f1fd3dc5-0237-4b12-82e6-4658e28dbefb · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4-406/11                                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01076-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.1.;15.2.3.2. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 31 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui Herikui Budėnui,atstovui Liudvikui Ragauskiui,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Žukauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos 7244,34 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas nurodė, kad 2008 m. kovo 17 d. įmonė įsigijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Kaune. Kadangi Å¡is sklypas yra tarp kitų sklypų ir buvo bÅ«tina įrengti privažiavimÄ iki sklypo, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2010 m. gegužės 10 d. buvo pateiktas praÅ¡ymas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ projektuoti susisiekimo komunikacijos projektÄ statiniui – vietinės reikÅ¡mės vidaus keliui.

Per įstatyme nurodytÄ 20 dienų terminÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadas iÅ¡duotas nebuvo, o 2010 m. birželio 12 d. iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos gautas raÅ¡tas buvo nekvalifikuotas, savo turiniu nieko bendro su pateiktu praÅ¡ymu neturėjo. Todėl 2010 m. birželio 14 d. pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ su pakartotiniu praÅ¡ymu dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo. 2010 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas raÅ¡tas, praneÅ¡ant, kad skundo nagrinėjimui buvo sudaryta komisija, tačiau joks individualus administracinis aktas, sprendžiant jų praÅ¡ymÄ , nebuvo priimtas.

PareiÅ¡kėjo manymu, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, neiÅ¡duodama statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado, savo neveikimu pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip sklypo savininkės, nuosavybės teises ir įstatymų saugomus interesus, Å¡iuo neveikimu buvo trukdoma naudotis teise tapti statytoju, nuosavomis lėšomis įrengiant vietinės reikÅ¡mės vidaus keliÄ , bÅ«tinÄ privažiavimui prie priklausančio žemės sklypo. Dėl tokio neveikimo įmonė turėjo veiklos nepatogumų ir neplanuotų iÅ¡laidų, susidedančių iÅ¡ iÅ¡laidų skundo rengimui 556,70 Lt, papildomų patalpos nuomos iÅ¡laidų – 6622,44 Lt ir darbo užmokesčio apmokant darbo laikÄ , skirtÄ ginčui su atsakovu – 65,20 Lt, viso padarant turtinę 7244,34 Lt žalÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad dėl neveikimo buvo pažeisti jų teisėti lÅ«kesčiai, jie patyrė nusivylimÄ vieÅ¡Ä ja miesto valdžia, nukentėjo jų įmonės įvaizdis, todėl praÅ¡o priteisti 10000 Lt moralinę žalÄ . Atsakovo atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. 2010 m. gegužės 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo užregistruotas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo nukreiptas vykdymui. 2010 m. birželio 7 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad negali parengti projektavimo sÄ lygų sÄ vado, kadangi vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T-594 „Dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų iÅ¡plėtimo ir įrengimo, kai Å¡iuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau ApraÅ¡as) savivaldybei reikia pateikti praÅ¡ymÄ sudaryti sutartį.

Atstovė pažymi, kad Å¡io atsakymo pareiÅ¡kėjas neginčijo. Mano, kad tokių Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų negalima laikyti neveikimu, nes pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, dėl kokių priežasčių projektavimo sÄ lygų sÄ vadas negali bÅ«ti parengtas bei nurodyta, kokiu bÅ«du tai gali bÅ«ti įgyvendinta. Atsakovo atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjas siekė įgyti teisę tapti statytoju ne teisės aktuose nustatyta tvarka, nes jis nevaldo nuosavybės teise žemės sklypo, kuriame norima vykdyti kelio, kaip inžinerinio statinio, statybos darbus.

Statybos darbai, siekiant įsirengti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, patenka į Tvarkos apraÅ¡o reglamentavimo sferÄ . Atstovė teigia, kad CK 6.271 str. prasme nėra nei vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų žalos atlyginimui atsirasti – neteisėtų veiksmų ar neveikimo, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir tariamos žalos atsiradimo, pačio žalos padarymo fakto. Atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytos abejotinos kilmės iÅ¡laidos nelaikytinos žala, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog tokios iÅ¡laidos atsirado iÅ¡imtinai tik dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų.

Patalpų nuoma ir pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros už jų nuomÄ niekaip nesusiję su Kauno miesto administracijos veiksmais ar neveikimu, be to faktinis patekimas (pravažiavimas) į jam nuosavybės teise priklausantį sklypÄ yra. Nesant nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. negalima. PareiÅ¡kėjui nepadaryta ir neturtinė žala, kuriÄ jis praÅ¡o priteisti, kadangi nei viena iÅ¡ jo nurodytų aplinkybių neatitinka CK 6.250 str. 1 d. apibrėžtos neturtinės žalos esmės. Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.PareiÅ¡kėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos 7244,34 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuomet ji padaroma savivaldybės valdžios institucijų ar jų darbuotojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, kÄ reglamentuoja CK 6.271 straipsnis.

Kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 53 str. 2 d.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado žala. Teisėje neteisėti veiksmai suprantami kaip nevykdymas įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia atlikti.

Todėl tam, kad bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam turtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas, visų pirma, privalėjo įrodyti ir atitinkamai byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad Savivaldybė ar jos darbuotojai nevykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti. PareiÅ¡kėjas mano, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 gegužės 10 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ projektuoti susisiekimo komunikacijos projektÄ statiniui – vietinės reikÅ¡mės vidaus keliui, neteisėtai atsisakė Å¡iuos veiksmus atlikti bei iÅ¡duoti sÄ lygų sÄ vadÄ , nepagrįstai vadovaudamasi ApraÅ¡o nuostatomis ir nurodydama pateikti savivaldybei praÅ¡ymÄ sudaryti sutartį.

Statybos įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) 20 str. 4 d. nustatyta, kad sÄ lygos (iÅ¡ kurių formuojamas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas) turi bÅ«ti parengiamos per 10 darbo dienų. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 5 d. projektavimo sÄ lygos įraÅ¡omos į projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , kurį patvirtina ir iÅ¡duoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo praÅ¡ymo gavimo, arba per 15 darbo dienų praneÅ¡a statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sÄ lygų sÄ vadas neiÅ¡duodamas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymas iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Kauno miesto savivaldybėje užregistruotas 2010 m. gegužės 11 d. (b.l. 10), o Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raÅ¡tas (b. l. 42), kuriuo atsisakyta parengti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir nurodyti motyvai, pasiraÅ¡ytas 2010 m. birželio 7 d., taigi formaliai pažeidus Statybos įstatyme nurodytÄ 15 darbo dienų terminÄ .

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, sprendžiant, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai teisėti, taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. prasme nėra statytojas, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina (šios aplinkybę neneigia ir pats pareiškėjas), kad prašyme nurodyto statinio statybai skirto žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais įmonė nevaldo ir nenaudoja ir kad tai yra valstybinė žemė.

Darytina išvada, kad tokioje situacijoje atsakovas visiškai pagrįstai siūlė pareiškėjui naudotis 2008 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-594 patvirtinto „Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašo“ nuostatomis, kurios reglamentuoja valstybinėje žemėje esančių susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir naujų komunikacijų įrengimo darbus, nustatyta tvarka (b. l. 43-45), tokiu būdu nurodydamas, kaip nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų gali būti realizuoti jo teisė.

Todėl CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiÅ«riu (pagal Å¡iÄ dalį, valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti) pripažintina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigÅ«nai nagrinėjamoje situacijoje pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , tačiau, privalėdami vadovautis (tinkamai vykdyti) Statybos įstatymo 20 str. 5 d. nuostatomis, nežymiai pažeidė nustatytus praneÅ¡imo apie atsisakymÄ iÅ¡duoti sÄ vadÄ terminus. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje tirtina, ar yra ir kitos dvi bÅ«tinos sÄ lygos:

žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp žalos bei neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi bÅ«tinoji tam tikrų iÅ¡laidų pripažinimo atlygintina žala sÄ lyga yra pareigÅ«nų (arba valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas.Å iuo atveju sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos, kurias jis tariamai patyrė, gali bÅ«ti laikoma turtine žala, bÅ«tina įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas turtine žala nurodo papildomas administracinių patalpų nuomos iÅ¡laidas – 6622,44 Lt (b.l.23 - 27) skundo rengimo iÅ¡laidas – 556,70 Lt (b.l. 21,22) ir darbo užmokestį, apmokant darbo laikÄ , skirtÄ ginčui su atsakovu – 65,20 Lt (b,.l. 28,29) Minėta, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes atsakovo atsisakymas parengti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ pripažintinas pagrįstu bei teisėtu, todėl negali bÅ«ti vertinamas neteisėtu veiksmu (neveikimu), kadangi atsakovo kompetencijai priskirtos funkcijos įvykdytos.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju konstatuotas pažeidimas, susijęs su 4 darbo dienomis pavėluotu atsakymo į praÅ¡ymÄ dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo pateikimu, visiÅ¡kai neįtakojo praÅ¡omos turtinės žalos, susijusios su pareiÅ¡kėjo nurodytomis turėtomis iÅ¡laidžiomis. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjui gavus atsakymÄ , tolimesnė įvykių seka, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, priklausė tik nuo jo paties valios ir pasirinkto elgesio varianto. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos iÅ¡laidos, sudarančios turtinės žalos dydį, yra abejotinos kilmės ir nesietinos su atsakovo veiksmais, kuriais formaliai buvo praleistas terminas atsakymui į praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ pateikti.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nagrinėjamos ir pareiÅ¡kėjo nurodytos iÅ¡laidos, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomos pareiÅ¡kėjo turtine žala, patirta dėl pavėluoto atsakymo gavimo.Pažymėtina, jog tokia pozicija atitinka susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.A146-56/2009). Nenustačius, vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti bÅ«tinosios sÄ lygos – žalos, negali bÅ«ti ir trečiojo vieÅ¡osios atsakomybės elemento - priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.249 str.), o nesant bent vieno iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.

