f1fb358c-59cd-4a33-8667-61db704bb7c6 · Kauno apygardos administracinis teismas

                     Administracinė byla Nr. I-2463-406/2016             Teisminio proceso Nr. 3-28-3-03550-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3; 15.2.3.1; 59; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokato padėjėjai RÅ«tai JanuÅ¡kaitei, atsakovo atstovei RÅ«tai Matonienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Egistena“ ir KO skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Tomada“ ir M.

L. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas UAB „Egistena“ ir KO kreipėsi į teismÄ ir skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 509.22 Eur turtinės žalos.PareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo bÅ«rio vyresnysis patrulis M. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ G.

V., kaltinant jį administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1302 str. ir 1241str. 8 d. padarymu, taip pat transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ , pagal kurį pareiÅ¡kėjui priklausantis automobilis T. C. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiku buvo nugabentas į UAB „Tomada“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę. G. V., pripažindamas, kad automobilį vairavo neblaivus ir vadovaudamasis ATPK 36 str. nuostatomis, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas perkvalifikuoti jo padarytÄ pažeidimÄ Ä¯ ATPK 126 str. 1 d., tačiau 2015 m. birželio 2 d. nutarimu Marijampolės rajono apylinkės teismas G.

V. pripažino kaltu pagal ATPK 1302 str. ir 1241str. 8 d. ir nubaudė subendrinta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams su transporto priemonės konfiskavimu. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino G. V. apeliacinį skundÄ ir nutarimo dalį dėl jo veiksmų kvalifikacijos pagal ATPK 1302 str. bei nuobaudų subendrinimo pakeitė, pripažindamas kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. bei panaikindamas paskirtÄ papildomÄ nuobaudÄ â€“ transporto priemonės konfiskavimÄ .

Ä®siteisėjusia nutartimi teismas nustatė, kad G. V. teisės pažeidimÄ padarė jam neturint galiojančios administracinės nuobaudos, paskirtos pagal ATPK 129 str. Teigia, kad pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , turėjo galimybę bei privalėjo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ kvalifikuoti tinkamai, pagal ATPK 126 str. 1 d., tačiau kvalifikavo pagal ATPK 1302 str., taip veikdamas aplaidžiai bei nerÅ«pestingai, ne pagal įstatymus. Dėl tokių policijos pareigÅ«nų veiksmų priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir konfiskavimas buvo nereikalingas ir neprivalomas, o pareiÅ¡kėjui priklausanti transporto priemonė UAB „Tomadas“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. liepos 29 d. buvo laikoma nepagrįstai.

Pabrėžia ir tai, kad į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti D. P. ir L. M., kurie turėjo galimybę saugiai nuvairuoti automobilį iÅ¡ įvykio vietos, tačiau tai padaryti leista nebuvo dėl neteisingo administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 1302 str., kuriame numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl neteisėtų policijos pareigÅ«no veiksmų, neteisingai kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimÄ , ir nepagrįsto automobilio transportavimo bei laikymo automobilių saugojimo aikÅ¡telėje patyrė 509.22 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro jam priklausančio automobilio transportavimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikÅ¡telėje iÅ¡laidos.

Pabrėžia, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo atsisakė grÄ Å¾inti automobilį be mokesčio. PraÅ¡o skundÄ tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo 509.22 Eur turtinę žalÄ . Atsakovo atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia patyręs turtinę žalÄ . Pripažįsta, jog įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo procesiniu sprendimu buvo pakeistas G. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas, tačiau, teigia, jog tokia aplinkybė pati savaime nesuponuoja neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų konstatavimo bei pagrįstos atsakovo pareigos atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , tuo labiau, kad ir teismo nutartimi nebuvo nustatyti neteisėti policijos pareigÅ«no veiksmai, tik pripažįstant nepagrįstu transporto priemonės konfiskavimÄ .

Teigia, jog teisės pažeidimai, numatyti ATPK 126 str. ir 1302 str. laikomi vienais pavojingiausių ir Å¡iurkščiausių KET pažeidimų, policijos pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o nuspręsdamas priverstinai nuvežti transporto priemonę į aikÅ¡telę, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo pakeitimo“ 3 punktu, kuriame visoms teritorinėms policijos įstaigoms buvo nustatyta teisė, kad padarius ATPK 269 str. 7 d. nurodytus teisės pažeidimus transporto priemonės bÅ«tų priverstinai nuvežamos į tam skirtas saugojimo aikÅ¡teles.

Be to, pažymi, kad pareigÅ«nas, privalėjo užtikrinti papildomos administracinės nuobaudos – konfiskavimo vykdymÄ . Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo teise skųsti transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ , be to, nepaisant administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 126 str., transporto priemonė vis tiek bÅ«tų buvusi pagrįstai priverstinai nuvežta bei saugoma. Kadangi pareigÅ«no veiksmai buvo teisėti, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Tomadas“ atsiliepime į skundÄ (b.l. 73-77) su skundu nesutinka.

Nurodo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai taikė priverstinį pareiÅ¡kėjui priklausančios transporto priemonės nuvežimÄ ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Transporto priemonė gali bÅ«ti priverstinai nuvežama esant ATPK 269 str. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 ir 2 dalyse nustatytiems pagrindams. Atkreipia dėmesį, jog tiek ATPK 1302 str., tiek ir ATPK 126 str. nurodyti teisės pažeidimai laikytini vienais pavojingiausių ir Å¡iurkščiausių KET pažeidimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei.

Mano, jog padaryto teisės pažeidimo perkvalifikavimas neturi įtakos priverstinio transporto priemonės nuvežimo pagrįstumui, nes ir už ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ transporto priemonė taip pat bÅ«tų buvusi pagrįstai priverstinai nuvežta ir saugoma aikÅ¡telėje. Pažymi, kad UAB „Tomadas“ atžvilgiu negali kilti jokių teisinių padarinių, susijusių su neteisinga administracinio teisės pažeidimo kvalifikacija. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ proceso Å¡alies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas, visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal į bylÄ pateiktus dokumentus.Tretysis suinteresuotas asmuo M.

L. palaiko atsakovo atstovės argumentus ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Teigia, kad administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 1302 str. kvalifikavo tinkamai, susipažinęs bei vertindamas iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro gautus duomenis apie ankstesnius G. V. pažeidimus. Mano, kad kvalifikuodamas pareiÅ¡kėjo veiksmus pagal ATPK 1302 str., kuriame numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas ir dėl to nuspręsdamas priverstinai nuvežti transporto priemonę į tam skirtÄ saugojimo aikÅ¡telę, Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 30 d.

įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo pakeitimo“ nuostatų nepažeidė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Skundas pagrįstas ir tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 2-ojo bÅ«rio vyresniojo patrulio neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių netinkamu G.

V. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimu suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir priverstiniu bendrovei priklausančios transporto priemonės nuvežimu.Susiklosčiusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-689/2003), nors eismo priežiÅ«ros pareigÅ«nų veikla, vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiÅ«ros funkcijas, atitinka vieÅ¡ojo administravimo sampratÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-845/2011). Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-14-751/2007, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-159/2011).

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikÅ¡ti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (Administracinė byla Nr. A6-1286/2006).Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmus, turtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų, kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimÄ taikomas visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principas (žr.

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ), tačiau turtinė žala nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktÄ bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str.) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas. Kreipdamasis į teismÄ pareiÅ¡kėjas turi aiÅ¡kiai nurodyti, kaip pasireiÅ¡kė turtinės žalos atsiradimas, be kita ko, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti reikalavimÄ dėl patirtos žalos atlyginimo ir praÅ¡oma atlyginti žala gali bÅ«ti priteista tik nustačius visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sÄ lygas.Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas.

Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų:

„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.

VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Nurodyti išaiškinimai lemia, kad, sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė laikydamasis Å¡ių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog 2015 m. gegužės 16 d. G. V. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 64P-30761503-15 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1205-564/2015 už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1302 str. ir 1241 str. 8 d., padarymÄ (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-1205-564/2015, b. l. 1, 2).

G. V. buvo nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo, taip pat priimtas sprendimas pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ transporto priemonę T. C. V. priverstinai nuvežti į UAB „Tomadas“ saugojimo aikÅ¡telę (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-669-385/2014, b. l. 6, 7), kur ji buvo saugoma iki 2015 m. liepos 29 d. Byloje esantys įrodymai – PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja UAB „Egistena“ ir KO už jai priklausančios transporto priemonės transportavimo ir saugojimo aikÅ¡telėje paslaugas sumokėjo 509.22 Eur (b. l. 12, 13 ).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. nutarimu už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1302 str. ir 1241 str. 8 d., padarymÄ G. V. buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams su pareiÅ¡kėjui priklausančios transporto priemonės T. C. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-669-385/2014, b. l. 29, 30).Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi, atsižvelgdamas į ATPK 1302 str. dispozicijos formuluotę bei ATPK 36 str. numatyto termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, skaičiavimo taisykles, konstatavo, jog pareiÅ¡kėjui inkriminuotas teisės pažeidimas, kuris buvo kvalifikuotas pagal ATPK 1302 str. nuostatas, laikytinas padarytu tuo metu, kai G.

V. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už ATPK 129 str. numatytÄ pažeidimÄ ir negali bÅ«ti vertinamas kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, todėl jo veikÄ perkvalifikavo pagal ATPK 126 str. 1 d. Atitinkamai, Å¡is teismas už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 1 d. ir 1241 str. 8 d., padarymÄ pareiÅ¡kėjui skyrė subendrintÄ administracinę nuobaudÄ - 362 Eur baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemonę 1 metams 3 mėnesiams ir panaikinant apylinkės teismo nutarimu paskirtÄ papildomÄ nuobaudÄ â€“ transporto priemonės konfiskavimÄ (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-1205-564/2015, b. l. 43-47).

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo priimto procesinio sprendimo analizė ir jame nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie neteisėtus Marijampolės AVPK policijos pareigÅ«no veiksmus G.

V. atžvilgiu, pradedant administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pagal ATPK 1302 str., t. y. netinkamai nustačius ATPK 1302 str. dispozicijoje apibrėžtus sudėties elementus (pakartotinumÄ ) ir pagal šį straipsnį kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto skundo matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų veiklos neteisėtumÄ valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme ir padarytÄ turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas sieja su nurodytu netinkamu G.

V. padarytos veikos kvalifikavimu pagal ATPK 1302 str., sÄ lygojusiu priverstinį automobilio nuvežimÄ , todėl toliau vertintina, ar policijos pareigÅ«no veikimas Å¡ioje situacijoje atitiko teisės aktų reikalavimus, bendrÄ rÅ«pestingumo, atidumo pareigÄ , kitÄ aktualų teisinį reguliavimÄ . G. V. 2015 m. gegužės 16 d. suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ buvo inkriminuotas ATPK 1302 straipsnio pažeidimas. Å is straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už Å¡io kodekso 1242 straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areÅ¡tas negali bÅ«ti skiriamas, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi nurodyto straipsnio taikymas sietinas su veikos pakartotinumu. Minėta, jog pareiškėjas pareigūno neteisėtus veiksmus sieja su netinkamu G. V. veikos kvalifikavimu, neišsiaiškinus ir tinkamai neįvertinus iš policijos naudojamos duomenų bazės gautus duomenis, neteisingai nustačius pakartotinumo požymį ir tokiu būdu nepagrįstai pritaikius ATPK 36 straipsnį, numatantį, kad, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Mano, kad kvalifikavus pažeidėjo veiksmus pagal ATPK 126 str. 1 d., kuriame nėra numatytas automobilio konfiskavimas, automobilio priverstinis nuvežimas bÅ«tų netaikomas, nes į įvykio vietÄ buvo atvykę asmenys, kurie pagal teisės aktų reikalavimus galėjo vairuoti pareiÅ¡kėjui priklausantį automobilį. Akcentuotina, kad tokias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir 2015 m. gegužės 27 d. praÅ¡yme Marijampolės rajono apylinkės teismui, praÅ¡ydamas administracinį teisės pažeidimÄ perkvalifikuoti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-1205-564/2015, b.l. 19, 20).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tų reikalavimų teisėtumo klausimÄ ir jo argumentus dėl patirtos žalos, kvalifikavus G. V. padarytÄ veikÄ ne pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o pagal ATPK1302 straipsnį, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamÄ praktikÄ , kurioje akcentuojama, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiÅ¡kia, kad institucija suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (pareiÅ¡kusi atitinkamÄ kaltinimÄ ) ar priėmusi nutarimÄ veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra iÅ¡teisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas Å¡ių teisės Å¡akų normų nustatyta tvarka yra viena iÅ¡ aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikÅ¡mingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, tam tikros veikos kvalifikavimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014). Teismo vertinimu, tokie iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s sprendžiant ir dėl padarytos veikos netinkamo kvalifikavimo. Atitinkamai, Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kinimai leidžia teigti, kad ir netinkamas veikos kvalifikavimas per se nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų buvimo ir neleidžia konstatuoti tokios sÄ lygos, bÅ«tinos civilinei atsakomybe kilti, buvimo. Nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai lemia, kad nors bylÄ nagrinėjant teisme pareiÅ¡kėjo veika iÅ¡ ATPK 1302 straipsnio buvo perkvalifikuota į ATPK 126 straipsnio 1 dalį, tik tokia aplinkybė, kaip jau buvo minėta, savaime nepatvirtina pareigÅ«nų atliktų veiksmų neteisėtumo (žr., LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-225-858/2016).Vertinant policijos pareigÅ«no M.

L. veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 1302 straipsnį, pažymėtina, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡is policijos pareigÅ«nas, siekiant įvertinti duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ , jo padarytas veikas, atliko duomenų apie anksčiau asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus patikrinimÄ , tačiau klaidingai nustatė, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra galiojanti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimu paskirta nuobauda už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje padarymÄ .

Pabrėžtina, kad pažymoje apie asmens baustumÄ nėra nurodyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario d. nutarimu pareiÅ¡kėjui paskirta bauda yra sumokėta, tačiau taip pat nepažymėta, kad ji yra galiojanti (administracinio teisės pažeidimo byla, b. 8-13), taigi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui turėjo kilti pagrįsta abejonė dėl pakartotinumo požymio, kuris tiesiogiai sÄ lygojo padaryto pažeidimo kvalifikavimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nas, vykdydamas savo pareigas ir suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai ir jo veikimas Å¡ioje situacijoje neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes jis nesiėmė visų reikiamų priemonių, nustatant su 2011 m. vasario 28 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo priimto nutarimo galiojimo aspektu susijusias reikÅ¡mingas aplinkybes, kad bÅ«tų tinkamai taikytos ATPK 36 straipsnio nuostatos, dėl to nepagrįstai nustatė pakartotinumo požymį ir netinkamai kvalifikavo pareiÅ¡kėjo veiksmus pagal ATPK 1302 str. Pagal Å¡iame straipsnyje nurodytÄ teisinį reguliavimÄ transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį byloje Nr. N-261-4717/2011).

 BÅ«tent toks G. V. padaryto pažeidimo kvalifikavimas, kaip nurodė ir pats pareigÅ«nas, sudarė prielaidas priimti sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.IÅ¡ 2015 m. gegužės 16 d. Transporto priemonės nuvežimo akto (Nr. nenurodytas) matyti, jog jis buvo priimtas, be kita ko, remiantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 ir 2 d. nuostatomis. Tretysis suinteresuotas asmuo M. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta saugojimui siekiant užtikrinti ATPK 1302 str. numatytÄ transporto priemonės konfiskavimÄ .Policijos pareigÅ«nų veiksmus, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama esant pagrindams, nustatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuoja Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos apraÅ¡as (toliau - ApraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-200 (2015 m. sausio 30 d. redakcija) (toliau – ir ApraÅ¡as), kuriame iÅ¡ esmės nustatytas analogiÅ¡kas reguliavimas. Akcentuotina, jog transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , paÅ¡alinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, užkirsti keliÄ tokioms pasekmėms atsirasti, taip pat užtikrinti bÅ«simo sprendimo įvykdymÄ . Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra ir viena iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių.

Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti keliÄ administraciniams teisės pažeidimams, suraÅ¡yti protokolus, užtikrinti, kad bÅ«tų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-7291/2010). Atitinkamai reglamentuojama ir ApraÅ¡o 3.1.8 ir 4 punktuose, pagal kurių nuostatas, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1302 straipsnyje, už kurį sankcijoje kaip viena iÅ¡ nuobaudų numatytas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigÅ«nas nesiÅ«lo transporto priemonės savininkui ar valdytojui iÅ¡kviesti į pažeidimo padarymo vietÄ kitÄ blaivų ir turintį teisę vairuoti transporto priemonę asmenį ir leisti jam vairuoti, taigi, nenumatoma galimybė leisti pažeidimo padarymo priemone buvusį automobilį pasiimti blaiviam savininkui (valdytojui) ar kitam pagal savininko (valdytojo) sutikimÄ galinčiam jį vairuoti asmeniui.

Tais atvejais, kai padaromas pažeidimas, už kurį nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta tokia transporto priemonė gali bÅ«ti grÄ Å¾inama paÅ¡alinus sÄ lygas, dėl kurių ji buvo nuvežta. Taigi priverstinis transporto priemonės nuvežimas dėl pažeidimų, už kuriuos gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali bÅ«ti taikomas tiek tais atvejais, kai tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, tiek siekiant užtikrinti nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymÄ .

Aptartos teisės normos, reglamentuojančios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymÄ , priverstinio transporto priemonės nuvežimo galimo konfiskavimo atvejais nesieja su trukdymu eismui. PrieÅ¡ingai, tokiu atveju yra siekiama apsaugoti daiktÄ , kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis bei kuris iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ gali bÅ«ti konfiskuotas.ATPK 296 str. 7 d. numatyta, kad, padarius pažeidimus, numatytus Å¡io kodekso 1241 straipsnyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 1242 straipsnyje (pavojingas ir chuliganiÅ¡kas vairavimas), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio pirmojoje dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 1302 straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigÅ«nai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti paÅ¡alinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymÄ saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimÄ . Padarius pažeidimÄ , už kurį pagal šį kodeksÄ gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grÄ Å¾inama (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai iÅ¡nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.Nurodyta ATPK 269 straipsnio 7 dalies dispozicija, ApraÅ¡o 3 punktas leidžia teigti, kad priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iÅ¡ esmės siekiama iÅ¡vengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, paÅ¡alinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti keliÄ tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia iÅ¡vengti turto sugadinimo, praradimo).

ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigÅ«no teisę, esant atitinkamoms sÄ lygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigÄ visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sÄ lygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.Taikant tokiÄ priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiÅ«ra naudotis transporto priemone.

Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti Å«kio subjektui iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio.

Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus (žr.

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimus). Atitinkamai, nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai lemia, kad policijos pareigÅ«nai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (Å¡iuo atveju – ATPK) ir taikyti tokiÄ priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sÄ lygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka. Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali bÅ«ti priverstinai nuvežama jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Tačiau vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vienÄ (ar kelis) iÅ¡ ATPK 269 straipsnio 7 dalyje iÅ¡vardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę.

Tokios priemonės policijos pareigÅ«nas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamÄ administracinį teisės pažeidimÄ padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1336/2012). Atsižvelgus į pirmiau minėtÄ reguliavimÄ ir įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimus matyti, kad pareiÅ¡kėjo valdytos transporto priemonės nuvežimas buvo atliktas ir nebuvo leista vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui ne dėl trukdymo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, bet todėl, kad ATPK 1302 str. sankcijoje yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ ATPK 269 straipsnio 7 dalies, vien tik savaime ATPK 1302 straipsnyje numatytos veikos padarymas nelemia transporto priemonės nuvežimo taikymo, tokios nurodytos priemonės taikymas besÄ lygiÅ¡kai taip pat negali bÅ«ti siejamas su ATPK1302 straipsnyje pareiÅ¡kėjui galima taikyti sankcija. Remdamasis iÅ¡nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiam pareigÅ«nui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pakartotinumo požymio konstatavimo.

PareigÅ«nas, elgdamasis apdairiai bei rÅ«pestingai, siekdamas tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimÄ , negalėjo pasikliauti vien tik policijos naudojamos duomenų bazės duomenis, bet privalėjo rinkti reikiamus papildomus duomenis ir juos tinkamai įvertinti. Akivaizdu, jog policijos informacinė duomenų bazė nefiksuoja nuobaudos vykdymo senaties termino suėjimo fakto ir tokio fakto objektyvus įvertinimas yra protokolÄ suraÅ¡ančio pareigÅ«no pareiga. Policijos naudojamos duomenų bazės netobulumas Å¡iuo aspektu negali pateisinti policijos pareigÅ«no neveiklumo ar jo aplaidaus, pavirÅ¡utiniÅ¡ko požiÅ«rio.

Taigi siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ aplinkybę ir objektyviai nustatyti, ar Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimu paskirta nuobauda galiojanti, buvo bÅ«tina rinkti papildomus duomenis, patvirtinančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomas aplinkybes. PareigÅ«nas ne tik privalėjo, bet ir turėjo realiÄ galimybę Å¡iÄ pareigÄ Ä¯gyvendinti, tuo tarpu, suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir savo įgaliojimų ribose vykdydamas teisės aktais jam priskirtas funkcijas neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl tai leidžia konstatuoti vienÄ iÅ¡ atsakomybės elementų – pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ , tiesiogiai turėjusį įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms, laisvėms ir interesams. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Minėta, kad neteisėtas pažeidėjo veiksmų kvalifikavimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu). Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokole asmens, vairavusio pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ transporto priemonę, padarytas teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas netinkamai ir tai įtakojo transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ , konstatuotina, jog tokiais pareigÅ«no veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo padaryta turtinė žala.Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigÅ«no neteisėtais veiksmais, nes jei administracinio teisės pažeidimo protokole pareiÅ¡kėjo veiksmai bÅ«tų kvalifikuoti tinkamai, nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikÅ¡telę.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytų pareigÅ«no neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo patirtų pagrįstų 509.22 Eur nuostolių.Pažymėtina ir tai, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta žala, teismui turi bÅ«ti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Kitaip tariant, iÅ¡ bylos medžiagos turi bÅ«ti nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl atitinkamų policijos pareigÅ«nų veiksmų, ir atitinkamai turi bÅ«ti nustatytas tokios žalos dydis.

PareiÅ¡kėjas turtinės žalos atsiradimÄ sieja su 509.22 Eur dydžio iÅ¡laidomis, patirtomis policijos pareigÅ«no sprendimu pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ transportuojant ir vėliau saugant automobilį UAB „Tomadas“ priklausančioje aikÅ¡telėje nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. liepos 28 d. PareiÅ¡kėjo turėtas iÅ¡laidas (turtinius praradimus), patirtas dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų ir kilusiÄ turtinę žalÄ pagrindžia PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija TOM1 Nr. 0001120 ir 2015 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas bankui (b.,l. 12, 13), todėl jos yra pagrįstos ir įrodytos.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Tomadas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 24-28) praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ UAB „Egistena ir KO“, o atsliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 73–77) praÅ¡o priteisti iÅ¡ proceso Å¡alies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas, visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal į bylÄ pateiktus dokumentus. ABTÄ® 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir tretysis suinteresuotas asmuo iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nepateikė tokio praÅ¡ymo, kuriame bÅ«tų konkrečiai bei detaliai nurodytos ir pagrįstos visos su nagrinėjama byla susijusios jų praÅ¡omos turėtos iÅ¡laidos, todėl priimant sprendimÄ iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATPK 44 str. 5 d., kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl nagrinėjamu atveju tretysis suinteresuotas asmuo, teikdamas atskirÄ praÅ¡ymÄ dėl turėtų iÅ¡laidų atlyginimo, turėtų ne tik konkretizuoti ir pagrįsti praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas, taip pat įvardinti konkrečiÄ proceso Å¡alį, kuriai kyla pareiga atlyginti turėtas iÅ¡laidas, bet ir pagrįsti savo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , pateikiamame teismui praÅ¡yme nurodant, ar ginčo atveju priimtu teismo baigiamuoju aktu yra apgintos (ir kaip apgintos) jų teisės. Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis aukščiau paminėta įstatymo nuostata, pareiÅ¡kėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Tomadas“ turi teisę atskirÄ praÅ¡ymÄ raÅ¡tu dėl iÅ¡laidų atlyginimo teikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTÄ® 45 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: SkundÄ tenkinti.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato, 509.22 Eur turtinės žalos UAB „Egistena“ ir KO.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                Gintaras Čekanauskas