f1fe3ba7-e5b5-426c-94a9-b749f0e33f6e · Kauno apylinkės teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1-3499-673/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42175-2019-4 Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1.; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 16 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, nukentėjusiajam A.

Č., jo atstovui advokatui Vytautui Bučiui, kaltinamojo T. L. gynėjui advokatui Sigitui Å taraičiui kaltinamojo M. L. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis pas Å«kininkÄ A. K., gyvenantis duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2018-11-27 Kauno apylinkės teismo pagal BK 310 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d.; 2) 2019-09-20 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 75 str. - paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visÄ bausmės laikÄ gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, bausmės pabaiga 2019-12-18, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), padarymu, M.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, jo tvirtinimu nuo 2019 m. lapkričio mėn. registruotas Užimtumo tarnyboje, Å¡iuo metu gyvenantis duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas pagal 2015-01-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. - 30 parų areÅ¡tu ir bausmę atlikęs 2015-03-13, iÅ¡nykęs), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), padarymu, n u s t a t ė: 2019 m. spalio 2 d. apie 11.40 val., M.

L. ir T. L., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, nukentėjusiojo A. Č. namuose, esančiuose duomenys neskelbtini)sav., M. L. namo koridoriuje abejomis rankomis sugriebė A. Č. už pečių, stipriai už rÅ«bų jį patempė, sudavė kumščiu penkis smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ ir krÅ«tinę, rankomis įstÅ«mė nukentėjusįjį į kambarį, kur T. L. nukentėjusiajam sudavė du kartus kumščiu į nugarÄ , spyrė penkis kartus nukentėjusiajam į kojas, po ko M.

L. kumščiu dar sudavė nukentėjusiajam penkis kartus į krÅ«tinę, galvÄ , rankas, taip smurtaudami bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Č. kraujosruvÄ kaklo deÅ¡inės pusės užpakalinėje dalyje, kraujosruvÄ bei nubrozdinimÄ apatinėje lÅ«poje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Č. sveikatÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ . Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko visus smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra: tempė nukentėjusįjį už rÅ«bų, dėl ko galėjo bÅ«ti smaugiamas nukentėjusiojo kaklas, stÅ«mė nukentėjusįjį, viso apie deÅ¡imt kartų sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , krÅ«tinę, rankas.

Supranta, kad savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Patvirtino, kad anksčiau su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Å iuo metu yra bedarbis. Sutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl 40 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl sulaužytos kėdės, praÅ¡o mažinti civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis pats sutiktų atlyginti 300 Eur neturtinę žalÄ . Sutinka su iÅ¡laidomis advokato pagalbai apmokėti, tai yra 200 Eur. Gailėjosi dėl nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė.

Pripažįsta, kad jei jis bÅ«tų nukentėjusiojo vietoje, bÅ«tų elgęsis taip pat, sutiko, kad jam gintis nuo nukentėjusiojo nereikėjo. Jei bÅ«tų buvęs blaivus, nebÅ«tų taip pasielgęs. Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko visus smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra: du kartus sudavė nukentėjusiajam į nugarÄ ir apie penkis kartus įspyrė į kojas. Matė, kaip ir brolis M. sudavė nukentėjusiajam. Supranta, kad savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .

Patvirtino, kad anksčiau su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Ä®vykio laiku supyko ant nukentėjusiojo, nes jis jį apkaltino degalų vagyste. Å iuo metu pradėjo dirbti. VisiÅ¡kai sutinka su 1000 Eur civiliniu ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sutinka su iÅ¡laidomis advokato pagalbai apmokėti, tai yra 200 Eur. Gailėjosi dėl nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė. Pripažįsta, kad jei jis bÅ«tų nukentėjusiojo vietoje, bÅ«tų elgęsis taip pat. Jei bÅ«tų buvęs blaivus, nebÅ«tų taip pasielgęs. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiÅ¡kai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .

Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad 2019-10-02 apie 11.40 val., jis buvo namuose duomenys neskelbtini), Kėdainių r. Namo viduje buvo kartu gyvenantis dėdė Z. U., o jo mažamečiai vaikai K., gim. duomenys neskelbtini)m., ir A., gim. duomenys neskelbtini) m., buvo kieme. BÅ«damas namuose iÅ¡girdo, kad kažkas įvažiavo į kiemÄ ir pamatė, kaip į namus įėjo jo sugyventinės R. P. broliai T. ir M. L.. Jis su jais nebendrauja, jie jo namuose yra nepageidaujami. Nieko neatsiklausę broliai savavaliÅ¡kai nuėjo į jo gyvenamojo namo kambarius.

IÅ¡girdo, kaip pradėjo rėkti jo dėdė, o eidamas link dėdės iÅ¡ jo sužinojo, kad kažkuris iÅ¡ atvykėlių spyrė į dėdės lovos galÄ . Broliai išėjo į laukÄ , o jis nuėjo į namo prieangį. Matė, kad kieme buvo dar vienas jų brolis E. L., brolių tėvas A. L. ir vairuotojas vardu P. Jis jiems pasakė, kad jie važiuotų iÅ¡ jo kiemo. Tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas. M. jam priekaiÅ¡tavo, kad jis su juo negeria alkoholio, nebendrauja. Mano, kad abu kaltinamieji buvo neblaivÅ«s. M.

L. vėl sugalvojo įeiti į jo namus, tačiau jis užeiti neleido, iÅ¡stÅ«mė jį pro duris, dėl ko M. supyko. Tada agresyviai nusiteikę M. ir T. jį puolė. Jis nuėjo į namÄ . Abu kaltinamieji įėjo paskui. M. sugriebė abiem rankomis jam už rÅ«bų ir tempė. Tempiant už rÅ«bų jam skaudėjo, nes marÅ¡kinėlių apykaklė įsirėžė jam į kaklÄ . Kartu įėjęs T. L. sudavė jam apie septynis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir apie penkis kartus įspyrė.

IÅ¡sivadavęs jis pabėgo į kitÄ kambarį, ant praėjimo padėjo kėdę. Paskui atėjęs M. paėmė kėdę ir metė jÄ Ä¯Â spintÄ , dėl ko kėdė sulūžo, tada sudavė jam ne mažiau penkių smÅ«gių kumščiu į krutinę, galvÄ , rankas. Ä® namo vidų atėjęs kaltinamųjų tėvas A. L. kaltinamuosius sudrausmino ir liepė važiuoti. Dėl kaltinamųjų veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalota lÅ«pos vidinė dalis. Kartu su kaltinamaisiais buvęs E. L. jo atžvilgiu nesmurtavo.

Kai pradžioje vyko susistumdymas prieangyje, matė kieme buvę jo vaikai, kurie iÅ¡sigando ir verkė. Kaip kaltinamieji jį mušė vaikai nematė, taip pat to nematė ir dėdė, kuris buvo savo kambaryje. Apie įvykį jis papasakojo dėdei, sugyventinei R. P.. Tai buvo pirmas kartas, kai kaltinamieji smurtavo prieÅ¡ jį, anksčiau jokių konfliktų su jais neturėjo. Å iais metais, jam bÅ«nant darbe, atvykęs T. L. smurtavo jo dėdės atžvilgiu, tÄ kartÄ Ä¯ policijÄ nesikreipė. Kaltinamieji girtauja, turi reikalų su policija, todėl jis vengia su jais bendrauti, gal dėl to jie ant jo pyksta.

Broliams iÅ¡vykus, apie jų veiksmus pranešė telefono numeriu 112. Tvirtina, kad jis kaltinamojo M. L. atžvilgiu nesmurtavo. Pripažįsta, kad lauke metė dangtį, bet pataikė į savo maÅ¡inÄ . Dangtį metė, nes norėjo parodyti, jog ginsis, buvo susinervinęs. Byloje reiÅ¡kia 1040 Eur civilinį ieÅ¡kinį, tai yra 40 Eur už sugadintÄ kėdę, 1000 Eur už patirtÄ neturtinę žalÄ , nes buvo sumuÅ¡tas, jautė skausmÄ , buvo sužalotas, pažemintas. Proceso iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ yra 400 Eur.

IÅ¡tirti įrodymai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019-10-02 gavus A. Č. pareiÅ¡kimÄ , kad 2019-10-02 apie 11.40 val., jam bÅ«nant namuose duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., jį sumušė jo sugyventinės R. P. broliai T. ir M. L. (1 t., b. l. 15-16). IÅ¡ BPC pažymos matyti, kad A. Č. 2019-10-02 11.58 val. policijai pranešė, kad buvo sumuÅ¡tas T. ir M. L. (1 t., b. l. 34). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2666/2019(02) nurodyta, kad A. Č. nustatyta kraujosruva kaklo užpakalinėje dalyje deÅ¡inėje, kraujosruva bei nubrozdinimas apatinėje lÅ«poje.

Sužalojimai, kurie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 69). Nukentėjusysis A. Č., patikrinus alkotesteriu 2019-10-02 12.17 val., buvo blaivus (1 t., b. l. 33). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis duomenys neskelbtini), Dotnuvos sen., Kėdainių r. sav. Namo kambaryje, ant grindų prie spintos, užfiksuota gulinti sulankstyta metalinė kėdė, nuo kurios nukritusi medinė sėdimoje dalis, fotografuota (1 t., b. l. 22-30).

Liudytojas E. L. duoti parodymus prieÅ¡ savo brolius atsisakė (1 t., b. l. 76). Liudytojas A. L. parodė, kad M. L. ir T. L. yra jo sÅ«nÅ«s. M. buvo grįžęs iÅ¡ užsienio. 2019-10-02, gerokai prieÅ¡ pietus, tikslaus laiko nepamena, jis kartu su sÅ«numis – M., T. ir E. bei pažįstamu Puskepaliu nuvažiavo į Kėdainius, kur M. iÅ¡sikeitė pinigų. Visi pavalgė čeburėkinėje, iÅ¡gėrė po vienÄ butelį alaus. Važiuojant link namų M. pasakė, kad norėtų nuvažiuoti pas savo seserį R., kuri gyvena su Å¡eima duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. Nuvažiavus į R.s kiemÄ , jis su P. liko kieme, o jo sÅ«nÅ«s – M., E. ir T. nuėjo į R.s namus.

KÄ jie ten darė, jis nežino. E. iÅ¡ namo išėjo pirmas. Namuose liko T. su M.. Po kelių minučių jis pamatė, kad prie namo durų stovi sÅ«nÅ«s T. ir M., o Å¡alia jų stovi A. Č., kuris yra R.s sugyventinis. Matė, kaip A. jo sÅ«nui M. sudavė tris kartus kumščiu į veidÄ . Tada A., M. ir T. pradėjo tarpusavyje stumdytis. Nematė, kad jo sÅ«nÅ«s suduotų A.. T. ir M. išėjus į laukÄ , A. pradėjo į juos mėtyti įvairius daiktus, dėl ko jie greitai iÅ¡važiavo (1 t., b. l. 81-82).

Liudytojas P. P. (mirė 2019-11-25) parodė, kad 2019-10-02 ryte, M. L. praÅ¡ymu, savo automobiliu M., jo brolius T. ir E. bei jų tėvÄ A. L. jis vežė į Kėdainius. Grįžtant į namus valgė čeburėkinėje, gėrė alaus. Po to jų praÅ¡ymu nuvežė į duomenys neskelbtini) kaimÄ pas giminaičius. T., M. ir E. L. nuėjo į namo vidų, o jis liko sėdėti automobilyje. A. L. stovėjo kieme. Matė, kaip iÅ¡ namo išėjo M., E., T., o už jų buvo namų Å¡eimininkas – A. netikras žentas, kurį pažįsta tik iÅ¡ matymo.

