2017-12-21 Nr. BB-7779-1-01-1-34441-2015-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-370-693/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34441-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (2015 m. birželio 15 d. įvykdyta vagystė) laisvės atėmimu trejiems metams ir pagal 178 straipsnio 3 dalį (2015 m. liepos 9 d. įvykdyta vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Iš nuteistosios V. B. priteista nukentėjusiesiems: S. J. 20 000 Eur; A. V. – 10 489,8 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria nuteistosios V. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas: iš nuteistosios V. B. nukentėjusiajai A. V. priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 1500 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, būtent:

2015 m. birželio 15 d., apie 10.00 val., prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nenustatytai moteriai prisistačius seniūnijos darbuotoja ir užkalbinus nukentėjusįjį K. V., pokalbio metu įtikinus nukentėjusįjį K. V., kad būtina vykti į jo gyvenamąją vietą, ir įsodinus jį į V. B. vairuojamą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį, ji kartu su nukentėjusiuoju nuvyko į jo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ir iš ten slapta pagrobė svetimą A. V. ir K. V. priklausantį didelės vertės turtą: 7500 Eur, 101 JAV dolerį (kurių vertė 89,8 Eur), juvelyrinius auksinius dirbinius, kurių vertė 2900 Eur, iš viso padarydama nukentėjusiesiems A. V. ir K. V. 10 489,8 Eur turtinę žalą;

2015 m. liepos 9 d., apie 10.00 val., prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nenustatytai moteriai užkalbinus nukentėjusįjį S. J. ir pokalbio metu įtikinus, jog būtina vykti į jo gyvenamąją vietą, po ko nenustatytai moteriai einant kartu su nukentėjusiuoju, ji, t. y. V. B., važiavo iš paskos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, po ko visi kartu užėjo į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), kur pokalbio metu prisistačiusios socialinės rūpybos darbuotojomis, tęsdamos nusikalstamą veiką, slapta pagrobė svetimą – S. J. didelės vertės turtą – 20 000 Eur, esančių moteriškoje rankinėje.

2. Kasaciniu skundu nuteistoji V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir bylą nutraukti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 9 d. nutartį: panaikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, paskirti švelnesnę bausmę ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

2.1. Kasatorė teigia, kad ji pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš A. V. ir K. V.) nuteista nepagrįstai, nes veikos padarymo metu (2015 m. birželio 15 d.) ji buvo Kauno klinikose. Apeliacinės instancijos teismas, nesant jokių patikimų įrodymų, konstatavo, kad nors kasatorė 9.30 val. lankėsi Kauno klinikose, tai netrukdė jai dėl nedidelio atstumo apie 10.00 val. būti (duomenys neskelbtini) ir įvykdyti vagystę. Nors nukentėjusysis K. V. atpažino kasatorę kaip jį apvogusį asmenį, tačiau skunde abejojama atlikto parodymo atpažinti patikimumu. Taip pat kasatorė teigia, kad teismai nepašalino abejonių dėl neva iš A. V. pagrobto pakabučio priklausomumo. Kasatorė teigia pateikusi nuotraukas, kurios patvirtina, kad pakabutis priklausė jai, tačiau teismai šių įrodymų nevertino.

2.2. Taip pat kasatorė nurodo, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš S. J.). Nukentėjusysis manė, kad vagystę galėjo padaryti jo anūkė, nes svetimi žmonės negalėjo žinoti, jog jis yra karo veteranas ir turi pinigų, todėl kasatorė abejoja atliktu parodymu atpažinti, kurio metu nukentėjusysis atpažino kasatorę kaip jį apvogusią moterį. Teismai nepašalino šių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose. Kasatorė abejoja, kad nukentėjusysis galėjo laikyti namuose tokią didelę pinigų sumą – 20 000 Eur, o teismai netyrė, kokio dydžio socialines išmokas gaudavo nukentėjusysis ir kiek lėšų jis turi bankų sąskaitose. Be to, anot kasatorės, nukentėjusysis dėl amžiaus galėjo suklysti nurodydamas pavogtą pinigų sumą.

2.3. Kasatorės teigimu, teismai nepagrįstai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, ir todėl paskyrė per griežtą bausmę. Skunde akcentuojama, kad, pagal teismų praktiką, jei nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant su nenustatytu asmeniu ir nenustatyta, ar tas asmuo buvo pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, BK 24 straipsnio 1 dalies taikymas yra nepagrįstas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2007). Panaikinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kasatorei turėtų būti paskirta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė.

2.4. Kasatorė prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismai turėjo kreiptis į probacijos tarnybą, kad ši pateiktų socialinio tyrimo išvadą dėl jos elgesio, tačiau šis jos prašymas nebuvo tenkintas. Tai, kad kasatorė augina du mažamečius vaikus, nusikaltimai padaryti prieš dvejus metus, leidžia manyti, jog ji ateityje nenusikals, todėl egzistuoja pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Be to, nukentėjusieji viso proceso metu akcentavo padarytos turtinės žalos atlyginimą, o ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nuteistajai.

3. Atsiliepimu į nuteistosios V. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo kasacinį skundą iš dalies tenkinti.

3.1. Prokurorė nurodo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2007), esant byloje nenustatytam bendrininkui, t. y. nesant byloje surinktų duomenų apie bendrininko pakaltinamumą bei amžių, spręstina, kad skundžiamoje byloje teismai nepagrįstai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino veikos padarymą bendrininkų grupe. Pripažinus, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata taikyta nepagrįstai, mažintinas bausmės dydis.

3.2. Tačiau kasatorės skundo dalis dėl iš esmės pažeisto Baudžiamojo proceso kodekso vertintina kaip nepagrįsta, joje ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis baudžiamojo proceso reikalavimų, nuosprendį pagrindė išsamia byloje ištirtų įrodymų analize bei nuosprendyje aptarė, kuriais įrodymais ir kodėl remiasi pripažindamas kasatorę padarius nusikalstamas veikas. Teismas nuosprendyje nurodė, kodėl kasatorės pateiktos nuotraukos su auksiniu pakabučiu nevertina kaip kasatorės kaltę paneigiančio įrodymo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nutartyje pasisakė dėl visų skundo argumentų, byloje išanalizavo tiek kasatorę teisinančius, tiek jos kaltę patvirtinančius įrodymus ir nutartyje argumentuotai atmetė kasatorės argumentus, neva nepakako laiko nusikalstamai veikai įvykdyti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir skundo argumentą dėl prieštaravimų, susijusių su pagrobta iš S. J. pinigų suma, nurodydamas, kad pinigai buvo santaupos bei gauti už parduotą žemę.

4. Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

5. Kasatorė teigia, kad teismai nepagrįstai jai neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo, netinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į tai, jog ji augina du mažamečius vaikus, nusikaltimai padaryti prieš dvejus metus, o nukentėjusieji pageidauja, jog būtų atlyginta patirta turtinė žala. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

5.1. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę.

5.2. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien tai, jog asmuo padarė nusikaltimus, kurie pagal savo kategorijas ir paskirtų bausmių už juos trukmę atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnyje, nereiškia, kad asmeniui, už šiuos nusikaltimus nuteistam laisvės atėmimu, turi būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, turi įvertinti ir bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai realią laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas apeliaciniame skunde nurodyto nuteistosios prašymo taikyti BK 75 straipsnį, atsižvelgė tiek į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tiek į nuteistosios asmenybę, neišnykusius teistumus, jos socialinį pavojingumą, polinkį nusikalsti (teisiama aštuntą kartą, o nusikaltimai padaryti bausmės vykdymo atidėjimo metu) ir konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajai realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Su tokiomis motyvuotomis teismų išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

6.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajai V. B. ankstesniu 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, kuriuo ji nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 75 straipsniu, subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams. Tačiau praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui, t. y. 2015 m. birželio 15 d., kasatorė padarė naują tyčinį sunkų BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį nuteista šioje byloje; antrą BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą kasatorė padarė 2015 m. liepos 9 d. Taigi naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

6.2. Nors BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

6.3. Abiejų instancijų teismai išimtinių aplinkybių, leidžiančių kasatorei taikyti BK 75 straipsnį už nusikaltimus, kurie padaryti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nenustatė. Teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, įvertino nuteistosios V. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kad dirba, augina du mažamečius vaikus, ir, atsižvelgdamas į tai, jai paskyrė mažesnes negu sankcijos vidurkis bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau pažymėtina, kad minėtos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas lengvinti jos baudžiamąją atsakomybę ir jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės turi būti vertinamos kartu su nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu, jų padarymo aplinkybėmis, taip pat kaltininko elgesiu iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu ir po jų padarymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog nuteistoji dirba ir augina mažamečius vaikus, jos nesulaikė nuo nusikalstamų veikų padarymo ir ji, veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padarė tyčinius sunkius nusikaltimus nuosavybei bausmės vykdymo atidėjimo metu, nors prieš tai jau buvo septynis kartus pripažinta kalta ir nuteista už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Iš to galima spręsti, kad kasatorė savo elgesio kritiškai nevertina, išvadų nedaro, nesiekia gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, todėl tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo. Kartu teismai pažymėjo, kad socialinio tyrimo išvada skiriant bausmę nėra privaloma.

7. Esant šioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, netaikydami kasatorei BK 75 straipsnio, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu

8. Kasatorė, be kita ko, teigia, kad teismai nepagrįstai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi. Savo teiginį ji argumentuoja tuo, kad, pagal teismų praktiką, jei nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant su nenustatytu asmeniu ir nenustatyta, ar tas asmuo buvo pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, BK 24 straipsnio 1 dalies taikymas yra nepagrįstas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2007). Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

8.1. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji objektyvieji požymiai du ir daugiau pakaltinami ir sulaukę baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti asmenys, o subjektyvieji – tyčia ir susitarimas. Visų minėtų požymių buvimas yra būtinas, konstatuojant bendrininkavimą asmens veiksmuose.

8.2. Pažymėtina, kad, išties, teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad „nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą“ (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).

9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteista už dvi nusikalstamas veikas, kurias ji padarė veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi. Tokia teismo išvada dėl bendrininkų grupės buvimo neprieštarauja ir kasacinio teismo praktikai dėl bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu.

9.1. Nagrinėjamoje byloje didelės vertės turto vagystės buvo padarytos dalyvaujant dviem bendravykdytojoms, viena iš kurių – V. B., skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o kita bendravykdytoja įvardyta kaip ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos pagal iš anksto parengtą planą, kuriam įgyvendinti reikėjo dviejų bendravykdytojų. Viena iš jų, prisistačiusi seniūnijos arba socialinės rūpybos darbuotoja, įtikindavo nukentėjusiuosius, jog reikia vykti į jų namus (dėl paskirtos premijos ar pašalpos); į namus būdavo vykstama arba kasatorės vairuojamu automobiliu, arba pėsčiomis, kasatorei automobiliu važiuojant iš paskos; namuose viena iš bendrininkių atitraukdavo nukentėjusiųjų dėmesį, o kita pagrobdavo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Taigi akivaizdu, kad būtent dviejų bendrininkų buvimas, jų susitarimas, jungiamas tyčios veikti bendrai, lėmė ir palengvino nusikalstamų veikų darymą, sustiprino jų pasiryžimą veikti nusikalstamai. Be ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmų nebūtų įmanomi ir nuteistosios V. B. veiksmai pagrobiant svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį turtą.

9.2. Todėl, net ir nenustatę asmens, su kuriuo bendrininkaudama kasatorė pagrobė svetimą didelės vertės turtą, tapatybės, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ji bendrininkavo su nenustatyta moterimi. Pripažinus, kad kasatorė nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jos atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti ar keisti žemesnės instancijos teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Dėl kasatorės nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį pagrįstumo ir įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

11. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nuteistoji V. B. ginčija nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir pateikia savo nuomonę dėl atskirų bylos duomenų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, teigdama, kad teismai nevertino jos parodymų, nepagrįstai rėmėsi asmens parodymo atpažinti metu gautais duomenimis, todėl padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.

11.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

11.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-608-139/2015). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

12. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus, neturi, teismų sprendimai logiški ir motyvuoti. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Abiejų instancijų teismų sprendimuose yra nurodyti įrodymai, kuriais pagrįstos teismų išvados dėl V. B. kaltumo padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti įrodymai. Tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistoji V. B., veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, pagrobė didelės vertės A. V. ir K. V. bei S. J. priklausantį turtą, įrodyta pačių nukentėjusiųjų nuosekliais ir detaliais parodymais, liudytojos A. R. parodymais (dėl kasatorės lankymosi gydymo įstaigoje aplinkybių), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką ir asmens parodymo atpažinti protokolais, kita rašytine bylos medžiaga (tarnybiniai pranešimai dėl abonentinio numerio jungimosi laiko ir vietos, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai).

12.1. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo įrodymų visumą, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistosios V. B. kaltę. Teismas aptarė kasatorės iškeltą gynybos versiją, kad 2015 m. liepos 9 d., apie 10.00 val., įvykdyti didelės vertės turto vagystės iš K. V. negalėjo, nes tą pačią dieną, 9.30 val., lankėsi Kauno klinikose, ir ją motyvuotai atmetė, įvertinęs, kiek kasatorė užtruko gydymo įstaigoje, taip pat atstumą nuo gydymo įstaigos iki nusikaltimo padarymo vietos, eismo intensyvumą ir galimybes nuvykti į įvykio vietą. Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, kodėl kasatorės pateiktos nuotraukos su auksiniu pakabučiu nelaikytinos jos kaltę paneigiančiu įrodymu, be to, nukentėjusioji A. V. atpažino pakabutį (pagal formą, išraitytas detales), o tai, kad nenurodė aplinkybės apie papuošalo taisymą, nereiškia, jog papuošalas jai nepriklauso. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusiųjų A. V. ir K. V. (teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes nukentėjusysis mirė), tiek nukentėjusiojo S. J. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutampantys esminėmis detalėmis, jie neturėjo pagrindo apkalbėti kasatorę, todėl teismai pagrįstai jais rėmėsi. Tai, kad, kasatorės manymu, nukentėjusysis S. J. negalėjo namuose laikyti tokios didelės pinigų sumos (20 000 Eur), yra prielaidos, o vien tai, kad teismai, kitaip nei kasatorė, įvertino bylos duomenis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

13. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymo atpažinti procesinį veiksmą, buvo pažeista BPK 192 straipsnyje nustatyta tokio veiksmo atlikimo tvarka.

13.1. Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas to asmens parodymas atpažinti. BPK 191–192 straipsniuose numatytos tokio asmens parodymo atpažinti sąlygos. BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, t. y. atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Taigi ši norma suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2008).

13.2. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas tiek asmens parodymas atpažinti, tiek asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką: nukentėjusysis K. V. atpažino kasatorę tiek iš nuotraukų, tiek atliekant asmens parodymą atpažinti, o nukentėjusysis S. J. – asmens parodymo atpažinti metu. Atliekant šiuos procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo laikomasi BPK 192 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos jų atlikimo tvarkos: nukentėjusieji K. V. ir S. J., prieš parodant jiems atpažintiną asmenį su ne mažiau kaip trimis pagal išorę kuo panašesniais asmenimis, buvo apklausti apie aplinkybes, kuriomis jie matė atpažintiną asmenį – V. B. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis K. V. nurodė, kad atpažįsta kasatorę pagal veido bruožus (pailgas veidas, apystorės lūpos; tokias pačias atpažintino asmens ypatybes nukentėjusysis K. V. nurodė ir asmens parodymo atpažinti metu), tuo tarpu nukentėjusysis S. J. asmens parodymo atpažinti metu kasatorę atpažino pagal veido bruožus, plaukus, kūno sudėjimą. Kasatorė skunde neargumentuoja, kodėl ji abejoja atliktų asmens parodymų atpažinti patikimumu. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta BPK 192 straipsnio 3 dalyje, atliekant asmens parodymą atpažinti, dalyvavo ne tik įtariamoji (kasatorė), bet ir jos gynėjas, kuris pasinaudojo teise pareikšti pastabas dėl atliko procesinio tyrimo veiksmo. Nors kasatorės gynėjas abiejų asmens parodymų atpažinti metu (tiek dalyvaujant nukentėjusiajam K. V., tiek S. J.) kėlė abejones dėl teismo galimybės remtis atpažinimo pagal nuotrauką metu gautais duomenimis kaip įrodymais, nes neva parodytų atpažinti asmenų amžius aiškiai skyrėsi, tačiau tai nedaro paties procesinio veiksmo neteisėto, nes jo įrodomoji reikšmė buvo įvertinta palyginus šiuos duomenis su kitais bylos įrodymais ir įvertinus visų įrodymų visumą. Be to, teisme nukentėjusieji K. V. ir S. J. patvirtino, kad V. B. yra būtent tas asmuo, kuris juos apvogė, ir nurodė aplinkybes, kodėl daro tokią išvadą. Taigi nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu gauti duomenys neatitiko BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų.

14. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuosprendyje faktiniai bylos duomenys, kurie buvo tiesiogiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, įvertinti kaip įrodymų visuma, įsitikinus kiekvieno iš jų patikimumu, t. y. patikrinus BPK numatytais proceso veiksmais, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus iškilusius prieštaravimus, ir teismui motyvuojant savo sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys taip pat patvirtina, kad teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma nuteistosios apeliaciniame skunde, ir atsakė į esminius jo argumentus, išdėstydamas išsamias ir motyvuotas išvadas.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį, nepadaryta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios V. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Masiokas