2013-03-14 Nr. AB-516-3-62-3-00672-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-526/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00672-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. 2012 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–10), kuriuo prašė: 1) panaikinti 2012 m. birželio 6 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities VPK) viršininko įsakymą Nr. 52-TE-248 „Dėl viršilos A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos – 2012 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Paaiškino, kad skundžiamu įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. už pareigūno vardo pažeminimą. Teigė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 bei 11 punktų reikalavimus, nes atsakovas privalėjo sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti kompetentingai institucijai, nes tuo pat metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-00366-12 ir jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje. Akcentavo, kad ikiteisminis dar nėra baigtas. Teigė, kad tarnybinis patikrinimas iš esmės buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti tas pačias aplinkybes, kurios nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu – ar pareiškėjas perdavė Varėnos rajono PK areštinėje laikinai sulaikytam A. Ž. cigaretes. Akcentuoja ir tai, kad tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama išimtinai nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga: pateikiami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei šių duomenų subjektyvus vertinimas. Taip pat aiškino, kad tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą parengė pareigūnas neturėdamas tam įgaliojimų, tuo akivaizdžiai viršijo jam suteiktus įgaliojimus bei šiurkščiai pažeidė nekaltumo prezumpciją ir teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, nuostatas.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad pareigūno vardo pažeminimas grindžiamas Lietuvos policijos generalinis komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 103 punkto, Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymo) 7.14 punkto, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimais. Mano, kad pareigūno vardo pažeminimas konstatuotas nesant tam realaus pagrindo. Aiškino, kad ne kiekvienas pareigūno padarytas nusižengimas (teisės aktų nuostatų pažeidimas) gali būti traktuojamas kaip pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno vardo pažeminimu laikytini tik itin šiurkštūs pažeidimai, kurie akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis. Pažymėjo, kad jis kaltinamas tuo, jog, būdamas policijos pareigūnu ir eidamas areštinės postinio pareigas, už 30 Lt pardavė 6 pakelius cigarečių areštinėje laikomam asmeniui. Pareiškėjas tokio pažeidimo nelaikė itin šiurkščiu pažeidimu, sukėlusiu didelę žalą. Aiškino, kad cigaretės nėra priskiriamos prie daiktų, kuriuos draudžiama turėti areštinėse laikomiems asmenims. Teigė, kad Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė.

Atsakovas Alytaus apskrities VPK su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad A. B. tarnybos metu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, sulaikytajam asmeniui pardavė šešis pakelius cigarečių, už kurias gavo piniginį atlygį. Šiais veiksmais jis parodė savo, kaip policijos pareigūno, nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų panaudojimą, pagrindžiant tiriamo pareigūno tarnybinę veiklą kvalifikuojančias aplinkybes bei šių duomenų vertinimą, pareiškėjas nepagrįstai vertina kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Teigė, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo nevertino, ar pareiškėjas yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Pareiškėjo poelgis buvo vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas tarnyba ne BK 228 straipsnio, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) prasme. Ir tokiam pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės ikiteisminio tyrimo baigtis bei tai, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta, kad pareiškėjas padarė (ar nepadarė) nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnyje.

Teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjo atliktus veiksmus vertinti kaip poelgį, pažeminusį pareigūno vardą, nepriklausomai nuo šių veiksmų kvalifikavimo baudžiamosios teisės prasme. Paaiškino, kad Tvarkos 11 punktas nenumato, jog nustatymas, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių yra besąlyginis pagrindas sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Minėtame punkte yra numatyta išlyga – išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti ją nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą.

Pažymėjo, kad santykius, susijusius su tabako gaminių pardavimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383 patvirtintos Tabako gaminių pardavimo taisyklės. Taigi sandoriai, kurių dalykas yra cigaretės, yra reglamentuoti specialių teisės normų, skirtingai nei sandoriai, kurių dalyku, kaip teigia pareiškėjas, būtų duonos kepaliukas ar kt. Sutiko su pareiškėju, kad cigaretės nėra priskirtos daiktams, kuriuos draudžiama turėti areštinėje, tačiau akcentavo, kad tai nereiškia, jog pareiškėjas, laikinai eidamas areštinės viršininko pareigas, turėjo teisę verstis prekyba tabako gaminiais, kitaip tariant pardavinėti cigaretes sulaikytiems asmenims. Pareiškėjo nurodytos Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 (toliau – ir Taisyklės) inter alia reglamentuoja santykius, susijusius su tabako gaminių gabenimu ir laikymu, tačiau jos nereglamentuoja santykių susijusių su prekyba tabako gaminiais. Taisyklės negali paneigti Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatų, draudžiančių pareigūnams areštinėje atlikti veiksmus, nesusijusius su posto pareigūnų funkcijomis, perduoti ir priimti iš areštinėje laikomų asmenų kokius nors daiktus, kalbėtis su jais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Sistemiškai vertindamas Policijos veiklos įstatymo 5, 21 bei 22 straipsnių, Instrukcijos 103 punkto, Pareigybės aprašymo 7.14 punkto, 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Etikos kodekso 3 bei 4.6 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu būtų užtikrinti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio keliami uždaviniai. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė aptarto teisinio reguliavimo. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas tarnybos metu, siekdamas turtinės naudos sau, sulaikytajam pardavė 6 pakelius cigarečių, už kuriuos gavo piniginį atlygį. Tokius pareiškėjo (policijos pareigūno) veiksmus teismas vertino kaip akivaizdžiai nesuderinamus su jo statuso teisiniu reglamentavimu, taip pat ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dėl užimamų pareigų privalėjo šias nuostatas žinoti, tačiau atliko inkriminuojamus veiksmus, todėl teismas vertino, jog pareiškėjas veikė tyčia ir sąmoningai. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo motyvas, jog jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime patvirtintame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A11-803/2005, Nr. A7-247/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A556-1662/2008, Nr. A438-423/2009 pateiktais išaiškinimais ir įvertinęs pareiškėjo atliktus teisės aktams prieštaraujančius aktus padarė išvadą, jog vidaus tarnybos autoriteto kompromitavimas buvo akivaizdus ir realus, todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti iš vidaus tarnybos.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A-523/2005, Nr. A662-193/2011 padaryta išvada, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos.

Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kad pareiškėjo atžvilgiu nebaigtas ikiteisminis tyrimas nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011). Teismas pažymėjo, kad nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismas nustatė, kad santykius, susijusius su tabako gaminių pardavimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas bei Tabako gaminių pardavimo taisyklės. Taigi sandoriai, kurių dalykas yra cigaretės, yra reglamentuoti specialių teisės normų, skirtingai nei sandoriai, kurių dalyku, kaip teigia pareiškėjas, būtų duonos kepaliukas ar kt. Teismas sutiko su pareiškėju, kad cigaretės nėra priskirtos daiktams, kuriuos draudžiama turėti areštinėje. Tačiau pažymėjo, jog tai nereiškia, kad pareiškėjas, laikinai eidamas areštinės viršininko pareigas, turėjo teisę verstis prekyba tabako gaminiais, kitaip tariant pardavinėti cigaretes sulaikytiems asmenims. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodytos Taisyklės inter alia reglamentuoja santykius, susijusius su tabako gaminių gabenimu ir laikymu, tačiau jos nereglamentuoja santykių susijusių su prekyba tabako gaminiais. Tuo labiau minėtos taisyklės negali paneigti Nuostatų, draudžiančių pareigūnams areštinėje atlikti veiksmus, nesusijusius su posto pareigūnų funkcijomis, perduoti ir priimti iš areštinėje laikomų asmenų kokius nors daiktus, kalbėtis su jais.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, patikrinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atitikimą Tvarkai, konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų ir terminų bei nekaltumo prezumpcijos. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

III. Pareiškėjas A. B. padavė apeliacinį skundą (b. l. 179–186), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde pateiktų argumentų ir motyvų, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant tarnybinio patikrinimo išvadą buvo pažeisti tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai bei nesilaikyta nustatytų procedūrų. Teismas nepagrindė išvados, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų ir terminų.

2. Akcentuoja, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, todėl tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas privalėjo sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti kompetentingai institucijai (ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui).

3. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama išimtinai nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jokie kiti įrodymai, išskyrus ikiteisminio tyrimo duomenis, tarnybinio patikrinimo išvadoje nepateikiami. Todėl mano, kad pareiškėjo veikoje nebuvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos. Atsižvelgęs į tai, daro išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje jo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas.

4. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad vidaus tarnybos autoriteto kompromitavimas buvo akivaizdus ir realus, todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas mano, kad tokia išvada nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai.

5. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir nusistovėjusią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos (Nr. A662-1929/2012, Nr. A11-129/2004, A11-803/2005, A7-247/2004, A8-489/2007) pareiškėjas teigia, kad ne kiekvienas pareigūno padarytas nusižengimas (teisės aktų nuostatų pažeidimas) gali būti traktuojamas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pareigūno vardo pažeminimu laikytini tik itin šiurkštūs pažeidimai, kurie akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

6. Mano, kad cigarečių perdavimas sulaikytajam asmeniui negali būti laikomas itin šiurkščiu pažeidimu, sukėlusiu didelę žalą. Remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedu bei Instrukcija ir teigia, kad cigaretės nėra priskiriamos prie daiktų, kuriuos draudžiama turėti areštinėse laikomiems asmenims. Jų perdavimas sulaikytajam asmeniui prilygsta bet kokių kitų, areštinėje nedraudžiamų turėti daiktų perdavimui. Kelių pakelių cigarečių perdavimas sulaikytajam asmeniui, teisiniu požiūriu niekuo nesiskiria nuo situacijos, kai sulaikytajam perduodama duonos kepaliukas, mineralinio vandens butelis ir pan. Mano, kad tokiais veiksmais negali būti padaroma didelė žala ir tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip pareigūno vardo pažeminimas, nes tokiais veiksmais nesikėsinama į įstatymo saugomą gėrį (nepažeidžiama jokia įstatyminė nuostata).

7. Teigia, kad teismas pareiškėjo veiksmus nepagrįstai įvertino kaip prekybą tabako gaminiais (cigarečių pardavimą), kurios santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas bei Tabako gaminių pardavimo taisyklės. Pareiškėjas mano, kad šie teisės aktai nereglamentuoja santykių, kai vienas fizinis asmuo kito asmens prašymu perduoda jam kelis pakelius cigarečių, o šis sumoka jam cigarečių kainą.

8. Pažymi, kad net ir pripažinus, jog pareiškėjo veiksmai vertintini kaip prekyba tabako gaminiais, ši aplinkybė neturi įtakos vertinant jam inkriminuojamos veikos pavojingumą ir padaryto pažeidimo sunkumą. Esminis faktorius apsprendžiantis veikos pavojingumą ir padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumą šiuo atveju yra tai, kad nebuvo perduoti areštinėse laikyti draudžiami daiktai.

9. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas pažeidęs Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes jam inkriminuojant nurodytos teisės normos pažeidimą, jis iš esmės kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog jo žmona V. B. ir krikštasūnis L. Z. namuose laiko ir rūko nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais (banderolėmis) nepaženklintas cigaretes, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam pažeidimui. Paaiškina, kad banderolėmis nepažymėtų tabako gaminių naudojimo nedraudžia jokie teisės aktai. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu negauta jokių faktinių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas žinojo kokių ir kiek pakelių cigarečių jo žmona ir kartu gyvenantis jos krikštasūnis laiko namuose. Priešingai, tiek A. B., tiek jo žmona apklausiami nurodė, kad pareiškėjas nerūko ir niekada nesidomėjo kiek ir kokių cigarečių yra namuose. Šią aplinkybę patvirtina ir įsiteisėjęs Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.8-287-308/2012, kuriuo V. B. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1633 straipsnio 2 dalyje.

10. Pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepaisant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos dėl prejudicinių faktų teisinės reikšmės, kvestionuojamos Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.8-287-308/2012 nuostatos ir teigiama, kad V. B. administracinėje byloje nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis bei nepagrįstai nurodoma, kad ji administracinėje byloje davė vyrui palankius parodymus. Teigia, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir jo nuostatos turi prejudicinę teisinę reikšmę, todėl jų kvestionavimas ar interpretavimas kitaip, nei nustatyta teismo, laikytinas neteisėtu ir negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo kaltę.

11. Mano, jog konstatavus, kad pareiškėjas nepažeidė jokių įstatyminių nuostatų (Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p.), nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog vidaus tarnybos autoritetas, kompromitavimas buvo akivaizdūs ir realūs. Teigia, kad šiuo atveju poįstatyminių teisės aktų bendrojo pobūdžio nuostatų pažeidimas negali būti laikomas pareigūno vardo pažeminimu, nes toks pažeidimas nors ir žemina institucijos prestižą, tačiau pagal savo pobūdį nėra pavojingas, nepadaro didelės žalos ir akivaizdžiai nesikerta su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis. Priešingu atveju pareigūno vardo pažeminimu reikėtų laikyti situaciją, kai areštinės postinis kalba su areštinėje laikomais asmenimis, nes toks draudimas taip pat numatytas Instrukcijos 103 punkte, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškėjas.

Atsakovas Alytaus apskrities VPK atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 194–197) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas nevertino skundo argumentų dėl tarnybinio atlikimo procedūrų pažeidimo. Paaiškina, kad pareiškėjo atstovo pateikti argumentai ir motyvai buvo nagrinėjami teismo posėdžio metu ir teismas, priimdamas sprendimą, juos atmetė kaip nepagrįstus.

2. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas apelianto atliktus veiksmus vertinti kaip poelgį, pažeminusį pareigūno vardą, nepriklausomai nuo šių veiksmų kvalifikavimo baudžiamosios teisės prasme. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad vertinti pareigūno elgesį ir nuspręsti jį atleisti iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą įstaigos vadovas gali nepriklausomai nuo atleidžiamo asmens patraukimo (nepatraukimo) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

3. Pažymi, tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo, panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nevertino, ar pareiškėjas yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Pareiškėjo poelgis buvo vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Analogiškai aiškintinos ir kitos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, kurias pasak apelianto, pažeidė Alytaus apskrities VPK.

4. Sutinka su teismo padaryta išvada, kad santykius, susijusius su tabako gaminių pardavimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas, Tabako gaminių pardavimo taisyklės. Taigi sandoriai, kurių dalykas yra cigaretės, yra reglamentuoti specialių teisės normų, skirtingai nei sandoriai, kurių dalyku, kaip teigia pareiškėjas, būtų duonos kepaliukas ar mineralinis vanduo. Cigaretės nėra priskirtos daiktams, kuriuos draudžiama turėti areštinėje. Tačiau tai nereiškia, kad apeliantas A. B. turėjo teisę verstis prekyba tabako gaminiais – pardavinėti cigaretes sulaikytiems asmenims.

5. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nėra faktų, jog jis būtų žinojęs kokių ir kiek pakelių cigarečių jo žmona ir kartu gyvenantis L. Z. laiko namuose. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje surinkti duomenys patvirtina, jog tiek A. B., tiek jo sutuoktinė žinojo, kad namuose laikomi neteisėtai įsigyti, neturintys nustatyto pavyzdžio banderolių, tabako gaminiai, kurių apyvarta Lietuvos Respublikoje yra ribojama.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas ginčija atsakovo Alytaus apskries vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 52-TE-248 „Dėl viršilos A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumą ir pagrįstumą. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinta 2012 m. birželio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-IS-47 (b. l. 166). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio (areštinės) vyriausiojo postinio pareigas, 2012 m. kovo 28 d. sulaikytam asmeniui pardavė 6 pakelius cigarečių „Minsk“, „Fest“, „Premier“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, be Lietuvos Respublikos Finansų ministro nustatyto pavyzdžio banderolių, už tai gavo atlygį pinigais – 30 Lt, parduodamas kontrabandines cigaretes sulaikytajam, pažemino pareigūno vardą, pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 3 ir 4.6 punktų, Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357, 103 punkto, Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 52-V-160, 7.14 punkto, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00366-12 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Atsakovo 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu jis buvo nušalintas nuo pareigų. Informacija apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse internete – www.15min.lt, www.delfi.lt, www.bns.lt bei kitose (b. l. 40–54). Nurodytos faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos, pareiškėjas nesutinka su jų teisiniu vertinimu.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas – jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Tai savarankiškas ir pakankamas atleidimo iš tarnybos pagrindas, jo turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, materialioji teisės norma, nustatanti, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai nustatomi kalti pareigūno veiksmai dėl tam tikrų veikų (veikimo ar neveikimo), priešingų teisei ar tarnybinės etikos reikalavimams, padarymo, ir šios veikos sukeliamos pasekmės yra akivaizdus vidaus tarnybos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar jos kompromitavimas. Neteisėtos veikos pasekmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, jų nustatymas sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir visuomenės lūkesčiais, kad pareigūnų elgesys bus teisėtas. Tokiam konstatavimui turi reikšmę, ar pažeidimo faktas buvo viešas, apie jį buvo informuota visuomenė, ar pažeidimas buvo padarytas tarnybos metu, ar asmuo, kaltinamas pažeidimu, buvo identifikuojamas kaip vidaus reikalų įstaigos atstovas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą minėti kriterijai suformuluoti bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A756-236/2010, Nr. A662-1914/2012. Be to, atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą laikoma ne tik drausmine nuobauda pareigūno vardą pažeminusiam asmeniui, bet ir vidaus reikalų sistemos autoriteto visuomenėje apsauga, reikalinga formuojant visuomenės teigiamą požiūrį į šios sistemos veiklos efektyvumą ir principingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A662-1409/2010, Nr. A438-230/2011).

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti tas pačias aplinkybes, kaip ir ikiteisminis tyrimas, jo metu buvo nagrinėjama ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tarnybinio patikrinimo išvadą parengė pareigūnas, neturėjęs tam įgaliojimų, pažeidė nekaltumo prezumpciją bei tarnybinį patikrinimą reglamentuojančius teisės aktus – Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalį bei Tarnybinių patikrinimų bei nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 bei 11 punktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, nepažeidžiant procedūrų, terminų bei nekaltumo prezumpcijos. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis sutinka.

Byloje surinkti duomenys paneigia pareiškėjo argumentą, kad tarnybinio patikrinimo išvadą parengė pareigūnas, neturėjęs tam įgaliojimų. Tarnybinių patikrinimų bei nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 punktas nustato, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalis numato, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 5 d. pavedimu pagal tą pačią dieną gautą Alytaus aps. VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinį pranešimą, kuriuo jis informavo, kad Alytaus VPK Varėnos rajono Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio (areštinės) vyriausiasis postinis A. B. galimai padarė tarnybinį nusižengimą (b. l. 56).

Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalis nustato, jog paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Analogiškai tarnybinio patikrinimo procedūrą reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 ir 11 punktai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma, kaip ir buvo minėta anksčiau, už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Kai skiriasi tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė, pažeidimo objektas, administracinės bylos stabdymui dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos nėra pagrindo, nes baudžiamosios bylos baigtis neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės – tabako gaminių perdavimas areštinėje esančiam sulaikyta asmeniui už atlygį be Lietuvos Respublikos Finansų ministro nustatyto pavyzdžio banderolių – pagrįstai buvo įvertinta kaip Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357, 103 punkto reikalavimų, kurie draudžia areštinės vidaus posto pareigūnams atlikti veiksmus, nesusijusius su posto pareigūnų funkcijomis, taip pat draudžia pareigūnams perduoti ir priimti areštinėje laikomų asmenų daiktus, kalbėtis su jais, pažeidimas; Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 52-V-160, 7.14 punkto reikalavimų, kurie numato pareigą šias pareigas einančiam pareigūnui kontroliuoti, kad areštinėje dirbantys pareigūnai gerai žinotų ir nepriekaištingai vykdytų įstatymus ir norminius dokumentus, reglamentuojančius areštinės veiklą, pažeidimas; 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347 patvirtintose Etikos kodekso normose įtvirtintų aukštesnių reikalavimų policijos pareigūnui pažeidimas – Etikos kodekso 3 punkte numatytų tarnybos policijoje profesinės etikos principų: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo; 4.6 punkte numatyto įpareigojimo pareigūnams tarnybinėje veikloje saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo. Pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus tabako gaminių pardavimui, jo veiksmai perduodant tabako gaminius sulaikytam asmeniui už atlygį buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas turėjo žinoti, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjo padarytas Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų (policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui) pažeidimas pasireiškė ne kaip pozityvių įstatyme numatytų pareigų neatlikimas, bet paties pareigūno aktyvus veikimas priešingai Policijos veiklos įstatymo keliamiems tikslams. Reikalavimas imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui savaime reiškia draudimą pareigūnui pačiam nedaryti nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, būdamas pareigūnu, privalėjo geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokti Tabako kontrolės įstatymo draudimą parduoti tabako gaminius be Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, parduodamas tabako gaminius be specialių ženklų, jis ne tik kad neužkirto kelio pažeidimui, bet pats savo aktyviais veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina cigarečių pardavimo faktą, pareiškėjo teiginiai, kad jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip nedraudžiamo kiekio cigarečių be specialių ženklų naudojimas neatitinka byloje surinktų duomenų. Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnis numato pareigūno asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, tai nagrinėjamu atveju reiškia, kad pareiškėjui atsakomybė kyla savarankiškai nuo teisinės atsakomybės taikymo jo sutuoktinei, nepriklausomai nuo to, ar jis žinojo / suvokė apie jos daromą teisei priešingą veiką. Aptariamu aspektu nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl administracinės nuobaudos taikymo pareiškėjo sutuoktinei už neteisėtą cigarečių laikymą neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo padaryto Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimo bei tarnybinės atsakomybės taikymo pačiam pareiškėjui.

Pareigūno priešingas teisei elgesys akivaizdžiai kertasi tiek su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, tiek su visuomenės lūkesčiais, kad pareigūnai veiks teisėtai, užtikrins Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliamų uždavinių įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad savo veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Apie pareiškėjo priešingą teisei elgesį tarnybos metu buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse, todėl pažeidimo sukeltų pasekmių – vidaus tarnybos sistemos autoriteto sumenkinimo, pasitikėjimo policija griovimo, jos kompromitavimo – mastas yra didelis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiškėjui pritaikyta tarnybinė atsakomybė laikytina adekvačia padarytam pažeidimui, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė policijos pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį teisėjų kolegija palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys Dalia Višinskienė Virginija Volskienė