Taigi teismas, Å¡ioje byloje esančių įrodymų kontekste įvertinęs visus turtinės žalos kompensacijos dydžiui reikÅ¡mingus kriterijus, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog bÅ«tent dėl atsakovo pavėluoto atsakymo jis negalėjo naudotos patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) Kaune ir dėl to buvo priversti nuomoti kitas patalpas, taip susidarant papildomoms iÅ¡laidoms, mokant už patalpų nuomÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos (žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) Kaune) matyti, kad pareiÅ¡kėjas turėjo ir turi galimybę esamu faktiniu pravažiavimu patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 10000 Lt neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos sÄ vokÄ apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.PareiÅ¡kėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad pareigÅ«nų neveikimu patyrė nusivylimÄ viešėja valdžia, nukentėjo įmonės įvaizdis, be to, negalėjo pristatyti teikiamų paslaugų, nes įmonės įvaizdžio formavimui ir užsienio partnerių pritraukimui reikalingos tam tikrus reikalavimus atitinkančios administracinės patalpos.

PareiÅ¡kėjas – juridinis asmuo, todėl nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar jis gali reikalauti neturtinės žalos. Å iuo aspektu pažymėtina, kad juridinių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra pripažįstama ne tik nacionalinių, bet ir tarptautinių teismų praktikoje, kuri, be kita ko, gali bÅ«ti vienas iÅ¡ tinkamo nacionalinio teisinio reguliavimo interpretavimo Å¡altinių. Europos Žmogaus Teisių Teismas Commingersoll S. A. byloje priteisė juridiniam asmeniui neturtinę žalÄ už jo patirtÄ nerimÄ , nepatogumus ir neužtikrintumÄ (EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Commingersoll S. A. prieÅ¡ PortugalijÄ , Reports of Judgments and Decisions 2000-IV).

Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Europos žmogaus teisių konvencija nedraudžia juridiniams asmenims kompensuoti neturtinės žalos, tačiau jos atlyginimo galimybė priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Priteisiant neturtinę žalÄ juridiniams asmenims vertintini tiek subjektyvÅ«s, tiek objektyvÅ«s kriterijai: žala įmonės reputacijai, neapibrėžtumas planuojant įmonės sprendimus, įmonės valdymo sistemos sugriovimas (susilpnėjimas), taip pat, nors ir mažesne apimtimi, valdymo organų narių ir akcininkų patirti nepatogumai ir susirÅ«pinimas dėl įmonės veiklos, prestižo, pernelyg užsitęsusio netikrumo planuojant įmonės veiklÄ ir pan.Materialios (piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).

AnalogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008).

Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Byloje esančių įrodymų kontekste, įvertinus visus neturtinės žalos kompensacijos dydžiui reikÅ¡mingus kriterijus bei sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai sukėlė jam nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , kad tai pakenkė įmonės reputacijai – geram vardui, teigiamam vertinimui, požiÅ«riui visuomenėje, verslo aplinkoje.

Taigi tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai neįrodyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006), darytina iÅ¡vada, kad ginčo atveju teismo nustatytas pažeidimas, atsižvelgiant į pažeistų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę negali gali bÅ«ti vertintamas pinigais, o pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neigiamai nukentėjo įmonės, kaip juridinio asmens interesai, ženkliai pažeidžiant teisėtus lÅ«kesčius, pakenkiant įmonės įvaizdžio formavimui, pritraukiant užsienio partnerius, neatitinka faktinės situacijos ir prieÅ¡tarauja protingumo bei teisingumo principams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Gintaras Čekanauskas                                                                                                                                                                                                           Â