Matė, kaip prie namo durų M., E. ir T. stumdė namo šeimininkÄ , tačiau, kad jie suduotų smÅ«gius – nematė, nežiÅ«rėjo, stengėsi nesikiÅ¡ti, yra seno amžiaus, nenori turėti jokių problemų. Namo Å¡eimininkas buvo santÅ«rus, neagresyvus, o tie trys L. buvo agresyvÅ«s, T. keikėsi, jie buvo neblaivÅ«s (1 t., b. l. 87-88). Liudytojas Z. U. parodė, kad jis gyvena duomenys neskelbtini) kaime kartu su sÅ«nėno A. Č. Å¡eima. SÅ«nėnas yra ramaus bÅ«do, į konfliktus nesivelia. 2019 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos ir laiko nepamena, jis buvo namuose, gulėjo lovoje.

Namuose buvo A. ir jo vaikai. Roberta buvo darbe. Staiga pajuto, kad kažkas spyrė į jo lovÄ . Atsisėdęs tarpduryje pamatė stovinčius du A. sugyventinės R.s brolius, kurie buvo neblaivÅ«s. Jis atsistojo ir ėmė garsiai rėkti, kad broliai iÅ¡eitų iÅ¡ namų. Prie brolių atėjo ir A.. Tada jis, nenorėdamas kiÅ¡tis į konfliktÄ , užsidarė savo kambaryje, todėl kas vyko nematė, tik girdėjo triukÅ¡mÄ , riksmus, daužymo garsÄ . Po to sÅ«nėnas A. jam papasakojo, kad jį sumušė du R.s broliai ir jis iÅ¡kvietė policijÄ .

Jokių konfliktų su R.s broliais jis nėra turėjęs, su jais nebendrauja (1 t., b. l. 92-93). Liudytojas Z. U., patikrinus alkotesteriu 2019-10-02 12.23 val., buvo blaivus (1 t., b. l. 33). Liudytoja R. P. parodė, kad ji gyvena su sugyventiniu A. Č., keturiais jų vaikais ir sugyventinio dėde Z. U.. M. ir T. L. yra jos broliai. Jos sugyventinis A. su jos broliais nebendrauja, kadangi pastarieji geriantys, rodo blogÄ pavyzdį jų vaikams, todėl jų namuose nepageidautini, atvažiuoja tik tada, kai A. nėra namuose. 2019-10-02 nuo 7 val. ji buvo darbe.

Apie 18 val. iÅ¡ darbo jÄ parsivežti atvyko A., kuris jai papasakojo, kad buvo policijoje, nes jį sumušė atvykę jos broliai M. ir T.. A. sakė, kad M. jį laikė už pečių, o T. mušė, po to ir M. jį mušė. Ant A. lÅ«pos ji matė žaizdÄ , jis skundėsi, kad jam skauda lÅ«pÄ , galvÄ (1 t., b. l. 98-99). Blaivumo patikrinimo testų metu M. L. nustatytas - 1,89 promilių, E. L. - 0,52 promilių, o A. L. - 2,14 promilių girtumas (2 t., b. l. 2). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, iÅ¡tirtais liudytojų parodymais ir anksčiau apraÅ¡ytais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. spalio 2 d. apie 11.40 val., M. L. ir T. L., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, nukentėjusiojo A. Č. namuose, esančiuose duomenys neskelbtini), M. L. namo koridoriuje abejomis rankomis sugriebė A. Č. už pečių, stipriai už rÅ«bų jį patempė, sudavė kumščiu penkis smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ ir krÅ«tinę, rankomis įstÅ«mė nukentėjusįjį į kambarį, kur T.

L. nukentėjusiajam sudavė du kartus kumščiu į nugarÄ , spyrė penkis kartus nukentėjusiajam į kojas, po ko M. L. kumščiu dar sudavė nukentėjusiajam penkis kartus į krutinę, galvÄ , rankas, taip smurtaudami bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Č. kraujosruvÄ kaklo deÅ¡inės pusės užpakalinėje dalyje, kraujosruvÄ bei nubrozdinimÄ apatinėje lÅ«poje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Č. sveikatÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ . Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje, padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmÄ , padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir to siekia arba sÄ moningai leidžia kilti tokiems padariniams. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo A. Č. pareiÅ¡kimÄ , kad jį sumušė jo sugyventinės R. P. broliai – kaltinamieji T. ir M. L.. Abu kaltinamieji pagal jiems pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltais teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiÅ¡kai, patvirtino, kad atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suvokia, kad jų veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ , sužalojo nukentėjusįjį.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis kategoriÅ¡kai teismui patvirtino, jog abu kaltinamieji jį sumušė panaudodami kaltinime nurodytÄ fizinį smurtÄ , panaudotas smurtas sukėlė jam fizinį skausmÄ , jis buvo sužalotas. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki.

Nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, todėl puikiai suprato ir įvertino įvykio situacijÄ . Gi kaltinamajam M. L. buvo nustatytas - 1,89 %, kartu įvykio vietoje buvusiam jo broliui E. L. - 0,52 % ir tėvui A. L. - 2,14 % promilių girtumas. Be to, kaltinamieji kaltais prisipažino tik teisiamojo posėdžio metu. Net jei kaltinamieji kaltais ir nebÅ«tų prisipažinę, nukentėjusiojo, įspėto dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturėtų pagrindo netikėti. Nukentėjusiojo parodymais teismas neturi ir neturėtų pagrindo netikėti dar ir todėl, kad nėra jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, dėl ko jis siektų apkalbėti kaltinamuosius, melagingai juos apkaltinti padarius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra padarius kriminalinį nusikaltimÄ , nes ir patys kaltinamieji teismui patvirtino, jog iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio jie su nukentėjusiuoju jokių konfliktų iÅ¡ esmės neturėjo.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir iÅ¡tirti netiesioginių liudytojų Z. U., kuris įvykio metu buvo blaivus, bei R. P., kuri yra kaltinamųjų sesuo, parodymai, kurie, įspėti dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog nukentėjusysis jiems papasakojo, kad jo atžvilgiu smurtavo abu kaltinamieji, jų parodymų turinys atitiko nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Teismas remiasi Å¡ių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, be to - juos patvirtina ir kiti byloje anksčiau apraÅ¡yti raÅ¡ytiniai įrodymai. Tai yra iÅ¡ pagarsintų mirusio liudytojo P. P. parodymų matyti, jog jis matė, kaip kaltinamieji prie namo durų stumdė nukentėjusįjį, kurį charakterizavo kaip besielgusį santÅ«riai, neagresyviai, prieÅ¡ingai nei kaltinamuosius, kurie, pasak liudytojo, buvo neblaivÅ«s, agresyvÅ«s, T.

L. vartojo necenzūrinius žodžius. Iš pranešimo BPC pažymos matyti, kad nukentėjusysis A. Č. apie tai, kad jis buvo sumuštas abiejų kaltinamųjų, pranešė tuoj pat po įvykio, nedelsiant. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva kaklo užpakalinėje dalyje dešinėje, kraujosruva bei nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu, kurie galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tai yra įvykio metu.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – rasta sulaužyta kėdė, taip pat patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytojas A. L., kaltinamųjų tėvas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tai, kas vyko namo viduje nematė, tačiau priešingai, nei abu kaltinamieji, nurodė, jog jis matė, kaip nukentėjusysis M. sudavė kieme, nors patys kaltinamieji tvirtino, kad tai įvyko namo viduje, tai yra vietoje, kurioje liudytojas matyti nukentėjusiojo veiksmų negalėjo.

Todėl esant tokiam prieÅ¡taravimui, liudytojo, kuris yra kaltinamųjų tėvas, tai yra artimas giminaitis, todėl nėra beÅ¡aliÅ¡kas, parodymų teismas nevertina nei kaip patikimų, nei kaip turinčių reikÅ¡mės kaltinamųjų kaltės įrodinėjimui Å¡ioje byloje. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. BÅ«dami suaugę ir psichiÅ¡kai sveiki, tai yra suvokdami savo veiksmus, galėdami ir privalėdami juos valdyti, kaltinamieji turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumÄ , numatė galinčias kilti pasekmes – kad jų panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , gali padaryti ir sveikatos sutrikdymÄ , ir to siekė.

Kaltinamųjų psichinį santykį su jų veika įrodo ne tik kaltinamųjų veiksmų, bet ir viso jų elgesio įžūlumas ir demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti, ypač matant kieme žaidžiančius du mažamečius savo sesers vaikus, kurie įvykio metu, kaip nurodė nukentėjusysis, buvo iÅ¡sigandę ir verkė. Savo veiksmais ir elgesiu be jokio leidimo įsibrovę į nukentėjusiojo namus, kur buvo spardoma ir į senyvo amžiaus nukentėjusiojo dėdės lovÄ , kurioje jis tuo metu gulėjo, laisvai vaikÅ¡toma po namus ir tÄ darė trys suaugęs vyrai, kurių kieme laukė dar du kartu atvykę vyrai, o nukentėjusysis turėjo prieÅ¡intis ir ginti savo namų erdvę vienas, kaltinamieji nukentėjusiajam siekė pademonstruoti savo tariamÄ virÅ¡enybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiÅ¡kai netoleruotina.

Kaltinamieji, nors ir yra jau subrendusios asmenybės, akivaizdžiai nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo sužalotas. NusikaltimÄ kaltinamieji padarė veikdami kartu, bendrais veiksmais, todėl įrodyta, kad jie veikė kartu bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje. Aplinkybės, kuris iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiajam sukėlė tik fizinį skausmÄ , o kuris sukėlė ir fizinį skausmÄ , ir sužalojo, taip pat kaltinamųjų nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičius, įtakos kaltinamųjų veikos kvalifikacijai neturi.

IÅ¡analizavęs surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji T. L. ir M. L. padarė jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltai prisipažino ir nurodė, kad gailisi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kÄ pripažino ir patys kaltinamieji.

Kaltinamojo T. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, tai yra turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , kaip tai nurodyta kaltinamajame akte. Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nurodyta kaltinamajame akte, jų pripažinti neprašė ir prokuroras, todėl teismas savo iniciatyva tokių pripažinti taip pat negali, nes tai sunkintų kaltinamųjų padėtį. Bausmių skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į tai, kad jie padarė nesunkų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ ;

į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; į tai, kad sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukelta nebuvo; atsižvelgia į kaltininkų asmenybę charakterizuojančius duomenis:

1) M. L. (2 t., b. l. 57, 61-82): 2013-05-20 teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., tuo metu charakterizuotas, kaip tai matyti iÅ¡ baudžiamojo įsakymo turinio - neigiamai, 2015-01-21 teistas pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas) – areÅ¡tu, bausmę atliko 2015-03-13, teistumas iÅ¡nykęs 2018-03-13, per 5 metus LR administracinėmis nebaustas, Å¡iuo metu nedirba, tvirtina, kad jau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turi mažametį vaikÄ , sveikas.

2) T. L. (2 t., b. l. 130, 134-172): teistas 2 kartus - 2018-11-27 nuteistas pagal BK 310 str., 140 str. 1 d. (2 epizodai), bausmės vykdymas atidėtas 1 m., neatlikęs bausmės vėl padarė nusikaltimÄ ir buvo nuteistas 2019-09-20 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., subendrinus nuosprendžius (BK 64 str.) – galutine 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. - bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikui, įpareigotas gydytis dėl alkoholio vartojimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, dirbti, į probacijos tarnybÄ Ä¯raÅ¡ytas 2019-01-02, 2019-03-30 bÅ«damas neblaivus padarė administracinį nusižengimÄ , dėl ko įspėtas, baustas ir kitomis administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe dėl nedidelio chuliganizmo, baudos nesumokėtos, todėl tos nuobaudos galioja, nuo 2019-07-26 užsiregistravęs kaip vykdantis individualiÄ veiklÄ , Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Å¡eimos neturi, sveikas. Skirtinos bausmės.

1) Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo M. L. dominuojantį vaidmenį, jo smurtinių veiksmų, atliktų prieÅ¡ nukentėjusįjį, kiekį, į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta areÅ¡to bausmė, tačiau jis iÅ¡vadų nepadarė, vėl nusikalto, todėl jam neturėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, nei jis jau yra atlikęs, tai yra Å¡velnesnė bausmė už areÅ¡to bausmę, kaltinamajam M. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė (BK 54 str. 3 d., BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 641 str.), į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo laikÄ (BK 66 str.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant minimaliam laikui, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslas bus pasiektas be realios bausmės atlikimo, kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str.).

2) Atsižvelgiant į kaltinamojo T. L. nusikalstamo elgesio prieÅ¡istorę, kaltinamajam T. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė (BK 54 str. 3 d., BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 641 str.), į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo laikÄ (BK 66 str.), bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinant su 2019-09-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta bausme (BK 64 str. 2 d.) ir, atsižvelgiant į prokuroro iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , į valstybėje vykdomÄ bausmių politikÄ , laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Å¡Ä¯ kartÄ dar atidedant, tačiau jau atidedant maksimaliam laikui, nes teismas paskutinį kartÄ suteikia kaltinamajam galimybę pasitaisyti be nedelsiamo jo pasiuntimo atlikti bausmę į pataisos namus, vis dar viliantis, kad bausmės tikslas dar gali bÅ«ti pasiektas be realios bausmės atlikimo, kaltinamojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laiku koreguojant įpareigojimais (BK 75 str.).

Kardomosios priemonės. T. L. buvo sulaikytas 2019-10-03 11.15 val., paleistas 2019-10-04 11.38 val. – 2 paras (2 t., b. l. 87-90). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (saugoma prie bylos 2 tomo), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. M. L. buvo sulaikytas 2019-10-02 15.20 val., paleistas 2019-10-04 11.06 val. – 2 paros (2 t., b. l. 5-8).

Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės: raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (saugoma prie bylos 2 tomo), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusysis A. Č. byloje pateikė viso 1040 Eur civilinį ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 181-182), kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė ir prašė iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ M.

L. dar ir 40 Eur turtinės žalos atlyginimÄ dėl sulaužytos kėdės, kuriÄ jis sulaužė tyčia kėdę mesdamas. Nurodė, kad kėdę pirko prieÅ¡ du metus už 60 Eur. Neturtinę žalÄ grindė tuo, kad kaltinamųjų buvo sumuÅ¡tas, jautė fizinį skausmÄ , buvo sužalotas, pažemintas. Kaltinamasis T. L. su nukentėjusiojo civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko, jo dydžio neginčijo Kaltinamasis M. L. su nukentėjusiojo civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Neneigė, kad įvykio metu buvo sulaužyta kėdė, jos vertės neginčijo, tačiau iÅ¡reiÅ¡kė manymÄ , kad kėdė nekainuoja 40 Eur.

Taip prašė mažinti neturtinės žalos dydį iki 300 Eur, nes jis nedirba, pajamų negauna, be to, dar turės atlyginti ir advokato iÅ¡laidas už nukentėjusiojo atstovavimÄ . Turtinė žala. Kadangi teismas neturi pagrindo netikėti, kad kaltinamasis M. L., tyčia mesdamas sulaužė nukentėjusiojo kėdę, nes Å¡iÄ aplinkybę, be paties nukentėjusiojo tvirtinimo, įrodo ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nufotografuota sulaužyta kėdė, nesant pagrindo abejoti nukentėjusiojo pateiktu sugadinto turto įvertinimu, nes kitoks įvertinimas teismui pateiktas nebuvo (BPK 7 str.), darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti 40 Eur turtinę žalÄ už sugadintÄ daiktÄ pagrįstas, realus, todėl tenkintinas - 40 Eur turtinės žalos atlyginimÄ priteisiant iÅ¡ kaltinamojo M.

L., kuris kėdę ir sulaužė. Neturtinė žala. Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d. Byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad abiejų kaltinamųjų tyčia nukentėjusiojo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ne tik sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , sužalojo, bet jį ir iÅ¡gÄ sdino, pažemino, sukėlė jam stresÄ , tai yra jis patyrė emocinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kÄ patvirtina ir iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma.

NeblaivÅ«s kaltinamieji be leidimo įsibrovė į nukentėjusiojo namÄ , iÅ¡gÄ sdino kieme žaidusius nukentėjusiojo mažamečius vaikus, kurie verkė, iÅ¡gÄ sdino kartu gyvenantį nukentėjusiojo dėdę. Todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo. Sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukelta nebuvo. Abu kaltinamieji sveiki ir darbingi, tai yra dirba/gali dirbti, tik iÅ¡ vieno kaltinamojo priteisiama nedidelio dydžio turtinė žala, iÅ¡ abiejų kaltinamųjų priteistinos ir proceso iÅ¡laidos.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas, o ne nukentėjusysis, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 800 Eur, toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina solidariai iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su abiejų kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Proceso išlaidos. Atstovavimo išlaidos. Nukentėjusysis/jo atstovas prašė iš kaltinamųjų priteisti viso 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymas buvo grindžiamas pinigų priėmimo kvitais (3 t., b. l. 17). Kaltinamieji sutiko su prašomomis priteisti proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo paruoštas ir pateiktas civilinis ieškinys, nukentėjusįjį advokatas (-ai) atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje (sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus atlygintinų iÅ¡laidų dydžio), darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡oma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidos (iÅ¡laidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti), praÅ¡ant nukentėjusiajam ir jo atstovui, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ abiejų kaltinamųjų.

PaÅ¡to iÅ¡laidos. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos – viso 15,12 Eur (po 7,56 Eur), atsižvelgiant į sudėtinga kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , į kaltinamųjų prioritetinę pareigÄ atlyginti priteisiamÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, iÅ¡ kaltinamųjų Å¡ioje byloje valstybei nepriteistinos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir nuteisti – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. bausmę 1/3 mažinti ir paskirti bausmę - 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimÄ ; remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2019-09-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme – prie neatliktos didesnės bausmės pridedant visÄ nauju nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimÄ ; remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti T.

L.:

1) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visÄ bausmės laikÄ gydytis nuo alkoholizmo;

2) tęsti darbÄ , dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų); IÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali bÅ«ti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ankstesnėje byloje laikÄ nuo 2018-06-12 iki 2018-06-13 (1 parÄ ) ir laikino sulaikymo Å¡ioje byloje laikÄ nuo 2019-10-03 iki 2019-10-04 (2 paras).

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ (saugoma prie bylos 2 tomo), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir nuteisti – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. bausmę 1/3 mažinti ir paskirti bausmę - 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimÄ ; remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienerių) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti M.

L.:

1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų); IÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali bÅ«ti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo Å¡ioje byloje laikÄ nuo 2019-10-02 iki 2019-10-04 (2 paras).

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ (saugoma prie bylos 2 tomo), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. L. – 40,00 Eur (keturiasdeÅ¡imties eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam A. Č., gim. duomenys neskelbtini). Priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų T.

L. ir M. L. – 800,00 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam A. Č., gim. 1984-11-30. Priteisti iÅ¡ kaltinamųjų T. L. ir M. L. po 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų 00 ct) iÅ¡ kiekvieno proceso (advokato atstovavimo) iÅ¡laidų nukentėjusiajam A. Č., gim. 1984-11-30. Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė