2019-05-08 Nr. AB-11118-3-61-3-00645-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-324-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00645-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 1SS-2580-(7.5) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT inicijuoti žemės sklypo (kurio dydis apytiksliai siekia 7 500 m2, adresu (duomenys neskelbtini)) ir kaip pažymėta 2018 m. lapkričio 19 d. akto dėl namų valdos projektavimo A. B. 2018 m. rengiamame vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio metu būtų suprojektuotas žemės sklypas pareiškėjo nuosavybės teise turimiems sodybos želdiniams bei valdomiems pastatams eksploatuoti ir kurį galėtų pareiškėjas įsigyti; 3) priteisti iš NŽT pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, prašė atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo paduoti, jeigu teismas pripažins, kad jis buvo praleistas. Pareiškėjas nurodė, jog NŽT sprendimą gavo tik 2019 m. sausio 4 d., dėl jo 2019 m. sausio 15 d. padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), tačiau Komisija, kurios sprendimą pareiškėjas gavo 2019 m. sausio 21 d., atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir nukreipė pareiškėją į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas galėjo pasirinktinai NŽT sprendimą skųsti Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o gavęs Komisijos sprendimą 2019 m. sausio 21 d., tik tą dieną sužinojo, kad jis gal būti skundžiamas teismui. Pareiškėjo teigimu, būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas NŽT sprendimo apskundimo terminas. Pareiškėjas yra gydytojas, jo darbotvarkė įtemta, suprasdamas, kad neturi pakankamai teisinių žinių ir pagrįstai manydamas, kad jis turi teisę skundą paduoti per mėnesį nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos, jis radęs tinkamą advokatą 2019 m. vasario 11 d. pasirašė teisinių paslaugų sutartį, o advokatas operatyviai padavė skundą.

Vertinant, ar terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjas nurodė, jog svarbiomis priežastimis laikytina tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir jam nežinoma Komisijos sprendimų, kitų institucijų sprendimų apskundimo tvarka. Pareiškėjas pabrėžė, jog buvo suklaidintas, nes NŽT sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas pasirinko teisę kreiptis į Komisiją, todėl papildomai sugaišo laiko, turėjo susirasti advokatą. Pareiškėjo teigimu, terminas praleistas nežymiai, todėl teismas turėtų įvertinti aplinkybių visumą, taip pat ir tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas veikė operatyviai, rūpinosi savo teisių gynimu ir skundą pateikė per protingą terminą, todėl nepriėmus skundo, būtų pažeista jo teisė kreiptis teisminės gynybos.

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – įpareigojo pareiškėją pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius skundžiamo NŽT 2018 m. gruodžio 27 d. Sprendimo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 21R-45(AG-51) (toliau – ir Komisijos sprendimas) gavimo datą.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė papildomus įrodymus – pašto vokus su antspaudais, pagrindžiančiais NŽT 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir Komisijos sprendimo gavimo datą. Teismo reikalavimu, duomenis, susijusius su skundžiamo NŽT sprendimo ir Komisijos sprendimo išsiuntimu ir įteikimu pareiškėjui, pateikė NŽT ir Komisija.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. B. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti A. B. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus) skundas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsniu, administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teismas nustatė, kad NŽT sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas neregistruotu paštu 2018 m. gruodžio 27 d., todėl nėra galimybės nustatyti tikslios pareiškėjui šio sprendimo įteikimo datos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas NŽT sprendimą gavo 2019 m. sausio 4 d. (kaip nurodyta skunde) ir paskutinė šio sprendimo apskundimo diena buvo 2019 m. vasario 4 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. vasario 15 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, t. y. kad pareiškėjas buvo suklaidintas, nes NŽT sprendime nurodyta jo dvejopa apskundimo tvarka, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. sausio 21 d. (nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos), aplinkybes, kad pareiškėjas nėra teisininkas ir ieškojo advokato, dėl užimtumo darbe negalėjo operatyviai kreiptis į advokatus, teismas nurodė, jog, nagrinėjamu atveju, šios priežastys nelaikytinos svarbiomis – pareiškėjas terminą kreiptis į teismą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių.

Teismas akcentavo, kad gavęs skundžiamą NŽT sprendimą 2019 m. sausio 4 d., pareiškėjas 2019 m. sausio 16 d. kreipėsi į Komisiją, kurios atsisakymą priimti skundą gavo 2019 m. sausio 21 d., o nuo šios dienos, iki 2019 m. vasario 4 d., kuomet dar nebuvo suėjęs terminas apskųsti NŽT sprendimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant apginti savo galimai pažeidžiamas teises. Aplinkybę, kad NŽT suklaidino pareiškėją, neteisingai nurodydama sprendimo apskundimo tvarką, teismo vertinimu, buvo nereikšminga, nes gavęs Komisijos sprendimą, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko (iki 2019 m. vasario 4 d. ) su skundu kreiptis į teismą. Aplinkybės, kad pareiškėjas į advokatus kreipėsi 2019 m. vasario 11 d., jau praleidus NŽT sprendimo apskundimo terminą, o nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. vasario 4 d. iš esmės turėjo pakankamai laiko ne tik kreiptis į advokatus dėl teisinės pagalbos, bet ir laiku pateikti skundą, reiškė, kad, pareiškėjas pasirinko pasyvų savo teisių gynimo būdą, todėl veikė nerūpestingai ir tokių veiksmų (neveikimo) negalima laikyti objektyvia termino skundui paduoti praleidimo aplinkybe, dėl kurios terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas.

Nutaręs netenkinti pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti skundą.

III. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir priimti nagrinėti pareiškėjo A. B. 2019 m. vasario 15 d. teikiamą skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iš esmės tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus dėl galbūt pavėluoto kreipimosi į teismą, kuriuos buvo nurodęs skunde reiškiamame prašyme dėl termino atnaujinimo, ir papildomai nurodo, jog pareiškėjui 2019 m. sausio 28 d. blogai pasijautus, jam buvo paskirtas gydymas antibiotikais (2 savaites), todėl pareiškėjas negalėjo pateikti skundo iki 2018 m. vasario 4 d., kas taip pat laikytina svarbia priežastimi, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Tai, kad NŽT sprendimo apskundimo terminas suėjo 2019 m. vasario 4 d., nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas nesąžiningai ir netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą ar pažeidė kitus teisminio proceso įstatyme įtvirtintus principus. Teismui atsisakius atnaujinti terminą, pareiškėjui akivaizdžiai būtų atimta galimybė kreiptis į teismą. Pareiškėjas dėl NŽT sprendime nurodytos apskundimo tvarkos, pagal kurią šis sprendimas gali būti skundžiamas Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, buvo suklaidintas ir sugaišo pakankamai laiko. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių buvo paleistas terminas skundui paduoti, nes šiuo atveju turėjo vertinti, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, turėjo susirasti advokatą, išmanantį tokio pobūdžio bylų specifiką ir galintį parengti skundą, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog jis turi kreiptis į teismą per mėnesį nuo 2019 m. vasario 21 d., kai gavo Komisijos sprendimą. Pareiškėjas prašo įvertinti ir tai, kad terminas skundui paduoti praleistas nežymiai, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis, kuria, netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl NŽT 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. lapkričio 18 d. skundą dėl NŽT Anykščių skyriaus darbuotojų veiksmų, 2018 m. gruodžio 27 d. sprendime Nr. 1SS-2580-(7.5.) nurodė, kad NŽT priimti sprendimai, kurie asmeniui sukuria teises ir pareigas (išskyrus informacinio pobūdžio raštus) per vieną mėnesį gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pareiškėjas su skundu dėl NŽT 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo 2019 m. sausio 15 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2019 m. sausio 17 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui kaip nežinybingą. Šį Komisijos sprendimą pareiškėjas gavo 2019 m. sausio 21 d. Pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. padavė skundą teismui, taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pareiškėjas su šia išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad jis buvo suklaidintas NŽT dėl jos nurodytos sprendimo apskundimo tvarkos, šią aplinkybę sužinojo 2019 m. sausio 21 d., todėl sugaišo papildomo laiko ir praleido terminą skundui paduoti dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, jis procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, jomis nepiktnaudžiavo, terminą praleido nežymiai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas skundžiamą NŽT sprendimą gavo 2019 m. sausio 4 d. (ginčo dėl šios aplinkybės nėra), todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skundą teismui galėjo paduoti iki 2019 m. vasario 4 d. įskaitytinai. Pažymėtina, jog NŽT sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pareiškėjas skundą Komisijai padavė 2019 m. sausio 15 d., t. y. nepraleidęs skundo padavimo termino, o Komisija 2019 m. sausio 17 d. sprendimu (pareiškėjas jį gavo 2019 m. sausio 21 d.) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. padavė skundą teismui.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo prašyme nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas galėjo būti suklaidintas dėl NŽT sprendime nurodytos apskundimo tvarkos. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu bei nepiktnaudžiaujama teise. Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad buvo suklaidintas dėl galimai jo teises pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama, pareiškėjo A. B. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo paduoti tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti ir terminą atnaujinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį ir pareiškėjo A. B. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė