2016-07-07 Nr. AB-14242-3-61-3-01423-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-963-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01423-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 10.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. J. gintaro dirbinių įmonės „Napoleonas“ atstovams A. J. ir advokatui V. P.;

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei N. J. pagal įgaliojimą;

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. gintaro dirbinių įmonės „Napoleonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo (pareiškėjas – A. J. gintaro dirbinių įmonė „Napoleonas“, trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – ir Muitinė) 2014 m. rugpjūčio 19 d. supaprastinta patikrinimo ataskaita Nr. 4SM190487S suklasifikavo A. J. įmonės „Napoleonas“ (toliau – ir Įmonė) importuotas prekes (rankų darbo dirbinius iš gintaro (karolius) 7117 90 00 00 TARIC kodu vietoj deklaruoto 9602 00 00 10 TARIC kodo ir įregistravo mokestinę nepriemoką muitinei: 3 661 Eur muito, 768 Eur PVM, 443 Eur baudą.

A. J. įmonė „Napoleonas“, nesutikdama su teritorinės muitinės priimtu sprendimu, apskundė jį Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas). Departamentas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1A-562 Įmonės skundą atmetė ir patvirtino Muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4SM190487S.

A. J. įmonė „Napoleonas“, nesutikdama su Departamento 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1A-562, apskundė jį Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija). Komisija 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. S-13 (7-240/2014) panaikino Departamento 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 1A-562, darydama išvadas, kad importuotų prekių TARIC kodas pakeistas Muitinei netinkamai įvertinus įrodymų visumą.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. S-13(7-240/2014).

Atsakovo manymu, Komisija netinkamai aiškino ir taikė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 12 straipsnio 5 dalies (a) punkto (ii) papunkčio bei 20 straipsnio 6 dalies, 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1001/2013, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (2014 m. Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) versija) ir KN paaiškinimus (OL C 137/01, 2011) bei Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimus (HSENs, 2012) ir kt.

Muitinės departamentas tinkamai aiškino ir taikė Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1001/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN 2014 m. versija) nuostatas. Šio reglamento I skyriaus „Bendrosios taisyklės“ A dalies „Bendrosios KN aiškinimo taisyklės“ (toliau – ir BAT) 1-oje taisyklėje nurodyta, kad „juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas“, 3 (a) taisyklė nurodo, kad „pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau“.

Prekė, lydinčiuose dokumentuose įvardyta kaip „karoliai iš gintaro“, ir todėl tenkinanti KN 71 skirsnio 9 pastabos, išaiškinančios sąvoką „bižuterija“, ir šio skirsnio 11 pastabos, išaiškinančios sąvoką „dirbtinė bižuterija“, reikalavimus, buvo priskirta pozicijai, kurioje ji aprašyta tiksliausiai (KN 7117 pozicija „Dirbtinė bižuterija“), lyginant su kita pozicija, kurioje ji aprašyta bendriau (KN 9602 pozicija „Apdorotos augalinės arba mineralinės medžiagos ir šių medžiagų dirbiniai“). Prekės, įvardytos kaip „karoliai“, priskyrimą KN 7117 pozicijai suponuoja jau KN 71 skirsnio pavadinimas, kuriame „Dirbtinė bižuterija“ įvardyta konkrečiai (KN 96 skirsnio pavadinimas „Įvairūs pramonės dirbiniai“, o šio skirsnio 1 pastabos (c) punkte aiškiai nurodyta, jog šiam skirsniui dirbtinė bižuterija nepriskiriama).

Atsakovo teigimu, Komisija neteisingai taikė KN 71 skirsnio 4 pastabos (C) dalį, ją interpretuodama taip, kad KN 71 skirsniui negali būti priskirtos jokios medžiagos, nurodytos 96 skirsnio 2 pastabos b punkte (taip pat ir gintaras). KN 71 skirsnio 4 pastabos (C) dalis tik nurodo, kad 96 skirsnio 2 pastabos (b) punkte nurodytos medžiagos nepriskiriamos „brangakmeniams ir pusbrangiams akmenims“, tačiau neužkerta kelio prekes, pagamintas iš šių medžiagų ir atitinkančias KN 71 skirsnio 9 ir 11 pastabų reikalavimus, klasifikuoti kaip dirbtinę bižuteriją KN 7117 pozicijoje.

Prekių priskyrimą KN 7117 pozicijai reglamentuojantys teisės aktai (KN 71 skirsnio pastabos ir subpozicijų pastabos, Suderintos sistemos paaiškinimai, Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai) nenumato reikalavimų (apribojimo) jų masei ar apdirbimo laipsniui, todėl šie parametrai, kaip nereikšmingi prekių tarifiniam klasifikavimui, neturi būti vertinami. Komisijos sprendimas akivaizdžiai prieštarauja prekių klasifikavimo principus reglamentuojančioms taisyklėms, išdėstytoms šio rašto 3 pastraipoje: Komisijos sprendime prekė „karoliai“ suklasifikuota pozicijoje, kurioje ji nėra tiksliausiai aprašyta, be to, neatsižvelgta į KN 96 skirsnio 1 pastabos (c) dalį, kad dirbtinė bižuterija (o prekė dokumentuose aprašyta būtent kaip dirbtinė bižuterija) šiam skirsniui nepriskiriama.

Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir sudarymo konvencijos (Lietuvoje įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 325), todėl Komisija, klasifikuodama prekes, privalėjo vadovautis minėtos Konvencijos 6 ir 7 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgti į oficialius Pasaulio muitinių organizacijos 2012 metais paskelbtus Klasifikavimo patarimus ir SS paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju muitinė, pakeisdama prekių kodą pareiškėjo elektroninėje importo deklaracijoje, rėmėsi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu, t. y. leistinu įrodymu.

Atsakovas pažymėjo, kad Muitinės laboratorijos 2014 m. spalio 3 d. tyrimo protokolas Nr. 14MLT2300 atitinka teisės aktų reikalavimus. Tyrimų protokole aiškiai aprašytas objektas, kuris buvo tiriamas, nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis buvo nustatytas prekės TARIC kodas. Atsakovas darė išvadą, kad Muitinės laboratorijos duomenys nėra paneigti. Klasifikuodama prekes, Klaipėdos teritorinė muitinė atsižvelgė į laboratorijos išvadose pateiktą informaciją, o prekes klasifikavo vadovaudamasi galiojančių prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

Pareiškėjas A. J. gintaro dirbinių įmonė „Napoleonas“ atsiliepimu į prašymą prašė prašymą atmesti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Įmonė užsiima gintaro dirbinių gamyba. Žaliavą importuoja iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Komisija įmonės skundą nagrinėjo dalyvaujant Departamento ir Muitinės laboratorijos įgaliotiems atstovams, posėdyje mokestinis ginčas buvo išsamiai išnagrinėtas, Komisijos 2015 m. vasario 3 d. sprendime Nr. S-13(7-240/2014) nuosekliai ir pagrįstai išaiškinti teisės aktų reikalavimai prekių klasifikavimo srityje, įvertintos faktinės mokestinio ginčo aplinkybės ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas.

Pareiškėjo manymu, Departamentas, paduodamas prašymą, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus dėl įstatymo suteiktos teisės centriniam mokesčių administratoriui paduoti skundą dėl Komisijos sprendimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, įvertinus Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimus, matyti, jog 7117 pozicijoje įvardytoms prekėms „Dirbtinė bižuterija“ (smulkiems asmeniniams papuošalams) priskiriamos prekės, kurios yra gautos iš gamtinių arba dirbtiniu būdu išaugintų perlų, brangakmenių arba pusbrangių akmenų, tauriųjų metalų, metalų, plakiruotųjų metalų, t. y.

žaliava naudojama bižuterijos gamybai buvo apdirbta ir / ar perdirbta, kad tiktų naudoti asmeninius papuošalus pagal paskirtį. Mokesčių administratorius nesiaiškino įvežto gintaro apdirbimo proceso, neaptarė šių procesų įtakos prekės klasifikavimui, taip pat neįvertino, kad dalį žaliavinio gintaro, kuris yra atrinktas pirmajame apdirbimo procese ir netinkantis apdirbti įmonėje, eksportuoja kaip gintaro žaliavą į trečiąsias šalis (Honkongą ir kt.) prekės TARIC kodu 2530900000. Neįvertinus gintaro apdirbimo procesų, jo stadijų ir neišsiaiškinus kokio fizinio apdirbimo ir kokią iš viso importuoto gintaro dalį įmonė eksportuoja, neįmanoma objektyviai teisingai klasifikuoti prekę pagal TARIC kodą.

Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas Nr. 14MLT2300 (2014 m. spalio 3 d.) yra ginčijamas, todėl vadovautis jo išvadomis šiame mokestiniame ginče teisiškai nepagrįsta. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose prekių klasifikavimą ir priskyrimą atitinkamai KN pozicijai, nėra detaliai aprašyta, kokios prekės (papuošalai, dirbiniai ir pan.) priskiriamos bižuterijai 7117 pozicijoje, o kokios prekės – 9602 pozicijoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad konkretų sprendimą, kokiai pozicijai priskirti klasifikuojamą prekę, paliekama ekspertui / specialistui.

Ataskaitoje Nr. 4SM190487S priskirti deklaruotą prekę 717900000 TARIC kodu priėmė vyresnioji inspektorė B. N., kuri privalo turėti tinkamą kvalifikaciją ir ją patvirtinti atitinkamu dokumentu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą su skundu sutiko ir palaikė Departamento išdėstytą poziciją bei argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu Departamento prašymą tenkino ir Komisijos 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. S-13(7-240/2014) panaikino.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra A. J. įmonės „Napoleonas“ importuotų prekių (rankų darbo dirbiniai iš gintaro (karoliai) tinkamo TARIC kodo 7117 90 00 00 ar 9602 00 00 10, kuriuo klasifikuotinos importuotos prekės, nustatymas.

Teismas rėmėsi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 20 straipsnio 6 dalimi, Bendrijos muitinės kodekso 12 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčio bei 20 straipsnio 6 dalimi, pažymėjo, kad paprastai prekių tarifinį klasifikavimą nulemiantį kriterijų reikia nustatyti atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, išvardytas Kombinuotosios nomenklatūros pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabų formuluotėse bei atsižvelgiant į Suderintos sistemos (toliau – ir SS) paaiškinimų (HSENs, 2012) nuostatas. Teismas nurodė, kad SS 7117 pozicijoje klasifikuojama dirbtinė bižuterija: 7117 pozicijoje sąvoka „dirbtinė bižuterija“ reiškia bižuteriją, pirmiau apibrėžtą 9 pastabos a) punkte (išskyrus sagas arba kitus dirbinius, klasifikuojamus 9606 pozicijoje, ir šukas, plaukų laikiklius arba panašius dirbinius bei plaukų smeigtukus, klasifikuojamus 9615 pozicijoje), be gamtinių arba dirbtiniu būdu išaugintų perlų, brangakmenių arba pusbrangių akmenų ir be tauriojo metalo arba metalo, plakiruoto tauriuoju metalu.

Teismas nurodė, kad KN 71 skirsnio 9 pastabą sudaro punktai (a) ir (b): 7113 pozicijoje žodis „bižuterija“ įvardija: bet kuriuos smulkius asmeninius papuošalus (pavyzdžiui, žiedus, apyrankes, vėrinius, sages, auskarus, laikrodžių grandinėles, kulonus, karolius, kaklaraiščių segtukus, rankogalių segtukus, apykaklių sąsagas, devocionalijas arba kitus medalius ir insignijas) ir asmeninės paskirties dirbinius, dažniausiai nešiojamus kišenėje, rankinėje arba ant žmogaus kūno (pavyzdžiui, portsigarus, tabakines, vaistų dėžutes, pudrines, portmonė su grandinėle arba rožinius). SS 9602 pozicijoje klasifikuojamos apdorotos augalinės arba mineralinės raižybos medžiagos ir šių medžiagų dirbiniai, išskyrus dirbtinę bižuteriją (Kombinuotosios nomenklatūros 96 skirsnio 1 (c) pastaba). Šiai grupei priskiriami dirbiniai iš augalinių arba mineralinių raižybos medžiagų: nedideli dekoratyviniai dirbiniai (pvz., statulėlės); nedideli dirbiniai, tokie kaip dėžutės ir skrynelės; poliruoti ir nepoliruoti diskai (išskyrus sagų ruošinius, žr. 9606 pozicijos paaiškinimus).

Teismas pažymėjo, kad SS paaiškinimuose anglų kalba apibūdinant bižuteriją 7117 pozicijoje ir dirbinius iš gintaro 9602 pozicijoje vartojamas žodis „small“, kuris verčiamas į lietuvių kalbą „mažas, nedidelis, smulkus“.

Teismas nurodė, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, išvardytas Kombinuotosios nomenklatūros pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabose (Europos Teisingumo Teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Olicom, C-142/06, 16 p.).

Teismas nustatė, kad prekė lydinčiuose dokumentuose įvardyta kaip „karoliai iš gintaro“, todėl tenkinanti KN 71 skirsnio 9 pastabos, išaiškinančios sąvoką „bižuterija“, ir šio skirsnio 11 pastabos, išaiškinančios sąvoką „dirbtinė bižuterija“ reikalavimus, pagrįstai teritorinės muitinės buvo priskirta pozicijai, kurioje ji aprašyta tiksliausiai (KN 7117 pozicija „Dirbtinė bižuterija“), lyginant su kita pozicija, kurioje ji aprašyta bendriau (KN 9602 pozicija „Apdorotos augalinės arba mineralinės medžiagos ir šių medžiagų dirbiniai“). Prekės, įvardintos kaip „karoliai“, priskyrimą KN 7117 pozicijai suponuoja jau KN 71 skirsnio pavadinimas, kuriame „Dirbtinė bižuterija“ įvardinta konkrečiai (KN 96 skirsnio pavadinimas „Įvairūs pramonės dirbiniai“, o šio skirsnio 1 pastabos (c) punkte aiškiai nurodyta, jog šiam skirsniui dirbtinė bižuterija nepriskiriama).

Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos sprendime prekė „karoliai“ suklasifikuota pozicijoje, kurioje ji nėra tiksliausiai aprašyta, be to, neatsižvelgta į KN 96 skirsnio 1 pastabos (c) dalį, kad dirbtinė bižuterija (o prekė dokumentuose aprašyta būtent kaip dirbtinė bižuterija) šiam skirsniui nepriskiriama. Teismas darė išvadą, kad Komisija neteisingai taikė KN 71 skirsnio 4 pastabos (C) dalį, ją interpretuodama taip, kad KN 71 skirsniui negali būti priskirtos jokios medžiagos, nurodytos 96 skirsnio 2 pastabos b punkte (taip pat ir gintaras). Teismas pažymėjo, kad KN 71 skirsnio 4 pastabos (C) dalis tik nurodo, jog 96 skirsnio 2 pastabos (b) punkte nurodytos medžiagos nepriskiriamos „brangakmeniams ir pusbrangiams akmenims“, tačiau neužkerta kelio prekes, pagamintas iš šių medžiagų ir atitinkančias KN 71 skirsnio 9 ir 11 pastabų reikalavimus, klasifikuoti kaip dirbtinę bižuteriją KN 7117 pozicijoje.

Teismas pažymėjo, kad prekių priskyrimą KN 7117 pozicijai reglamentuojantys teisės aktai (KN 71 skirsnio pastabos ir subpozicijų pastabos, Suderintos sistemos paaiškinimai, Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai) nenumato reikalavimų (apribojimo) jų masei ar apdirbimo laipsniui, todėl šie parametrai, kaip nereikšmingi prekių tarifiniam klasifikavimui, neturi būti vertinami. Tarifinio klasifikavimo tikslams prekė turi būti vertinama tokia, kokia ji pateikta importo procedūrai, todėl vienas iš Komisijos sprendime nurodytų argumentų, kad vėliau į trečiąsias šalis tą pačią prekę pareiškėjas eksportuoja kaip gintaro dalis, teismo vertinimu, neturi įtakos bylai.

Teismas pažymėjo, kad prekių etiketėje nurodyta informacija (įmonė gamintoja, adresas, prekė ir jos aprašymas, prekės svoris, kaina, prekės artikulas) parodo, kad įvežti karoliai iš neapdorotų gintaro gabaliukų yra baigtas gaminys, kuris klasifikuotinas KN 7117 90 00 subpozicijoje, nes atitinka SS 7117 pozicijos pavadinimą bei skyrių ir skirsnių pastabas.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012 ir darė išvadą, kad Taisyklių 6 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekių klasifikavimui pagal TARIC nomenklatūrą yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t. y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Tokią išvadą gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes.

Teismas nustatė, kad muitinė, pakeisdama prekių kodą elektroninėje importo deklaracijoje, rėmėsi būtent Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu, t. y. leistinu (Taisyklių 6 punkto kontekste) įrodymu. Teismas nurodė, kad Muitinės laboratorijos 2014 m. spalio 3 d. tyrimo protokolas Nr. 14MLT2300 atitinka teisės aktų reikalavimus. Tyrimų protokole aiškiai aprašytas objektas, kuris buvo tiriamas, nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis buvo nustatytas prekės TARIC kodas. Todėl Komisijos argumentus, kad tyrimų protokolas nemotyvuotas bei neparemtas objektyviais duomenimis, teismas laikė nepagrįstais ir darė išvadą, kad Muitinės laboratorijos duomenys nėra paneigti. Klasifikuodama prekes, Klaipėdos teritorinė muitinė atsižvelgė į Muitinės laboratorijos išvadose pateiktą informaciją, o prekes klasifikavo vadovaudamasi galiojančių prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

Teismas nurodė, kad mėginio, aprašyto Muitinės laboratorijos Tyrimo protokole, tarifinis klasifikavimas atliktas vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1001/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN 2014). Tarifinio klasifikavimo motyvai išdėstyti minėto Tyrimo protokole dalyje „Papildoma informacija“. Prekė buvo klasifikuojama remiantis KN pateiktomis Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skirsnių, pozicijų, subpozicijų pastabomis, Suderintos sistemos paaiškinimais, Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais.

Teismas pažymėjo, kad BAT taisyklė, nurodo, jog „juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas“. Teismas nurodė, kad Muitinės laboratorijai pateikta prekė (gintarinis vėrinys), lydinčiuose dokumentuose įvardinta kaip „karoliai, art. 597918“, atitiko KN 7117 pozicijos pavadinimą „Dirbtinė bižuterija“, 71 skirsnio 9 pastabą, išaiškinančią sąvoką „bižuterija“, ir šio skirsnio 11 pastabą, išaiškinančią sąvoką „dirbtinė bižuterija“. Teismas pažymėjo, kad KN 71 skirsnio pastabos nenumato jokių reikalavimų (apribojimo) šiame skirsnyje klasifikuojamų prekių masei, apdirbimo laipsniui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad mėginių, muitinės pareigūnų paimtų muitinio įforminimo metu, tarifinis klasifikavimas atliekamas ne pagal Ekspertinių tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatus, patvirtintus Departamento generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-498, o pagal Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintas Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisykles.

Teismas darė išvadą, kad Departamentas tinkamai aiškino ir taikė Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1001/2013 nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, paduodamas skundą, nepažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų dėl įstatymo suteiktos teisės centriniam mokesčių administratoriui paduoti skundą dėl Komisijos sprendimo.

Teismas konstatavo, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl A. J. įmonės, neteisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

III. Pareiškėjas A. J. gintaro dirbinių įmonė „Napoleonas“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Departamento prašymą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad KN 71 skirsnio 3 pastaboje nurodoma, jog šiame skirsnyje neklasifikuojami dirbiniai, klasifikuojami 96 skirsnyje, vadovaujantis nurodytojo skirsnio 4 pastaba. 4 pastabos c punkte sąvoka „brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys“ netaikoma jokiai medžiagai, nurodytai 96 skirsnio 2 pastabos b punkte. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į 9 pastaboje nurodomos sąvokos „bižuterija“, 11 pastaboje sąvokos „dirbtinė bižuterija“ sampratas, KN 96 skirsnio 2 pastabose nurodytą „augalinės arba mineralinės raižybos medžiagos“ reikšmę ir daro išvadą, kad Įmonės importuotas gintaras nepriskirtinas 7117 pozicijai.

Pareiškėjo teigimu, 9602 pozicijoje pateiktas prekių aprašymas „augalinės arba mineralinės raižybos medžiagos“ reiškia gintarą. Ši pozicija atitinka Įmonės deklaruotas prekes importo deklaracijose, nes gintaras buvo pramoniniu būdu išgautas iš gintaro telkinių Kaliningrado srityje ir minimaliai apdirbus (pašalinus žemę ir suvėrus ant nailoninio siūlo (virvutės) eksportuotas į Lietuvą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamento karoliukų klasifikavimo patarimų, rekomendacijų 2.6 punkte nurodoma, kad gintariniai karoliukai, karoliukai iš riešutų priskiriami 9602 pozicijai.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl gintarinių karolių klasifikavimo analogiškos pozicijos laikosi ir Latvijos muitinė. Pareiškėjo teigimu, žodis „small“, paimtas iš SS paaiškinimų anglų kalba konteksto, ir negali būti taikomas tiesiogiai, šioje byloje neįvertinus viso SS paaiškinimo esmės. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija sprendime aiškiai nurodė, jog importuotos prekės priskirtinos KN 96 skirsnio pozicijai. Pareiškėjo manymu, teismas šios pozicijos nepaneigė ir tik apsiribojo bendro pobūdžio fraze. Pareiškėjo teigimu, prekės svoris yra svarbus nustatant prekės paskirtį ir galimybę naudoti pagal paskirtį.

Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdžio metu pateikė įvežtos prekės pavyzdį, iš kurio akivaizdžiai matyti, jog įvežtos prekės, t. y. 400 g karoliai iš neapdoroto gintaro gabaliukų yra skirti gamybai (perdirbimui). Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog tokio pavidalo karolių, sveriančių 300-400 g iš neapdoroto gintaro gabaliukų niekas nenaudoja, nenešioja kaip smulkius asmeninius papuošalus, mažmeninėje prekyboje tokiame pavidale jais nėra prekiaujama. Taip pat minėti karoliai nėra paruošti naudojimui, t. y. jie yra netaisyklingai suverti ant bižuterijai netinkančio siūlo, nėra užsegimo, leidžiančio juos užsidėti.

Pareiškėjo teigimu, tyrimo protokolas Nr. 14MLT2300 (2014 m. spalio 3 d.) yra negaliojantis, nes Departamentui pateiktas skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. spalio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 4SM190624S, kuri buvo paimta vadovaujantis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 14MLT2300 (2014 m. spalio 3 d.) ir skundas dėl paties Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo Nr. 14MLT2300. Departamentas 2015 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-28, kuriuo nusprendė sustabdyti skundų nagrinėjimą, kol baigsis mokestinis ginčas ir įsiteisės Departamento 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 1A-562.

Pareiškėjas daro išvadą, kad negalima tokia teisinė situacija, kai teismo sprendimas grindžiamas neturinčiu teisinės galios įrodymu. Pareiškėjas pateikia „specialisto“, „specialisto išvados“ apibrėžimus ir nesutinka su teismo teiginiu, kad B. N. turi tinkamą kvalifikaciją, kadangi ji nepateikė jokio dokumento, įrodančio, kad ji turi specialių žinių ir kvalifikaciją, įgalinančią atlikti ekspertizes bižuterijos, papuošalų, akmenų bei pusbrangių akmenų srityje. Pareiškėjas daro išvadą, kad B. N. pateiktos išvados priskirti prekę – karolius iš neapdoroto gintaro gabaliukų, 717900000 TARIC kodui, laikytinos teisiškai niekinėmis, o teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir toks procesinės teisės normų pažeidimas neleidžia teismo sprendimo laikyti teisingu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1655/2010).

Pareiškėjo manymu, teismo sprendime minimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Olicom, C-142/06, 16 punktas akivaizdžiai paminėtas siaura prasme, iš konteksto, nevertinant viso sprendimo esmės, nes 18 punkte nurodoma „galiausiai dėl klasifikavimo tinkamoje pozicijoje reikia priminti, kad prekės paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jei ji būdinga šiai prekei, ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais bei savybėmis“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nebuvo analizuota prekės paskirtis, o tai akivaizdus deklaruojamos nuostatos, kad KN taikoma vadovaujantis Teisingumo Teismo sprendimais, pažeidimas.

Nebuvo aiškintasi, kokie yra įvežto gintaro apdirbimo procesai, kurie sudaro kelias apdirbimo stadijas, neaptarta šių procesų įtaka prekės klasifikavimui, neįvertinta, kad dalį žaliavinio gintaro, kuris yra atrinktas pirmajame apdirbimo procese ir netinkantis apdirbimui Įmonėje, pareiškėjas eksportavo kaip gintaro žaliavą į trečiąsias šalis prekės kodu 2530900000 TARIC. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Gamtos tyrimo centro Entomologijos laboratorijos vadovo prof. dr. (hb) S. P. išvada, nekvietė jo į teismo posėdį duoti paaiškinimus ir pateikti išvadą dėl gintaro ir dirbinių iš gintaro.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad prekės artikulas ir prekės aprašymas leidžia manyti, jog tai ta pati prekė, nes sutampa siuntėjas ir gavėjas. Atsakovas paaiškina, kad, pasikeitus prekės kodui keistina muito norma, apskaičiuotini importo mokesčiai, papildomai apskaičiuotini importo mokesčiai. Atsakovas remiasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 78 straipsniu ir daro išvadą, kad muitinė po prekių išleidimo gali vienoje deklaracijoje nustatytas prekių charakteristikas ekstrapoliuoti to paties deklaranto pateiktose deklaracijose nurodytoms prekėms, kurios nebuvo ir nebegali būti patikrintos, nes jau išleistos, jei šios prekės yra tapačios.

Atsakovas remiasi 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnio 1 dalies c punktu, 199 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė teisingai suklasifikavo ginčo prekes. Duomenys, kuriais vadovaujantis buvo suklasifikuotos prekės, yra nustatyti remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais, kuriuos jis pateikė muitinio įforminimo metu ir už kurių teisingumą jis yra atsakingas.

Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo importuotos ginčo prekės yra tapačios Muitinės laboratorijos tirtosioms, nes tenkina Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus tapačių prekių reikalavimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Muitinės laboratorijos 2014 m. spalio 3 d. tyrimo protokolas Nr. 14MLT2300 nėra panaikintas, todėl pareiškėjo teiginys dėl jo negaliojimo nėra pagrįstas, be to, pareiškėjo teiginiai dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo nepaneigia ginčo prekių tapatumo Muitinės laboratorijos tirtoms prekėms.

Atsakovas pažymi, kad Latvijos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos valstybinės muitinių valdybos 2015 m. birželio 8 d. rašte Nr. 27.4.3/88411 nepasisakoma, kaip konkrečiai turi būti kvalifikuojama pareiškėjo importuota prekė, todėl juo remtis nustatant ginčo prekių KN kodą negalima. Atsakovas pabrėžia, kad Muitinės laboratorijos duomenys nėra paneigti. Klasifikuodama prekes, Klaipėdos teritorinė muitinė atsižvelgė į Muitinės laboratorijos išvadose pateiktą informaciją, o prekes klasifikavo vadovaudamasi galiojančių prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

Atsakovas remiasi Bendrijos muitinės kodekso 20 straipsnio 6 dalimi, 12 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčio bei 20 straipsnio 6 dalimi, pažymi, kad, remiantis BAT, prekė, dokumentuose įvardinta kaip „karoliai iš gintaro“, ir todėl tenkinanti KN 71 skirsnio 9 pastabos, išaiškinančios sąvoką „bižuterija“, ir šio skirsnio 11 pastabos, išaiškinančios sąvoką „dirbtinė bižuterija“, reikalavimus, buvo priskirta pozicijai, kurioje ji aprašyta bendriau (KN 9602 pozicija „Apdorotos augalinės arba mineralinės medžiagos ir šių medžiagų dirbiniai“).

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad prekės, įvardintos kaip „karoliai“, priskyrimą KN 7117 pozicijai suponuoja KN 71 skirsnio pavadinimas, kuriame „Dirbtinė bižuterija“ įvardinta konkrečiai (KN 96 skirsnio pavadinimas „Įvairūs pramonės dirbiniai“, o šio skirsnio 1 pastabos c punkte aiškiai nurodyta, jog šiam skirsniui dirbtinė bižuterija nepriskiriama). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad KN 71 skirsnio pastabos nenumato jokių reikalavimų (apribojimų) šiame skirsnyje klasifikuojamų prekių masei, apdirbimo laipsniui. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neteisingai aiškina KN 71 straipsnio 4 pastabos C dalį, kad KN 71 skirsniui negali būti priskirtos jokios medžiagos, nurodytos 96 skirsnio 2 pastabos b punkte.

Atsakovas pažymi, kad KN 71 skirsnio 4 pastabos c dalis tik nurodo, kad 96 skirsnio 2 pastabos b punkte nurodytos medžiagos nepriskiriamos brangakmeniams ir pusbrangiams akmenims. Atsakovas daro išvadą, kad tai reiškia, jog iš šių medžiagų pagamintos prekės, atitinkančios KN 71 skirsnio 9 ir 11 pastabų reikalavimus, turi būti priskiriamos ne KN 7116 pozicijai, o KN 7117 pozicijai, kuriai muitinė ir priskyrė vėrinį iš gintaro. Kadangi pagal KN 96 skirsnio 2 pastabos b punktą gintaras nepriskiriamas „brangakmeniams ir pusbrangiams akmenims“, iš jo pagaminta dirbtinė bižuterija atitinka 71 skirsnio 11 pastabos reikalavimus ir turi būti skiriama būtent į KN 7117 poziciją.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog vėrinys iš gintaro (dirbtinė bižuterija) turi būti priskiriama KN 96 skirsniui, prieštarauja KN 96 skirsnio 1 pastabos c punktui. Atsakovo manymu, pareiškėjo pateikti sąvokų „specialistas“ ir „specialisto išvada“ išaiškinimai nenagrinėtini, kadangi jie nesusiję su šiuo mokestiniu ginču. Atsakovas paaiškina, kad B. N. kaip pareigūnė atitinka reikalavimus, numatytus jos pareigybės aprašyme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. S-13(7-240/2014) (t. I, b. l. 8-16), kuriuo buvo panaikintas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 1A-562 (Komisijos b. l. 46-48), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė patikrino Įmonės elektronines importo deklaracijas ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje, be kita ko, nusprendė klasifikuoti deklaracijose deklaruotą prekę 7117 90 00 00 TARIC kodu. Pareiškėjo manymu, jo deklaruotos prekės 9602 00 00 10 TARIC kodas nepagrįstai buvo pakeistas į 7117 90 00 00 TARIC kodą. Tačiau Departamentas pareiškėjo skundo netenkino ir 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1A-562 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4SM190487S (Komisijos b. l. 59-60). Departamento manymu, Klaipėdos teritorinė muitinė teisingai nusprendė muitinės deklaracijose deklaruotos prekės TARIC kodą iš 9602 00 00 10 taisyti į 7117 90 00 00. Komisija skundžiamu sprendimu panaikino Departamento sprendimą ir nurodė, kad teritorinė muitinė nepagrįstai Įmonės importuotas prekes suklasifikavo TARIC kodu 7117 90 00 00, o pareiškėjas teisingai deklaravo ginčo prekes TARIC kodu 9602 00 00 10.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnis riboja centrinio mokesčio administratoriaus teisę skųsti teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimus: centrinis mokesčių administratorius (šiuo atveju Departamentas) turi teisę apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą tik tuo atveju, kai jis ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog minėta norma skirta reglamentuoti administracinio teismo jurisdikcinę kompetenciją nagrinėti mokestinius ginčus pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundus (nustato mokestinio ginčo pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundą sąlyginį priskirtinumą teismui) ir, antra, riboja bylos pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjimo pagrindus (mokestinį ginčą pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Mokestinių ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo teisingumą) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-278/2011).

Tam, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, centrinis mokesčių administratorius įgytų teisę apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, mokestiniame ginče centrinio mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos pozicijos turi išsiskirti būtent dėl tam tikrų teisės aktų aiškinimo, jų turinio suvokimo, o ne dėl faktinių bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2165/2011). Skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiškia šioje normoje nurodytų subjektų (Komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1686/2012).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kombinuotosios nomenklatūros pozicijų bei skyrių taikymo bei Suderintų sistemų paaiškinimų vertinimo taikant Europos Bendrijos integruoto tarifo TARIC kodus. Pareiškėjas nesutinka su Departamento argumentais, kad Komisija netinkamai taikė Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos tarptautinės konvencijos ir Pasaulio muitinių organizacijos 2012 metais paskelbtus Klasifikavimo patarimus ir SS paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju, atsakovas bei Komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo teisės nuostatas, t. y. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1001/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2014), bendrųjų KN aiškinimo taisyklių nuostatas, Komisija laikėsi pozicijos, kad ginčo prekė priskirtina KN 9602 pozicijai, o atsakovas įrodinėjo, kad yra pagrindas klasifikuoti ginčo prekes KN 7117 pozicijoje. Todėl atsakovo skundas pagrįstai teisme nagrinėtas iš esmės, o pareiškėjo argumentai šiuo ginčo aspektu pripažintini nepagrįstais.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 straipsnyje įtvirtinta muitinės teisė atlikti patikrinimus po prekių išleidimo, siekiant įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumu. Pagal šio reglamento 12 straipsnio 5 dalies (a) punkto (ii) papunktį, 20 straipsnio 6 dalį, KN taikoma vadovaujantis bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, KN aiškinamosiomis pastabomis, Teisingumo Teismo sprendimais, Pasaulio muitinių organizacijos priimtais Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nomenklatūros klasifikavimo patarimais ir aiškinamosiomis pastabomis.

Bendrųjų Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių 1 punkte numatyta, kad, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Šių taisyklių 3 a) punkte nurodyta, kad, jeigu pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių prekę galima prima facie klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip: pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Tačiau, jeigu kiekvienoje iš dviejų arba daugiau pozicijų yra nurodyta tiktai dalis medžiagų, sudarančių mišrias arba sudėtines prekes, taip pat jeigu nurodyta tiktai dalis dirbinių, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtą rinkinį, tokios pozicijos atitikimo tokioms prekėms požiūriu turi būti vertinamos kaip lygiavertės, net jeigu vienoje iš jų prekės aprašytos išsamiau arba tiksliau.

Kaip matyti iš muitinės laboratorijos tyrimo protokolo, nagrinėjamu atveju prekės mėginio tarifinis klasifikavimas atliktas vadovaujantis 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 1001/2013, iš dalies keičiančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo (2014 m. KN versija). Prekė klasifikuota remiantis Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skirsnių, pozicijų, subpozicijų pastabomis, Suderintos sistemos paaiškinimais, Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais. Remiantis Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, ginčo prekė, įvertinus tai, kad lydinčiuose dokumentuose jos pavadinimas „karoliai iš gintaro“ tenkino KN 71 skirsnio 9, 11 pastabų reikalavimus, buvo priskirta pozicijai, kurioje ji aprašyta tiksliausiai (KN 7117 pozicija) palyginus su bendresne pozicija (KN 9602 pozicija). Teisėjų kolegijos vertinimu, muitinės laboratorijoje atlikti tyrimai patvirtino prekės etiketėje pateiktus duomenis, o pareiškėjas nepateikė pakankamai šiuos duomenis paneigiančių įrodymų.

Apeliantas pabrėžia, kad KN 9602 pozicijoje pateiktas prekių aprašymas „augalinės arba mineralinės raižybos medžiagos“ reiškia gintarą (b), todėl daro išvadą, kad ši pozicija tiesiogiai atitinka deklaruotas prekes ginčo deklaracijose. Apelianto teigimu, gintaras buvo pramoniniu būdu išgautas iš gintaro telkinių Kaliningrado srityje ir, minimaliai apdirbus, eksportuotas į Lietuvą. Pagal KN 71 skirsnio 11 pastabą, KN 7117 sąvoka „dirbtinė bižuterija“ taikoma bižuterijai be gamtiniu ar dirbtiniu būdu išaugintų perlų, brangakmenių ar pusbrangių akmenų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjo nurodytą KN 9602 pozicijos b punktą gintaras nėra priskiriamas brangakmeniams ir pusbrangiams akmenims. KN 96 skirsnio 1 pastabos c punkte nurodyta, kad KN 96 skirsnyje neklasifikuojama dirbtinė bižuterija. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė, jog iš gintaro pagamintos dirbtinės bižuterijos atitikmuo KN 7117 pozicijai nėra teisingas ir nepatvirtino, kad ginčo prekė priskirtina KN 96 skirsniui.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Departamento karoliukų klasifikavimo patarimų, rekomendacijų 2.6 punkte nurodoma, jog gintariniai karoliukai, karoliukai iš riešutų priskiriami KN 9602 pozicijai. Pareiškėjas, pagrįsdamas tokį gintarinių karolių klasifikavimą, remiasi Latvijos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos valstybinės muitinių valdybos 2015 m. birželio 8 d. raštu Nr. 27.4.3/88411. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto šio Latvijos Respublikos institucijos rašto, juo yra atsakoma į Įmonės abstraktų pasiteiravimą dėl galimybės pateikti prekės mėginius / pavyzdžius dėl prekių klasifikavimo pagal Europos Bendrijos integruoto tarifo nomenklatūrą (TARIC), nurodant procedūrą dėl šios valstybinės muitinės valdybos nuomonės dėl konkretaus gaminio tarifų klasifikacijos gavimo ar privalomo sprendimo dėl gaminio tarifų klasifikacijos. Šiame bendro pobūdžio rašte nurodoma, kaip turi būti klasifikuojamos skirtingos prekės iš gintaro, tačiau neaptariama konkreti pareiškėjo importuota prekė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pateiktas Latvijos Respublikos valstybinės mokesčių tarnybos 2016 m. kovo 11 d. raštas Nr. 27.4.3-3/3790 priimtas atsakant į Įmonės 2016 m. vasario 4 d. raštą, kuriuo pateikti klausimai dėl Lietuvos Respublikos muitinės 2014 m. gruodžio 6 d. mėginio MPA/USRIO/621, 3PV2, mėginio ėmimo protokolo Nr. 14SR101621. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijami Departameto ir Komisijos sprendimai priimti ne dėl šio Latvijos Respublikos institucijai pateikto prekės mėginio, buvo tirtas ne tos pačios produkcijos pavyzdys, o tik panašios prekės, be to, toks Latvijos institucijos raštas neturi eksperto išvados ar ekspertizės akto galios, todėl nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo išvadų vertinimui šiame rašte nurodyta nuomonė neturi reikšmės ir juo remtis vertinant ginčo prekių KN kodą nėra pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad nustatant prekės kodą pagal KN yra svarbus konkrečios prekės svoris, paskirtis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog prekių etiketėje nurodyta informacija (įmonė gamintoja, adresas, prekė ir jos aprašymas, prekės svoris, kaina, prekės artikulas) parodo, jog įvežti karoliai iš neapdoroto gintaro gabaliukų yra baigtas gaminys, kuris klasifikuotinas KN 7117 90 00 subpozicijoje, nes atitinka SS 7117 pozicijos pavadinimą bei skyrių ir skirsnių pastabas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo pateiktais dokumentais, o Įmonės pateikti įrodymai nepaneigė byloje surinktų duomenų teisingumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visose pareiškėjo importo deklaracijose prekių siuntėjas nurodytas tas pats, sąskaitose, pridedamose prie importo deklaracijų, nurodytas prekės kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą 7117 90 00. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublika, tiek Rusijos Federacija yra prisijungusios prie tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir sudarymo konvencijos. Esant šios konvencijos reikalavimui užtikrinti, kad SS būtų taikoma vienodai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Rusijos muitinės suteiktu ginčo prekių kodu. Tokią šios šalies poziciją dėl ginčo prekių, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai vadovaudamasi SS ir KN pastabomis ir paaiškinimais, patvirtino ir Lietuvos muitinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad muitinė išanalizavo tris prekių mėginius, įvertino jų svorį ir kitas savybes, be to, įvertino etiketėje nurodytą informaciją (įmonė gamintoja, adresas, prekė ir jos aprašymas, prekės svoris, kaina, prekės artikulas). Tokie duomenys pagrįstai leido muitinei daryti išvadą dėl prekių klasifikavimo KN 7117 90 00 subpozicijoje.

Apeliantas nurodo, kad 2014 m. spalio 3 d. tyrimo protokolas Nr. 14MLT2300 yra negaliojantis, nes Departamentui pateiktas skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. spalio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 4SM190624S, kuri buvo priimta vadovaujantis Muitinės laboratorijos 2014 m. spalio 3 d. tyrimo protokolu Nr. 14MLT2300. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka ir pažymi, kad minėtas protokolas nebuvo panaikintas, be to, pareiškėjas nepagrindė, kad ginčo prekės nebuvo tapačios Muitinės laboratorijos tirtoms prekėms.

Apeliantas reiškia abejones dėl vyresniosios inspektorės B. N., kuri ataskaitoje Nr. 4SM190487S priskyrė prekę 7117 90 00 00 TARIC kodu, kvalifikacijos tinkamumo. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nepateiktas dokumentas, įrodantis, jog B. N. turi specialių žinių ir kvalifikaciją, įgalinančią atlikti ekspertizes / tyrimus bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išvados dėl prekės tarifinio klasifikavimo buvo priimtos remiantis Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolu, Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita, bet ne specialisto išvadomis. Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyrio vyresnioji inspektorė B. N. neatitiktų jos pareigybei eiti reikalingų reikalavimų, nustatytų jos pareigybės aprašyme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prekių mėginius tyrusi specialistė turi pakankamai žinių ir kvalifikacijos prekių muitinio klasifikavimo srityje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai dėl įvežto gintaro apdirbimo procesų bei aplinkybių, kad dalį žaliavinio gintaro, kuris yra atrinktas pirmajame apdirbimo procese ir netinkantis apdirbimui Įmonėje, yra eksportuojamas kaip gintaro žaliava į trečiąsias šalis prekės kodu 2530900000 TARIC, neturi reikšmės bylos nagrinėjimui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarifinio klasifikavimo tikslams prekė turi būti vertinama tokia, kokia ji pateikta importo procedūrai.

Pažymėtina, kad Muitinės laboratorijos 2014 m. spalio 3 d. tyrimo protokolas Nr. 14MLT2300 atitinka teisės aktų reikalavimus, protokole aiškiai aprašytas objektas, kuris buvo tiriamas, nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis buvo nustatytas prekės TARIC kodas (Ekspertinių tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-498, 21, 35 p.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo neteisingai nustatytas pareiškėjo importuotos prekės kodas. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundų.

Apelianto išdėstyti argumentai ir papildomai pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos tinkamai įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų: prekių įvežimo dokumentų, Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo, šalių atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir kt.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. gintaro dirbinių įmonės „Napoleonas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Dainius Raižys Arūnas Sutkevičius