2024-03-06 Nr. AB-3782-3-61-3-00400-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-378-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00400-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. G. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams, dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2021 m. gruodžio 10 d. Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) narių visuotiniame susirinkime (toliau – ir Susirinkimas) priimtus sprendimus, priteisti pareiškėjui iš Lietuvos auditorių rūmų 36,48 Eur išlaidų, patirtų tvirtinant įgaliojimą, taip pat priteisti iš Lietuvos auditorių rūmų bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 10 d. įvyko Lietuvos auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas. Pareiškėjas yra auditorius ir 2021 m. lapkričio 25 d. įgaliojimu, patvirtintu 26-ojo notarų biuro notarės R. D., įgaliojo auditorę L. R. atstovauti jam 2021 m. gruodžio 10 d. LAR Susirinkime ir pakartotiniame susirinkime, jeigu jis būtų šaukiamas. LAR Susirinkimo dieną, pateikus įgaliojimą, buvo atsisakyta registruoti pareiškėją LAR Susirinkime. Dėl to LAR administracijai buvo pateiktas skundas. LAR 2021 m. gruodžio 30 d. raštu informavo, kad auditorius Š. G. nebuvo registruotas LAR Susirinkime, kadangi 2017 m. birželio 16 d. LAR statutas numato tik tiesioginį dalyvavimą ir balsavimą LAR susirinkimuose.

3. LAR buvo pateiktas tinkamos formos ir turinio įgaliojimas, suteikiantis įgaliotiniui teisę veikti įgaliotojo vardu, kurį LAR nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pripažinti. LAR statute nėra formuluotės, draudžiančios LAR Susirinkime dalyvauti per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį arba su juo sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį.

4. Dėl LAR neteisėtų veiksmų auditorius laikomas nedalyvavusiu LAR Susirinkime be pateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į tai, dėl LAR neteisėtų veiksmų auditorius ne tik negalėjo pasinaudoti įstatymų jam suteikta teise, tačiau šie veiksmai auditoriui sukuria neigiamas procesines pasekmes.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, LAR netinkamai aiškindama LAR statuto nuostatas, netinkamai įgyvendino įstatymų suteiktus įgalinimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias asociacijos nario teisę dalyvauti visuotiniame narių susirinkime ir jame balsuoti, taip pat pareiškėjo teises ir interesus.

6. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti LAR Susirinkime priimtus sprendimus. LAR Susirinkime priimtais sprendimais niekaip nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, o pareiškėjo neregistravimas LAR Susirinkimo dalyviu nėra LAR Susirinkimo sprendimas.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad LAR administracija, atsisakydama registruoti pareiškėją LAR Susirinkime įgaliojimo pagrindu, pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti LAR Susirinkime. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjo teisė dalyvauti LAR Susirinkime buvo pažeista ar ne, iš pareiškėjo argumentų nėra aišku, kaip jo neregistravimas LAR Susirinkime susijęs su LAR Susirinkime priimtų sprendimų tariamu neteisėtumu. Net ir priskyrus pareiškėjo neregistravimą LAR Susirinkimo organizavimo tvarkos procedūrinių normų pažeidimui, tai nesudarytų jokio pagrindo LAR Susirinkimo sprendimus panaikinti.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad visi be išimties LAR Susirinkimo sprendimai, už kuriuos buvo balsuojama, buvo priimti absoliučia balsų dauguma, tad pareiškėjo įgaliota atstovė nebūtų galėjusi daryti jokios reikšmingesnės įtakos balsavimo rezultatams. Be to, pareiškėjas įgaliojime net nebuvo išreiškęs savo valios, kaip turėtų būti balsuojama konkrečiais klausimais. Pareiškėjas neturėjo teisinio intereso, kad LAR Susirinkime būtų priimti kitokie sprendimai, negu buvo priimti. Atsakovo nuomone, pareiškėjo keliami klausimai susiję su jo neregistravimu dalyvauti LAR Susirinkime per įgaliotinį, neturi nieko bendro su Susirinkime priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

10. Atsakovas nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 36,48 Eur, nėra pagrįstas ir turi būti atmestas. Atsakovo nuomone, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas būtų registruotas LAR Susirinkime ar ne, jis bet kuriuo atveju būtų patyręs 36,48 Eur išlaidas įgaliojimo tvirtinimui, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos nebuvo sąlygotos atsakovo veiksmų. Tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtų išlaidų nėra priežastinio ryšio. Priežastinio ryšio neegzistavimas yra pakankamas pagrindas netenkinti pareiškėjo reikalavimo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo Š. G. skundą atmetė. Iš pareiškėjo Š. G. atsakovo Lietuvos auditorių rūmų naudai priteisė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

12.1 2021 m. gruodžio 10 d. įvyko LAR Susirinkimas.

12.2 Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 25 d. 26-ojo notarų biuro notarės R. D. patvirtintu įgaliojimu įgaliojo auditorę L. R. atstovauti jį LAR Susirinkime ir pakartotiniame susirinkime, jeigu jis būtų šaukiamas. LAR Susirinkimo dieną, pateikus įgaliojimą, buvo atsisakyta registruoti pareiškėją LAR Susirinkime.

12.3 Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į LAR, prašydamas nurodyti atsisakymo registruoti jį LAR Susirinkime pagrindą.

12.4 LAR 2021 m. gruodžio 30 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad jis nebuvo registruotas LAR Susirinkime, kadangi 2017 m. birželio 16 d. LAR narių visuotinio susirinkimo nutarimu (2017 m. birželio 28 d. protokolas Nr. 1.4-40.1.1) buvo patvirtinta LAR statuto redakcija, kurioje, be kita ko, buvo panaikinta nuostata dėl balsavimo pagal įgaliojimą (balsavimo teisių perleidimo). Kartu paaiškinta, kad tokia Statuto nuostata dėl balsavimo pagal įgaliojimą / balsavimo teisių perleidimo buvo panaikinta siekiant, kad auditoriai nepraleidinėtų visuotinių LAR narių susirinkimų be svarbių priežasčių ir visuotiniuose LAR susirinkimuose dalyvautų bei balsuotų tiesiogiai, o ne perleisdami balsavimo teises ar dalyvaudami per įgaliotus asmenis. Tą patį paaiškino ir LAR atstovai teismo posėdyje duodami paaiškinimus.

13. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų ginčijęs anksčiau minėtą 2017 m. LAR narių susirinkimo nutarimą dėl LAR nario tiesioginės balsavimo teisės įtvirtinimo. Esant nenuginčytam ankstesnio LAR visuotinio narių susirinkimo nutarimui, teismui nebuvo pagrindo vertinti, jog tiesioginio balsavimo teisės įtvirtinimas Statute pažeidžia pareiškėjo teises. Savo skundo argumentais pareiškėjas neįrodė, kad jo neregistravimas LAR Susirinkime ir neleidimas dalyvauti jame pateikus įgaliojimą, kaip nors pažeidė jo interesus ar sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes.

14. LAR narių Susirinkime buvo svarstyti ir priimti nutarimai dvidešimt vienu klausimu. Nei vienas nutarimas nebuvo priimtas ar atmestas tokia balsų dauguma, kuriai būtų turėjęs įtakos pareiškėjo balsas ar kuris būtų susijęs su pareiškėjo asmeniu, jo teisėmis ar interesais. Net ir 19 klausimu nutarimo (Dėl LAR narystės komisijos siūlymo naikinti LAR narių, pažeidusių LAR statuto 24.5 p. reikalavimą (pareiga dalyvauti visuotiniuose LAR narių susirinkimuose), narystę) atmetimas pareiškėjui nesukelia jokių neigiamų pasekmių, kadangi jo nedalyvavimas LAR Susirinkime iš esmės nekeičia jo situacijos dėl tolimesnės narystės LAR. Pareiškėjas savo skunde iš esmės nedetalizavo jo neregistravimo LAR Susirinkime ir šiame Susirinkime priimtų sprendimų (ne)teisėtumo tarpusavio ryšio.

15. Teismas nenustatė jokio pagrindo LAR Susirinkime priimtus sprendimus vertinti kaip pažeidžiančius kokias nors materialines teisės normas ar pareiškėjo teises. Priimti sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, jų naikinti nėra pagrindo.

16. Teismas darė išvadą, kad ginčijami LAR Susirinkime priimti nutarimai, įforminti 2021 m. gruodžio 21 d. protokolu Nr. 1.4-50, priimti tinkamai įvertinus visas nagrinėtas faktines aplinkybes, išklausius LAR Susirinkimo narių nuomones, nepažeidžiant LAR Susirinkimo organizavimo procedūrinių nuostatų. Teismas nenustatė, kad atsakovas kokiais nors savo veiksmais būtų pažeidęs pareiškėjo skunde nurodytas teisės normas, todėl ginčijami nutarimai laikomi pagrįstais ir teisėtais, jų nėra pagrindo naikinti. Pareiškėjo skundo reikalavimas atmetamas.

17. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo nurodė, kad įgaliojimas yra vienašalis sandoris, ir juo pareiškėjas įgaliojo kitą asmenį (įgaliotinį), jo nuožiūra, balsuoti Susirinkime. 36,48 Eur užmokestis notarei sumokėtas už tokio sandorio tvirtinimą, nepaisant, ar šiuo įgaliojimu pareiškėjas pasinaudojo, ar ne. Teismo vertinimu, neegzistuoja priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtų išlaidų įgaliojimo tvirtinimui ir atsakovo veiksmų. Nenustatyta ir jokių neteisėtų atsakovo veiksmų. Taigi, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo žalos atlyginimo reikalavimui tenkinti.

III. 18. Pareiškėjas Š. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas nurodo, kad atsiliepime į skundą LAR nei vienu žodžiu neužsimena apie 2017 m. LAR narių visuotinį susirinkimą ir statuto keitimo aplinkybes bei jo priežastis. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovui paklausus LAR atstovo, kokiais argumentais ir pagrindu pareiškėjas nebuvo registruotas LAR Susirinkime, LAR atstovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, kad tai ne šios bylos dalykas (teismo posėdžio garso įrašo 44 min.). Atsisakymo registruoti priežastis liko nepaaiškinta. Atsižvelgiant į tai, teismo teiginys, kad „tą patį paaiškino ir LAR atstovai teismo posėdyje“ yra nepagrįstas ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių. LAR nesirėmė šia aplinkybe ir jos neįrodinėjo.

20. Byloje nėra teismo minimo 2017 m. birželio 28 d. LAR susirinkimo protokolo, teismas negalėjo įvertinti protokolo turinio ir padaryti kokias nors išvadas dėl jo. Byloje nėra iki tol galiojusio statuto redakcijos, tad teismas negalėjo nustatyti, palyginti buvusių ir dabar galiojančių nuostatų, kad padaryti išvadą, kad įvestas asmeninis balsavimas, ar kad panaikinta nuostata dėl balsavimo pagal įgaliojimą. Teismo išvados nesiremia faktiniais bylos duomenimis.

21. Galiojančiame LAR statute nėra nei vienos formuluotės, draudžiančios LAR narių visuotiniame susirinkime dalyvauti per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį arba su juo sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį. LAR nario dalyvavimo susirinkime teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje. Minėtame straipsnyje, nėra nuostatos, kad asociacijos šią teisę gali apriboti, ar šios teisės buvimas ar nebuvimas siejamas su šios nuostatos perkėlimu į asociacijos nuostatus. Ši teisė egzistuoja nepriklausomai ar ji atskirai aptarta asociacijos įstatuose, šiuo atveju LAR statute.

22. Iš esmės teismas siunčia pareiškėją ginčyti 2017 m. susirinkimo darbotvarkės aiškinamojo rašto argumentus, nors pats patvirtintas teisės aktas nesuformuluoja tariamų neteisėtų, neigiamų pasekmių, nustatant asmeninį dalyvavimą ar atribojant atstovavimo pagal įgaliojimą.

23. Šiuo atveju teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio reikalavimus, apsiribojo formaliais, nemotyvuotais teiginiais ir nevertindamas, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.

24. Po skundo padavimo administraciniam teismui, LAR inicijavo procedūrą dėl pareiškėjo narystės LAR panaikinimo, kadangi LAR traktuoja, kad pareiškėjas be pateisinamų priežasčių praleido 2021 m. visuotinį susirinkimą. LAR sustabdė svarstymą ir nutarė „atidėti Š. G. nedalyvavimo 2021 m. susirinkime svarstymą iki teisminio proceso pabaigos“. Atsižvelgiant į tai, dėl LAR neteisėtų veiksmų auditorius ne tik negalėjo pasinaudoti įstatymų jam suteikta teise, tačiau šie veiksmai auditoriui sukėlė neigiamas procesines pasekmes. Pašalinimas iš LAR narių reiškia teisės verstis auditoriaus veikla netekimą. Pašalinimo pagrindas būtų neteisėtas LAR sprendimas, kuriuo atsisakyta registruoti pareiškėją LAR Susirinkime. Nepripažinus šių LAR veiksmų neteisėtais, jie būtų laikomi teisėtais, ir sukeltų auditoriui neigiamas pasekmes. Pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus įrodančius neigiamas pasekmes teismui, tačiau teismas, motyvuodamas tuo, kad jie nesusiję su byla atsisakė juos prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, teismo motyvas, kad „savo skundo argumentais pareiškėjas neįrodė, kad jo neregistravimas Susirinkime ir neleidimas dalyvauti jame pateikus įgaliojimą, kaip nors pažeidė jo interesus ar sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes“ yra veidmainiškas ir neargumentuotas. Teismas atsisakė prie bylos prijungti įrodymus, kurių, kaip pats teismas konstatavo, trūksta byloje.

25. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra identiška byla Nr.el2-2951-535/2023, dėl LAR veiksmų 2022 m. gruodžio 9 d. LAR narių visuotiniame susirinkime, kurioje ginčijami analogiški LAR neteisėti veiksmai. Teismo priimtas sprendimas ir jame pateikti išaiškinimas turės prejudicinę reikšmę šiai bylai. Atsižvelgiant į tai ir užtikrinant vienodą administracinių teismų praktikos formavimą, buvo tikslinga administracines bylas Nr. el2-636-631/2023 ir Nr. el2-2951-535/2023 sujungti ir nagrinėti vienoje byloje, bet teismas neargumentuotai šį prašymą atmetė.

26. Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš pareiškėjo Š. G. priteisti Lietuvos auditorių rūmams patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal į bylą pateiktus dokumentus.

27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neteisingai apeliaciniame skunde apibūdina byloje kilusio ginčo dalyką ir ribas. Šioje byloje buvo priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimai (i) dėl LAR Susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo ir (ii) dėl pareiškėjo patirtų 36,48 Eur išlaidų (nuostolių) priteisimo pareiškėjo naudai iš Lietuvos auditorių rūmų. Taigi, šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl LAR Susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o pareiškėjo (ne)registravimo LAR Susirinkimo dalyviu klausimas, šioje byloje buvo aktualus tiek, kiek tai gali turėti įtakos LAR Susirinkimo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo įsitikinimu, teismo sprendime buvo pasisakyta dėl pareiškėjo (ne)registravimo LAR Susirinkimo dalyviu įtakos LAR Susirinkimo sprendimams, t. y. šiuo aspektu pasisakyta tiek, kiek buvo svarbu atsižvelgiant į ginčo dalyką ir ginčo ribas.

28. Teismo sprendimo nėra pagrindo laikyti nepakankamai motyvuotu, nes jame pareiškėjo argumentai buvo analizuojami skundo reikalavimų ribose, t. y. teismas pasisakė dėl Susirinkimo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat Sprendime pasisakyta ir dėl pareiškėjo neregistravimo LAR Susirinkimo dalyviu įtakos LAR Susirinkimo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, tiek, kiek tai buvo svarbu atsižvelgiant į ginčo dalyką ir ribas.

29. Teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl pareiškėjo prašomų faktų konstatavimo (dėl jo teisės dalyvauti LAR Susirinkime per įgaliotą asmenį ar perleisti balsavimo teises).

30. LAR statuto 33.13 punktas numato, jog pašalinti iš LAR narių tuos auditorius, kurie nedalyvauja visuotiniuose LAR narių susirinkimuose be pateisinamos priežasties, LAR veiklos reglamento nustatyta tvarka, gali tik LAR visuotinis narių susirinkimas. Pareiškėjui teisines pasekmes sukeltų tik LAR visuotinio narių susirinkimo sprendimas, kuriuo pareiškėjas būtų pašalintas iš LAR narių dėl nepateisinamo nedalyvavimo LAR visuotiniuose narių susirinkimuose, tačiau tokio LAR visuotinio narių susirinkimo sprendimo nebuvo priimta ir tokio klausimo LAR visuotinis narių susirinkimas pareiškėjo atžvilgiu niekuomet nesvarstė. Tik tuo atveju, jeigu LAR visuotinis narių susirinkimas ateityje priimtų sprendimą šalinti pareiškėją iš LAR narių dėl LAR visuotinių narių susirinkimų nelankymo, tokį sprendimą pareiškėjas turėtų teisę skųsti administraciniam teismui kaip sukeliantį teisines pasekmes, bei turėtų galimybę išdėstyti visus argumentus dėl jo pareigos dalyvauti LAR visuotiniuose narių susirinkimuose įgyvendinimo tinkamumo.

31. Pareiškėjas pats neneigia, kad iki 2017 m. birželio mėnesio galiojusioje LAR statuto redakcijoje buvo numatyta LAR narių teisė dalyvauti susirinkimuose per atstovus. Kaip matyti iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotos LAR statuto redakcijos (kuri buvo patvirtinta 2017 m. birželio 16 d. LAR visuotiniame narių susirinkime), šioje LAR statuto redakcijoje nebėra nuostatų dėl LAR narių teisės dalyvauti susirinkimuose per atstovus. Tarp šalių nėra ginčo, kad tokia nuostata ankstesnėje LAR statuto redakcijoje buvo įtvirtinta.

32. Ginčo šalys pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr.eA-543-1047/2024 įtakos šiai bylai. Atsakovo atstovas taip pat prašė prijungti papildomus įriodymus, susijusius su pareiškėjo narystės LAR klausimais bei mėginimu sudaryti taikos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2021 m. gruodžio 10 d vykusiame Lietuvos auditorių rūmų narių visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2021 m. gruodžio 10 d vykusiame Lietuvos auditorių rūmų narių visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus, atmetė kaip nepagrįstą, be kita ko, pažymėdamas, kad aptariamas susirinkimas vyko ir sprendimai buvo priimti nepažeidžiant nustatytos tvarkos, o pareiškėjo (jo atstovo) dalyvavimas ir balsavimas nebūtų turėjęs jokios įtakos balsavimo rezultatams (visi Susirinkimo sprendimai buvo priimti reikšminga balsų dauguma). Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, teismas nurodė, kad neegzistuoja priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtų išlaidų įgaliojimo tvirtinimui ir atsakovo veiksmų bei nenustatyta jokių neteisėtų atsakovo veiksmų.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, bylą išsprendė remdamasis byloje nesančiais dokumentais.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37. Pasisakydama dėl atsakovo prašymo prijungti papildomus dokumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos manymu, teisingam bylos išsprendimui nėra būtina tirti naujai pateiktus įrodymus, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir atspindi tik šalių procesinį elgesį.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas: 1) pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį; 2) įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose LAR narių visuotiniuose susirinkimuose; 3) panaikinti LAR 2021 m. gruodžio 10 d. visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 36,48 Eur išlaidų, patirtų tvirtinant įgaliojimą.

39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Š. G. skundo dalį dėl 1 ir 2 skundo reikalavimų – pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame LAR narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį; ir įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose Lietuvos auditorių rūmų narių visuotiniuose susirinkimuose.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-214-492/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nutartyje atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašė tik pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame LAR narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį, t. y. neskundė jokio LAR sprendimo šiuo aspektu.

41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti 2021 m. gruodžio 10 d. Lietuvos auditorių rūmų narių visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus ir priteisti 36,48 turtinę žalą, patirtą tvirtinant įgaliojimą.

42. Atsivelgiant į administracinės bylos ribas, kurios apibrėžtos atsižvelgus į šios nutarties 35-38 punktuose išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas bylą išnagrinėjo remdamasis byloje nesančiais dokumentais, yra atmestini, nes 2017 m. birželio 16 d. visuotinio LAR narių susirinkimo nutarimu (2017 m. birželio 28 d. protokolas Nr. 1.4-40.1.1) patvirtintos LAR statuto redakcijos, kurioje, be kita ko, buvo panaikinta nuostata dėl balsavimo pagal įgaliojimą (balsavimo teisių perleidimo) aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje nėra aktualus, kadangi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neskundžia LAR sprendimo atsisakyti registruoti jį 2021 m. gruodžio 10 d. vykusiame LAR Susirinkime. Ši aplinkybė taip pat daro esminį skirtumą tarp šioje byloje ir pareiškėjo minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-543-1047/2024 susiklosčiusios situacijos.

43. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad LAR Susirinkime buvo svarstyti ir 2021 m. gruodžio 21 d. protokolu Nr. 1.4-50 (toliau – ir Protokolas) įforminti priimti nutarimai dvidešimt vienu klausimu, t. y.: 1) dėl LAR prezidiumo metinio pranešimo; 2) dėl kandidatūrų į LAR prezidento pareigas iškėlimo; 3) dėl kandidatūrų į LAR prezidiumo narius iškėlimo; 4) dėl kandidatūrų į LAR narystės komisijos narius iškėlimo; 5) dėl kandidatūrų į LAR garbės teismo narius iškėlimo; 6) dėl Nepriklausomos auditoriaus išvados dėl LAR metinių finansinių ataskaitų už laikotarpius nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. bei LAR veiklos audito ataskaitos; 7) dėl LAR biudžeto vykdymo ir LAR metinių finansinių ataskaitų už laikotarpius nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. tvirtinimo; 8) dėl LAR veiklos ataskaitų už laikotarpius nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.; 9) dėl Etikos komiteto metinio pranešimo; 10) dėl LAR narystės komisijos veiklos ataskaitos; 11) dėl LAR biudžeto laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. pakeitimo ir LAR biudžeto laikotarpiams nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. bei nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. tvirtinimo; 12) dėl Lietuvos auditorių rūmų statuto keitimo; 13) dėl Lietuvos auditorių rūmų veiklos reglamento keitimo; 14) dėl LAR garbės teismo nuostatų keitimo; 15) dėl LAR prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo; 16) dėl LAR prezidiumo narių rinkimų rezultatų paskelbimo; 17) dėl LAR narystės komisijos narių rinkimų rezultatų paskelbimo; 18) dėl LAR garbės teismo narių rinkimų rezultatų paskelbimo; 19) dėl LAR narystės komisijos siūlymo naikinti LAR narių, pažeidusių LAR statuto 24.5 p. reikalavimą, narystę; 20) dėl audito įmonių, kurios atliks LAR finansinių ataskaitų auditą ir LAR veiklos auditą 2021–2024 m., tvirtinimo; 21) dėl Lietuvos auditorių rūmų garbės nario vardo suteikimo nuostatų keitimo.

44. Teisėjų kolegija pastebi, kad LAR Susirinkimo Protokolo 7, 11–14 bei 21 punktais priimti nutarimai buvo dėl Statuto, Lietuvos auditorių rūmų veiklos reglamento, Garbės teismo nuostatų pakeitimų, taip pat dėl atitinkamų laikotarpių LAR biudžeto pakeitimo tvirtinimo, t. y. dėl asociacijos bendro pobūdžio teisės aktų, be kita ko, minimų ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir kurių teisėtumo patikrai Administracinių bylų teisenos įstatyme yra numatyta speciali procedūra bei subjektai (šiuo klausimu, be kita ko, žr. LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-554-629/2020; taip pat pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-666-438/2020).

45. Administracinėms byloms dėl bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija (ABTĮ 21 str. 2 d.). Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priėmęs ir iš esmės išnagrinėjęs pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Protokolo 7, 11–14 bei 21 punktais įformintų sprendimų viršijo jam įstatymų leidėjo suteiktą kompetenciją. Be to, kadangi pareiškėjas nėra ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą dėl aptariamų LAR bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo ištyrimo, nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo pagrindo šią pareiškėjo skundo dalį perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

46. Visa tai lemia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Protokolo 7, 11–14, 21 punktais įformintų sprendimų teisėtumo naikintina ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

47. Pareiškėjas taip pat iš esmės prašo panaikinti ir kitus 2021 m. gruodžio 10 d. LAR Susirinkimo sprendimus. Dėl šių pareiškėjo reikalavimų teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ginčai dėl LAR sprendimų nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 str. 1 d, ABTĮ 17 str. 2 d.), savaime nereiškia, jog administraciniam teismui gali būti skundžiami bet kokie šio viešojo juridinio asmens (asociacijos) sprendimai (veiksmai ar neveikimas – kaip aiškindamas, be kita ko, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 punktą jau ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal bendrą taisyklę, kuri yra taikytina ir nagrinėjamu atveju, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (pvz., žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3144-822/2020 16 p. ir jame nurodytą šio teismo jurisprudenciją). Todėl vien aplinkybė, jog pareiškėjas yra LAR tikrasis narys (t. y. juridinio asmens dalyvis), savaime nereiškia jo teisės ABTĮ nustatyta tvarka ginčyti tokių jame (Susirinkime) priimtų sprendimų, kurie jam nesukelia jokių materialių pasekmių (nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-543-1047/2024).

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių argumentų dėl ginčijamais Susirinkimo sprendimais (įformintų Protokolo 1-6,8-10,15-20 punktais) jam sukeliamų konkrečių materialių pasekmių jo teisėms ir pareigoms. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, ypač juos vertinant su panašiomis pareiškėjo pradėtomis administracinėmis bylomis prieš Lietuvos auditorių rūmus, yra matyti, kad jis iš esmės siekia būti įrašytas į Susirinkimo dalyvių registracijos žurnalą, tuo pripažinti jį dalyvavusiu visuotiniuose LAR narių susirinkimuose ir taip, be kita ko, išvengti nedalyvavimo šiuose susirinkimuose be pateisinamų priežasčių pasekmių – pašalinimo iš LAR narių. Tačiau pareiškėjas jokių kitų argumentų, pagrindžiančių jo suinteresuotumą dėl (abstrakčiai) prašomų panaikinti aptariamų Susirinkimo sprendimų arba šių sprendimų tiesioginės įtaklos jo teisėms ar pareigoms nepateikia; pareiškėjo materialinį suinteresuotumą šiais sprendimais pagrindžiančių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

49. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais atmesdamas šią pareiškėjo skundo dalį, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, dėl ko aptariama pareiškėjo apeliacinio skundo dalis atmestina (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

50. Pareiškėjas prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos auditorių rūmų 36,48 Eur išlaidų, patirtų tvirtinant įgaliojimą, kurios, jo vertinimu, prilyginamos turtinei žalai.

51. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas žalą kildina iš santykių, susijusių su LAR tikrojo nario (juridinio asmens dalyvio) teisės dalyvauti susirinkime įgyvendinimu (Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1595 redakcija), Finansinių ataskaitų audito įstatymo 71 str. 1 d., Statuto 25.4 p.), t. y. skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas nepatenka į Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio taikymo sritį ir, atitinkamai, į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p., 18 str. 1 d.). Be to, klausimas dėl pareiškėjo teisės dalyvauti LAR Susirinkime įgyvendinimo užtikrinimo nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir pareiškėjo galimai patirtų nuostolių atlyginimas nėra susijęs su šioje byloje skųstais atsakovo veiksmais ar sprendimais.

52. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai savaime nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų atskirai nepasisakoma.

53. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

54. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

55. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

56. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

57. Atsakovas prašo priteisti jo naudai 574,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, pateikė įrodymus, kad tokias išlaidas realiai patyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, atsakovui iš pareiškėjo priteistina 574,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga, neviršijanti Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Nutraukti administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo Š. G. skundo dalį dėl 2021 m. gruodžio 10 d. Lietuvos auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo protokolo 7, 11–14 ir 21 punktais įformintų sprendimų panaikinimo.

Likusią pareiškėjo Š. G. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti atsakovui Lietuvos auditorių rūmams iš pareiškėjo Š. G. 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. “

Priteisti atsakovui Lietuvos auditorių rūmams iš pareiškėjo Š. G. 574,75 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius