f1fced35-e6fd-4043-b611-7cd17637b13c · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-822-971/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03987-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11; 2.6.16.11.2; 2.6.16.12; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 18 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovo V. B. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovės Neringos savivaldybės atstovei advokatei Linai Šimei, trečiajam asmeniui (atsakovui pagal priešieškinį) M.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Neringos savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tretieji asmenys D. B., M. B., ir atsakovės Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams (ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims) V. B., D. B., M. B. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir asmenų iÅ¡keldinimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas V. B. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti Neringos savivaldybę sudaryti su juo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį neterminuotam laikui, jÄ pasiraÅ¡ant per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad 1999 m. vasario 11 d. Neringos miesto savivaldybės valdyba nusprendė suteikti valstybės paramÄ Juodkrantės gyvenvietėje gyvenančiai D. B. trijų asmenų Å¡eimai, iÅ¡nuomojant savivaldybės 29,20 kv. m bendro naudingo ploto 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). 1999 m. vasario 18 d. Neringos savivaldybės bÅ«tų Å«kis (nuomotojas) ir D. B. (nuomininkas) sudarė butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Pagal sutartį butas suteiktas nuolatiniam naudojimui nuomininkui ir jos Å¡eimos nariams: sutuoktiniui V.

B. ir sÅ«nui M. B.. Sutarties 8 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo laikas – neterminuota. 1999 m. vasario 22 d. atsakovė iÅ¡davė D. B. orderį apsigyventi bute su atskira bendra virtuve. Orderyje nurodyta, kad D. B. Å¡eimÄ sudaro trys nariai. Sutartis 2005 m. vasario 29 d. ir 2009 m. sausio 13 d. buvo pakeista. Å iose sutartyse II dalyje numatytos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos, nurodyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi teisę gyventi tik nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai. „Nuomininko“ Å¡eimos nariai ar kiti teisėtai gyvenantys, kartu su juo asmenys, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir „Nuomininkas“ ir vykdo visus įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ Å¡ios sutarties, numatyta sutarties nutraukimo ir pakeitimo tvarka. 2013 m. sausio 8 d.

Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir D. B. santuoka. Pagal šį sprendimÄ Å¡eimos narių V. B. ir sÅ«naus M. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta bute. Jis 2020 m. vasario pradžioje buvo informuotas, kad 2020 m. sausio 22 d. D. B. gavo raÅ¡tÄ dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties nutraukimo, nes savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarčių vykdymo kontrolės patikrinimo metu nustatytas esminis sutarties 1.1. punkto pažeidimas, t. y. D. B. neinformavo nuomotojo apie nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Neringos savivaldybės administracijos direktorių, perraÅ¡yti / sudaryti nuomos sutartį, tačiau gavo atsakymÄ , kad, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo nuostatas, jis turi teisę iÅ¡ naujo kreiptis į Neringos savivaldybės administracijos Socialinį paramos skyrių su praÅ¡ymu. Atsakymas į 2020 m. balandžio 6 d. jo atstovės praÅ¡ymÄ iki kreipimosi į teismÄ nebuvo gautas.

IeÅ¡kovo teigimu, bute jis gyvena nuo 1999 m., moka komunalinius mokesčius, savo lėšomis tvarkė ir gerino butÄ . Butas buvo tik su daliniais patogumais ir tik 29,20 kv. m, Å¡iuo metu butas yra 31,78 kv. m ploto, jame įrengti visi patogumai. Jam yra nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, jis kito bÅ«sto, taip pat lėšų ir pajamų įsigyti bÅ«stÄ neturi. Kartu su juo gyvena ir sÅ«nus M. B., kuris kito gyvenamojo bÅ«sto neturi. Pažymėjo, kad, ieÅ¡kovui dar esant santuokoje, jų Å¡eima 2012 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Neringos savivaldybę, merÄ , miesto tarnybÄ su praÅ¡ymais leisti privatizuoti butÄ , tačiau atsakymas nebuvo gautas.

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas neturi teisinio pagrindo. 1999 m. vasario 18 d. tarp Neringos savivaldybės butų Å«kio ir D. B. sudaryta butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi butas perduotas laikinai naudotis D. B.. 2005 m. vasario 28 d. Neringos savivaldybės butų Å«kis ir D. B. sudarė pakeitimÄ prie sutarties (toliau – pakeitimas Nr. 1), kuriame numatyta, kad butas yra iÅ¡nuomojamas D.

B. ir jos Å¡eimos nariams V. B. ir M. B. terminuotam naudojimui, iki įvyksta tam tikros aplinkybės. Viena iÅ¡ tokių aplinkybių, lemiančių sutarties pabaigÄ , yra kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai įgyto gyvenamojo bÅ«sto bendras naudingas plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, yra ne mažesnis kaip 10 m2. Pakeitimo Nr. 1 punkte 10.6 buvo numatyta, kad įvykus minėtam įvykiui (nuomininkui įsigijus nuosavybės teise kitas patalpas), nuomininkas privalo per 1 mėnesį po nuomotojo raÅ¡tiÅ¡ko įspėjimo iÅ¡sikelti iÅ¡ nuomojamų patalpų kartu su visais Å¡eimos nariais.

Pakeitimo Nr. 1 punkte 12.4 buvo nustatyta, kad nuomininkai ir jų Å¡eimos nariai gali bÅ«ti iÅ¡keldinti iÅ¡ gyvenamosios patalpos, jei nuomininkas ar jo Å¡eimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamÄ gyventi bÅ«stÄ . 2009 m. sausio 13 d. Neringos savivaldybės butų Å«kis ir D. B. sudarė antrÄ pakeitimÄ prie sutarties (toliau – pakeitimas Nr. 2), kuriame įtvirtintos analogiÅ¡kos nuostatos dėl sutarties galiojimo sÄ lygų. 2020 m. sausio 22 d. Neringos savivaldybės administracija raÅ¡tu Nr. (4.17)V15-190 informavo D.

B., kad atliekant nuomos sutarčių vykdymo kontrolę nustatytas nuomos sutarties 1.1 punkto pažeidimas: D. B. neinformavo nuomotojo apie tai, kad nuosavybės teise įgijo gyvenamÄ sias patalpas, kurių bendras plotas 66,42 kv. m, todėl 2020 m. sausio 22 d. raÅ¡tu Neringos savivaldybės administracija informavo D. B., kad, vadovaujantis nuomos sutarties 12.4 punktu, D. B. ir jos Å¡eimos nariai privalo atlaisvinti bÅ«stÄ ir grÄ Å¾inti jį nuomotojui. V. B. 2020 m. vasario 5 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Neringos savivaldybės administracijÄ dėl sutarties pakeitimo arba naujos sutarties sudarymo. 2020 m. vasario 28 d. raÅ¡tu Nr. (4.17)V15-613 ieÅ¡kovui praneÅ¡ta, kad nėra galimybės pakeisti sutarties nuomininko arba sudaryti naujos sutarties su ieÅ¡kovu ir paaiÅ¡kinta, kad jis turi teisę kreiptis į Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir pateikti nustatytos formos praÅ¡ymÄ suteikti paramÄ bÅ«stui įsigyti ir iÅ¡sinuomoti.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.589 straipsnį fiziniai asmenys, nustoję bÅ«ti nuomininko Å¡eimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai. Nutraukęs santuokÄ su D. B., tačiau likęs gyventi bute, ieÅ¡kovas privalėjo suprasti, kad turi ne daugiau teisių į butÄ nei pati nuomininkė D. B.. IeÅ¡kovas privalėjo žinoti, kad tuo atveju, jei bent vienas iÅ¡ bute gyvenančių asmenų nuosavybės teise įgis kitÄ bÅ«stÄ , sutartis bus nutraukta.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. nuosavybės teise valdė butÄ TelÅ¡iuose, kurio bendras plotas buvo 39,02 kv. m, t. y. pakankamas visiems trims Å¡eimos nariams gyventi. D. B. nuo 2018 m. spalio 1 d. nuosavybės teise įgijo gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu ir Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai taip pat nepranešė nuomotojui. Tiek nuomininkė, tiek ieÅ¡kovas žinojo, kad butas yra skirtas asmenims, neturintiems nuosavo bÅ«sto, tačiau nesÄ Å¾iningai naudojosi butu, turėdami nuosavus bÅ«stus.

Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad socialinio bÅ«sto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar Å¡eima įsigyja bÅ«stÄ nuosavybės teise, iÅ¡skyrus atvejus, kai įsigyto bÅ«sto naudingasis plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, yra mažesnis už nustatytÄ Å¡io įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte (1 punktas). Todėl, atsakovės teigimu, Neringos savivaldybės administracijos sprendimas nutraukti sutartį buvo pagrįstas. Tretieji asmenys D. B. ir M.

B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko, teigė, kad ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas. Atsiliepime nurodė faktines aplinkybes, analogiÅ¡kas nurodytoms ieÅ¡kinyje. D. B. pažymėjo, kad ji turi nekilnojamojo turto, tačiau Å¡is turtas yra negyvenamas ir remontuotinas. 2020 m. vasario 20 d. sudaryta nekilnojamojo turto Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad yra pradėta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, nei Å¡ildymo, nei vidaus apdailos, grindų, dujų vandens, elektros nėra.

Dėl savavaliÅ¡kos statybos, broko suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas. Dėl Å¡ių priežasčių bei finansinių sunkumų, rekonstrukcijos nebegali vykdyti, nes negaunamas statybos leidimas ir kiti dokumentai. Tretieji asmenys sutiko su ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais ir patvirtino, kad ieÅ¡kovas Å¡iame bute gyvena nuo 1999 metų, moka komunalinius mokesčius, savo lėšomis tvarkė ir gerino butÄ . Butas buvo tik su daliniais patogumais ir tik 29,20 kv. m. Å iuo metu ieÅ¡kovo lėšomis butas yra su patogumais, pilnai įrengtas ir 31,78 kv. m ploto.

Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti su D. B. 1999 m. vasario 18 d. sudarytÄ butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir jÄ keičiančius susitarimus – 2005 m. vasario 28 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį ir 2009 m. sausio 13 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį; iÅ¡keldinti D. B., V. B. ir M. B. iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė faktines aplinkybes, analogiÅ¡kas nurodytoms atsiliepime.

Pažymėjo, kad 2005 m. vasario 28 d. tarp D. B. ir Neringos savivaldybės butų Å«kio sudarytame pakeitime Nr. 1 buvo susitarta: nuomotojas iÅ¡nuomoja nuomininkui (D. B.) ir jos Å¡eimos nariams (V. B., M. B.) butÄ terminuotam naudojimui – iki kol jie neįsigyja Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, iÅ¡skyrus atvejus, kai jų įgyto gyvenamojo bÅ«sto bendras naudingas plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų (pakeitimo Nr. 1 punktas 1.1.).

Pakeitimo Nr. 1 punktas 10.6 įpareigojo nuomininkÄ (D. B.) per 1 mėnesį iÅ¡sikelti iÅ¡ nuomojamų patalpų kartu su visais Å¡eimos nariais, įvykus 1.1 punkte nurodytam įvykiui. Pakeitimo Nr. 1 punkte 12.4 susitarta, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai gali bÅ«ti iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, jei nuomininkas ar jo Å¡eimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamÄ gyventi bÅ«stÄ . 2009 m. sausio 13 d. tarp D. B. ir Neringos savivaldybės butų Å«kio sudarytame pakeitime Nr. 2, kuriuo buvo susitarta analogiÅ¡kai (pakeitimo Nr. 2 punktai 1.1.; 10.6 ir 12.4).

D. B., V. B. ir M. B. žinojo, kad kito bÅ«sto įsigijimas yra pagrindas nuomotojui nutraukti sutartį. IeÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. nuosavybės teise valdė 39,02 kv. m ploto butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypo dalimi ir statiniais. D. B. nuo 2018 m. spalio 1 d. nuosavybės teise įgijo gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu ir Å«kiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai taip pat nepranešė nuomotojui. Tai patvirtina nuomininkės ir jos Å¡eimos narių nesÄ Å¾iningumÄ vykdant sutartį.

Tiek nuomininkė, tiek ieÅ¡kovas žinojo, kad butas yra skirtas asmenims, neturintiems nuosavo bÅ«sto, tačiau nesÄ Å¾iningai naudojosi butu, turėdami nuosavus bÅ«stus. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. sausio 22 d. raÅ¡tu informavo D. B. apie sutarties nutraukimÄ , vadovaujantis pakeitimo Nr. 2 punktais 12.4, 10.2 ir 10.6. RaÅ¡te buvo nurodyta, kad, jei butas nebus atlaisvintas per vienÄ mėnesį, atsakovė kreipsis į teismÄ dėl iÅ¡keldinimo. Kadangi ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys (atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) vis dar nėra geruoju grÄ Å¾inę buto, atsakovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl Å¡ių asmenų iÅ¡keldinimo.

Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad socialinio bÅ«sto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar Å¡eima įsigyja bÅ«stÄ nuosavybės teise, iÅ¡skyrus atvejus, kai įsigyto bÅ«sto naudingasis plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, yra mažesnis už nustatytÄ Å¡io įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte (turimo bÅ«sto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar Å¡eimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų).

D. B. savivaldybės reguliuojama kaina buvo iÅ¡nuomotas butas, kurio nuoma buvo siejama su nuosavo bÅ«sto neturėjimu ir pagal tuometinį reglamentavimÄ su D. B. sudarytose nuomos sutartyse ir buvo įtvirtinta viena iÅ¡ nuomos termino pabaigos sÄ lygų – bÅ«sto įsigijimas. Pažymėjo, kad D. B. atsiliepimo teiginiai, neva jos įsigytas bÅ«stas yra negyvenamas ir yra remontuotinas, vertintini kritiÅ¡kai, be to, neturi teisinės reikÅ¡mės. Atsakovė taip pat pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kodėl pradinė nuomos sutartis su D.

B. vėliau buvo keičiama pasiraÅ¡ant papildomus susitarimus. Atsakovė pažymėjo, kad Neringos miesto savivaldybės taryba 1999 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 31 nutarė skirti valstybės paramÄ D. B. Å¡eimai, iÅ¡nuomojant jai ginčo butÄ ir 1999 m. vasario 18 d. Neringos savivaldybės butų Å«kis sudarė su D. B. ginčo sutartį. Nuo 2003 m. sausio 1 d. teisės aktuose atsirado nauja sÄ voka „socialinis bÅ«stas“ (Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 2 straipsnio 7 dalis (redakcija, galiojusi 2003 m. sausio 1 d.

– 2003 m. gegužės 14 d.)). 2004 m. gruodžio 27 d. Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-277 patvirtino Neringos savivaldybės socialinio bÅ«sto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , kurioje reglamentuota Neringos savivaldybės butų Å«kio patikėjimo teise valdomų ir iÅ¡nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka, taikyta Neringos savivaldybės butų Å«kiui ir asmenims (nuomininkams), su kuriais Neringos savivaldybės butų Å«kis, sudaro socialinio bÅ«sto nuomos sutartis. 2004 m. gruodžio 27 d.

Neringos savivaldybės taryba sprendimo Nr. T1-277 5 punktas įpareigojo Neringos savivaldybės butų Å«kį patikslinti pasiraÅ¡ytas su nuomininkais sutartis, vadovaujantis Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis tipinėmis nuomos sutartimis iki 2005 m. kovo 1 d. Tuo pagrindu Neringos savivaldybės butų Å«kis 2005 m. vasario 28 d. pasirašė su D. B. pirmÄ jį nuomos sutarties pakeitimÄ . 2008 m. gruodžio 22 d. Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-265 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ patvirtino naujÄ gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo tarifÄ .

Tuo pačiu sprendimu (3.2 p.) Neringos savivaldybė įpareigojo Neringos savivaldybės administracijÄ parengti, suderinti su nuomininkais ir pasiraÅ¡yti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pakeitimus, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui. Todėl 2009 m. sausio 13 d. su D. B. buvo pasiraÅ¡ytas ir antrasis sutarties pakeitimas (pasikeitė mokėtino nuomos mokesčio dydis). IeÅ¡kovas ir tretieji asmenys (atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad V. B. ir D. B. tvarkingai moka komunalinius mokesčius. V. B. savo lėšomis tvarkė ir gerino butÄ . Butas buvo tik su daliniais patogumais ir tik 29,20 kv. m, Å¡iuo metu butas yra su patogumais, pilnai įrengtas ir 31,78 kv. m ploto. Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kinio teiginiu dėl jų nesÄ Å¾iningumo. Neringos savivaldybės administracija puikiai žinojo ir iÅ¡davė pažymÄ 2007 m. lapkričio 5 d. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Be to, 2007 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kurioje pažymėjo, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra Å¡eimos gyvenamoji patalpa. Todėl V. B. ir D. B. buvo sÄ Å¾iningi, nes informavo Neringos savivaldybės administracijÄ , teismui nurodė, kad turtas yra nusidėvėjęs, ilgÄ laikÄ neremontuotas, jo rinkos vertė ne itin didelė, o iÅ¡laikymo iÅ¡laidos labai didelės. Be to, Å¡is nekilnojamasis turtas buvo 70 procentų nusidėvėjęs ir nepritaikytas jame gyventi.

Pardavus šį turtÄ , gautos lėšos investuotos pagerinti ginčo butÄ : įrengtas antras kambarys vaikui gyventi, kadangi buvo nuolatinis pelėsis, virtuvėje įrengtos Å¡ildomos grindys, padaryta Å¡ildoma kambario siena, nes bute nebuvo ventiliacijos, jautėsi drėgmė, pelėsis, seni mediniai langai pakeisti į plastikinius, padarytas remontas. D. B. pažymėjo, kad ji buvo pradėjusi vykdyti savo namo rekonstrukcijÄ , tačiau dėl statybinių dokumentų neturėjimo: projekto, statybos leidimo, fiksuota savavaliÅ¡ka statyba.

Dėl paskelbto COVID-19 karantino ir finansinių lėšų neturėjimo, darbai nebuvo pradėti vykdyti. 2020 m. rugsėjo 14 d. ji sudarė sutartį su projektavimo įmone dėl statybos dokumentų tvarkymo. Taip pat pažymėjo, kad, nutraukus nuomos sutartį su D. B., V. B. iÅ¡lieka teisė naudotis atsakovei Neringos savivaldybei priklausančiu bÅ«stu ir tapti pagrindiniu nuomininku bei reikalauti sudaryti su juo buto nuomos sutartį. M. B., kuris mokosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kito gyvenamojo bÅ«sto neturi, pagal CK 6.591 straipsnio nuostatas, laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui (iÅ¡vykusiems mokytis), teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama visÄ mokymosi, studijų laikÄ , o pasibaigus numatytoms aplinkybėms teisė į nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ iÅ¡lieka dar Å¡eÅ¡is mėnesius.

Mano, kad atsakovų iÅ¡keldinimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Atsakovei pateikus patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, tretieji asmenys (atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) pateikė atsiliepimus. Trečiasis asmuo (atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) D. B. nesutiko su reikalavimu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo. Nurodė, kad 1999 m. vasario 22 d. jos Å¡eimai pagal Orderį Nr. 000025 buvo suteiktas 29,20 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo iÅ¡ dalies su patogumais, t. y. tualetas buvo bendroje laiptinėje, nebuvo vandens, Å¡ildymo.

Kartu su vyru V. B., gavę Neringos butų Å«kio pritarimÄ , įsirengė tualetÄ atitvėrus bendro koridoriaus dalį (pastatant mÅ«rinę sienÄ ) bei įsirengiant kitÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ butÄ . Prie buto buvo prijungtas ir bendrame koridoriuje buvęs sandėliukas, kuriame įrengė virtuvę. Savo lėšomis įvedė vandenį, įrengė duÅ¡Ä . Visame bute naujai iÅ¡betonavo grindis, sudėjo naujÄ grindų dangÄ , pakeitė langus, duris, sužemino lubas, nes butas apÅ¡ildomas jų pačių įrengtais radiatoriais, įrengė naujÄ elektros instaliacijÄ , buto apdailÄ .

Buto įrengimui iÅ¡leido apie 70 000 Lt. Tenkinus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, ji nepagrįstai praturtėtų, nes įgytų didesnio ploto su papildomais patogumais įrengtÄ butÄ nei suteikė. Po atliktų pertvarkymo darbų buto plotas padidėjo iki 31,78 kv. m. Bute taip pat gyvena M. B., kuris mokymosi laikui iÅ¡vykęs į Vilnių ir kito bÅ«sto neturi. D. B. taip pat nurodė, kad mirus mamai ir broliui, paveldėjo jų turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Šį butÄ pardavė 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. spalio 1 d. nupirko gyvenamÄ namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nes tame kaime gyvena jos vyresnysis sÅ«nus (iÅ¡ pirmos santuokos) A.

L.. SÅ«nus gyvena pas uoÅ¡vius (trijų asmenų Å¡eima viename kambaryje), todėl norėjo, kad sÅ«nus turėtų bÅ«stÄ . Å iuo metu Å¡is namas nėra tinkamas gyventi, – tėra tik karkasas, – sienos, stogas ir langai. Konstatuotos savavaliÅ¡kos statybos faktas. Tame name nėra grindų, durų, elektros, vandens, Å¡ildymo. Dėl Å¡io namo įrengimo buvo sutarusi su statybininku V. M., kuris paėmė pinigus, tačiau darbų neatliko. Namas taip ir liko netinkamu gyventi. Dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei pinigų grÄ Å¾inimo yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį V.

M., byla nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose. Prašo priešieškinį dėl iškeldinimo atmesti, o buvusio sutuoktinio V. B. ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį, tenkinti. Trečiasis asmuo (atsakovas pagal priešieškinį) M. B. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gimė ir užaugo Neringoje. Gyvena kartu su tėvais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors 2013 m. tėvai išsiskyrė, tačiau ir toliau kartu gyveno tame pačiame bute. 2017 m.

įstojo mokytis į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakultetÄ , studijuoja IV kurse. Dėl Å¡ios priežasties yra iÅ¡vykęs laikinai gyventi į Vilnių, tačiau po studijų baigimo ketina grįžti atgal į NeringÄ . NeprieÅ¡tarauja, kad vietoje mamos D. B. pagrindiniu buto nuomininku taptų tėvas V. B., nes tėvai savo lėšomis, turėdami Neringos savivaldybės Butų Å«kio pritarimÄ , perplanavo butÄ padidindami jo plotÄ bei įrengdami papildomus patogumus (tualetÄ , virtuvę, duÅ¡Ä ir kt.).

PraÅ¡o Neringos savivaldybės ieÅ¡kinį dėl jo iÅ¡keldinimo atmesti, o tėvo V. B. ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį tenkinti. IeÅ¡kovas V. B. (atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) atsiliepimo į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį neteikė. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atmetė; atsakovės Neringos savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino: nutraukė Neringos savivaldybės su D. B. 1999 m. vasario 18 d. sudarytÄ butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir jÄ keičiančius susitarimus – 2005 m. vasario 28 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį ir 2009 m. sausio 13 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutartį bei iÅ¡keldino D.

B., V. B. ir M. B. iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini); taip pat priteisė atsakovei Neringos savivaldybei iÅ¡ V. B., D. B., M. B. po 506,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas ir tretieji asmenys pateikė apeliacinį skundÄ dėl 2021 m. birželio 16 d. sprendimo. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimÄ pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo V.

B. ieškinys, tenkinta atsakovės Neringos savivaldybės priešieškinio dalis dėl V. B. ir M. B. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei Neringos savivaldybei iš M. B. ir V. B. priteista po 506,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; ir perdavė pirmosios instancijos teismui bylos dalį pagal V. B. ieškinį atsakovei Neringos savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir atsakovės Neringos savivaldybės priešieškinį dėl V. B. ir M. B. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nagrinėti iš naujo; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo (grÄ Å¾intoje nagrinėti dalyje), teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti, o su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas įgijo savarankiÅ¡kÄ teisę sudaryti buto nuomos sutartį. IeÅ¡kovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, bute yra jo daiktai, jis neturi kitos gyvenamosios vietos. Be to, ieÅ¡kovas nėra atsakingas už buvusios sutuoktinės veiksmus.

IeÅ¡kovas, D. B. ir M. B. apsigyveno ginčo bute iki atsirandant socialinio bÅ«sto sÄ vokai. Savivaldybė niekada nekėlė klausimo dėl to, kad ieÅ¡kovas per daug uždirba, be to, tai nėra prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindas. IeÅ¡kovo teisinė padėtis nepriklauso nuo to, ar buvusi sutuoktinė įsigijo bÅ«stÄ ar ne. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ieÅ¡kovo paveldėtas butas TelÅ¡iuose seniai buvo parduotas, gautos lėšos nebuvo didelės. Byloje nepaneigta, kad ieÅ¡kovas gyvena Neringos savivaldybėje, o jo darbas Vokietijoje organizuojamas kadencijomis.

Atsakovės atstovė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Pažymėjo, kad nuomininko Å¡eimos nariai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Visi Å¡eimos nariai nuomos sutarties vykdymo metu buvo nesÄ Å¾iningi. 2005-2011 metais ieÅ¡kovas valdė turtÄ TelÅ¡iuose, tačiau savivaldybės apie tai neinformavo. IeÅ¡kovas ir M. B. turėjo žinoti, kad D. B. įgijo nekilnojamojo turto, tačiau nevykdė sutartinių pareigų apie tai informuoti savivaldybę.

IeÅ¡kovo reikalavimas atmestinas, kadangi prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo nuostatos. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nesiekia perimti D. B. teisių ir pareigų pagal ankstesnę sutartį, o nori sudaryti naujÄ sutartį, tačiau tenkinti tokį reikalavimÄ nėra pagrindo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad yra nedarbingas, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo kitokios aplinkybės – kad ieÅ¡kovas dirba Vokietijoje, turi ten gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovo darbas Vokietijoje nelaikytinas komandiruote, ieÅ¡kovas pats yra iÅ¡vykęs, jo iÅ¡vykimas virÅ¡ija 6 mėn., todėl dar ir tuo pagrindu ieÅ¡kovas neteko teisės į nuomojamÄ bÅ«stÄ . Trečiasis asmuo (atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pozicija byloje pasikeitė. Å iuo metu jis su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu (patikslintu) nebesutinka, o su atsakovės patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka ir jį pripažįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad santykiai su tėvu (ieÅ¡kovu) yra itin blogi.

Jam yra žinoma, kad ieÅ¡kovas apytiksliai nuo 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. dirba Vokietijoje, ten su sugyventine nuomojasi butÄ , apie pusę metų yra iÅ¡važiavęs. Tėvas 2-4 kartus per metus grįžta, pabÅ«na 1-2-3 savaites ir vėl iÅ¡važiuoja. Jis pats ginčo bute negyvena, grįžta tik per Å¡ventes 1-2 kartus per metus. Realiai grįždavo aplankyti mamos. Su tėvu tame bute tikrai negyvens. Neatmeta galimybės kada nors grįžti į NeringÄ , tačiau Å¡iuo metu jau ketverius su puse metų gyvena Vilniuje.

Mano, kad tėvui yra principo reikalas gauti tÄ butÄ , nors jis tikrai turėtų finansines galimybes pats pasirÅ«pinti bÅ«stu; tikrai yra Å¡eimų, žmonių, kurie neturi, kur gyventi, sunkiai verčiasi, ir jiems tas butas bÅ«tų labiau reikalingas, tai bÅ«tų sÄ Å¾ininga. Trečiasis asmuo (atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ jai buvo praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta D. B. nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas, patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis likusioje (neiÅ¡spręstų reikalavimų) dalyje tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1999 m. vasario 11 d., vadovaudamasi 1992 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos gyventojų aprÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu Nr. I-2455 ir iÅ¡analizavusi Gyvenamojo bÅ«sto problemų sprendimo komisijos 1999 m. sausio 13 d. protokolÄ , priėmė sprendimÄ Nr. 31 suteikti valstybės paramÄ Juodkrantės gyvenvietėje gyvenančiai D. B., įraÅ¡ytos į pirmÄ jÄ eilę, trijų asmenų Å¡eimai, iÅ¡nuomojant savivaldybės 29,20 kv. m bendro naudingo ploto dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Å io sprendimo pagrindu 1999 m. vasario 18 d. Neringos savivaldybės bÅ«tų Å«kis (nuomotojas) ir D. B. (nuomininkė) sudarė butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas suteikia nuomininkui ir jos Å¡eimos nariams: V. B. (vyras, gim. 1971 m. lapkričio 28 d.) ir M. B. (sÅ«nus, gim. 1998 m. birželio 8 d.), nuolatiniam naudojimui 29,20 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ , (duomenys neskelbtini). Sutarties 8 punkte numatyta, kad sutartis sudaroma neterminuotam laikui. Neringos miesto valdyba 1999 m. vasario 22 d. iÅ¡davė D.

B. orderį apsigyventi gyvenamajame plote, (duomenys neskelbtini), 29,20 kv. m bendro ploto dviejų kambarių bute su atskira, bendra virtuve. Orderyje nurodyta, kad D. B. Å¡eima, kurios nariai įregistruotini gyvenamajame plote, yra iÅ¡ trijų asmenų: vyras V. B., gimęs 1971 m., ir sÅ«nus M. B., gimęs 1998 m. 1999 m. vasario 18 d. butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo pakeista pasiraÅ¡ant 2005 m. vasario 29 d. ir 2009 d. sausio 13 d. sutarties pakeitimus. Pagrindinė nuomininkė ir jos Å¡eimos sudėtis (sutartyje nurodyti Å¡eimos nariai) nesikeitė. 2005 m. vasario 28 d. pirmasis nuomos sutarties pakeitimas pasiraÅ¡ytas dėl to, kad Neringos savivaldybės taryba 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-277 patvirtino Neringos savivaldybės socialinio bÅ«sto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , kurios 5 punktas įpareigojo Neringos savivaldybės butų Å«kį patikslinti su nuomininkais pasiraÅ¡ytas sutartis, vadovaujantis Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis tipinėmis nuomos sutartimis iki 2005 m. kovo 1 d. 2008 m. gruodžio 22 d.

Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-265 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ patvirtino naujÄ gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo tarifÄ . Tuo pačiu sprendimu Neringos savivaldybė įpareigojo Neringos savivaldybės administracijÄ parengti, suderinti su nuomininkais ir pasiraÅ¡yti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pakeitimus, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui. 2009 m. sausio 13 d. su D.

B. buvo pasiraÅ¡ytas antrasis nuomos sutarties pakeitimas (pasikeitė mokėtino nuomos mokesčio dydis). Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu 2013 m. sausio 8 d. buvo nutraukta V. B. ir D. B. santuoka. Neringos savivaldybės administracija 2020 m. sausio 22 d. raÅ¡tu informavo D. B. apie sutarties nutraukimÄ , nes buvo nustatytas sutarties 1.1 papunkčio pažeidimas – nuomininkė neinformavo nuomotojo apie nuomininkei nuosavybės teise nuo 2018 m. spalio 1 d. priklausančias gyvenamÄ sias patalpas: pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), taigi pažeidė sutarties 12.4 punktÄ , 10.2 ir 10.6 papunkčius.

V. B. 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Neringos savivaldybės administracijÄ dėl sutarties pakeitimo arba naujos sutarties sudarymo. 2020 m. vasario 28 d. raÅ¡te Nr. (4.17)V15-613 ieÅ¡kovui praneÅ¡ta, kad nėra galimybės pakeisti sutarties nuomininko arba sudaryti naujos sutarties su ieÅ¡kovu ir paaiÅ¡kinta, kad jis turi teisę kreiptis į Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir pateikti nustatytos formos praÅ¡ymÄ suteikti paramÄ bÅ«stui įsigyti ir iÅ¡sinuomoti. IeÅ¡kovas V.

B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti Neringos savivaldybę neterminuotam laikui sudaryti su juo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovė Neringos savivaldybė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti su D. B. 1999 m. vasario 18 d. sudarytÄ butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir jÄ keičiančius susitarimus ir iÅ¡keldinti D. B., V. B., M. B. iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ä®siteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimo dalimi iÅ¡spręsti ir tenkinti patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl Neringos savivaldybės su D.

B. 1999 m. vasario 18 d. sudarytos butų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir jÄ keičiančių susitarimų – 2005 m. vasario 28 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties ir 2009 m. sausio 13 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos (butų) nuomos sutarties nutraukimo bei D. B. iÅ¡keldinimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ jos priteisimo. Å iame sprendime toliau pasisakytina dėl likusių neiÅ¡spręstų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl V. B. ir M. B. iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir dėl ieÅ¡kovo reikalavimo įpareigoti Neringos savivaldybę sudaryti su juo ginčo buto nuomos sutartį neterminuotam laikui.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sÄ vokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko bÅ«sto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio bÅ«sto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Ä¯gyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) bÅ«stas.

Visais atvejais toks bÅ«stas, kad ir kaip jis bÅ«tų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali bÅ«ti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Kaip pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nagrinėjant ginčus, kylančius iÅ¡ savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus nuomos sutarties sudarymo momentas, nes tokių patalpų nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos ir sÄ lygų reguliavimas kito.

Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgtina į tai, kad Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų ir sÄ lygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti, inter alia (be kito ko), nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomÄ , nuomos santykių Å¡alių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų.

Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra iÅ¡nuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatytas socialinio bÅ«sto normatyvas ir Å¡io bÅ«sto nuomos sÄ lygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse.

Å ia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2002 m. gruodžio 31 d., valstybė užtikrino status quo (esamÄ padėtį) ir jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ tęstinumÄ . Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., pagrindu bÅ«stÄ nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtÄ ir pajamas, kaip tai nustatyta naujos redakcijos Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje;

šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d.

Nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo bÅ«ti pakeistos, iÅ¡skyrus atvejus, kai nuomininkams, atitinkantiems įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pateikus praÅ¡ymÄ , galėjo bÅ«ti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas pagal Ä®statymo 10 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, konstatavo, kad Å¡i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog gyvenamųjų patalpų sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., bÅ«tų taikomos įstatymo nuostatos, kurios reikÅ¡mingos sudarant nuomos sutartis nuo 2003 m. sausio 1 d., nes tai prieÅ¡tarautų Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir įstatymo negaliojimo atgaline data (lot. lex retro non agit) principui (žr.

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-953-889/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Nagrinėjamu atveju pagrindinė nuomos sutartis buvo sudaryta 1999 metais. BylÄ nagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nuomininkė D. B. nebeatitinka įstatyme nustatytų kriterijų valstybės paramai gauti, todėl yra pagrindas nuomos sutartį su ja nutraukti ir iÅ¡keldinti nuomininkę iÅ¡ nuomojamų gyvenamųjų patalpų.

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad Å¡ioje byloje dėl kiekvieno atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį teisės į ginčo patalpÄ pasibaigimo ir iÅ¡keldinimo turi bÅ«ti nagrinėjama ir pasisakoma atskirai, o ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimo galimybė yra tiesiogiai susijusi su sprendimo rezultatu dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).

Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. O šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.

Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties Å¡alių 2005 m. vasario 28 d. sudarytame sutarties pakeitime Nr. 1 buvo numatyta, jog nuomotojas iÅ¡nuomoja nuomininkui (D. B.) ir jos Å¡eimos nariams (V. B., M. B.) butÄ terminuotam naudojimui – iki kol jie neįsigyja Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, iÅ¡skyrus atvejus, kai jų įgyto gyvenamojo bÅ«sto bendras naudingas plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, yra mažesnis nei 10 kvadratinių metrų (pakeitimo Nr. 1 punktas 1.1.).

Pakeitimo Nr. 1 punktas 10.2. įpareigojo nuomininkę (D. B.), įvykus bet kuriam sutarties 1.1., 1.2. punktuose nurodytam įvykiui (aplinkybei), apie tai ne vėliau kaip per 10 dienų raÅ¡tu praneÅ¡ti nuomotojui; o punktas 10.6 įpareigojo nuomininkę (D. B.), įvykus 1.1 punkte nurodytam įvykiui, per 1 mėnesį iÅ¡sikelti iÅ¡ nuomojamų patalpų kartu su visais Å¡eimos nariais. Pakeitimo Nr. 1 punkte 12.4 susitarta, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai gali bÅ«ti iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, jei nuomininkas ar jo Å¡eimos narys nuosavybės teise įsigyja tinkamÄ gyventi bÅ«stÄ .

Pakeitimo Nr. 1 punktas 7 numatė, kad nuomininko Å¡eimos nariai naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visus įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ Å¡ios sutarties. 2009 m. sausio 13 d. sudarytame pakeitime Nr. 2 įtvirtintos analogiÅ¡kos nuostatos (pakeitimo Nr. 2 punktai 1.1, 7, 10.2, 10.6 ir 12.4). Byloje nustatyta, kad D. B. 2018 m. spalio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypÄ su statiniais, t. y. pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“tvartÄ , pastatÄ â€“daržinę, kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

Be to, atsakovei D. B. nuomos laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m. (2018 m. rugpjūčio 9 d.) priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji buvo paveldėjusi, ir, kaip pati nurodė ankstesnio bylos nagrinėjimo metu, jį pardavusi įsigijo kitÄ turtÄ (žemės sklypÄ su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini).). IeÅ¡kovui V. B. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. nuosavybės teise priklausė 39,02 kv. m butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovas taip pat 2011 m. rugpjūčio 30 d. pardavė.

Duomenų apie tai, kur ieÅ¡kovas panaudojo lėšas, gautas pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nėra (ieÅ¡kovas nepateikė). Taigi Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek D. B., tiek ieÅ¡kovas V. B. Neringos savivaldybei priklausančio buto nuomos laikotarpiu buvo įgiję jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (kai bÅ«sto bendras naudingas plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, yra didesnis nei 10 kv. m), tačiau nuomotojo apie tai neinformavo, tokiu bÅ«du ne tik D.

B., bet ir ieÅ¡kovas V. B. pažeidė nuomos sutarties sÄ lygas (pakeitimų Nr. 1 ir Nr. 2 punktai 1.1, 7, 10.2, 10.6). IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas ir D. B. gyveno kartu, ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad D. B. turi įsigijusi kitÄ bÅ«stÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas ne dėl nežinojimo, o sÄ moningai nutylėjo ir nepranešė nuomotojui apie sutarties vykdymui reikÅ¡mingas aplinkybes, kas rodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir sutartinių įsipareigojimų pažeidimÄ .

Nors ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovo paveldėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamas gyventi, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 straipsnis). Be to, teismas kaip nepagrįstus vertina ieÅ¡kovo atstovo nurodytus teiginius, kad minėtas butas buvo parduotas su Neringos savivaldybės leidimu, kadangi Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡davė pažymÄ , reikalingÄ gaunant teismo leidimÄ dėl buto pardavimo.

Kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos nėra susijusios su savivaldybės turto priežiÅ«ros, kontrolės funkcijomis, todėl ieÅ¡kovas negali tuo pateisinti savo neveikimo ir sutartinių pareigų nevykdymo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad jam yra nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, jis kito bÅ«sto, taip pat lėšų ir pajamų įsigyti bÅ«stÄ neturi; kartu su juo gyvena ir sÅ«nus M. B., kuris kito gyvenamojo bÅ«sto neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2022 m. ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės su neilgomis pertraukomis dirbo įvairiose įmonėse (veikiančiose daugiausia transporto/logistikos srityje), Å¡iuo metu ieÅ¡kovas dirba Vokietijos įmonėje sunkvežimio vairuotoju, jo darbo sutartis neterminuota, darbas organizuojamas kadencijomis.

Darbdavio pažymoje V. B. adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, kad M. B., kaip pats nurodė, jau ketverius su puse metų gyvena, studijuoja ir dirba Vilniuje, į NeringÄ grįždavo epizodiÅ¡kai aplankyti motinos D. B., Å¡iuo metu planų grįžti gyventi į NeringÄ neturi, nors ir neatmeta tokios galimybės, tačiau su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu dėl jo, M. B., iÅ¡keldinimo sutinka. Nors ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad aplinkybės dėl ieÅ¡kovo darbo, pajamų nebuvo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindas, tačiau ir pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė aplinkybes, kurios skiriasi nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių (dėl ribotų galimybių dirbti, pajamų neturėjimo).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas atsisakė pateikti su dabartiniu darbdaviu sudarytÄ darbo sutartį, duomenis apie darbo užmokestį ir komandiruočių laikotarpius, tačiau neabejotina, kad ieÅ¡kovo pajamos, dirbant Vokietijoje transporto srityje, yra pakankamos save iÅ¡laikyti. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad Å¡iuo atveju ne tik buvo pažeistos ginčo nuomos sutarties sÄ lygos, bet bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo ir papildomas pagrindas (sÄ lyga) konstatuoti, jog ieÅ¡kovas neteko teisės į nuomojamÄ bÅ«stÄ ir turi bÅ«ti iÅ¡keldintas, o bÅ«tent, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡vykęs ilgiau kaip 6 mėn. CK 6.591 straipsnis numato, kad laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama Å¡eÅ¡iems mėnesiams su sÄ lyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 straipsnio 1 dalis).

Laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama visam iÅ¡vykimo laikui ir tuo atveju, kai iÅ¡vykstama į ilgalaikę komandiruotę į užsienį – visÄ komandiruotės laikÄ (CK 6.591 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pasibaigus CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, laikinai iÅ¡vykusiam nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui teisė į nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ iÅ¡lieka dar Å¡eÅ¡is mėnesius.

Pasibaigus Å¡iam terminui, laikinai iÅ¡vykęs nuomininkas, jo Å¡eimos narys ar buvęs Å¡eimos narys praranda teisę į nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ (CK 6.591 straipsnio 3, 4 dalys). Minėta, kad ieÅ¡kovas atsisakė pateikti su dabartiniu darbdaviu sudarytÄ darbo sutartį, duomenis apie darbo užmokestį ir komandiruočių laikotarpius, todėl teismas neturi galimybės spręsti apie ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dį (ar ieÅ¡kovo darbas vertintinas kaip ilgalaikė komandiruotė į užsienį CK 6.591 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, ar pats ieÅ¡kovas yra iÅ¡vykęs nuolat dirbti ir gyventi į užsienio valstybę), taip pat apie ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos ir grįžimo į LietuvÄ laikotarpius.

Pažymėtina, kad remiantis contra spoliatorem prezumpcija Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. Apklaustas teismo posėdyje trečiasis asmuo (atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) M. B. nurodė, kad ieÅ¡kovas jau nuo 2021 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. dirba Vokietijoje, ten su sugyventine nuomojasi butÄ , apie pusę metų yra iÅ¡vykęs; jau ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovas į LietuvÄ grįžta tik keletÄ kartų per metus, pabÅ«na kelias savaites ir vėl iÅ¡vyksta.

IeÅ¡kovo atstovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ginčo bute yra jo daiktai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas reglamentuotas CK 6.611 straipsnyje ir jame nustatytos nuomos sutarties nutraukimo sÄ lygos. Å iame straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu, be kita ko, nuomininkas jÄ naudoja ne pagal paskirtį. Nuomos sutarties pakeitimų Nr. 1 ir Nr. 2 punktuose 12.2 taip pat įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai gali bÅ«ti iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamos patalpos, be kita ko ir tuo atveju, kai gyvenamoji patalpa naudojama ne pagal paskirtį.

Pažymėtina, kad nuomos sutartis yra atlygintinė, turinti aiÅ¡kiÄ paskirtį – joje turi gyventi nuomininkas ir sutartyje nurodyti jo Å¡eimos nariai. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomÄ turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (Å¡eimoms) forma, todėl socialinis bÅ«stas turi bÅ«ti naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame turi gyventi asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas.

Nagrinėjamu atveju teismui kyla pagrįstų abejonių, ar iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas Å¡iuo metu naudoja ir ateityje siekia naudoti (o tuo tikslu ir sudaryti buto nuomos sutartį) Neringos savivaldybei priklausantį butÄ , pagal tiesioginę, tikslinę Å¡ios patalpos paskirtį – bÅ«tent gyvenimui, o ne daiktų laikymui, laikinam apsistojimui grįžus į LietuvÄ . Nors atsakovė Å¡iomis aplinkybėmis procesiniuose dokumentuose nesirėmė, tačiau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡vykęs į užsienio valstybę nuolatiniam darbui, ir teismas negali Å¡ios aplinkybės ignoruoti.

Dėl M. B. pažymėtina, kad jo pozicija bylos nagrinėjimo metu pasikeitė – nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo M. B. su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nebesutiko, o su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko, jo atžvilgiu pareikÅ¡tÄ Neringos savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažino pagrįstu (CPK 187 straipsnis). Kaip minėta, M. B. jau ketverius su puse metų gyvena, studijuoja ir dirba Vilniuje, į NeringÄ grįždavo tik epizodiÅ¡kai aplankyti motinos D. B., Å¡iuo metu planų grįžti gyventi į NeringÄ neturi.

Be to, M. B. nurodė, kad su tėvu (ieÅ¡kovu) ginčo bute tikrai negyvens, jų santykiai konfliktiÅ¡ki. Pažymėtina ir tai, kad M. B. Å¡ioje byloje jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų nėra pareiÅ¡kęs. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje pažymėjo ir tai, kad nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas reikia įvertinti teisės į bÅ«stÄ ribojimo bÅ«tinumÄ bÅ«sto neliečiamybės gerbimo, kaip tai suprantama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje, kontekste.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiÅ¡kiai įtvirtintos teisės bÅ«ti aprÅ«pintam bÅ«stu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimÄ byloje Chapman prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimÄ byloje J. S. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamÄ jÄ vietÄ , joms taip pat nenustatomas draudimas iÅ¡keldinti asmenį iÅ¡ gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame bÅ«ste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali bÅ«ti taikomas).

Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iÅ¡keldinimo iÅ¡ bÅ«sto klausimÄ , užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymÄ teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje McCann prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimÄ byloje Ćosić prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimÄ bÅ«sto fondÄ ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprÅ«pinimÄ bÅ«stu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11).

Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į bÅ«stÄ užtikrinimui svarbu nustatyti, ar Å¡ios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimÄ , gali bÅ«ti svarbÅ«s įvairÅ«s aspektai – iÅ¡keldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos bÅ«klė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame bÅ«ste trukmė, kito bÅ«sto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikÅ¡mingo intereso į bÅ«stÄ nebuvimas, iÅ¡keldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iÅ¡keldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitÄ bÅ«stÄ nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimÄ byloje Bjedov prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje Stankova prieÅ¡ SlovakijÄ , peticijos Nr. 7205/02; minėtÄ sprendimÄ byloje Pinnock ir Walker prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimÄ (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieÅ¡koti galimybių užtikrinti sau ir savo Å¡eimai žmogaus orumÄ atitinkančias gyvenimo sÄ lygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012). Å iuo atveju nors nuomininkams ginčo butas buvo nuomojamas nuo 1999 m., tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ne tik D. B., bet ir V. B. savo teisėmis piktnaudžiavo ir elgėsi nesÄ Å¾iningai, pažeidė sutartinius įsipareigojimus. V. B. nuomos laikotarpiu ne tik nepranešė nuomotojui apie D. B. įgytÄ turtÄ , tačiau ir pats buvo įgijęs nuosavÄ bÅ«stÄ , kuriame galėjo gyventi, o Å¡iuo metu yra iÅ¡vykęs nuolatiniam darbui į VokietijÄ , dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar ginčo butas naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį.

M. B. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko, į ginčo butÄ nepretenduoja, sutinka, kad bÅ«tų iÅ¡keldintas, mano, kad minėtas butas tikrai labiau reikalingas sunkiai besiverčiančioms Å¡eimoms (asmenims). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad tiek ieÅ¡kovas V. B., tiek trečiasis asmuo M. B. (atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) yra netekę teisės į nuomojamÄ bÅ«stÄ , todėl yra pagrindas juos iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo dalis, kuria iÅ¡spręstas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Neringos savivaldybės su D. B. 1999 m. vasario 18 d. sudarytos butų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir jÄ keičiančių susitarimų nutraukimo, yra įsiteisėjusi, dėl nuomos sutarties nutraukimo, kaip ir dėl D. B. iÅ¡keldinimo nebespręstina. Konstatavus, kad V. B. ir M. B. yra netekę teisės į nuomojamÄ bÅ«stÄ , patikslinto prieÅ¡ieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl jų iÅ¡keldinimo tenkintini.

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimo galimybė yra tiesiogiai susijusi su sprendimo rezultatu dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir motyvus, tenkinus likusius prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl V. B. ir M. B. iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto, ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus patikslintÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovės Neringos savivaldybės atstovė 2022 m. balandžio 27 d. pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, kuriame nurodė, jog iÅ¡ viso Å¡ioje byloje atsakovė patyrė 3427,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 669,74 Eur jau yra priteista iÅ¡ D.

B.. LikusiÄ 2757,41 Eur sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B.. Pažymėtina, jog pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė patyrusi 1519,16 Eur iÅ¡laidų (2021 m. vasario 2 d. praÅ¡ymas DOK-4849), bÅ«tent tokia suma lygiomis dalimi po 506,39 Eur ir buvo priteista iÅ¡ visų atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodė patyrusi 490,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi iÅ¡ D. B. priteista jai tenkanti Å¡ių iÅ¡laidų dalis 163,35 Eur (490,05 Eur : 3). Pagal atsakovės nurodomus duomenis iÅ¡eitų, kad iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ (dalyje) pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 1417,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (3427,15 Eur - 1519,16 Eur - 490,05 Eur). Visgi atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia tokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡ioje byloje. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti 24,50 Eur iÅ¡laidų už praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacijoje (Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo įtrauktos į praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismui dėl jų priteisimo); taip pat 32,67 Eur ir 57,48 Eur iÅ¡laidos (Klaipėdos apygardos teismo nutarties analizė, pasiÅ«lymas dėl taikos sutarties, taikos sutarties, kurios pati atsakovė nesudarė, projektas); 86,21 Eur už praÅ¡ymų dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir pateikimo (D.

B. atžvilgiu). Ä®vertinus atsakovės teiktus duomenis apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo: 1519,16 Eur iÅ¡laidų pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ Å¡ios sumos nėra iÅ¡spręstas 1012,77 Eur iÅ¡laidų paskirstymo klausimas (1519,16 Eur - 506,39 Eur (iÅ¡ D. B. priteista suma)); 490,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ Å¡ios sumos nėra iÅ¡spręstas 326,70 Eur iÅ¡laidų paskirstymo klausimas (490,05 Eur - 163,35 Eur (iÅ¡ D.

B. priteista suma)); 711,31 Eur iÅ¡laidų iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ (dalyje) pirmosios instancijos teisme (raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos su nagrinėjama byla susijusios iÅ¡laidos). Nors atsakovė patikslintu praÅ¡ymu prašė visas iÅ¡laidas priteisti tik iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B., teismo vertinimu tenkinti tokį atsakovės praÅ¡ymÄ nėra pagrindo. Pažymėtina, kad M. B. pozicija dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pasikeitė tik iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, jis taip pat teikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad patenkinus likusius priešieškinio reikalavimus atsakovės patirtos 1012,77 Eur ir 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidos (turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) priteistinos iš V. B. ir M. B. lygiomis dalimis, atitinkamai po 506,39 Eur ir po 163,35 Eur, o šioje byloje atsakovės turėtos 711,31 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo V. B. (CPK 93 straipsnio 1, 4, 5 dalys, 98 straipsnis). Taigi atsakovei iš ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) V.

B. iÅ¡ viso priteistina 1381,05 Eur, o iÅ¡ trečiojo asmens (atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) M. B. iÅ¡ viso priteistina 669,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo V. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės Neringos savivaldybės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį likusioje dalyje tenkinti. IÅ¡keldinti V. B. ir M. B. iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei Neringos savivaldybei iš ieškovo V. B. 1381,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovei Neringos savivaldybei iš trečiojo asmens (atsakovo pagal priešieškinį) M. B. 669,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Kristina Sušinskaitė