 išdavimo kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių bei VSDFV, kurie nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui šiuos dokumentus ir priėmė administracinius aktus pagal pareiškėjo prašymus, atsisakė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkino atlikti tokius veiksmus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog šiuo metu nėra kilusio ginčo dėl viešojo administravimo subjektų atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus.

Kadangi ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje yra nekilęs, patikslinto skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus išduoti VSDFV Vilniaus miesto skyriaus sprendimus: 2009 m. liepos 21 d. Nr. (8.5) 7-10-37290; 2010 m. sausio 21 d. Nr. (8.5) 7-10-291; 2010 m. gruodžio 21 d. Nr. (8.5) 7-10-74712 atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3222-789/2017 2017 m. balandžio 10 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas, be kita ko, teismo prašė įpareigoti atsakovus pateikti pareiškėjui atsakovų priimtus sprendimus, kurių pagrindu antstolis M. D. vykdo priverstinius išieškojimus, ir iš atsakovų solidariai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi minėtus skundo reikalavimus priėmė. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat pateikė skundą, kuriuo, be kita ko, prašė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų priteisti 50 000 Eur piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos pirminiame skunde kelti reikalavimai yra iš esmės analogiški administracinėje byloje Nr. I-3222-789/2017 esančiame skunde keliamiems reikalavimams. Pareiškėjas patikslino skundo reikalavimus, nurodydamas, kad prašo atsakovus išduoti VSDFV Vilniaus miesto skyriaus sprendimus ir atlyginti patirtą 50 000 Eur neturtinę žalą. Šiame skunde pareiškėjas nurodė konkrečius sprendimus, kuriuos galbūt buvo atsisakyta išduoti ir kurių pagrindu antstolis M. D. vykdo priverstinius išieškojimus, taip pat nurodė, kad dėl tokių veiksmų patyrė neturtinę žalą. Įvertinus šioje administracinėje byloje pareiškėjo pateikto pirminio ir patikslinto skundo turinį ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3222-789/2017 nagrinėjamo skundo turinį, matyti, jog abejais atvejais pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kelia ginčą tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas priimdamas nutartį netinkamai vertino 2017 m. gegužės 8 d. teismo elektroniniame pašte patikslinto skundo registraciją, t. y. nutarties, kuria buvo nurodomi skundo trūkumai, įvykdymo terminus, kurių vykdymas numatytas 2017 m. gegužės 10 d. imtinai, todėl faktinį nutarties vykdymo terminą vertina tik 2017 m. gegužės 10 d., kai jo valia buvo išreikšta 2017 m. gegužės 8 d., 19.41 val., elektroniniu paštu.

2. Teismas, matydamas, kad pareiškėjo skundas su trūkumais, privalo nutartimi pasiūlyti patikslinti skundą. Iš skundo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (8.1)3-34665 ir prie jo pridedamais skundžiamais sprendimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog pareiškėjo skundas neatitiko jam keliamų reikalavimų, 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. gegužės 10 d. skundo trūkumams pašalinti. Šiuo atveju yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai įvardijo skundo trūkumus, nuosekliai ir suprantamai išaiškino, kaip jie turėtų būti ištaisyti (ABTĮ 12 str.).

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus išduoti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus: 2009 m. liepos 21 d. Nr. (8.5)7-10-37290; 2010 m. sausio 21 d. Nr. (8.5)7-10-291; 2010 m. gruodžio 21 d. Nr. (8.5)7-10-74712; 2) pripažinti teisę neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iš atsakovų 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus skundą (elektroniniu paštu 2017 m. balandžio 14 d. teisme gautas (originalas pateiktas 2017 m. balandžio 18 d.)) ir patikslintą skundą (elektroniniu paštu teisme gautas 2017 m. gegužės 8 d. (originalas gautas 2017 m. gegužės 10 d.)), pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose numatytais pagrindais.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutikdamas su ginčijama nutartimi nurodo, kad teismas, matydamas, kad pareiškėjo skundas su trūkumais, privalo nutartimi pasiūlyti patikslinti skundą. Iš skundo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (8.1)3-34665 ir prie jo pridedamais skundžiamais sprendimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. rašto Nr. (8.1)3-34665 turinio matyti, kad šiuo raštu pareiškėjui pranešama, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu, advokato A. B. skolos išieškojimas yra nukreiptas į pareiškėjo netekto darbingumo pensiją VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų poskyriui. Kartu su šiuo raštu siunčiami vykdomojo dokumento ir jį lydinčio rašto kopijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jame nėra jokių įpareigojimų pareiškėjui, todėl tokio rašto pagrįstumas negali būti administracinės bylos dalyku. Įvertinus tai, darytina išvada, kad teismas šiuo aspektu neturėjo pagrindo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. rašto Nr. (8.1)3-34665 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo turinį, konstatuoja, kad šiame procesiniame dokumente pareiškėjas nepateikia kitų aiškių nesutikimo su teismo nutartimi argumentų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamos nutarties motyvus, iš esmės su jais sutinka, išskyrus su nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje administracinėje byloje pareiškėjo pateikto pirminio ir patikslinto skundo turinį ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3222-789/2017 nagrinėjamo skundo turinį, konstatavo, jog abejais atvejais pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kelia ginčą tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo nurodė, jog pareiškėjas skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojo galimos nusikalstamos veikos, tačiau toks reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, iš esmės argumentų šiuo aspektu nepakeitė, todėl buvo pagrindas atsisakyti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Kita vertus, įvertinus teismo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-3222-789/2017 pareiškėjo pateikto skundo turinį ir šioje byloje skundo ir patikslinto skundo turinį, negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas kelia ginčą tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis keistina iš dalies, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakant priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį pakeisti iš dalies – pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė